Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė, sekretoriaujant Jolitai Juknienei, dalyvaujant prokurorėms Elonai Korostinai, Aurelijai Rakštienei,

nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą J. Š. ir įgaliotajai atstovei – advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, neįgalus – nedarbingumo lygis 45 proc., teistas:

1. 2007 m. gegužės 31 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį laisvės apribojimu 1 metams. 2008 m. liepos 15 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu;

2. 2010 m. liepos 27 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Bausmės vykdymas atidėtas metams;

3. 2011 m. birželio 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Paskirtą bausmę subendrinus su 2010 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirta galutine 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4. 2012 m. spalio 30 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 50 parų areštu;

5. 2012 m. lapkričio 8 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

6. 2012 m. gruodžio 6 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu 1 metams. Paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas;

7. 2017 m. kovo 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 30 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. nežymiai sužalojo žmogų, tai yra: 2019 m. balandžio 19 d., apie 17 val., Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, tyčia, metaliniu strypu vieną kartą sudavė nepilnamečiui L. Š., gim. xx m., į kairės rankos alkūnę ir taip padarė kairės alkūnės sumušimą su kraujo išsiliejimu, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju A. R. dėl padaryto nusikaltimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad gynė sūnų ir pats gynėsi. L. Š., atėjęs į jų kiemą, puolė sūnų mušti, jis įsikišo, tada jį puolė mušti. Grįžo iš miško pas Z. L., buvo kieme ir L. Š. į kiemą atsivijo jo sūnų K. R., puolė mušti. Jis įsikišo tarp jų ir L. Š. puolė ant jo. Paėmė pirmą pasitaikiusį strypą ir trenkė jam, norėjo per šoną užduoti, bet jis atkišo alkūnę ir kliuvo per alkūnę. Viskas įvyko labai greitai. Jis gynėsi, jam grasino įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasino sumušti, sakė „numuš, subadys“. L. Š. ėjo link jo, jo mušti, tai suprato iš jo veido išraiškos, laikysenos. Sūnus tuo tarpu stovėjo už jo, nenorėjo sūnaus niekur įvelti. Būtų trenkęs su lazda, bet lazdą buvo palikęs prie dviračio. Pirmiausia konfliktas įvyko tarp sūnaus K. R. ir L. Š.. Jie sukonfliktavo žodžiu ir L. Š. pradėjo K. R. po kiemą gaudyti. Tą pačią dieną, kiek anksčiau, ėjo pėsčiųjų taku iš parduotuvės ir matė kaip L. Š. „vaikė“ K. R.. Po to išvyko į mišką. Grįžus iš miško, apie 17 val. į kiemą atėjo L. Š. su „G“, pavardės neprisimena. „G“ nuėjo pas Z. L., o L. Š. K. R. „gaudė“. Manė, kad geruoju viskas nesibaigs ir įsikišo, negalvodamas pasiėmė strypą. Kai L. Š. ėmė prie jo artėti, jam trenkė. Savo poelgį vertina kaip savigyną, gynė ir save ir sūnų. Tai buvo vienintelis būdas apsiginti. Prieš tą įvykį L. Š. nebuvo sumuštas nei jis, nei sūnus. Tas metalinis strypas skirtas padangų montavimui. Sutinka, kad padarė sužalojimus L. Š., neginčija, kad jam sudavė. Ikiteisminio tyrimo metu gailėjosi to, ką padarė, gailisi ir dabar. Gailisi nuoširdžiai, kad pakėlė ranką, galėjo situaciją išspręsti kitaip. Galėjo rankomis spręsti, bet pasitaikė strypas, jis nebeturėjo ką daryti. Vijo L. Š. iš kiemo dar prieš tai, kai pradėjo gaudyti sūnų, bet jis neklausė. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, 500 Eur žala nebuvo padaryta, L. Š. tik vieną dieną buvo su langete. Ieškinys galėtų būti mažesnis, gal apie 150 Eur.

