Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja I. Krušienė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01272-2008-0

2011 m. liepos 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-15 nuosprendžio, kuriuo D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2008-12-28 iki 2008-12-29.

Iš E. S., M. E. ir D. R. solidariai nukentėjusiajam M. P. priteista 685 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiu nuteisti ir E. S. bei M. E., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su E. S. ir M. E., 2008-12-28, apie 04.00 val., netoli vaikų darželio, esančio (duomenys neskelbtini), D. R., apibėgęs M. P. iš nugaros, papurškė jam į akis ašarinių dujų bei pakišo koją. Nukentėjusiajam nukritus ant žemės, E. S. ir M. E. spyrė M. P. į galvą ne mažiau kaip šešis smūgius, taip nukentėjusiajam sukeldami fizinį skausmą bei atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš striukės kišenės pagrobė du mobiliojo ryšio telefonus: 200 Lt vertės ,,Sony Ericsson T250i“ bei 200 Lt vertės ,,Nokia“, 450 Lt vertės du raktus nuo buto, esančio Klaipėdoje, ir 35 Lt vertės vieną raktą nuo buto, esančio Vilniuje. Taigi, veikdami bendrai, E. S., M. E. ir D. R. pagrobė M. P. priklausančio turto už 885 Lt.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde neginčijama D. R. kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikacija tik nesutinkama su paskirta bausme.

Nėra pagrindo manyti, jog D. R. nuteistas per griežtai. Jis padarė sunkų, tyčinį, savanaudišką, smurtinį nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo pirmaeilis, kadangi jis pirmas pribėgo prie nukentėjusiojo M. P. ir papurškė jam į veidą dujų balionėliu bei pakišo koją, dėl to M. P. nugriuvo, po to atimti ant žemės gulinčio ir nuo papurkštų dujų apsvaigusio nukentėjusiojo turtą kitiems nusikaltimo bendrininkams buvo gerokai lengviau, kadangi M. P. galimybės priešintis buvo žymiai sumažėjusios.

Nors D. R. apeliaciniame skunde teigia, kad visiškai prisipažino nusikaltęs, davė nuoseklius parodymus, taip padėdamas ištirti nusikaltimą, o jo prisipažinimas, gailėjimasis ir atsiprašymas turėtų būti pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau tokie jo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. BK 59 str. 1 d. 2 p. nustato, kad kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nusikaltus yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Norint aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Apie tai galima spręsti ne tik iš bendrų pareiškimų dėl kaltės pripažinimo, bet ir objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą. Tačiau šioje byloje nėra pagrindo pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos lengvinančios aplinkybės. Iš bylos medžiagos matyti, jog D. R. neneigė, jog dalyvavo M. P. apiplėšime, pirmas pribėgęs prie nukentėjusiojo papurškė jam į veidą dujų, tačiau paaiškindamas kitas nusikaltimo aplinkybes buvo nenuoseklus, apklausiamas 2010-04-15 netgi pats pripažino, jog ankstesnėje apklausoje melavo dėl to, jog matė, kaip „b.“ (E. S.) bei M. (M. E.) iš gulinčio vyro pavogė telefonus „Sony Ericsson“ ir „Nokia“, nes to nematė ir tiesiog išsigalvojo (b. l. 60–61, t. 1). Be to, apklausiamas teisme D. R. nurodė tik papurškęs nukentėjusiajam dujų balionėliu ir pasitraukė į šoną (b. l. 77, t. 3), nors ikiteisminiame tyrime pats teigė, jog bandė vytis bėgantį kartu su nukentėjusiuoju ėjusį vyriškį, tik nepavijo. Duodamas nenuoseklius parodymus dėl nusikaltimo aplinkybų D. R. bando sušvelninti savo atsakomybę ir taip tik parodo, jog nepakankamai kritiškai vertina savo elgesį, be to, ne tik kad nepadėjo pareigūnams tyrime, bet ir juos klaidino, todėl visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas jo deklaratyvaus kaltės prisipažinimo nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Paskirdamas D. R. bausmę, kuri yra žymiai mažesnė nei BK 180 str. 2 d. sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą, į nuteistojo asmenybę bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėties lengvinimui bylos aplinkybes. Nors apeliantas teigia, kad teismas netinkamai įvertino jo asmenybę, tačiau teigiamos jo asmeninės savybės (mokosi, užsiregistravęs darbo biržoje) neturi pranašumo prieš kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nori pradėti mokytis, sukurti šeimą, atlyginti civilinį ieškinį, tačiau teigiami apelianto siekiai nepakankami skirti jam kitokią bausmę. Kolegija pripažįsta, jog paskirdamas bausmę apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo abejoti bausmės trukmės parinkimo pagrįstumu.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Iš BK 75 str., reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimą, nuostatų matyti, kad šis straipsnis gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams. D. R. nuteistas už tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), todėl D. R. nėra galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis užsimena apie galimybę taikyti BK 54 str. 3 d. BK 54 str. 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Kolegija nemato jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nors D. R. praeityje neteistas, tačiau daug kartų baustas administracine tvarka, mokosi, registruotas darbo biržoje, tačiau teigiamos asmeninės nuteistojo savybės vis dėlto nenusveria to, kad D. R. padarytas nusikaltimas yra sunkus, tyčinis, savanaudiškas, brutalus, kėlė pavojų kito žmogaus sveikatai. Paminėtų aplinkybių visuma nesuteikia pakankamo pagrindo D. R. taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog serga ligomis, trukdančiomis jam atlikti paskirtą bausmę, tačiau nekonkretizuoja, kokiomis. Byloje yra duomenų apie apeliantui nustatytus tam tikrus psichikos sutrikimus, tačiau jie nesuteikia pagrindo manyti, jog atlikti skirtą bausmę D. R. galėtų būti per sunku, juolab, jog kaip apeliacinės instancijos teismo posėdyje pažymėjo ir pats nuteistasis bei jo gynėjas, jau metai laiko D. R. dirba, vadinasi, nustatyti psichikos sutrikimai netrukdo jam integruotis bei prisitaikyti prie supančios aplinkos. Be kita ko, laisvės atėmimo vietose taip pat yra užtikrinamos medicininės paslaugos, teikiamos sergantiems nuteistiesiems. Kitokios informacijos apie nuteistojo sveikatos negalavimus, išskyrus paminėtuosius, byloje nėra, apeliantas savo teiginius pagrindžiančių duomenų apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikė.

Kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. R. apeliacinį skundą atmesti.