Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2012-05-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-127-606/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-11
Bylos Nr.
1-127-606/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Advokatai
Daiva Rocevičienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-127-606/2012Teisminio proceso Nr. (1-30-9-00069-2011-2)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.7.; 1.2.20.6.; 2.3.6.4.5.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 11 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė,sekretoriaujant Erikai Palepšienei,dalyvaujant prokurorui Vitalijui Gulenkovui,gynėjai advokatei Daivai Rocevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas:

1984 m. sausio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148 str. 2 d. septynerių metų laisvės atėmimo; 1985 m. rugsėjo 10 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 117 str. 1 d. vieneriems metams pataisos darbų išskaičiuojant 20%. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 44 str. 1 d., pataisos darbai pakeisti keturių mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 str., prijungus neatliktą bausmę pagal 1984 m. sausio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, paskirta galutinė bausmė – penkeri metai septyni mėnesiai dvylika dienų laisvės atėmimo; 1991 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148 str. 2 d., 111 str. 1 d., 203 str. 2 d., 235 str. devyneriems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 26 str. 1 d. 1 p., pripažintas itin pavojingu recidyvistu. 2007 m. balandžio 6 d. nutartimi veikos perkvalifikuotos, bausmė sumažintos, pritaikyta amnestija ir galutinė bausmė nustatyta –septyneri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo, laikant pavojingu recidyvistu;1998 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos miesto apylinkes teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 234 str. 1 d. penkeri metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 43 str., prijungus neatliktą bausmę pagal 1991 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, galutinė bausmė penkeri metai laisvės atėmimo. 2000 m. kovo 13 d. nutartimi bausmė sumažinta ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas ketveriems metams;2002 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 str. 3 d., 241 str. 1 d., 234 str. 1 d., 232⁵ str. 3 d. penkiolika metų laisvės atėmimo su viso turto konfiskavimu. 2003 m. birželio 17 d. Lietuvos Aukščiausio teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos, bausmės sumažintos, galutinė bausmė – devyneri metai laisvės atėmimo;2003 m. balandžio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 3 d., 234 str. 1 d. – ketveriems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 str. 4 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2002 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – šešiolika metų laisvės atėmimo su 1250 Lt bauda ir turto konfiskavimu. 2003 m. birželio 30 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu veikos perkvalifikuotos, bausmės sumažintos, galutinė subendrinta bausmė paskirta devyneri metai laisvės atėmimo. 2008 m. balandžio 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 157 str., lygtinai paleistas iš pataisos namų neatlikus dviejų metų vieno mėnesio aštuoniolika dienų paskirtos laisvės bausmės, paleistas iš Alytaus pataisos namų 2008-05-06; 2010 m. balandžio 29 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2010 m. gruodžio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1, 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2003 m. balandžio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2003 m. birželio 30 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi ir subendrinta galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. K. melagingai pranešė įstaigai ir pareigūnams, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

2011 m. kovo 28 d. pareiškime Policijos departamento prie LR VRM generaliniam komisarui, 2011 m. balandžio 26 d. skunde Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrui, 2011 m. kovo 28 d. pareiškime ir 2011 m. gegužės 2 d. skunde Lietuvos generaliniam prokurorui, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, 2011 m. rugpjūčio 18 d. protokole – pareiškime kaltinamasis V. K. tyčia nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, tai yra, kad:

1.2009 m. vasario 20 d. nuo 13.30 val. iki 21.30 val. Klaipėdos m., esant sulaikytam už kito nusikaltimo padarymą ikiteisminiame tyrime Nr. 30-9-00049-08 ir būnant bejėgiškoje būklėje (komos būsenoje), Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai jam į burną įdėjo polietileninį maišelį su narkotine medžiaga – 1,3801 g. aguonų ir jų dalių koncentratu, ir taip jį siekė nužudyti. Tokiu būdu, kaltinamasis V. K. pranešė apie nebūtus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte;

2.Klaipėdos apskrities VPK ONTB vyriausioji tyrėja R. B. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, viršijant leistinus įgaliojimus, atlikdama ikiteisminį tyrimą Nr. 30-9-00049-08, sąmoningai dangstė šiuos Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnų veiksmus ir leido savo kolegoms Klaipėdos apskrities VPK ONTB vyriausiajam tyrėjui T. N., viršininkui R. S. klastoti prieš jį kaltinimus minėtame ikiteisminiame tyrime; be to, nurodė, kad šiuos visus Klaipėdos apskrities VPK ONTB pareigūnų veiksmus dangstė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras D. M., kuris kontroliavo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje bei surašė kaltinamąjį aktą. Tokiu būdu, kaltinamasis V. K. pranešė apie nebūtus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. K. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino ir parodė, jog 2009 m. vasario 20 d., sulaikymo operacijos metu jo atžvilgiu buvo naudojamas ne tik psichologinis smurtas, jis buvo gąsdinamas, kad ilgai negyvens, bet ir fizinis smurtas, jam buvo suduoti smūgiai ne tik rankomis, bet ir kojomis, smūgiai buvo suduoti ir pristačius į policijos valdybą, kur jis galiausiai prarado sąmonę ir daugiau jokių aplinkybių neatsimena. Kaltinamasis kategoriškai nurodė, kad narkotinių medžiagų sau į burną jis nesidėjo. Kadangi pareigūnai jį stebėjo, tai mano, kad narkotines medžiagas jam įdėjo būtent rinktinės „Aro“ pareigūnai. O po to šiuos jų veiksmus dangstė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje atlikę pareigūnai bei prokuroras D. Motužis.

V. K. pripažino, kad sulaikymo metu priešinosi, nes nesuprato, kas vyksta. Tuo pačiu, kaltinamasis parodė, kad gindamas žmoną L. D. B. bijodamas dėl jos saugumo, dėl to, kas rasta, ir todėl prisiimdamas kaltę už ją, pasakė, kad maišelis su narkotinėmis medžiagomis priklauso jam, ir narkotines medžiagas kratėsi į burną.

Kaltinamasis paaiškino ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu skundų dėl pareigūnų veiksmų, grasinimų jo atžvilgiu jis nerašė, į atitinkamus pareigūnus ir teisėsaugos institucijas nesikreipė, bijodamas ne tik dėl savęs, bet ir dėl žmonos saugumo, kadangi jiems buvo grasinama.

Liudytoja I. Z. parodė, kad 2009 m., dienos metu, į VĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių, kuriame ji dirbo anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja, buvo paguldytas pacientas, kuris į ligoninę pristatytas su policijos apsauga. Į skyrių paguldytam asmeniui, gydytojo nurodymu, ji pastatė lašelinę, įvedė kateterį, ir paėmė kraujo tyrimams. Jos darbo pamaina buvo nuo 8 val. ryto iki 19.45 val. vakaro. Liudytoja patvirtino, jog šio asmens burnos apžiūros, jį pristačius į ligoninę, ji neatliko. Be to, parodė, jog ši procedūra, asmenį tik pristačius į ligoninę, nėra privaloma, nebent ji būtina pagal aplinkybes, bet šiuo atveju būtinumo atlikti burnos higieną nebuvo. Liudytoja nurodė ir tai, kad pacientas gulėjo vienvietėje palatoje, kurioje budėjo ir du policijos pareigūnai. I. Z. patvirtino girdėjusi, jog šio paciento burnos ertmėje vėliau slaugytojos rado maišelį, tačiau daugiau jokių aplinkybių ji nežinanti.