liudytojas Z. L. parodė, kad A. R. yra brolio žmonos brolis, o L. Š. kaimynas. Įvykis vyko šių metų vasarą, jo kieme, Pakruojo r. (duomenys neskelbtini). Įvažiavo į kiemą su traktoriumi, nematė kuriuo metu A. R., K. R. ir L. Š. įlėkė į jo kiemą, dirbo prie traktoriaus, jie kažką aiškinosi kieme. Įvažiavo į kiemą, sustojo, išlipo, ruošėsi išversti malkas. Jie kieme buvo trys, stovėjo, aiškinosi santykius, „ne gražiuoju“ šnekėjosi. Aiškinosi apie tai, kad K. R. mušėsi. Paties įvykio nematė. Kieme buvo A. ir K. R., L. Š. ir G. B., su pastaruoju jis kalbėjosi. G. B. atėjo, kai įvažiavo į kiemą. Kitų asmenų įvažiuojant nematė. A. R. ir K. R. į kiemą atvažiavo dviračiais iš paskos, sustojo prie garažiuko. G. B. atėjo vienas, pėstute. Kai atėjo G. B., A. ir K. R. kieme dar nebuvo. Atvažiavus į kiemą iš paskos atėjo G. B., A. ir K. R. atėjo kažkiek vėliau. Su G. B. kalbėjosi prie traktoriaus, A. ir K. R. buvo prie garažo, už 30-50 m nuo jų, priekaba buvo panašiu atstumu nuo garažo. Nematė, ar kas nors lakstė po kiemą, dirbo, kalbėjosi su G. B.. Konfliktavo R. su L. Š. Suprato, kad tai konfliktas, o ne pokalbis, nes šnekėjosi garsiu tonu, rėkavo A. R. Suprato, kad kažkas negerai. A. R. garsiai kažką rėkė L. Š. atžvilgiu. A. R. ir L. Š. vienas nuo kito buvo per 1–2 žingsnius, nematė, kad stumdytųsi ar mojuotų rankomis. A. R. stovėjo su savo lazda, kuria pasiremia eidamas. Jie stovėjo apie 2–3 m nuo garažo. Kai L. Š. su A. R. žodžiavosi, K. R. buvo netoli jų. Pašūkavo ir išsiskirstė, gal 5 minutes visa tai truko, nematė kaip viskas prasidėjo. Prie garažo buvo metalinis strypas, nuo konflikto vietos apie 4-5 metrus. A. R. stovėjo pasirėmęs su savo lazda. Tą dieną metalinį strypą matė, jis buvo atremtas į garažo sieną, po konflikto strypas buvo padėtas į vietą. Jis buvo panašiai toje vietoje, jo pas nieką rankose nematė. Su G. B. buvo gal 30 m nuo įvykio vietos, prie traktoriaus priekabos, prie galo, konflikto nematė, vaizdą užstojo priekaba. Tik išvertęs malkas suprato, kad kažkas čia įvyko, A. ir K. R. ir L. Š. rėkavo, rankose tuo metu nieko neturėjo. Stovėjo vietoje ir kalbėjosi, nuėjau prie jų, norėjo juos išvaryti iš kiemo. Strypą tuo metu matė, jis buvo jau pastatytas toje pačioje vietoje, maždaug už 3 m. Niekas iš jų nedejavo, „pasirokavo“ ir išėjo. Nelabai geruoju jie ten aiškinosi, daugiau nieko nesuprato. Jie išsiskirstė, pirmas išėjo L. Š., K. R., A. R. ir G. B. liko kieme. G. B. išėjo už 10 minučių. A. R. paaiškino, kad gynė sūnų, pasiėmė strypą ir sudavė L. Š. per rankas ir nugarą. Nežino, ar A. R. buvo išgėręs.

nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą J. Š. parodė, kad apie įvykį sužinojo po dviejų dienų iš vyriausiojo sūnaus K. Š.. Jis klausė, ar žino, kaip L. susižalojo ranką. Atsakė, kad L. sakė, jog susižalojo krisdamas nuo „turniko“. Tada K. pasakė, kad L. melavo ir papasakojo, kaip viskas buvo iš tikrųjų. Sakė, kad L. gynė savo sūnėną nuo K. R.. Vakare paklausė L., kas įvyko, jis jai sakė, kad vaikštinėjant susitiko berniuką – vardo nežino (parodė į liudytoją G. B.) ir kartu nuėjo pas Z. L.. Jiems įėjus į kiemą, A. R. pradėjo jį pulti sakydamas „ko tu lendi prie sūnaus?, ko tu kabinėjiesi?, ko tu mušei?“. Sūnus kvietė K. pasiaiškinti, o A. R. priėjęs jam trenkė. Paskui L. išėjo namo. Ranką matė tą pačią dieną, buvo sutinusi, sūnus skundėsi, kad labai skauda, neleido net megztuko nurengti. Dukra nuvežė L. į Pakruojo priimamąjį, kitą rytą į Šiaulių ligoninę. Ranką sūnui dar skauda, ypač keliant kažką sunkesnio, negali sportuoti, ieškinį dėl neturtinės žalos palaiko. Iš A. R. atsiprašymo nesulaukė;

2019 m. balandžio 24 d. protokolu-pareiškimu J. Š. pranešė, kad 2019 m. balandžio 19 d. apie 17 val., A. R., jos sūnui L. Š. metaliniu strypu vieną kartą sudavė per kairės rankos alkūnę. Jos sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 7–8);

2019 m. balandžio 24 d. – 2019 m. balandžio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta esanti Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme. Apžiūros metu nustatyta, kad prie medinio pastato dešinės pusės sienos yra atremtas šviesios spalvos metalinis strypas. Metalinis strypas paimtas (1 t., b. l. 14–15, 17–20);

2019 m. balandžio 24 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas metalinis strypas (1 t., b. l. 22, 24–25);

2019 m. gegužės 15 d. specialisto išvada Nr. G 592/2019(04), nustatyta, kad L. Š. padarytas kairės alkūnės sumušimas su kraujo išsiliejimu. L. Š. nustatytas kūno sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Pakruojo PSPC 2019 m. balandžio 19 d. L. Š. nustatytas kūno sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. L. Š. nustatytas kūno sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio metu. Remiantis turimų medicininių dokumentų duomenimis, L. Š. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 51).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino tyčia smurtavęs prieš nukentėjusįjį L. Š. (2 t., b. l. 14–15), tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. kaltu dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino. Jis parodė, kad jis L. Š. sužalojo ranką, suduodamas metaliniu strypu, tačiau jis tai padarė dėl to, kad pastarasis puolė jo sūnų, gainiojo po kiemą, kad jis įsikišo tarp sūnaus K. R. ir L. Š.. L. Š. puolė ant jo, o jis invalidas, todėl ėmė pirmą pasitaikiusį strypą ir trenkė jam. Taip padarė dėl to, kad L. Š. ėjo link jo, ėjo jo mušti ir tai jis suprato iš jo veido išraiškos, laikysenos. Savo veiksmus kaltinamasis vertina kaip savigyną.

Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę taktiką. Minėti kaltinamojo parodymai yra paneigti jo paties nenuosekliais parodymais, duotais teismo posėdžio metu. Iš esmės kaltinamasis prižino visus veiksmus, nurodytus kaltinime, kad jis tikrai sudavė smūgį L. Š. ir nurodė įrankį, su kuriuo sudavė. A. R. taip pat nurodė, kad L. Š. puolė ant jo ir puolė mušti sūnų K. R., tačiau atsakydamas į klausimus paaiškino, kad sūnus tuo metu jau stovėjo jam už nugaros ir pats A. R. tuo metu ginčijosi su L. Š.. Tuo momentu, kai jis trenkė L. Š., šis nepuolė jo sūnaus, o ėjo link paties A. R. ir grasino.

