- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- 2-29-876/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- UAB „Šakių šilumos tinklai”
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant ieškovės UAB „Šakių šilumos tinklai” atstovui advokatui A. B., H. Z., atsakovui A. S., jo atstovui advokatui G. B., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Šakių šilumos tinklai” ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš A. S. priteisti skolą už šiluminę energiją šildymui bendro naudojimo patalpose, delspinigius, pašto išlaidas, siunčiant įspėjimus registruotu laišku, žyminį mokestį ir palūkanas. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas A. S. už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), patiektą šiluminę energiją bendrojo naudojimo objektams nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2014 m. balalndžio 30 d. šilumos tiekėjui skolingas 560,77 Lt. Gera valia įsiskolinimas nedengiamas, todėl dėl jo išieškojimo bendrovė turi kreiptis į teismą. CK 4.76 str. nurodyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto „turto“ duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Kad visi bendraturčiai turi solidariai apmokėti išlaidas, tenkančias pastato bendrojo naudojimo objektams, reglamentuoja CK 4.82 str. 3 d. ir 4.86 str. 1 d. Taip pat dėl prievolės mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą pasakyta Šilumos ūkio įstatyme. Šio įstatymo 25 str. nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Šio įstatymo 29 str. 3 dalyje nustatyta, kai rekonstravus pastato inžinerines sistemas pakeičiamas atskirojo buto šildymo būdas, šių butų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį. Šilumos tikiemo ir vartojimo taisyklių 124 punkte nurodyta, kad butų ir kitų patalpų, kurių šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkai – buitiniai šilumos vartotojai daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti šilumos tiekėjui kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią suvartotos pastato bendrosioms reikmėms šilumos dalį, ją nustačius vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka. Kadangi namo butuose nėra individualių šilumos apsakaitos prietaisų, visa šilumos energija fiksuojama įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, priklausančiu šilumos tiekėjui ir paskirstoma visiems butų savininkams įstatymų nustatyta tvarka. (b.l. 2-3).
Atsakovas A. S. nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 28 d. atsijungė šildymą nuo centrinės namo sistemos bei įsivedė savo šilumos sistemą. UAB „Šakių šilumos tinklų“ paslaugomis nesinaudoja, jokų vamzdžių pas juos nėra . (b.l. 21). Šią savo poziciją atsakovas išsakė teismo posėdžio metu, teigė, kad nuo 2007 m. yra atjungęs šildymo sistemą savo bute nuo centrinio šildymo sistemos, todėl neturi pagrindo mokėti ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. S.. Šis butas yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos ir apšildomas kitais būdais, ieškovė “Šakių šilumos tinklai” šiam butui šilumos energijos netiekia. A. S. yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininkė, kaip ir kiti tame name esančių butų savininkai, kadangi nėra atsisakęs teisių į bendrąją dalinę nuosavybę.
Ginčo metu keliamas atsakovo pareigos mokėti mokestį už namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai butas yra atjungtas nuo bendros namo šildymo sistemos klausimas. Atsakovo nuomone, jis neprivalo mokėti mokesčio už bendro naudojimo patalpų šildymą, nes jo bute centralizuotas šildymas atjungtas, jis nesinaudoja ieškovės paslaugomis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas šiluminės energijos ir karšto vandens vartojimo daugiabučiuose namuose ypatumus teisės taikymo požiūriu, taip pat nurodė, kad daugiabučiame name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas gyventojas – abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama patalpoms šildyti, „gyvatukui“. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitos prietaisais apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų. Kita dalis, kurią sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, turi būti apmokėta tiekėjui kaip namo savininkų. Ši dalis turi būti tarp jų paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-514/2004, 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-342/2009). Šioje byloje ieškovė prašo priteisti išnaudotą šilumos energiją, kuri skirta bendrom reikmėm. Atsakovo butas yra atjungtas nuo centrinio šildymo, todėl kaip vartotojas jis neprivalo mokėti, to neprašo ir ieškovė. Tačiau kaip buto savininkas, šiuo atveju panaudos gavėjas, privalo sumokėti už šilumos energiją, kuri buvo paskirstyta bendroms reikmėms. Bendrojo naudojimo patalpoms tenkanti šilumos energija priskirtina prie išlaidų bendram turtui išlaikyti, todėl turi būti atlyginta panaudos gavėjo atsakovo A. S..