Liudytoja O. B. parodė, jog VĮ „Klaipėdos universitetinėje ligoninėje“, anestezijos ir intensyvios terapijos skyriuje, kur ji dirba slaugytoja, darbo pamainą ji pradėjo 19.00 val. vakare ir ją parėmė iš slaugytojos I. Z.. Pastaroji jai pasakė, kad V. K. į ligoninę buvo pristatytas be sąmonės, o tokius pacientus jie privalantys prižiūrėti. Pagal gydytojo nurodymą, nurodytomis valandomis V. K. buvo leidžiami antibiotikai, kadangi pacientas buvo be sąmonės, jis buvo vartomas. Ryte, apie 3-4 val., be kitų privalomų procedūrų ji atliko ir V. K. burnos higienos apžiūrą, pastebėjo iš burnos bėgantį sekretą, ir tuomet burnos ertmėje prilipusį prie jo gomurio aptiko degtukų dėžutės dydžio maišelį su rudai geltonu skysčiu, kuris buvo prakastas. Liudytoja patvirtino, jog maišelyje buvusios medžiagos tokiu būdu galėjo patekti į asmens organizmą, nes asmuo nevalingai galėjo čiulpti. Maišelį pateikė policijos pareigūnams. Pastarieji pasakė, kad tai narkotinės medžiagos. Apie paciento burnoje rastą maišelį ji informavo budintį gydytoją, vedėją, kuriuo tuomet buvo A. B., informavo ryte. V. K. sąmonę atgavo ryte, atsipeikėjęs, pyko ant pareigūnų, sakė, kad nori jį nužudyti. O. B. paliudijo, kad jei į ligoninę pristatytas asmuo yra sunkios būklės, burnos ertmė neapžiūrima, intubacija atliekama tik esant būtinumui, nes tuomet gelbėjama ir dėmesys kreipiamas į asmens gyvybę. Nors paprastai burnos higiena atliekama tris kartus.

Liudytoja parodė, kad slaugytoja, iš kurios ji perėmė pamainą, nurodė, kad V. K. burnos higiena atlikta, burna švari. Tuo pačiu liudytoja paaiškino, kad net ir apžiūrint burnos ertmę, kurią atlieka slaugytoja, bei atliekant intubaciją, kurią atlieka gydytojas, maišelio galima buvo ir nepastebėti, nes jis buvo prilipęs prie gomurio. Papildomos apklausos teisme metu liudytoja paaiškino, kad anksčiau teisme nurodė, jog asmeniui buvo atlikta intubacija, nes tokias aplinkybes jai nurodė vyresnioji slaugytoja. Tačiau pati asmeniškai asmens ligos istorijos ji neskaitė, jos nematė, todėl su kolege pacientus, kurių yra daug, galėjusiosios ir sumaišyti. Liudytoja parodė, jog ligos istorijoje fiksuojami visi su ligoniu atliekami veiksmai ir visos procedūros.

Liudytojas A. B. parodė, kad į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurioje jis dirba reanimacijos skyriuje ir eina šio skyriaus vedėjo pareigas, 2009 m. buvo pristatytas nuo narkotinių medžiagų apsinuodijęs, be sąmonės asmuo, kurio būklė, greitosios pagalbos medikams suleidus vaistus – „Naloxonas“, pagerėjo. Liudytojas paaiškino, kad asmens būklės pagerėjimas suleidus vaistus „Naloxonas“ byloja, kad greitosios pagalbos medikų konstatuota diagnozė - apsinuodijimas nuo narkotinių medžiagų, buvo teisinga. A. B. patikslino, kad „Naloxonas“ kaip vaistas yra ir viena diagnostinių priemonių, jei šis vaistas, jį suleidus asmeniui, veikia, galima diagnozuoti, ar asmuo vartojo opijatus. Gydytojas nurodė, kad tą pačią greitosios pagalbos medikų nustatytą diagnozę patvirtino ir jau ligoninėje atlikti šlapimo tyrimai, į ligoninę pristatyto asmens šlapime buvo rastos narkotinės medžiagos. Todėl asmens ligos istorijoje ir užfiksuota, kad nustatyta diagnozė – sunkaus laipsnio apsinuodijimas narkotikais, koma. heroinas. Tai nustačius, asmeniui – V. K. buvo taikyta detoksikacija. V. K. pristačius į ligoninę, budintis gydytojas buvo I. B.. Liudytojas parodė, kad V. K. burnos apžiūra, pastarąjį pristačius į ligoninę, iš karto nebuvo atlikta, kadangi tuomet buvo imtasi būtent tų priemonių, kurios reikalingos, o burnos apžiūra tuo metu nebuvo būtina. Nebuvo būtina tuo metu pagal paciento būklę ir intubacija, kurią daryti, ar ne, sprendžia bei atlieka būtent gydytojas. Pagal V. K. ligos istoriją, įrašus joje, galima spręsti, kad gydytojas, tuo metu prižiūrėjęs V. K., svarstė intubacijos galimybę, tačiau pradėjus veikti vaistams „Naloxonas“ ir paciento būklei pagerėjus, intubacija tapo nebereikalinga. Liudytojas kategoriškai patvirtino ir tai, kad jei intubacija būtų buvus atlikta vos tik pacientą pristačius į ligoninę, burnos ertmėje buvęs maišelis būtų buvęs rastas. Liudytojas patvirtino, kad viena slaugytojų, vėliau atlikusių paciento burnos higieną, jam pranešė, kad paciento burnos ertmėje rastas maišelis su narkotinėmis medžiagomis, kurį jie perdavė policijos pareigūnams. Pagal ligos istoriją, įrašas apie atliktą burnos higieną ir burnos ertmėje rastus maišelius su rudos spalvos turiniu, įrašytas 20.45 val. Parodė, jog visi medicinos personalo sprendimai, veiksmai, rezultatai, visa gydymo eiga fiksuojami asmens ligos istorijoje.

Liudytojas G. J. parodė, kad iš greitosios medicinos pagalbos dispečerio gavus skubų pranešimą apie mirštantį asmenį ir nuvykus nurodytu adresu - Klaipėdos AVPK, Jūros g. 1, Klaipėdoje, policijos pareigūno kabinete, ant grindinio gulėjo asmuo - V. K., kurio būklė buvo ypatingai sunki – sutrikęs, paviršinis, itin retas kvėpavimas, apsinuodijimui narkotine medžiaga – opijatais būdingi vyzdžiai, kūno spalva. Įvertinus asmens būklę, ir įtarus, kad asmuo yra sunkiai apsinuodijęs opijatais, nutarta ir vietoje suleisti vaistai - „naloxonas“, kuris yra priešnuodis opijatams, šis vaistas blokuoja opijatų veikimą. Liudytojas pabrėžė, kad jei V. K. nebūtų suteikta skubi medicininė pagalba, buvo reali tikimybė, kad jis galėjo mirti. Nurodė, kad per 17-os metų gydytojo praktiką atvejų, kuomet žmogus nuo narkotinių medžiagų perdozavimo, nesuteikus laiku medicininės pagalbos, mirdavo, pasitaikė labai daug. Liudytojas nurodė, jog įvertinus paciento sudėjimą, pagal jo būklę, jo manymu pastarasis turėjo būti suvartojęs nemažą kiekį narkotinių medžiagų, ir į asmens organizmą jie turėjo patekti per skrandį. Paciento burnos jis neapžiūrėjo, nes dėmesys buvo kreipiamas į žmogaus gyvybę, intubuoti nebuvo būtina. Suleidus atitinkamus vaistus, tai yra „naloxoną“, asmens būklė šiek tiek pagerėjo, ir tuomet pastarasis buvo transportuotas į medicinos įstaigą. Pacientą greitosios pagalbos automobiliu lydėjo ir „Aro“ pareigūnai, kurie sėdėjo automobilio gale, šoninėse kėdėse. Liudytojas nurodė, jog asmens būklę jis visą laiką sekė, stebėjo. Todėl patvirtino, kad „Aro“ pareigūnai pacientui ką nors įdėti į burną negalėjo, negalėjo to padaryti ir pats pacientas.

