Telšių apylinkės teismo nutartis

2013-10-09 · Civilinė byla Nr. A2-3029-169/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-09
Bylos Nr.
A2-3029-169/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Ieškovas
A. S.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 9 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2407-636/2012,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012-12-04 priėmė teismo sprendimą, kuriuo patenkino ieškovo A. S. ieškinį: pripažino ieškovo A. S. atleidimą iš atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ neteisėtu; priteisė ieškovui trijų vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio išeitinę išmoką – 8 482,20 Lt, 14 407 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2012-07-02 dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2012-12-04 imtinai ir po 135,04 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo 2012-12-05 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieškovui 10 000 Lt neturtinės žalos; įskaitė keturis ieškovui išmokėtus vidutinius mėnesinius atlyginimus išeitinės išmokos kaip priteistą sprendimu trijų mėnesių išeitinę išmoką ir vieno mėnesio vidutinį atlyginimą. 2012-12-04 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas iš dalies pakeistas 2013-03-19 Šiaulių apygardos teismo sprendimu, panaikinant sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir pakeičiant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šalies argumentai

2013-09-12 ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2407-636/2012, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma, t.y. paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms, apie kurias nei ieškovui, nei bylą nagrinėjančiam teismui nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, jog 2013-07-16 sužinojo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013-04-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-205-832/2013 patvirtino kitų buvusių AB „ORLEN Lietuva“ saugos padalinio darbuotojų ir atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovė AB „ORLEN Lietuva“ iš esmės pripažino, kad nutraukiant su šiais buvusiais darbuotojais darbo sutartis šalių susitarimu, analogišku kaip ir A. S. atveju, jiems turėjo būti išmokėtos ne DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio, o atsakovės bendrovės kolektyvinės sutarties 2009–2011 metams 3.11 punkte numatyto dydžio išeitinės išmokos. Pažymėjo, jog ši aplinkybė, kad nutraukiant darbo sutartis su buvusio saugos padalinio darbuotojais šalių susitarimu (DK 125 straipsnis) atsakovė AB „ORLEN Lietuva“ privalėjo jiems išmokėti ne DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio, o iš esmės dvigubai didesnes, atsakovo bendrovės kolektyvinės sutarties 2009–2011 metams 3.11 punkte numatytas išeitines išmokas, yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma nei ieškovui, nei bylą nagrinėjusiam teismui. Nurodė, jog nuo 2012-06-12 atsakovės bendrovėje galiojo nauja kolektyvinė sutartis 2012–2014 metams, kurioje dvigubai didesnės išeitinės išmokos jau nebenumatytos. Civilinėje byloje Nr. 2-2407-636/2012 teismas taikė tuo metu galiojusią DK 297 straipsnio 4 dalies nuostatą, t.y. pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu bei darbo santykius tarp ieškovo ir atsakovės nutraukė teismo sprendimu, priteisė jam iš atsakovės DK 140 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą, t.y. trijų mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio, išeitinę išmoką. AB „ORLEN Lietuva“ kolektyvinės sutarties 2009–2011 metams 3.11 punkte buvo numatyta, jog, atsižvelgiant į nepertraukiamąjį darbo stažą, atsakovo bendrovės darbuotojams, atleidžiamiems dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų, išmokamos didesnės, negu įstatymu numatytos išeitinės išmokos. Šios kolektyvinės sutarties 1.4. punkte buvo nustatyta, kad ji taikoma visiems atsakovės darbuotojams, o 2.1. punkte buvo nustatyta, kad ji galioja iki naujos kolektyvinės sutarties pasirašymo. Nauja kolektyvinė sutartis 2012–2014 metams, ieškovo žiniomis, buvo pasirašyta 2012-06-12. Kadangi įspėjimą apie numatomą darbo sutarties nutraukimą su ieškovu atsakovė pasirašytinai jam įteikė 2012 m. vasario 29 d., tuo metu galiojo prieš tai minėta AB „ORLEN Lietuva“ kolektyvinė sutartis 2009–2011 m., teismas, žinodamas apie kolektyvinės sutarties nuostatas, būtų ieškovui priteisęs ne trijų, o šešių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę pašalpą. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą proceso atnaujinimui.

LR CPK III dalies XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008-10-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „ Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008-11-25 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (LR CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (LR CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (LR CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007).

Minėta, jog pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2407-636/2012, remiasi LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo aplinkybes, kurios, pareiškėjo nuomone, sudaro pagrindą atnaujinti procesą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, savo nutartyse yra išaiškinęs, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

Šalies argumentai

Ieškovas mano, kad 2013-04-03 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta kitų ieškovų ir tos pačios atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ taikos sutartis, patvirtina, jog atsakovė šalių susitarimu atleidžiamiems darbuotojams privalėjo išmokėti 2009–2011 m. bendrovės kolektyvinės sutarties 3.11 punkte numatytas išeitines kompensacijas, todėl ir jam turėjo būti priteista ne LR DK 140 straipsnyje, o minėtoje kolektyvinėje sutartyje numatyta kompensacija.