Pasisakydamas dėl šių atsakovo argumentų, teismas pažymi, kad byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog atsakovas A. S. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, jog atsakovas yra ne tik jam nuosavybės teise priklausančio buto savininkas, tačiau ir namo, kuriame yra jam priklausantis butas bendrasavininkas Civilinio kodekso 4.76 straipsnis reglamentuoja bendraturčių teisės ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Remiantis Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (to paties straipsnio 3 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (to paties straipsnio 5 dalis). Šios civilinio kodekso normos aiškiai ir nedviprasmiškai nustato daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo patalpomis, tame tarpe - mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Tai reiškia, jog atsakovas, kaip namo bendraturtis, turi mokėti ir mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Remiantis aptartomis kodekso nuostatomis, ši bendraturčio pareiga visiškai nesiejama su aplinkybe, ar jo paties patalpos yra šildomos iš centralizuotų tinklų, ar nuo jų atjungtos ir šildomos alternatyviais būdais. Taip pat įstatymas šios pareigos nesieja su bendraturčio galimybe naudotis atitinkamomis bendrojo naudojimo patalpomis ar su realiu naudojimusi jomis: ši pareiga kyla iš atitinkamo patalpų statuso. Jeigu patalpos yra bendroji dalinė namo bendraturčių nuosavybė, pareiga jas išlaikyti, mokėti už jas mokesčius tenka visiems bendraturčiams.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad buto šildymo sistema nuo 2007 m. yra teisėtai atjungta nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinkle, kas reiškia, kad nevartojama šilumos energija šių patalpų šildymui. (b.l. 25,26, 27). Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 45 d. nustatyta, jog šilumos vartotojas yra juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Teismo posėdžio metu atsakovas A. S. teigė, kad jis nesinaudoja UAB “Šakių šilumos tinklai” paslaugomis, tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų ieškovų nurodomas aplinkybės, jog šiluma iki 2014 m. buvo tiekiama į kitus namo butus, kas parodo, kad į name esančius vamzdžius buvo tiekiamas šildymas ir už šios šilumos pasiskirstymą po bendro naudojimo patalpas, privalo apmokėti visi namo bendraturčiai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2007 m. rugsėjo 21 d. buvo pateiktas prašymas išduoti statybos leidimą buto, esančios (duomenys neskelbtini), atjungimo nuo šildymo sistemos. (b.l. 39). 2007 m. rugsėjo 28 d. buvo išduotas prašomas leidimas. (b.l. 23). Šakių rajono savivaldybės administracijos Gelgaudiškio seniūnija pateikė pažyma, kurioje nurodoma, kad A. S. nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), 2007 m. įsivedė vietinį buto šildymą ir šilumos tiekimo paslaugomis 2007-2008 m. šildymo sezono metu nesinaudojo. (b.l. 25). 2008 m. rugpjūčio 25 d. išduotas pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. AS 5-070, kuriame nurodoma, kad daugiabusio gyvenamojo namo butas Nr. 7 su rekonstruota šildymo sistema tinkamas naudot (b.l. 26). Tačiau šie duomenis patvirtina tik faktą, kad buvo atjungta šildymo sistema butui Nr. 7, tuo tarpu šildymas į kitus butus buvo tiekiamas, atitinkamai dalis tiekiamos šilumos tekdavo ir bendroms namo reikmėms. Atsakovas posėdžio metu teigė, kad jokia šiluma nebuvo tiekiama, tačiau šias aplinkybes paneigia byloje pateikti rašytiniai įrodymai – byloje esantis atjungimo schema. (b.l. 43). Iš šios schemos matyti, kad nuo centrinio šildymo sistemos atsijungusiems butams yra skaičiuojama už jiems priklausančių patalpų naudingojo ir bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Taip pat byloje yra pateiktas techninis projektas (b.l. 70-76), kuriame aiškinama bendroms patalpoms tenkančios šilumos apmokėjimas. Byloje pateiktas susirinkimo protokolas (b.l. 37), iš kurio