Liudytoja R. B., patvirtindama ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 162-164) parodė, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl narkotinių medžiagų disponavimo, platinimo, 2009 m. vasario mėn., Klaipėdos m., prie prekybos centro „Akropolis“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo sulaikyti automobiliu „Volkswagen Golf“ atvažiavę du asmenys – L. D. B. ir V. K.. „Aro“ pareigūnai prie automobilio „Volkswagen Golf“ privažiavo iš automobilio galo ir, pribėgę iš abiejų, iš vairuotojo pusės pirmiausia ištraukė L. B., kurią paguldė ant asfalto. Ji su vienu „Aro“ pareigūnu pastarąją pakėlė nuo asfalto ir kartu su ja paėjo apie 10 metrų nuo sulaikymo vietos. Ir nedelsiant atliko paviršutinišką L. B. asmens kratą. Po ko, stebėjo V. K. sulaikymą. Liudytoja nurodė, kad V. K. sulaikomas priešinosi - abejomis rankomis buvo įsirėmęs į automobilio rėmus. „Aro“ pareigūnai iš automobilio pastarąjį bandė ištraukti iš abiejų pusių, bandė laužti rankas, po ko, galiausiai pastarasis buvo paguldytas ant priekinių automobilio sėdynių ir iš automobilio išvilktas pro priekines keleivio pusės dureles. R. B. patikslino, jog situaciją ji stebėjo iš automobilio vairuotojo pusės, todėl, kaip V. K. gulėjo ant asfalto ir, kas buvo daroma, nematė. V. K. buvo nuvežtas į Klaipėdos AVPK, pas vyriausiąjį tyrėją A. B., kuris tuo metu baudžiamojoje byloje dėl narkotinių medžiagų disponavimo, platinimo atliko ikiteisminį tyrimą.

Liudytoja parodė, kad sulaikytus asmenis išvežus į policijos komisariatą, ji atliko automobilio „Volskwagen Golf“ apžiūrą, ir jos metu automobilyje ant vairuotojo sėdynės aptiko gelsvos spalvos miltelių, kaip vėliau tyrimo metu, paaiškėjo, narkotinę medžiagą – heroiną. Apžiūros metu automobilyje buvo rasti ir L. B. priklausantys daiktai – tame tarpe ir piniginė, kurioje aptiktas maišelis su narkotinės medžiagos – heroino pėdsakais. Tą pačią dieną buvo atlikta krata ir sulaikytųjų asmenų – L. B. ir V. K. gyvenamojoje vietoje, kur buvo aptiktas didelis kiekis narkotinių medžiagų – heroino. Grįžusi į savo darbo vietą Klaipėdos AVPK, ji sužinojo, kad sulaikytasis V. K. yra išvežtas į ligoninę. O jau kitą dieną, iš A. B. sužinojo, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pas V. K. burnoje buvo rastas maišelis su narkotine medžiaga, greičiausiai heroinu. Nuvykus į ligoninę, įteikti V. K. pranešimą apie įtarimą, dalyvaujant advokatui, gydytojui, ji perskaitė pranešimą apie įtarimą ir paklausė V. K., ar jis suprato, kuo yra įtariamas. V. K. į jokius klausimus neatsakinėjo ir nieko nesakė. Tokią asmens poziciją ji ir užfiksavo apklausos protokole, po ko, iš ligoninės išvyko.

Liudytoja parodė, kad, baudžiamojoje byloje dėl narkotinių medžiagų disponavimo perėmus ikiteisminį tyrimą iš A. B., jokių skundų nei dėl jos pačios, nei dėl kitų pareigūnų veiksmų, ar dėl kokių nors grasinimų iš pareigūnų pusės, V. K. nepateikė nei žodžiu, nei raštu. Liudytoja nurodė galinti tik spėti, kad V. K. skundai buvo inspiruoti jos veiksmų baudžiamojoje byloje tyrimo metu papildomai prie cheminės specialisto užduoties, kurią buvo paskyręs A. B., paskiriant dar ir biologinį bei daktiloskopinį objektų tyrimą, kurių nebuvo paskyręs tyrėjas A. B.. R. B. tuo pačiu patikslino, jog A. B. paruošta užduotis dėl ekspertizės jau buvo išvežta į Kriminalistinių tyrimų centrą, bet, atlikus kratą V. K. gyvenamojoje vietoje, kur rasta daug narkotinių medžiagų – heroino, ji supratusi, kad būtina skirti ir minėtas užduotis. Todėl nedelsiant paprašė minėto centro ekspertų, kad šie nepradėtų cheminio tyrimo, kad nesugadinti ant tiriamųjų objektų gali būti buvusių biologinių ir rankų pirštų, delnų pėdsakų. Minėtus tyrimus atlikus, specialistai būtent ir patvirtino, kad ant tyrimui pateiktų objektų rasti tiek biologiniai L. B. ir V. K., tiek jų pirštų ir delnų atspaudai. Šios specialisto išvados iš dalies būtent patvirtino tai, kad L. B. ir V. K. narkotines medžiagas platino kartu.

Be to, liudytoja nurodė, kad turi pakankamą darbo su narkotinėmis medžiagomis patirtį ir todėl paaiškino, kad heroinas yra vienas iš aguonų koncentrato dalių. Apdorojus atitinkamai aguonų koncentratą, viena iš dalių gaunasi heroinas. Dėl V. K. burnoje rasto aguonų koncentratas, gali pasakyti tik tiek, kad ko gero burnoje heroinas pradėjo skaidytis į atskirus dalis (alkoloidus), todėl ir buvo nustatytas aguonų ir jų dalių koncentratas.