Kaip matyti iš prašomos atnaujinti civilinės bylos dokumentų, ieškovas A. S. reiškė reikalavimą dėl jo grąžinimo į darbą, o ne reikalavimą išmokėti jam išeitinę išmoką, tačiau teismui nustačius, kad ieškovo grąžinimas į darbą nebegalimas, nes nebeliko ieškovo darbo vietos, jam buvo priteista LR DK 140 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta išeitinė išmoka. Nors byloje iš tiesų nėra duomenų apie atsakovės bendrovės kolektyvinės sutarties 2009–2011 m. nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsakovės bendrovėje dirbo nuo 2008 m., spręstina, jog ieškovui apie tai, kad bendrovėje galioja kolektyvinė sutartis ir kokios šios sutarties nuostatos, turėjo būti žinoma. Suprantama, kad ieškovas nesirėmė kolektyvinės sutarties nuostatomis bylos nagrinėjimo metu, kadangi reikalavimo dėl išeitinės išmokos priteisimo nereiškė, tačiau akivaizdu, kad jam žinant apie kolektyvinės sutarties nuostatas ir teismui priėmus sprendimą dėl išeitinės kompensacijos išmokėjimo pagal LR DK 140 straipsnį, aplinkybė, kad ieškovui galimai turėjo būti priteista ne LR DK numatyta, o kolektyvinėje sutartyje numatyta išeitinė kompensacija, paaiškėjo dar teismo sprendimui neįsiteisėjus. Tačiau ieškovas Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė, reikalavimo dėl išeitinės išmokos pagal kolektyvinės sutarties nuostatas priteisimo nereiškė.

Teismas nesutinka su ieškovo argumentu, jog ši aplinkybė jam paaiškėjo tik 2013-07-16 sužinojus apie 2013-04-03 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-205-832/2013, kuria patvirtinta kitų ieškovų ir atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ taikos sutartis, kadangi šioje nutartyje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra išreikšta, jog bendrovė pripažįsta, jog atleistiems darbuotojams turėjo būti išmokėta 2009–2011 m. kolektyvinėje sutartyje numatyto dydžio išeitinė išmoka. Kaip matyti iš 2013-04-03 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-205-832/2013, ieškovai šioje byloje buvo pareiškę reikalavimą dėl neišmokėtos išeitinės išmokos dalies, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti laiką priteisimo, kurį šalys išsprendė abipusių nuolaidų būdu susitariant dėl tam tikrų kompensacijų ieškovams išmokėjimo, nenurodant kompensacijos pagrindo, jos sudėties. Pažymėtina, jog tai, kad šalys kitoje byloje abipusių nuolaidų būdu, derybomis nusprendė dėl tam tikro ginčo taikaus išsprendimo, neįpareigoja šalies, šiuo atveju AB „ORLEN Lietuva“ analogišku būdu spręsti ginčo ir su kitu panašius reikalavimus pareiškusiu asmeniu.

Kasacinės instancijos teismas laikosi nuomonės, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai. Bet kuriuo atveju šis institutas privalo būti taikomas atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą ir pan. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti.

Teisminė gynyba yra tuo veiksmingesnė, kuo greičiau išnagrinėjama civilinė byla. Todėl neatsitiktinai kaip vieną iš pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų elementų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis numato žmogaus teisę į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per protingą laiką. Atitinkamai civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti tarp šalių teisinę taiką. Norint pasiekti šį tikslą, tiek teismas, tie šalys privalo siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Civilinio proceso paskirtis – užtikrinti greitą ir teisingą privačių ginčų išsprendimą.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, nagrinėdamas bylas pagal skundus dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Susitariančiųjų Šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio tikrumo principas. EŽTT praktikoje konstatuota, kad teisinio tikrumo principas reikalauja, jog, nacionaliniams teismams galutinai išsprendus ginčą jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo tikslu. Vien kitos nuomonės tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylai nagrinėti iš naujo.

Šioje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų paaiškėjusios po teismo sprendimo įsiteisėjimo ir kurios turi esminės reikšmės teismo sprendimo priėmimo teisėtumui, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė proceso atnaujinimo pagrindų, todėl jo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas (LR CK 1.5, 1.137 straipsniai, LR CPK 368, 370 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 290–291, 370 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti ieškovo A. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2407-636/2012.

Teismo nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Erlickienė