matyti, kad dėl atsijungimo nuo šildymo sistemos trys asmenys pasirašė tik 2014 m. spalio 6 d. Taip pat į bylą buvo pateiktas aktas, kuriema konstatuoja, kad tik 2014 m. spalio 20 d. buvo konstatuota, kad visi name esantys butai atsijungė nuo centrinės šildymo sistemos (b.l. 118), bei tą pačią dieną buvo priimtas sprendimas nutraukti mokėjimų bendrosioms reikmėms skaičiavimą (duomenys neskelbtini). (b.l. 119). Atkreiptinas dėmesys, jog prašoma priteisti skola yra už tą laikotarpį, kai į namą buvo tiekiama šiluma kitiems butams, šiuo metu sąskaitos nėra teikiamos, šias aplinkybes patvirtino pats atsakovas. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais rašytiniais dokumentais, todėl laikytina, jog iki 2014 m. į (duomenys neskelbtini) buvo tiekiama šiluma bendroms reikmėms. Atsakovas teigė, kad Šakių šilumos tinklų paslaugomis nesinaudoja, tačiau vien ta aplinkybė, jog jo bute šildymo sistema atjungta nuo bendros namo šildymo sistemos, nereiškia, kad namo bendrojo naudojimo patalpos yra nešildomos. Šilumos energija, tiekiama namui, šildo ne tik gyvenamąsias patalpas, bet per jas, taip pat per šilumos tiekimo vamzdžius šilumos nuostolių pavidalu atiduodama ir kitoms, bendrai visiems namo butų savininkams priklausančioms namo konstrukcijoms. (Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 20 d. civilinė byla Nr. 2A-339-370/2009). Todėl atsakovas, kaip bendrojo naudojimo patalpų bendraturtis, turi pareigą mokėti su šiomis patalpomis susijusius mokesčius, nepriklausomai nuo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų padėties šių bendrojo naudojimo objektų atžvilgiu, todėl yra šilumos, skirtos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, vartotojas aptariamos teisės normos prasme, taigi jam kyla ir Šilumos ūkio įstatymo 12 str. nustatytos pareigos - atsiskaityti su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą (1 dalis). Kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui (Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d.). Apmokėjimą už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą reglamentuoja aptariamo įstatymo 25 straipsnis: daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Pareiga mokėti už bendraturčiui tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį numatyta ir šio įstatymo 29 str. 3 d, kurioje reglamentuojama situacija, atitinkanti ginčo atvejį: kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį.
Kaip jau buvo nurodyta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-514/2004) išaiškino, kad name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Iš vienos pusės jie yra vartotojai, nes šilumos tiekėjas parduoda šilumos energiją kiekvienam iš gyventojų suvartojimui buityje. Kaip vartotojas gyventojas - abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Dėl šių priežasčių atmestini atsakovo argumentai, kuriais nurodoma, kad atsakovas nėra UAB “Šakių šilumos tinklai” abonentu, nėra pareiškęs jokių pageidavimų gauti kokias nors paslaugas, šilumą ir karštą vandenį, sutarčių su ieškove nėra sudaręs. Kaip minėta, atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl jis tui atlyginti išlaidas, susijusias su turto dalimi bendrojoje nuosavybėje. Taigi atsakovo pareiga mokėti už šilumą, tenkančią bendrojo naudojimo patalpoms atsiranda iš pareigos išlaikyti turtą (Civilinio kodekso 4.76 straipsnis). Aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad nepriklausomai nuo to, kad atsakovas, kaip namo bendraturtis, jam nuosavybės teise priklausančias patalpas yra teisės aktų nustatyta tvarka dar 2006 metais atsijungęs nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, pareiga mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės teise jam priklausančių patalpų šildymą, išlieka, todėl pirmosios instancijos teismas laiko, kad reikalavimas dėl skolos už šilumą, panaudotą šildant namo bendrojo naudojimo patalpas, priteisimo yra pagrįstas.