Liudytojas A. B. parodė, kad baudžiamojoje byloje dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis labai dideliu kiekiu, kurioje be kitų asmenų įtariamaisiais buvo patraukti ir V. K. bei L. D. B., jis atliko visus esminius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Liudytojas nurodė, kad 2009 m. vasario 20 d., apie 13.00 val., į jo darbo kabinetą, esantį Klaipėdos AVPK, kaip asmenį, kuris galimai tiekia narkotines medžiagas kitam įtariamajam (J. Š.) greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ pareigūnai pristatė sulaikytą V. K.. Asmenį pristačius į jo kabinetą, jis nedelsiant atliko V. K. apžiūrą, kadangi įtarta, kad jis gali turėti narkotinių medžiagų, be to, ant striukės gali būti likę narkotinių medžiagų pėdsakų. Atliekant asmens apžiūrą, kabinete kartu su juo buvo ir vyresnysis tyrėjas T. N., „Aro“ pareigūnai tuo metu buvo išėję. Atlikus asmens apžiūrą ir pradėjus pildyti asmens kratos protokolą, V. K. pasiteiravus anketinių duomenų, šis nieko neatsakė, tik linktelėjo galvą, ir netrukus nuvirto nuo kėdės, pamėlo, jam iš burnos pradėjo virsti putos. Iškvietus ir atvykus Klaipėdos universitetinės ligoninės greitosios pagalbos brigadai, V. K. apžiūrėjęs gydytojas diagnozavo, kad V. K. perdozavęs narkotinių medžiagų ir pasakė, kad jį reikės gabenti į ligoninę. Kitą dieną policijos pareigūnas – areštinės vyresnysis postinis Z. A. tarnybiniu pranešimu jį informavo, kad ligoninėje pas V. K. burnoje buvo aptiktas sukramtytas polietileninis maišelis su neaiškios kilmės medžiaga. Šias medžiagas Z. A. pristačius, jis jas užplombavo į standartinį paketą, po ko buvo paskirta šių medžiagų ekspertizė. Liudytojas nurodė, kad Z. A. jam minėjo ir tai, kad V. K., tiek vežamas į ligoninę, tiek jau joje būnant vėl buvo praradęs sąmonę, dėl ko labai nustebo medikai, nes, pasak jų, jam nuo narkotinių medžiagų perdozavimo buvo suleisti vaistai, nuo kurių jis atsigavo. A. B. paliudijo, jog, būnant jo kabinete, V. K. įsidėti narkotinių medžiagų neturėjo galimybės ir negalėjo, kadangi pagal galiojančias instrukcijas ir reikalavimus asmuo buvo pristatytas antrankiais surakintomis rankomis. Liudytojas nurodė ir tai, kad nuo to momento, kai V. K. buvo pristatytas į jo kabinetą iki to momento, kuomet jis nukrito, praėjo apie dvi minutes.

Liudytojas taip pat patvirtino, kad baudžiamojoje byloje dėl narkotinių medžiagų platinimo, atliekant ikiteisminį tyrimą, jokie kaltinamojo V. K. skundai dėl netinkamų ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, ar jį sulaikiusių pareigūnų, ar kokių nors grasinimų iš pareigūnų pusės jo atžvilgiu, pateikta nebuvo.

Liudytojas T. N. paliudijo, kad 2009 m. vasario 20 d., sulaikius kaltinamąjį V. K., pastarasis buvo pristatytas į Klaipėdos AVPK, ONTB pareigūnui A. B.. Pastarajam pareigūnui atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus su kaltinamuoju V. K., jis į tarnybinį A. B. kabinetą buvo užėjęs kelis kartus. Kuomet užėjo antrąjį kartą, kaltinamasis V. K. gulėjo nukritęs kabinete ant grindų. Iškvietus greitosios medicinos pagalbą, jis kaltinamąjį neštuvais padėjo nunešti į greitosios pagalbos automobilį. Liudytojas nurodė nematęs, kad į A. B. kabinetą būtų užėję rinktinės „Aras“ pareigūnai, ar kokius nors neleistinus veiksmus kaltinamojo atžvilgiu būtų atlikę.

Liudytojas V. P., patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 171-172) parodė, jog Klaipėdos AVPK organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro, bei jo – rinktinės „Aras“ vadovybės nurodymu, Klaipėdos m., prie prekybos centro „Akropolis“ buvo atlikta narkotinių medžiagų platinimu įtariamo V. K. sulaikymo operacija. Liudytojas nurodė, jog prie prekybos centro „Akropolis“ V. K. atvyko automobiliu „Volkswagen Golf“, kuri vairavo moteris. Privažiavus prie automobilio „Volkswagen Golf“, pagal nustatytą taktiką jis pirmiausia atsistojo automobilio priekyje, prie dešiniojo sparno ir per priekinį langą stebėjo sulaikymo procesą bei sulaikomuosius. V. K. pareigūnų reikalavimams išlipti iš automobilio nepakluso, virto veidu ant vairuotojo sėdynės, priešinosi ištraukiamas pareigūnų iš automobilio. Tuomet jis pribėgo iš kairės automobilio pusės, ir V. K. iš automobilio ištraukė pro kairiąją automobilio, tai yra vairuotojo pusę, po ko, paguldę ant asfalto, pastarajam uždėjo antrankius. Liudytojas patvirtino, jog sulaikymo metu V. K. jis nuolat stebėjo. Nematė, jog pastarasis, ką nors būtų dėjęs į burną, tačiau matė, kaip kaltinamasis, dar būnant automobilyje, buvo užkišęs ranką už vairuotojo sėdynės nugaros. Liudytojas nurodė, kad, ištraukus V. K. iš automobilio, siekiant nustatyta, ar asmuo neturi ginklų, ar kitų draudžiamų daiktų, nedelsiant buvo atlikta, bet paviršutiniška asmens apžiūra. Be to, patvirtino kad, ištraukus V. K. iš automobilio, ant pastarojo lūpų pastebėjo rudos spalvos putas, kurios bėgo iš burnos. Sulaikius V. K., pastarasis, kaip ir kartu sulaikytoji L. D. B., buvo pristatytas į Klaipėdos AVPK, kur pareigūnas, kuriam buvo pristatytas V. K., pastarajam uždėjo savo antrankius.

Liudytojas nurodė, jog sulaikymo metu kaltinamojo V. K. atžvilgiu jokie smurtinio, neleistini fizinio pobūdžio veiksmai nebuvo vartojami, naudojami, tačiau ant V. K. kūno galėjo atsirasti kokie nors sužalojimai, hematomos, kadangi sulaikymo veiksmai paprastai atliekami greitai ir grubiai, be to, kaltinamasis sulaikomas priešinosi.

Liudytojas nurodė ir tai, kad pristačius V. K. į Klaipėdos AVPK ir perdavus ikiteisminė į tyrimą atlikusiam pareigūnui A. B., netrukus buvo gautas nurodymas, kad V. K. reikia lydėti į Klaipėdos ligoninę. Greitosios pagalbos automobiliu V. K. lydėjo jo kolegos, jis kartu su pareigūnu G. V. greitosios pagalbos automobilį lydėjo tarnybiniu rinktinės „Aras“ automobiliu. Liudytojas parodė, kad V. K. tiek greitosios pagalbos automobilyje, tiek pristačius pastarąjį, jau ligoninėje visą laiką, apie 45 minutes, buvo stebimas iki pastarasis buvo perduotas kitiems pareigūnams. Taigi, būnant ligoninėje, V. K. neturėjo galimybės, nepastebėtas, įsidėti į burną polietileninį maišelį su narkotine medžiaga, be to, pastarasis sunkios būklės. Liudytojas patikslino, jog kaltinamojo, pastarąjį sulaikant, visu ūgiu jis nematė tik vienu momentu – sulaikymo pradžioje V. K. veidu atsigulus, nukritus ant automobilio vairuotojo sėdynės.

Liudytojas G. V. parodė, kad gavus rinktinės „Aras“ vadovybės komandą, Klaipėdos m., prie prekybos centro „Akropolis“ buvo sulaikyti automobiliu „Volkswagen Golf“ atvykę asmenys. Automobilį vairavusi moteris pareigūnų reikalavimams išlipti iš automobilio pakluso, tačiau automobilyje buvęs vyras šiems reikalavimas ne tik nepakluso, bet dargi pradėjo aktyviai priešintis, įsikibo į automobilio vairą, bandė kitaip priešintis sulaikomas. Todėl pastarojo atžvilgiu buvo panaudoti kovinio pobūdžio veiksmai ir V. K. iš automobilio buvo ištrauktas jėga. Sulaikius, asmenys buvo pristatyti į Klaipėdos AVPK, po to, netrukus buvo duotas ir nurodymas V. K. lydėti į Klaipėdos ligoninę. Liudytojas patikslino, jog sulaikymo metu įtariamasis nepakluso reikalavimams išlipti iš automobilio, todėl tuomet, kol asmuo sėdėjo, kol buvo automobilyje „Volkswagen Golf“, jo rankos, veiksmai, judesiai nebuvo kontroliuojam ir tik tuomet pastarasis galėjo atlikti kokius nors veiksmus. Vėliau V. K. buvo uždėti antrankiai ir asmuo buvo stebimas ir kontroliuojamas nuolat.

Liudytojas parodė, jog nei anksčiau, nei vėliau jokio kontakto su V. K. nėra buvę, jokių priežasčių ar motyvų pastarajam pakenkti jis neturi.

Šalies argumentai

2011-03-28 V. K. pareiškimu Policijos departamento prie LR VRM generaliniam komisarui nustatyta, kad su pareiškimu kreipiantis į generalinį komisarą kaltinamasis V. K. nurodė, jog „2009-02-20 12.45 val. Klaipėdos m. buvo sulaikytas Klaipėdos apskrities VPK ONT (Aro) pareigūnų, kurių žinioje buvo iki 21.20 val. Prieš jį buvo panaudotas smurtas ir jam buvo tiesiogiai grasinama, kad jis gyvena šiame gyvenime suskaičiuotas dienas. Kai jis buvo ištiktas komos sulaikyme, kokiomis aplinkybėmis buvo pristatytas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, negali pasakyti. Būdamas ligoninėje, ARO pareigūnų buvo saugomas pastoviai iki vakaro, kol Aro pareigūnus nepakeitė kitas konvojus. Kai buvo pakeistas konvojus, tai yra Aro pareigūnai, jo burnoje iš karto aptiktas kažkoks polietileninis maišelis, kuriame buvo narkotinė medžiaga – aguonų ir jų dalių koncentratas, kurio masėje 1,380 g opijatų. Kaltinamasis nurodė, jog 2009-02-20 13.10 val. – 13.30 val. buvo atlikta jo asmens krata, kuomet jis idealiai patikrintas ir jokios narkotinės medžiagos pas jį tuomet nebuvo rastos. Tokiu būdu, visos šiandienos aplinkybės pagrįstai rodo, kad buvo norima juo atsikratyti. Aro pareigūnai, turėdami tokias galimybes ir aplinkybes, į jo burną buvo įdėję minimas narkotines medžiagas, nes ne dykai esą jam pasakė, kad jis gyvena šiame gyvenime suskaičiuotas dienas. Kai šios narkotinės medžiagos buvo aptiktos jo burnoje ir iš jos ištrauktos, buvo sąmoningai bandoma jį tuo apkaltinti, bet vėliau šios aplinkybės teismo buvo pašalintos. Tuo remiantis, prašo: 1. pavesti sostinės institucijai pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Klaipėdos apskrities VPK ONT (Aro) pareigūnų padarytos nusikalstamos veikos, bandant nužudyti jį, panaudojant narkotines medžiagas, jam esant beviltiškoje situacijoje; 2. pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir viršijant leistinus įgaliojimus Klaipėdos apskrities VPK ONT (Aro) pareigūnų atžvilgiu ir ikiteisminį tyrimą pavesti atlikti sostinės institucijai. Taip pat prašo atlikti tarnybinį patikrinimą Klaipėdos apskrities VPK ir Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriuje, patraukti tarnybinėn atsakomybėn Klaipėdos apskrities VPK ONT vyriausiąją tyrėją R. B., kuri sąmoningai dangstė pareigūnų padarytą veiką ir buvo suinteresuota visus kaltinimo pagrindus sufabrikuoti, jam padarytus pareigūnų, atlikdama ikiteisminį tyrimą Nr. 30-9-00049-08. Be to, minima pareigūnė, būdama suinteresuota paveikti jį, viršijo savo tarnybinius įgaliojimus, darydama prielaidą savo kolegoms vyr. tyrėjui T. N., viršininkui R. S., fabrikuojant prieš jį kaltinimus ikiteisminiame tyrime. Nustačius tarnybinio patikrinimo metu, Klaipėdos apskrities VPK ONT pareigūnų, kurių neįvardijo, veikose baudžiamojo nusižengimo ar nusikalstamas veikas, ir dėl to prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal baudžiamąjį įstatymą“ (t. 1, b. l. 26-27).

2011-04-26 V. K. skundu Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrui nustatyta, jog V. K. nurodė, kad „Klaipėdos apskrities VPK ONTT pareigūnai tiesiogiai jam pareikšdami grasinimus, kad jis šiame gyvenime gyvena suskaičiuotas dienas, savo veiksmais ėmėsi prieš jį realių veiksmų, kai jis buvo komoje ir visada buvo žinioje Klaipėdos apskrities VPK ONTT pareigūnų, kurie pastoviai saugojo jį. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje būdamas komos būsenoje ir pakeitus Klaipėdos apskrities VPK ONTT pareigūnus konvojui, jo burnoje buvo surastos narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių koncentratas, kurių masėje buvo 1,380 g opijatų. Dėl to jis pagrįstai įsitikinęs, kad šias narkotines medžiagas jam į burną įdėjo Klaipėdos apskrities VPK ONTT pareigūnai, ne veltui jam grasino, kad jis šiame gyvenime gyvena suskaičiuotas savo gyvenimo dienas (t. 1, b. l. 24-25).

2011-03-28 pareiškimu ir 2011-05-02 skundu Lietuvos generaliniam prokurorui nustatyta, kad V. K. iš esmės pakartojo analogiškas, aukščiau minėtuose atitinkamoms instancijoms pateiktuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, be to, papildomai nurodė, kad Klaipėdos apskrities VPK ONTT pareigūnų veiksmus dangstė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras D. M., kuris kontroliavo ikiteisminį tyrimą ir surašė kaltinamąjį aktą, jo, V. K., byloje, kurioje jis buvo nuteistas (t. I, b. l. 50, 31-34).

VšĮ „Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties“ greitosios medicinos pagalbos ligonio siuntimu Nr. 5234 nustatyta, kad 2009 m. vasario 20 d., 14.30 val., į Klaipėdos Universitetinę ligoninę Greitosios medicinos pagalbos automobiliu pristatytas V. K., gyv. Simonaitytės 35-41,. GMP gydytojo diagnozė nustatyta: Ūmus sunkaus laipsnio peroralinis apsinuodijimas narkotikais (heroinu). Nustatyta, kad siuntimu užfiksuotos žinios apie ligonį: Anamnezė (ANAM) Policija teigia, jog apklausos metu staiga ligonis pamėlo, sutriko kvėpavimas ir neteko sąmonės. Objektyvu (Obj.).: be sąmonės, oda mėlynai blyški, šilta, nekontaktiškas. Nustatyta, kad greitosios pagalbos iškvietimo laikas nurodytas – 13.34 val., asmuo transportuotas iš Jūros g. 1, Klaipėdos m. (t. 1, b. l. 127-128).

VšĮ „Klaipėdos universitetinės ligoninės“ V. K. gydymo stacionare istorija Nr. 09/21/1420 nustatyta, kad 2009 m. vasario 21 d., 12.15 val. V. K. perkeltas į Anesteziologijos-reanimacijos skyrių. Siuntusios įstaigos diagnozė užfiksuota - ūmus apsinuodijimas heroinu. Diagnozė hospitalizuojant užfiksuota - sunkaus laipsnio apsinuodijimas heroinu. Koma. Klinikinė diagnozė užfiksuota - ūmus tyčinis peroralinis apsinuodijimas opijuotais, sunkaus laipsnio. Koma. Galutinė diagnozė, pagrindinė liga konstatuota - ūmus tyčinis peroralinis apsinuodijimas opijuotais, sunkaus laipsnio; komplikacijos – koma. Nustatyta, kad gydymo stacionare istorija pasirašyta gydytojo skyriaus vedėjo A. B. (t. 1, b. l. 123-124).l

Gydymo stacionare istorija Nr. 09/21/1420, apskaitos forma Nr. 0003/a „Nusiskundimai, anamnezė, dienynas ir kiti įrašai“ nustatyta, kad 2009 m. vasario 20 d., 14.45 ligonis atkeltas į RIT skyrių iš priėmimo skyriaus, lydimas ARO pareigūnų dėl apsinuodijimo narkotinėmis medžiagomis“. Nustatyta, kad 2009 m. vasario 20 d., 20.45 val. burnos valymo metu rasti du maišeliai su rudu turiniu. Nustatyta, kad pasirašyta gydytojo A. B. (t. 1, b. l. 129-132).

Epikrizės gydymo stacionare istorijos Nr.: istorija Nr. 09/21/1420 nustatyta, kad V. K. išrašytas 2009 m. vasario 21 d. Nustatyta, kad gydymo eigoje būklė gerėjo, pilnai atsistatė sąmonė, kontaktiškas, adekvatus, gyvybinės funkcijos kompensuotos. Tolimesnis gydymas ambulatoriškai, stebimas policijos perkeliams į areštinę. Paciento būklė išrašant: stabili. (t. 1, b. l. 142).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipėdos skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto konsultacija Nr. SD-389 prokurorui nustatyta, kad 2009 m. vasario 20 d. V. K. diagnozuotas ūmus peroralinis apsinuodijimas opiatais, sunkaus laipsnio, koma. Gydytas reanimacijos skyriuje. Pasireiškė ūmus kvėpavimo nepakankamumus. V. K. sunkaus laipsnio apsinuodijimas narkotikais sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą ir realų pavojų gyvybei (sveikatos sutrikdymo masto taisyklių punktas 6.6.15) (t. 2, b. l. 151).

2009 m. vasario 20 d. automobilio apžiūros protokolu nustatyta, kad automobilio „VW-GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu ant vairuotojo sėdynės buvo rasti išberti milteliai (t. 2, b. l. 167-168, 170).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(1726)-IS1-1752 nustatyta, kad 2009 m. vasario 20 d., automobilio „VW-GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu ant vairuotojo sėdynės rastų gelsvai – rusvos spalvos miltelių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas (t. 3, b. l. 174-175).

Asmens kratos protokolu nustatyta, kad 2009 m. vasario 20 d., 13.10-13.30 val., Klaipėdos AVPK ONTB, dalyvaujant policijos pareigūnams T. N. ir R. S., A. B. atlikus V. K. kratą, iš V. K. be kitų daiktų paimta striukė „Nike“. (t. 1, b. l. 176-77)

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada 140-(1478)-IS1-3891 nustatyta, kad ant V. K. striukės vidinių ir išorinių paviršių rasti narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai (t. 1, b. l. 178-179).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad 2009 m. vasario 21 d. A. B. iš Klaipėdos AVPK Vyresniojo tvarkos biuro Konvojaus būrio vyresniojo postinio Ž. A. paėmė permatomą užspaudžiamą polietileninį maišelį, kuriame yra sukramtytas, permatomas polietileninis maišelis su neaiškios spalvos, neaiškios kilmės medžiaga, įvyniotas į baltos spalvos servetėlę, kuris rastas 2009-02-20 21.30 val. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, V. K. burnoje. Nustatyta, kad protokolas surašytas 9.30- 10.00 val. (t. 1, b. l. 199).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(1494)-IS1-6558 nustatyta, kad baltos spalvos popieriaus gniužuluose iš sukramtyto plastikinio maišelio, 2009-02-20 rasto Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pas V. K. burnoje, yra narkotinė medžiaga aguonų ir jų dalių koncentratas, kurios masė 1,380 g (t. 2, b. l. 6).

2011-09-08 daiktų, dokumentų apžiūros protokolu nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-282/2010 rašytinių V. K. pareiškimų, skundų atitinkamoms teisėsaugoms institucijoms ar pareigūnams, taip pat žodinių teiginių, nurodymų, užfiksuotų kituose bylos dokumentuose, kuriuose būtų teigiama, jog polietileninį maišelį su jame esančia narkotine medžiaga - aguonų ir jų dalių koncentratu, jam į burną įdėjo Lietuvos Antiteroristinės rinktinės „ARAS“ pareigūnai, ar (ir) tokiu būdu siekė jį nužudyti, nėra. Nustatyta, jog byloje nėra ir V. K. nei žodinių, nei rašytinių pareiškimų ar skundų ir dėl Klaipėdos AVPK policijos pareigūnų, Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro D.Motužio veiksmų jo atžvilgiu piktnaudžiaujant tarnyba. Baudžiamosios bylos medžiaga (ikiteisminio tyrimo Nr. 30-9-00049-08) nustatyta, kad visos įtariamojo, kaltinamojo V. K. apklausos visos baudžiamosios bylos eigoje atliktos dalyvaujant gynėjui (t. 2, b. l. 7-58). Nustatyta, kad 2009 m. vasario 21 d. teismo posėdžio protokole, svarstant kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo klausimą, užfiksuota, jog V. K. nurodė, kad jo gyvenamojoje rastos narkotinės medžiagos priklauso jam (t. 2, b. l. 29-31). Nustatyta, kad 2010 m. sausio 12 d. teisiamojo posėdžio protokolu užfiksuota, kad V. K. nurodė, jog sulaikymo metu prie prekybos centro „Akropolis“ metu, tik pamatęs policijos pareigūnus, jis nurodė supratęs, kad tai „Aro“ pareigūnai, turėtą su savimi narkotinę medžiagą bandė susikratyti į burną (t. 2, b. l. 63-92).

2010 m. gruodžio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, 2011 m. birželio 21 d., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi nustatyta, kad Šiaulių apygardos nuosprendis iš dalies pakeistas ir nuosprendžio dalis dėl V. K. nuteisimo dėl narkotinės medžiagos - 1,380 aguonų ir jų dalių koncentrato įgijimo, gabenimo ir laikymo, panaikinta (t. 2, b. l. 123-132).

2011-08-18 protokolu-pareiškimu nustatyta, kad V. K. pareiškė, jog 2011-03-28 pareiškime LR generaliniam komisarui, 2011-04-26 skunduose VRM ministrui ir 2011-05-02 LR generaliniam prokurorui yra nurodyti jo paaiškinimai, nusiskundimai, kuriais prašo remtis. Nustatyta, kad 2011-08-18 V. K. įspėtas dėl atsakomybės pagal LR BK 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (t. 2, b. l. 147).

Šalies argumentai

2011-08-18 V. K. apklausos protokolu nustatyta, kad V. K. apklausos metu parodė, kad visi paaiškinimai yra išdėstyti 2011-03-28 pareiškime ir vėlesniuose skunduose, kuriais ir prašo remtis. Nustatyta, kad duodant minėtus paaiškinimus, V. K. įspėtas dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimą (t. 2, b. l. 148).

Kaltinamasis V. K. neigia jam pareikštus kaltinimus ir teigia, jog 2009 m. vasario 20 d., kuomet Klaipėdos m. buvo sulaikytas Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnų, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jo burnos ertmėje aptiktas narkotines medžiagas jam į burnos ertmę įdėjo ir tokiu būdu nužudyti jį norėjo jį sulaikę Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai, o vėliau šiuos rinktinės „Aras“ pareigūnų veiksmus, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, dangstė baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-282/2010 (ikiteisminio tyrimo Nr. 30-9-00049-08) dėl narkotinių, psichotropinių medžiagų disponavimo, platinimo ikiteisminį tyrimą atlikę Klaipėdos AVPK ONTB pareigūnai, bei Klaipėdos apygardos prokuroras D. Motužis.

Šie kaltinamojo V. K. išdėstyti argumentai ir įvardintos aplinkybės vertintinos vienareikšmiai kritiškai, kaip tikslingai bei apgalvotai, įvertinus baudžiamosios bylos Nr. 1-33-282/2010 aplinkybes bei duomenis, pasirinkta pozicija ir atmestini kaip akivaizdžiai prieštaraujantys nustatytoms faktinėms baudžiamosios bylos aplinkybėms.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad V. K. Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnų sulaikytas 2009 m. vasario 20 d., 10.30 val. (t. 2, b. l. 25-26). Nustatyta, jog, sulaikius V. K., pastarasis nedelsiant, be to, jo atžvilgiu panaudojant apsaugos priemones (surakinant rankas antrankiais), jį sulaikiusių Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnų pristatomas į Klaipėdos AVPK ir perduodamas baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-282/2010 (ikiteisminio tyrimo Nr. 30-9-00049-08) dėl narkotinių medžiagų disponavimo, platinimo ikiteisminį tyrimą atliekančiam Klaipėdos AVPK ONTB pareigūnui A. B., kuris kaltinamojo atžvilgiu taipogi imasi privalomų apsaugos priemonių, rankas surakinant antrankiais. Nustatyta, kad 13.10-13.30 val., A. B. minėtoje baudžiamojoje byloje surašant asmens kratos protokolą, V. K. praranda sąmonę. 13.34 val. kviečiami greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie atvykę kaltinamajam V. K. diagnozuoja ūmų sunkaus laipsnio peroralinį apsinuodijimą narkotikais (heroinu). 2009 m. vasario 20 d., 14.30 val., Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnų bei greitosios pagalbos medikų lydimas bei prižiūrimas, V. K. pristatomas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur diagnozė - ūmus sunkaus laipsnio peroralinis apsinuodijimas narkotikais (heroinu), patvirtinamas priėmimo skyriaus medikų. Galiausiai nustatyta, kad 2009 m. vasario 20 d., 20.45 val., medicinos personalui atliekant burnos higienos procedūras, kaltinamojo V. K. burnos ertmėje aptinkamas maišelis su narkotinėmis medžiagomis. Tokiu būdu, narkotinių medžiagų V. K. organizme buvimo, jų aptikimo faktas 2009 m. vasario 20 d., laikytinas objektyviai ir akivaizdžiai nustatytu.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad sulaikymo operacijos metu kaltinamasis V. K. vengė sulaikymo ir vengė jo itin aktyviai, priešindamasis tikslingai prieš sulaikymą nukreiptais veiksmais. Tai akivaizdžiai byloja, kad kaltinamasis 2009 m. vasario 20 d., sulaikymo metu, apie 10.30 val., buvo neabejotinai sąmoningas ir visiškai orientuotas aplinkoje. Tuoj po sulaikymo V. K. pristatomas, ir pristatomas su rinktinės „Aras“ pareigūnų apsauga į Klaipėdos AVPK, kur praėjus vos keletui minučių praranda sąmonę, po ko, nedelsiant, dar tarnybiniame policijos pareigūno A. B. kabinete, 13.34 val. iškviestų greitosios pagalbos medikų V. K. diagnozuojamas ūmus apsinuodijimas narkotinėmis medžiagomis. Įvykių eiga logiškai suponuoja, jog narkotinės medžiagos į kaltinamojo organizmą pateko nuo pastarojo sulaikymo pradžios iki kaltinamąjį pristatant į Klaipėdos AVPK ONTB pareigūno A. B. tarnybinį kabinetą. Tokiu būdu, konstatuotas ir narkotinių medžiagų pateikimas į kaltinamojo V. K. organizmą būtent 2009 m. vasario 20 d. faktas.

Kaltinamasis teigia, jog narkotines medžiagas 2009 m. vasario 20 d. jam į burną įdėjo rinktinės „Aras“ pareigūnai.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad 2009 m. vasario 20 d. automobilio „VW-GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros, atkreiptina atliktos tuoj pat po kaltinamojo V. K. sulaikymo, metu ant automobilio vairuotojo sėdynės buvo aptikta rusvos, gelsvos spalvos miltelių. Nustatyta, kad kaltinamojo sulaikymo operacijoje betarpiškai dalyvavęs ir, atkreiptina, būtent kaltinamąjį iš automobilio jėga ištraukęs, taigi pirmasis betarpiškai su kaltinamuoju kontaktavęs, rinktinės „Aro“ pareigūnas liudytojas V. P. parodė, kad, ištraukus V. K. iš automobilio, ant pastarojo lūpų jis pastebėjo rudos, rusvos spalvos putas, kurios bėgo pastarajam iš burnos. Pažymėtina, jog minėtas pareigūnas, sulaikymo operaciją pagal nustatytą sulaikymo operacijos taktiką iš pradžių tik stebėjęs, taigi, logiška, turint omeny operacijos pobūdį, veiksmus ir aplinką stebėjęs itin atidžiai ir atsakingai, nurodė ir tai, kad sulaikymo veiksmų pradžioje kaltinamasis V. K. veidu griuvo ant automobilio vairuotojo pusės sėdynės. Vertinant išdėstytas aplinkybes, matyti, kad ant automobilio vairuotojo sėdynės, ant kurios būtent veidu krito V. K., rastų medžiagų ir iš kaltinamojo, vos pastarąjį ištraukus iš automobilio, burnos tekėjusių putų, medžiagų spalva tapati. Šių aplinkybių visuma pagrįstai leidžia teigti, kad narkotinės medžiagos į kaltinamojo V. K. organizmą pateko būtent šiuo momentu ir pateko paties kaltinamojo V. K. veiksmais.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog sulaikymo operacijos veiksmus kaltinamojo atžvilgiu atliko ir kaltinamąjį betarpiškai iš tiesų sulaikė būtent Lietuvos operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai. Vienok, išdėstytos aplinkybės vienareikšmiai paneigia, jog sulaikymo metu pareigūnai kaltinamajam į burnos ertmę įdėję narkotines medžiagas, ar netgi turėję tokią galimybę. Pažymėtina, jog sulaikymo operacija ir pareigūnų veiksmai buvę itin intensyvūs, koncentruoti ir tikslingai nukreipti sulaikyti asmenis, ir kaltinamasis V. K. buvęs tik vienas jų. Be to, kaltinamajam krentant ant vairuotojo sėdynės, jokio reikšmingo, glaudaus fizinio kontakto su kaltinamuoju nė iš vieno pareigūno pusės dar nebuvo.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog į Klaipėdos AVPK kaltinamąjį V. K. vėlgi pristatė būtent rinktinės „Aras“ pareigūnai. Tačiau nustatyta, jog pristatymo į Klaipėdos AVPK metu kaltinamasis buvo sąmoningas ir orientuotas. Tačiau, kad narkotinės medžiagos būtų į jo burną įdėtos tuomet, kaltinamasis nenurodė.