Nukentėjusysis L. Š. parodymuose, duotuose tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, parodė, kad jis nepuolė nei ant K. R., nei ant A. R., tik užkalbino K. R., būdamas 5 m atstumu. Nukentėjusysis neneigė, kad dieną prieš tai, tarp jo ir K. R. buvo konfliktas, tačiau konfliktas jau buvo pasibaigęs ir jis paprasčiausiai norėjo pasakyti K. R., kad jis daugiau nelįstų prie jo pusbrolio. Jiems bekalbant atėjo A. R., kuris pasakė pasitraukti ir su strypu trenkė jam per ranką. Kad šiuo atveju nebuvo būtinosios ginties sąlygos, t. y. L. Š. pavojingo kėsinimosi į K. R. patvirtina ir liudytojas K. R.. Šis parodė, kad jis kalbėjosi su L. Š., kuris liepė jam nelįsti prie jo pusbrolio ir tada, atėjęs jo tėvas, pasiėmė strypą ir trenkė L. Š., pataikė per ranką. Liudytojai Z. L. bei G. B. patvirtino, kad jokio didelio konflikto nematė, girdėjo tik žodinius keiksmus iš abiejų pusių.

Pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Taigi fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti būtina įsitikinti, kad dėl fizinio sąlyčio nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474-489/2016, 2K-93-788/2017).

Ištirtų įrodymų visetu, teismui nekyla abejonių, kad A. R. tyčia metaliniu strypu suduodamas nepilnamečiui L. Š. į kairės rankos alkūnę ir taip padarydamas kairės alkūnės sumušimą su kraujo išsiliejimu, padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatytos keturios alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Teismas skirdamas bausmę A. R. atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nusikaltimas, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, bei į tai, kad padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: A. R. teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 129–160), administracine tvarka metų laikotarpiu baustas (1 t., b. l. 119–128) neįgalus, darbingumo lygis 45 procentai (1 t., b. l. 112), užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 161), nedirbantis (1 t., b. l. 162), savo noru atlygino ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką, skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – artimos vidutinei trukmės areštas.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

Teismai, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujasi CK 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Pagal formuojamą teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1500 Eur (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-67-519/2019).

Baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis dėl įvykio patyrė sužalojimą – jam buvo padarytas kairės alkūnės sumušimas su kraujo išsiliejimu, dėl kurio jam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismui nekyla abejonių, kad dėl įvykusio incidento nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, nemalonius išgyvenimus.

Teismas atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pasekmių kilimo priežastį, nukentėjusiojo veiksmus iki nusikalstamos veikos, kaltinamojo veiksmų motyvus, jo turtinę padėtį. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra per didelė ir neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Taip pat įvertinus ir kaltinamojo turtinę padėtį, žalos suma mažintina ir iš kaltinamojo A. R. priteistina L. Š. naudai 350 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 30,52 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam L. Š. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 55–56). Civilinis ieškinys pagrįstas bylos medžiaga, tačiau yra teisiamojo A. R. savanoriškai atlygintas 2019 m. birželio 21 d. (2 t., b. l. 52), todėl paliktinas nenagrinėtu.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 106 straipsnis, kuris numato teisę iš nuteistųjų priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš nuteistojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. spalio 28 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam L. Š. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 331,86 Eur. Antrinė teisinė pagalba buvo teikiama dėl kaltinamojo A. R. neteisėtų tyčinių nusikalstamų veiksmų. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis) ir priteistina iš kaltinamojo.

Išlaidos psichologui už teisinę pagalbą (dalyvavimą nepilnamečio apklausose) – 27,52 eurai (2 t., b. l. 21, 22) pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. R..

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 18–19), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Prie bylos esantys kompaktiniai diskai, paliktini saugoti prie bylos per visą jos saugojimo laiką.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinis strypas, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje (1 t., b. l. 30–32) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas, įpareigojant tai atlikti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303, 304, 305, 307, 308 straipsniais teismas

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Išaiškinti nuteistajam A. R., kad jis, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo, privalo darbo dienomis, Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbo metu, atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis A. R. neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam L. Š. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalą nukentėjusiajam atlyginti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 331,86 Eur (tris šimtus trisdešimt vieną eurą 86 ct) proceso išlaidų už L. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor, AB; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“; LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“; (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš A. R., asmens kodas 36207051730, 27,52 Eur (dvidešimt septynis eurus 52 ct) proceso išlaidų už psichologo paslaugas Šiaulių apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, Aušros al. 19, Šiauliai, įmonės kodas 190521648.

Prie bylos esančius kompaktinius diskus 3 (vnt.), palikti saugoti prie bylos per visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinį strypą – sunaikinti, įpareigojant tai atlikti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose.