- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- e2S-1780-1043/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02275-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- K. G., uždaroji akcinė bendrovė „G.t“, uždaroji akcinė bendrovė „Sanitex“
- Kategorijos
- 3.4.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.1Atskirojo skundo nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys K. G., uždaroji akcinė bendrovė „G.t“, uždaroji akcinė bendrovė „Sanitex“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. G. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą; 2) bankroto administratoriumi paskirti A. B.; 3) laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bendrai 400 Eur sumai, reikalingą bankroto procedūroms atlikti; 4) patvirtinti pareiškėjo būtinąsias išlaidas – 500 Eur/mėn. laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; 5) nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimo teismui tvirtinti.
2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjo kreditoriai yra: K. G., skolos dydis: 84 315,76 Eur, neskaitant palūkanų, skola pradelsta; uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „G.t“, skolos dydis – 17 377,20 Eur, neskaitant palūkanų, skola pradelsta; UAB „Sanitex“, skolos dydis – 2 598,35 Eur, skolos mokėjimo terminas dar nesuėjęs. Bendra įsiskolinimų suma sudaro 104 291,31 Eur. Ši suma ženkliai viršija 25 MMA. Pareiškėjas nemato galimybių per protingą terminą padengti tokio dydžio reikalavimus. Pareiškėjo pajamas sudaro tik 515,40 Eur gaunamas darbo užmokestis. Pareiškėjas neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, sąskaitose sukauptų lėšų, grynųjų pinigų, kurių suma viršytų 1 MMA. Pareiškėjas yra vienintelis UAB „G.k“ akcininkas, tačiau bendrovė veiklos nevykdo. Su sutuoktine A. G. 2022 m. sausio 7 d. pareiškėjas sudarė Vedybų sutartį, kuria pasirinktas visiško atskirumo turto teisinis režimas. Pareiškėjas išlaiko dukrą A. G., gimusią (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui būtinųjų poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga 500 Eur suma. Pareiškėjas neturi žalingų įpročių dėl kurių būtų tapęs nemokiu. Nėra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, neturi teistumo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui V. G. fizinio asmens bankroto bylą ir priteisė iš pareiškėjo 8,80 Eur pašto išlaidas valstybei.
5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas būdamas darbingo amžiaus, neturėdamas sveikatos problemų ir kitų objektyvių kliūčių dirbti, bei turėdamas patirtį vadovavimo pozicijoje galėjo atlikti aktyvius veiksmus savo mokumui atkurti ar susirasti geriau apmokamą darbą. Pareiškėjas jokių pastangų atkurti mokumą ar susirasti papildomą darbą nedėjo, nesistengė, nebandė ieškotis geriau apmokamo darbo ir mažinti susidariusių skolų.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nedėjo pastangų su kreditoriais susitarti taikiai dėl skolų mokėjimo išdėstymo ar skolų atidėjimo, kad skolų išieškojimas nebūtų perduotas vykdyti priverstine tvarka. Pareiškėjo skola vienam kreditoriui yra ne itin didelė – UAB „Sanitex“, skolos dydis – 2 598,35 Eur, tačiau pareiškėjas, būdamas darbingu asmeniu ir dirbdamas, šios skolos negrąžino, kas taip pat rodo pareiškėjo nesąžiningumą.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas būdamas nemokus, nesiekė bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, neatliko ir neatlieka veiksmų mokumui atkurti, priešingai, mažino savo pajamas, todėl tokį pareiškėjo veiksmą pripažino nesąžiningu ir sprendė, kad pareiškėjui negali būti taikomas Fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ). Teismas vertino, kad pareiškėjas kreipdamasis pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo siekia ne atkurti savo mokumą, o nurašyti skolas, todėl laikė, kad pareiškėjui iškėlus bankroto bylą nebūtų pasiektas FABĮ tikslas ir nustatė, kad tarp pareiškėjo nesąžiningumo ir jo nemokumo yra priežastinis ryšys.