Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-04-12 · Civilinė byla Nr. e2-735-883/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-12
Bylos Nr.
e2-735-883/2017
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00199-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Atsakovas
K. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-735-883/2017Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00199-2017-7 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.8.3; 3.2.7.1
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kelmės Eglė“ ieškinio dėl žalos atlyginimo atsakovui K. G. priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Kelmės Eglė“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo K. G. 46 964,25 Eur žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas K. G. bendrovėje dirbo nuo 2012 m. liepos 22 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. vairuotojo pareigose. 2014 m. birželio 14 d. Ispanijoje, Vic miesto kelyje, atsakovas vairuodamas ieškovei priklausančią transporto priemonę – vilkiką „Scania R 440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Lamberet SR2“, būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, sugadino automobilį „VW Passat“, sužalojo jos keleivį, apgadino kelio konstrukcijas, sugadino ieškovės vilkiką ir sunaikino puspriekabę, sugadino krovinį, sutrikdė antrojo vairuotojo R. B. sveikatą, dėl šio eismo įvykio buvo padaryta žala įmonei. Atsakovas neatlygino ieškovei UAB „Kelmės Eglė“ savo kaltais veiksmais padarytos žalos, todėl yra skolingas ieškovei 46 964,25 Eur sumą.

Ieškinį atsisakytina priimti, nes ieškovė UAB „Kelmės Eglė“ nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 str. 2 d. 3 p.).

Iš darbo santykių kylančių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo tinkamumas, taip pat pareigų nevykdymo teisiniai padariniai yra darbo teisės reguliuojama sritis (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 34 – 36 str.). DK 36 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktuose vienareikšmiškai nurodoma, jog darbo ginčą nagrinėjančio organo įpareigojimas įvykdyti sutartinę pareigą natūra ar išieškoti iš darbo teisę pažeidusio asmens jo padarytą turtinę žalą yra darbo teisių gynimo būdas. Ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl su darbo santykiais susijusių išmokų ar žalos atlyginimo priteisimo atitinka DK 285 straipsnyje įtvirtintą individualaus darbo ginčo sampratą. Individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka reglamentuojama DK 285 – 304 straipsniuose. Šio kodekso 286 straipsnyje nustatyta, jog individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas (redakcija 2012 m. birželio 26 d., XI-21217, Žin. 80-4138, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.). Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (DK 287 str. 1 p). Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog DK 299 straipsnyje nustatyti atvejai, kuomet nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai. Asmuo be išankstinio kreipimosi į darbo ginčą nagrinėjantį organą gali tiesiogiai kreiptis į teismą: dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nors DK 299 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotė ir parodo, jog išimtinių tiesioginio kreipimosi į teismą atvejų sąrašas nėra baigtinis, papildomi šį sąrašą galintys išplėsti atvejai privalo būti tiesiogiai įvardinti įstatyme.

Šalies argumentai

Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Kelmės Eglė“ kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo žalą, kuri atsirado dėl atsakovo (darbuotojo) netinkamo darbinių funkcijų vykdymo, kurių metu buvo sugadintos ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančios transporto priemonės, sugadintas vežtas krovinys, kelio konstrukcijos, sutrikdyta žmonių sveikata. Ieškovė UAB „Kelmės Eglė“ savo reikalavimą grindžia atsakovo (darbuotojo) prisiimta visiška materialine atsakomybe bei žalą kildina iš atsakovo netinkamo darbinių funkcijų vykdymo.

Kaip jau buvo minėta, atvejų, kai ieškovas gali kreiptis tiesiogiai į teismą, nepasinaudodamas ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, sąrašas nuo 2013 m. sausio 1 d. DK įtvirtintoje darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos redakcijoje yra susiaurintas, tokiu būdu nuo 2013 m. sausio 1 d. suteikiant platesnius įgaliojimus Darbo ginčų komisijai. Pažymėtina, kad nei DK XVII skyriuje, reglamentuojančiame materialinės atsakomybės taikymo klausimus, nei kokioje nors kitoje DK ar kito įstatymo normoje nėra įtvirtinta taisyklė, jog darbdavys, gindamas savo teisę gauti iš darbuotojo jo padarytos žalos atlyginimą, gali kreiptis tiesiogiai į teismą, nesilaikydamas privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Net ir CPK 410 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią CPK XX skyriuje įtvirtinti darbo bylų nagrinėjimo ypatumai netaikomi ginčams dėl žalos atlyginimo, vertintina kaip reiškianti, jog tokio pobūdžio ginčams visa apimtimi taikomos bendrosios civilinio proceso normos, tačiau pati savaime neįtakoja susiklosčiusio materialinio teisinio santykio priskyrimo individualiems darbo ginčams, nepaneigia privalomos neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos (CPK 22 str. 1 d., DK 287 str. 1 d.). Dėl to sistemiškai aiškinant DK 257 straipsnio 5 dalies, 258 straipsnio 3 dalies ir 299 straipsnio nuostatas, tiek darbuotojas, tiek darbdavys dėl materialinės atsakomybės taikymo turėtų kreiptis bendra tvarka individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka į darbo ginčus nagrinėjantį organą, netaikant išimties, kai ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra privaloma, t. y. nepriskiriant materialinio reikalavimo dėl žalos, padarytos ryšium su darbo santykiais, atlyginimo prie kitų įstatymų numatytų atvejų, kuriems esant šie ginčai gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-794-560/2013).

Aplinkybė, jog ieškovės UAB „Kelmės Eglė“ su atsakovu nebesieja darbo santykiai, 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus DK normų, reglamentuojančių individualių darbo ginčų nagrinėjimą, pakeitimams, nelaikytina pagrindu pripažinti, jog ieškovė su ieškiniu turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė su reikalavimu dėl materialinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymo į darbo ginčų komisiją nesikreipė, su reikalavimu kreipėsi tiesiogiai į teismą, nesilaikydama privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Darbo kodekso 289 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis. Atsižvelgiant į tai, kad kreipimosi darbo ginčų komisiją terminas nėra naikinamasis ir privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, ieškinį dėl žalos priteisimo atsisakytina priimti.

Šalies argumentai

Ieškovei išaiškintina, jog su nurodytu reikalavimu pirmiausia turi kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovo darbovietė. Šios nutarties priėmimas nekliudo vėl kreiptis į teismą su analogišku reikalavimu, jeigu bus pašalintos aplinkybės, kliudančios išnagrinėti bylą – atmestas ar pilnai nepatenkintas darbo ginčų komisijai pateiktas reikalavimas dėl žalos atlyginimo (DK 296 str., CPK 137 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinį atsisakyta priimti, ieškovei gražintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 3 p.). Žyminį mokestį gražinti privalo Valstybinė mokesčių inspekcija, ieškovui pateikus įsiteisėjusią teismo nutartį (CPK 87 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 3 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

Ieškovės UAB „Kelmės Eglė“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui K. G. atsisakyti priimti ir jį grąžinti ieškovei.

Išaiškinti ieškovei UAB „Kelmės Eglė“, kad dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą ji turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovo darbovietė.

Grąžinti ieškovei UAB „Kelmės Eglė“, į. k. 162403112, 300 Eur (trijų šimtų eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2017 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 306,19 AB „Swedbank“, mokesčio grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Irena Stasiūnienė