Ieškovas nurodė, jog šilumos, suvartotos šildant bendrojo naudojimo patalpas, kiekį bei atsakovų dalį jame nustatė vadovaudamasis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 patvirtintu Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Šis paskirstymo metodas taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.) (Metodo 1.4 punktas). Atsakovas neginčija šio metodo taikymo pagrįstumo, jo pagrindu nustatyto šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpoms šildyti bei atsakovui priskirtos dalies dydžio, todėl teismas laiko, kad priskaičiuota suma yra teisinga. Teismo nuomone, jeigu atasakovas nesutinka su ieškovo taikomu metodu Nr. 5, joms tenka pareiga įrodyti priešingai (CPK 178 str.). Teismas pažymi, jog ir remiantis metodo Nr. 5 3.3 punktu, pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskirta šilumos kiekio dalis gali būti nustatoma šalių susitarimu. Tai reiškia, jog ir remiantis šio metodo nuostatomis, atsakovas turi galimybę apmokėjimo už bendrojo naudojimo patalpų šildymą klausimą suderinti su namo bendraturčiais.
Bendrojo naudojimo patalpoms tenkanti šilumos energija priskirtina prie išlaidų bendram turtui išlaikyti, todėl turi būti atlyginta atsakovo. Nors atsakovas neigia šilumos tiekimą, tačiau vien ta aplinkybė, jog jo bute šildymo sistema atjungta nuo bendros namo šildymo sistemos, nereiškia, kad namo bendrojo naudojimo patalpos yra nešildomos. Šilumos energija, tiekiama namui, šildo ne tik gyvenamąsias patalpas, bet per jas, taip pat per šilumos tiekimo vamzdžius šilumos nuostolių pavidalu atiduodama ir kitoms, bendrai visiems namo butų savininkams priklausančioms namo konstrukcijoms, laiptinėms, rūsiams.
Pripažinus, kad ieškovės reikalavimas atsakovui sumokėti už jam tenkančią bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotos šilumos dalį yra pagrįstas, vadovaujantis Vyriausybės 1995-01-24 nutarimu Nr. 124 (pakeistas 1996-10-04 nutarimu Nr. 1161) iš atsakovo priteistini ir prašomi delspinigiai. Ieškovės pateikta delspinigių skaičiuotė (b.l. 7) atitinka minėto Vyriausybės nutarimo nuostatas, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistini prašomi delspinigiai.
Atsakovas pateikė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimos, kuriame nurodoma, kad atsakovas atleidžiamas 50 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. (b.l. 85). Pagal CPK 93 str. 1 d., tenkinant ieškinį, ieškovės naudai iš atsakovo atlygintinos bylinėjimosi išlaidos, tai yra priteistinas ieškovės sumokėtas 72 Lt (20,85 Eur) žyminis mokestis (b.l.57-58). Taip pat pripažintinos pagrįstomis ir ieškovės turėtos 3,5 Lt (0,97 Eur) pašto išlaidos, siunčiant įspėjimus atsakovui. Iš atsakovo priteistinos išlaidos, patirtos dėl advokato pagalbos procese – 230, 11 Eur.
Kadangi atsakovas iš dalies atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, nepriteistinos išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, nes jos nesiekia nustatytos minimalios ribos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 162,41 Eur (560,77 Lt) (šimtą šešiasdešimt du Eur 41 ct.) už šiluminę energiją šildymui bendro naudojimo patalpose laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2014 m. balalndžio 30 d., 14,06 Eur (48,54 Lt) (keturiolika Eur 06 ct) delspinigių, 0,97 Eur (3,35 Lt) patirtų pašto išlaidų, 20,85 Eur (72 Lt) (dvidešimt Eur 85 ct.) sumokėto žyminio mokesčio, penkis procentus (5 %) metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 230,11 Eur (du šimtus trisdešimt Eur 11 ct) advokato atstovavimo išlaidų ieškovui UAB „Šakių šilumos tinklai.
Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.