Nustatyta ir tai, jog nei V. K. pristačius į Klaipėdos AVPK ir perdavus Klaipėdos AVPK ONTB pareigūnui A. B., nei vėliau, tai yra, gabenant kaltinamąjį greitosios pagalbos automobiliu į ligoninę, nei Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, realių galimybių narkotines medžiagas įdėti į kaltinamojo V. K. burną nebuvo – kaltinamasis visą laiką buvo stebimas ne tik rinktinės „Aras“ pareigūnų, bet ir kitų, tai yra Klaipėdos AVPK pareigūnų, be to, buvo stebimas ir, pagal būklę stebimas atidžiai, ir medicinos personalo.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog baudžiamosios bylos Nr. 1-33-282/2010 teisminio nagrinėjimo metu Šiaulių apygardos teisme V. K. pripažino, kad 2009 m. vasario 20 d. sulaikymo metu turėtas narkotines medžiagas, siekdamas apsaugoti žmoną L. D. B., jis kratėsi į burną. Šią aplinkybę kaltinamasis patvirtino ir šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tačiau, neigdamas jam pareikštus kaltinimus, pabrėžė, jog tai buvęs heroinas.

Iš tiesų baudžiamosios bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad automobilio apžiūros metu ant vairuotojo sėdynės aptiktų medžiagų sudėtyje buvo heroinas. Tuo tarpu kaltinamojo organizme, burnos ertmėje aptiktų medžiagų sudėtis buvus - aguonų ir jų dalių koncentratas. Tačiau kreiptinas dėmesys, kad narkotinės medžiagos kaltinamojo burnos ertmėje aptiktos 20.45 val., taigi praėjus pakankamam laiko tarpui po sulaikymo. Pasak liudytojos R. B., turinčios pakankamą darbo su narkotinėmis medžiagomis patirtį, atlikusios narkotinių ir psichotropinių medžiagų chemines ekspertizes, heroinas yra viena iš aguonų koncentrato dalių, parūgštinus aguonų koncentratą, gaunamas būtent heroinas, ir todėl V. K. burnoje buvęs heroinas galėjo pradėti skaidytis, ir to pasėkoje buvo konstatuotas būtent aguonų koncentratas. Be to, pažymėtina, kad tiek pirmasis kaltinamąjį apžiūrėjęs greitosios pagalbos gydytojas, taipogi turintis pakankamą darbo su apsinuodijimu būtent narkotinėmis medžiagomis patirtį, tiek vėliau Klaipėdos universitetinėje ligoninėje kaltinamąjį prižiūrėję medikai diagnozavo ne bet kokį, bet ūmų, sunkų apsinuodijimą narkotinėmis medžiagomis ir būtent heroinu.

Baudžiamosios bylos Nr. 1-33-282/2010 (ikiteisminio tyrimo Nr. 30-9-00049-08) medžiaga objektyviai nustatyta, kad minėtoje baudžiamojoje byloje nei po sulaikymo, nei vėliau, jau atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus byloje, kaltinamasis V. K. jokių skundų, ar pareiškimų, nei žodinių, nei juolab rašytinių, nepateikė, ir, pažymėtina, nepateikė nei ikiteisminį tyrimą betarpiškai atlikusiems pareigūnams, nei aukštesnėms teisėsaugoms institucijoms, ar pareigūnams, turintiems teisę kontroliuoti konkrečius ikiteisminį tyrimą atliekančius (ar kitus) pareigūnus. Tuo tarpu, bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog V. K. skundai ir pareiškimai nurodant, kad narkotines medžiagas – aguonas ir jų koncentratą jam į burną įdėjo rinktinės „Aras“ pareigūnai, atsiranda tik teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tokią versiją teismui pateikiant, atkreiptina, net ne pačiam kaltinamajam, o jo interesus byloje ginančiam gynėjui. Šių aplinkybių visuma, jų eiga, logiškai suponuoja, kad kaltinamojo pozicija, kaltinant rinktinės „Aro“ ir Klaipėdos AVPK bei prokuratūros pareigūnus, atsiranda įvertinus baudžiamosios bylos Nr. 1-33-282/2010 (ikiteisminio tyrimo Nr. 30-9-00049-08) aplinkybes bei joje surinktus įrodymus. Be to, kreiptinas dėmesys, jog ir patys kaltinamojo skundai bei pareiškimai atitinkamos institucijoms ir atitinkamiems pareigūnams pateikiami labai skirtingu laiku, nuo pirminio pareiškimo – 2011 m. kovo 28 d., praėjus daugiau nei mėnesiui.

Analizuojant bylos medžiagą, jokių duomenų, kad rinktinės „Aras“ pareigūnai ar Klaipėdos AVPK pareigūnai būtų suinteresuoti neigiama bylos Nr. 1-33-282/2010 baigtimi būtent kaltinamojo V. K. atžvilgiu, nėra. Atvirkščiai nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-282/2010 (ikiteisminio tyrimo Nr. 30-9-00049-08), kuri buvo nagrinėjama visos instancijos teismuose, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimai nenustatyti. Be to, byloje nėra duomenų, jog rinktinės „Aras“, ar kiti pareigūnai siektų kaltinamąjį V. K. nužudyti, kaip teigia kaltinamasis. Juolab, kad nustatyta, jog jokių sąsajų su kaltinamuoju nė vienas iš pareigūnų neturėjo. Taigi, tokie kaltinamojo argumentai vertintini vienareikšmiai kritiškai ir atmestini.

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo V. K. išdėstyti argumentai dėl rinktinės „Aras“ pareigūnų veiksmų, įdedant jam narkotines medžiagas ir taip norint nužudyti, nėra pagrįsti jokiais pagrįstais, apčiuopamais įrodymais. Kaip nepagrįsti atmestini ir kaltinamojo parodymai dėl Klaipėdos AVPK pareigūnų bei Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro priešingų įstatymui veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 1-33-282/2010 (ikiteisminio tyrimo Nr. 30-9-00049-08).

V. K. kaltė padarius baudžiamajame įstatyme numatytą, taigi, pavojingą nusikalstamą veiką, tokiu būdu laikytina įrodyta visa apimtimi. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio įstatymui priešinga veika, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, traktuotina kaip nesunkus nusikaltimas. Vienok, pažymėtina, jog kaltinamojo veiksmai buvę ne tik tyčiniai, bet ir itin apgalvoti, tikslingai nukreipti, ir, maža to, nukreipti būtent teisėsaugos pareigūnų atžvilgiu.

Kaltinamasis yra ne kartą teistas, teistas ir už sunkius nusikaltimus. Atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinant kaltinamojo asmenybę, V. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė ir jos dydis už padarytą veiką nustatytinas maksimalus.

Vienok, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrinant su ankstesniu V. K. atžvilgiu paskelbtu nuosprendžiu paskirta bausme, atsižvelgiant į 2010 m. balandžio 29 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu (pakeistu 2010 m. gruodžio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi) paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, taikytinas dalinio sudėjimo būdas, pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – vienerius metus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais bei 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje ir laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2010 m. balandžio 29 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2010 m. gruodžio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, prie 2010 m. balandžio 29 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2010 m. gruodžio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, paskirtos ir neatliktos penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmės dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę pagal šiuos nuosprendžius V. K. paskirti - laisvės atėmimą šešiolikai metų.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Teisėja Edita Lapinskienė