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės sudaryta povedybinė turto padalijimo sutartis, sudaryta 2022 m. sausio 7 d., kuria pasirinktas visiško atskirumo turto teisinis režimas, patenka į paskutinių 3 m. iki pareiškėjo pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo laikotarpį, todėl turi esminės reikšmės vertinant pareiškėjo sąžiningumą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą. Nors pareiškėjas prašė nesureikšminti povedybinės sutarties sudarymo aplinkybės, tačiau, teismo nuomone, šios sutarties sudarymas užkerta kelią kreditoriams įgyvendinti teisines galimybes nukreipti išieškojimą į pareiškėjo turimą turtą. Povedybinės sutarties pagrindu pareiškėjo sutuoktinei buvo perleistas visas sutuoktiniams priklausęs vertingas turtas.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas buvo ir yra pernelyg pasyvus ir nesiima priemonių savo mokumui pagerinti, jo neveikimas pripažintinas nesąžiningu, nes spręstina, kad pareiškėjas suvokė, kad blogina savo padėtį. Teismas sprendė, kad nustatytas pareiškėjo nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas daro reikšmingą įtaką nemokumui, todėl sprendė, kad pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, bankroto byla nekeltina FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu; bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. G. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį ir iškelti fizinio asmens bankroto bylą arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad netrukus po bankroto proceso pradžios (V. G. gamybos ir komercijos įmonės bankroto procesas pradėtas 2019 m. rugsėjo 26 d.) prasidėjo pandemija, kuri lėmė sudėtingą ekonominę situaciją daugelyje verslo sričių, apribojo galimybes išvykti į užsienį ir ieškoti darbo ten, o 2022 m. prasidėjęs karas Ukrainoje tą padėtį tik dar labiau komplikavo. Ilgą laiką dirbus vienoje srityje ir būnant vyresnio amžiaus nėra paprasta pradėti dirbti kitoje srityje, o trūkstant reikiamų įgūdžių nėra galimybių iškart gauti ir didesnį darbo užmokestį. Teismas neįvertino pareiškėjo psichologinės būklės, kai ilgai vykdęs pasirinktą verslą dėl bankroto visko neteko.
10.2. Pareiškėjas dar vykstant individualios įmonės bankroto procesui, ieškovo galimybių įsidarbinti, t. y. 2020 m. sausio mėn. įsidarbino UAB „O. M. t.“, tačiau po užtrukusios ligos buvo atleistas. Įsidarbinus UAB „G. t.“ pareiškėjo pajamos ne sumažėjo, o padidėjo. Atskirais laikotarpiais jos buvo mažesnės dėl turėto nedarbingumo.
10.3. Didžiausias kreditorius K. G. apie reikalavimo teisių perėmimą pranešė tik 2022 m. gegužės 31 d. Gavęs pranešimą ir įvertinęs, kad išmokėti visų skolų visiems kreditoriams neleis finansinės galimybės, o suteikti kažkam, kad ir mažesnei skolai privilegiją, nėra sąžininga, iškart ėmėsi veiksmų dėl bankroto bylos iškėlimo.
10.4. Povedybine sutartimi buvo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, tačiau joks turtas sutuoktinei perleistas nebuvo ir esminės įtakos mokumui neturėjo. Net jeigu ir būtų galima veiksmus vertinti kaip nesąžiningus kreditorių atžvilgiu, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, kad egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Net ir radus galimybių dalį pajamų skirti atsiskaitymui su kreditoriais ar susitarus dėl skolų mokėjimo dalimis ar atidėjimo, pareiškėjo padėtis iš esmės nebūtų pasikeitusi, nes jis vis tiek būtų nemokus.
Atsiliepimas
11. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
14. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatymų leidėjas fizinio asmens bankroto santykių teisiniu reguliavimu siekė sudaryti prielaidas atkurti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, apsaugoti kreditorių interesus, suteikdamas galimybę iš nemokaus fizinio asmens atgauti bent dalį skolų, ir kartu palengvinti sąžiningo nemokaus fizinio asmens padėtį, suteikdamas jam galimybę grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, atleidžiant jį nuo tolesnio likusių skolų mokėjimo pasibaigus bankroto procesui. Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinant fizinio asmens bankroto institutą nebuvo siekiama sudaryti sąlygų fiziniams asmenims apskritai išvengti atsakomybės už turimus skolinius įsipareigojimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. KT5-N4/2017).
15. Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatą fizinio asmens bankroto institutu gali naudotis fiziniai asmenys, kurių skolos susidarė tiek iš vartojimo teisinių santykių, tiek kitų teisinių santykių, pavyzdžiui, vykdyto verslo (ūkinės komercinės veiklos). Tačiau įstatyme imperatyviai įtvirtinta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Sąžiningumas ir skolininko bei kreditorių interesų derinimas yra pagrindiniai principai, kuriais pagrįstas visas fizinio asmens bankroto teisinis reguliavimas.
16. Aptariamų principų svarba nuosekliai akcentuojama kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant FABĮ normas. Inter alia (be kita ko), kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ parengiamieji dokumentai patvirtina, jog priimant FABĮ nebuvo siekiama padėti nesąžiningiems asmenims atkurti savo mokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-248/2015). Fizinio asmens bankroto procedūra leidžia atkurti nemokaus, bet sąžiningo fizinio asmens mokumą ir patenkinti jo kreditorių reikalavimus ar jų dalį, todėl teismai, spręsdami dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 15 punktas). Teismas gali atsisakyti asmeniui iškelti bankroto bylą, taip nesuteikdamas jam galimybės atidėti skolų mokėjimą, išdėstyti jį palankesnėmis sąlygomis ar galiausiai būti atleistam nuo neišmokėtų skolų mokėjimo, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022).
17. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, 9 punktas).
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo kreditoriai yra: K. G. – skolos dydis 84 315,76 Eur, neskaitant palūkanų, skola pradelsta; UAB „G. t.“ – skolos dydis 17 377,20 Eur, neskaitant palūkanų, skola pradelsta; UAB „Sanitex“ – skolos dydis 2 598,35 Eur. Pareiškėjas gauna apie 515,50 Eur darbo užmokestį, o bendra skolos suma – 104 291,31 Eur, todėl sutinkamai su FABĮ vertino kaip apibūdinantį kritinę pareiškėjo finansinę būklę, nes gaunamos pareiškėjo mėnesinės pajamos neleidžia tinkamai vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą 25 MMA sumą, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas yra nemokus.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas nedėjo pastangų su kreditoriais susitarti taikiai dėl skolų mokėjimo išdėstymo ar skolų atidėjimo, neatliko ir neatlieka veiksmų mokumui atkurti, priešingai, mažino savo pajamas, todėl tokius pareiškėjo veiksmus pripažintino nesąžiningais. Be to, pareiškėjas būdamas darbingo amžiaus, neturėdamas sveikatos problemų ir kitų objektyvių kliūčių dirbti, bei turėdamas patirtį vadovavimo pozicijoje galėjo atlikti aktyvius veiksmus savo mokumui atkurti ar susirasti geriau apmokamą darbą. Apeliantas su tokiai teismo argumentais nesutinka, nurodydamas, jog ilgą laiką dirbus vienoje srityje ir būnant vyresnio amžiaus nėra paprasta pradėti dirbti kitoje srityje, o trūkstant reikiamų įgūdžių nėra galimybių iškart gauti ir didesnį darbo užmokestį. Apeliantas taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad net ir radus galimybių dalį pajamų skirti atsiskaitymui su kreditoriais ar susitarus su jais dėl skolų mokėjimo dalimis ar atidėjimo, jo padėtis iš esmės nebūtų pasikeitusi, nes pareiškėjas vis tiek būtų nemokus.
20. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 38 punktas).
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. 3 metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).
22. Vertinant fizinio asmens sąžiningumą, kaip fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygą, taikytinas sąžiningumo vertinimas gali priklausyti nuo aplinkybių, susijusių su skolininko vykdyta veikla ir skolų kilme (skolos susidarė iš fizinio asmens kaip verslininko veiklos ar vartojimo), skolininko galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais bei dedamomis pastangomis tai padaryti ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 44, 47 punktai).
23. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas nurodytų apelianto argumentų pagrįstumą, pažymi, jog nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pagrindas taikyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto teisės normą yra būtent nesąžiningas pasyvus pareiškėjo elgesys (nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sąlygų jiems didėti sudarymas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Apeliantas paskutinius trejus metus nedėjo jokių pastangų atsiskaityti su kreditoriais, ką jis ir pats pripažino teismo posėdžio metu (2022 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 21 s. – 10 min. 47 s.). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dirba pas savo kreditorę UAB „G. t.“ keturias dienas per savaitę ir jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį yra 515,50 Eur. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad bandė per pažįstamus ieškotis darbo, tačiau jo profesija nepaklausi, o skunde nurydytos aplinkybės, kad prasidėjus pandemijai buvo apribotos galimybės išvykti į užsienį ir ten ieškotis darbo, o prasidėjus karui Ukrainoje padėtį dar labiau komplikavo, nepateisina pareiškėjo pasyvumo ir siekio susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, siekiant atsiskaityti su kreditoriais.
25. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė pažymą apie gaunamą darbo užmokestį tik už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2022 m. birželio 30 d., todėl pirmosios instancijos teismas pasireikalavo duomenų apie pareiškėjo gaunamas pajamas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. iš Sodros. Kaip matyti iš Sodros pažymos, pareiškėjas net ir dirbdamas savo įmonėje UAB „G. k.“ gaudavo tik 555 Eur per mėnesį darbo užmokestį. Nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjas gaudavo išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus. Nuo 2021 m. balandžio 19 d. pareiškėjas pradėjo dirbti UAB „G. t.“, kur jo atlyginimas sudarė apie 700 Eur. Tačiau 2022 m. liepos 1-31 d. pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis jau sudarė 1 360,83 Eur. Teismo posėdžio metu pareiškėjas negalėjo paaiškinti šios gaunamos atlyginimo dydžio sumos, nurodydamas, kad galbūt kažkas suklydo (2022 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 33 s. – 22 min. 57 s.). Visiškai nepagrįsti ir pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo E. U. paaiškinimai, kad Sodros pažymoje atsispindi pareiškėjo gauta bedarbio pašalpa (2022 m. spalio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 03 s. – 15 min. 00 s.). Teismas sprendžia, kad pareiškėjas nėra visiškai sąžiningas, nurodydamas savo realiąsias pajamas. Įrodymų, kad pareiškėjas dėjo pastangas susirasti geriau apmokamą darbą, byloje taip pat nėra pateikta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas pripažino, jog kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nusprendė tuomet, kai 2022 m. gegužės 31 d. gavo kreditoriaus K. G. raginimą sumokėti 91 002,17 Eur skolą (2022 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 52 s. – 12 min. 16 s.). Be to, pareiškėjas atskirajame skunde patvirtino, kad nesiekė mažinti susidariusių įsiskolinimų, nes jo nuomone, suteikti kažkam, kad ir mažesnei skolai privilegiją, nėra sąžininga. Visi nurodyti pareiškėjo veiksmai negali būti pripažinti sąžiningais FABĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje iš esmės buvo nustatytos konkrečios aplinkybės dėl pareiškėjo sąmoningo neveikimo pastarųjų 3 metų laikotarpiu, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
26. Pareiškėjas nurodė, jog iš gaunamų 515,50 Eur pajamų per mėnesį ketina skirti 500 Eur būtiniausiems ir minimaliausiems savo poreikiams patenkinti, t. y. 150 Eur maistui, buities prekėms, 120 Eur būsto išlaikymui, 140 Eur nepilnametės dukros išlaikymui, 60 Eur rūbams, avalynei, 30 Eur ryšio priemonėms), vadinasi tik 15,50 Eur sumą pareiškėjas skirtų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui. 500 Eur sumos asmeniniams poreikiams pareiškėjas nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 12, 178 straipsnis). Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas E. U. nurodė, kad po pareiškėjo nurodytomis išlaidomis būstui išlaikyti, maistui, buities poreikiams tenkinti, slepiasi dalis, kuri bus skiriama nepilnametės dukros išlaikymui, nes nurodyta 140 Eur suma nepilnametės išlaikymui, nepatenkins net minimalių vaiko poreikių (2022 m. spalio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 40 s. – 10 min. 30 s.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jeigu pareiškėjui būtų keliama bankroto byla, dar ir tam tikras mokestis būtų atskaitomas bankroto administratoriui, tačiau pareiškėjas nenurodė, iš kokių lėšų bus apmokamos bankroto administravimo išlaidos bankroto administratoriui. Be to, pareiškėjas nenurodė, kaip planuoja atkurti savo mokumą. Priešingai, pagal pareiškime ir pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjo išdėstytą poziciją, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas neketina atkurti savo mokumo, kadangi visas gaunamas pajamas siekia išleisti išimtinai savo poreikių tenkinimui bei išlaikymo pilnametei dukrai teikimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iškėlus pareiškėjui bankroto bylą ir kreditorių reikalavimų tenkinimui skiriant 15,50 Eur per mėnesį ar netgi mažesnę sumą, pareiškėjo mokumas nebūtų atkurtas užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, pasiekus teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, mokumas būtų atkurtas tik nurašant pareiškėjo skolas, kas, neabejotinai, pažeistų kreditorių interesus.
27. Apeliantas skunde nurodė, kad povedybine sutartimi buvo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, tačiau joks turtas sutuoktinei perleistas nebuvo ir esminės įtakos jo mokumui neturėjo. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į 2022 m. sausio 7 d. pareiškėjo ir jo sutuoktinės sudarytą povedybinės turto padalijimo sutartį, kuria pasirinktas visiško atskirumo turto teisinis režimas. Kadangi šis sandoris patenka į paskutinių 3 metų iki pareiškėjo pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo laikotarpį, todėl turi esminės reikšmės vertinant pareiškėjo sąžiningumą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme prašė nesureikšminti povedybinės sutarties sudarymo aplinkybės, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas žinodamas savo skolinius įsipareigojimus kreditoriams bei žinodamas, kad jų įvykdyti negalės, sudarydamas povedybinę sutartį suteikė galimybę apsaugoti pareiškėjo sutuoktinei priklausantį turtą. Ką pareiškėjas pats patvirtino teismo posėdžio metu, nurodęs, kad povedybinės sutarties nebūtų sudarę, tačiau „žmona sakė, kad už jo skolas neatsakys“ (2022 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 m. 17 s. – 16 min. 44 s.). Pareiškėjos atstovas taip pat nurodė, kad povedybinė sutartis buvo sudaryta siekiant apsaugoti šeimos interesą (2022 m. spalio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 15 s. – 8 min. 38 s.). Visos šios aplinkybės, nors ir nebuvo atskiras pagrindas taikyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, tačiau toks pareiškėjo elgesys tik patvirtina pareiškėjo siekį formaliai atitikti sąlygas bankroto bylai iškelti, siekiant nurašyti susidariusias skolas ir sąmoningai nesiekiant atsiskaityti su kreditoriais.
28. Remdamasis aptartomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjo elgesys negali būti vertintinas kaip sąžiningas kreditorių atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino apelianto elgesį ir jo pastangas bei siekį sumažinti finansinius reikalavimus ir padarė pagrįstą išvadą, jog toks apelianto elgesys nėra suderinamas su sąžiningumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog apelianto elgesys buvo pakankamai pasyvus ir vertintinas kaip sąmoningas siekis visais įmanomais būdais išvengti atsiskaitymų su kreditoriais ar bent sumažinti savo skolinius įsipareigojimus kreditoriams.
29. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neiškėlė pareiškėjui bankroto bylos, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.