Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Agro“ (toliau – ir UAB „Baltic Agro, pareiškėjas, Bendrovė) skundu kreipėsi į teismą (1 t., b. l. 1–4), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA), priteisti 41 284,53 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas atstovavimo išlaidas.Pareiškėjas paaiškino, kad 2007 m. kovo 29 d. antstolio L. G. kontorai buvo pateikti vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduoti vykdomieji dokumentai Nr. L-2-3949-171 dėl 56 870,07 Lt skolos ir Nr. 2-1449-734 dėl 57 131,66 Lt skolos išieškojimo iš skolininko M. Š. trečiosios eilės išieškotojui UAB „Baltic Agro“. Antstolis V. Z. 2012 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. 0137/07/12262 nurodė, kad vykdomajame procese buvo realizuotas skolininkui M. Š. priklausantis nekilnojamasis turtas ir taip dalis skolos padengta, o dėl likusios 31 923,24 Lt neišieškotos skolos bei 9 361,29 Lt metinių palūkanų vykdymo procesas tęsiamas. 2008 m. spalio 16 d. antstolis V. Z. vykdomojoje byloje Nr. 0137/07/11299 priėmė patvarkymą dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko pinigines lėšas, esančias pas kitus asmenis, kuris buvo adresuotas ir išsiųstas Agentūrai. Patvarkyme buvo nurodyta, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 688 straipsnio nuostatomis, antstolis areštuoja 44 136,57 Lt M. Š. mokėtinų piniginių lėšų, esančių NMA žinioje, ir įpareigoja Agentūrą areštuotas lėšas pervesti į antstolio kontoros depozitinę sąskaitą. NMA, nepaisydama privalomų antstolio nurodymų, patvarkyme nurodytų veiksmų neįvykdė ir Agentūra 2008 m. lapkričio 6 d. raštu informavo antstolį, kad atsisako vykdyti teisėtą antstolio patvarkymą, nes mano, jog antstoliai negali nukreipti išieškojimo į Agentūros mokamas tiesioginių išmokų sumas. Agentūra nuo 2008 m. spalio 28 d. iki 2011 m. spalio 19 d. M. Š. neteisėtai išmokėjo 688 683,94 Lt paramos, kadangi 44 136,57 Lt buvo areštuoti antstolio V. Z. M. Š. skolos likutis sudaro 41 284,53 Lt (31 923,24 Lt neišieškota skola bei 9 361,29 Lt metinių palūkanų), skolininkas jokio turto nebeturi bei ūkininko veiklos nebevykdo, todėl skola iš jo realiai nebegali būti išieškota. Agentūra, nevykdydama antstolio V. Z. patvarkymo, pažeidė CPK 585 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, neteisėtai atsisakydama vykdyti galiojantį ir privalomą antstolio patvarkymą ir M. Š. priklausančių tiesioginių išmokų nepervesdama į antstolio depozitinę sąskaitą. Pažymėjo, kad asmuo, gavęs antstolio patvarkymą, gali patvarkyme nurodytus įpareigojimus vykdyti arba, nesutikdamas su antstolio patvarkymu – skųsti jį teismui. Pats asmuo negali nuspręsti, ar toks patvarkymas yra teisėtas, ar ne, taip pat jis negali savo nuožiūra atsisakyti jį vykdyti. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymėjo, kad negautos pajamos – tai tokios pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei jo atžvilgiu būtų elgiamasi teisėtai. Agentūra 2011 m. lapkričio 2 d. rašte Nr. BR6-(3.35)-9455 patvirtino, kad ji po 2008 m. spalio 16 d. antstolio patvarkymo areštuoti lėšas priėmimo skolininkui M. Š. išmokėjo 688 683,94 Lt išmokų, iš kurių 360 458,73 yra tiesioginės išmokos. Jeigu Agentūra būtų vykdžiusi antstolio patvarkymo įpareigojimus ir pervedusi areštuotą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą, šie pinigai būtų buvę pervesti UAB „Baltic Agro“, o vykdomoji byla būtų buvusi užbaigta. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, jog žala pareiškėjui atsirado ir dėl to, kad antstoliui 2011 m. rugpjūčio 5 d. priėmus kitą patvarkymą dėl M. Š. lėšų arešto, Agentūra M. Š. priklausiusias išmokas užskaitė kaip galimas baudas. Be to, Agentūra, nors ir turėjo pareigą išsiaiškinti, kad lėšos pervedamos į paramos gavėjo sąskaitą, to nepadarė ir pervedė lėšas nežinomam asmeniui. Pažymėjo, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai antstolis gavo 2011 m. lapkričio 2 d. NMA raštą į antstolio 2011 m. spalio 19 d. patvarkymą, kuriame nurodyta apie lėšų M. Š. pervedimą.Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 13–15) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas paaiškino, kad veikė pagal teisės aktuose nustatytus įpareigojimus. Agentūra turėjo pareigą lėšas išmokėti M. Š., nes jis buvo pateikęs paraiškas tiesioginėms išmokoms bei paraišką paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ ir paraiškose nurodęs reikiamus duomenis, pateikęs žemės plotų žemėlapius bei nurodęs banko sąskaitą, į kurią Agentūra turėtų pervesti paramą. Tuo metu, kai M. Š. buvo išmokėtos išmokos, taisyklės, leidžiančios nukreipti išieškojimą į Europos Sąjungos ir Lietuvos nacionalinę paramą, nebuvo nustatytos teisės aktuose, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo bei aiškinimo praktikoje. Pažymėjo, kad vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.476 straipsniu, pagal kurį parama laikomas turto perdavimas konkrečiam tikslui. Europos Sąjungos ar nacionalinės paramos lėšos, kurios skirtos ūkio subjektams, buvo išmokamos pagal Europos Komisijos 2006 m. birželio 21 d. reglamento (EB) Nr. 885/2006, nustatančio išsamias Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei Europos žemės ūkio garantinio fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisykles, o šiuose aktuose nustatyta, kad Agentūra privalo užtikrinti, kad mokėjimai būtų mokami tik į paramos prašytojui ar jo perėmėjui priklausančią banko sąskaitą. Teisės aktuose nenustatyta galimybė tiesiogines ir kompensacines išmokas, skirtas paramos gavėjui, pervesti jo kreditoriams ar tretiesiems asmenims. Teisės taikymo taisyklė, jog Agentūra privalo lėšas išmokėti ir antstoliui, buvo suformuota tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011, t. y. jau po to, kai parama M. Š. buvo išmokėta. Pažymėjo, kad su skundu pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jis realiai patyrė žalą, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Agentūros. Negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Pareiškėjo prašomi priteisti tariamai patirti nuostoliai neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąvokos bei teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje suformuotų žalos kriterijų, todėl Agentūros M. Š. išmokėta parama negali būti laikoma pareiškėjo patirta žala. Žala, kurios reikalaujama, yra kildinama iš UAB „Baltic Agro“ reikalavimo teisės į jos skolininką M. Š. Tiek prieš Agentūros sprendimą išmokėti lėšas paramos gavėjui, tiek po paramos lėšų išmokėjimo į M. Š. nurodytą sąskaitą UAB „Baltic Agro“ turėjo tą pačią subjektinę teisę reikalauti skolos grąžinimo vykdymo procese ir ji nė kiek nepasikeitė. Pareiškėjas reikalavimo teisės neprarado ir antstoliui suradus M. Š. turtą bei iš jo išieškojus. Paaiškino, kad paramos lėšas išmokėjus tiesiogiai paramos gavėjui, M. Š. įgijo turtą, į kurį antstolis V. Z. turėjo galimybę nukreipti išieškojimą. Antstolis, areštuodamas M. Š. turtą, tiek jam pačiam, tiek bankams privalėjo išsiųsti patvarkymus visas lėšas sąskaitose areštuoti. Patenkinus pareiškėjo skundą, jis nepagrįstai praturtėtų, kadangi, atgavęs 41 284,53 Lt sumą, išsaugotų subjektinę teisę šios 41 284,53 Lt dydžio skolos dalies reikalauti iš M. Š. Vadovaudamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu pažymėjo, kad pareiškėjas su skundu nepateikė jokių įrodymų, jog išieškoti skolą iš skolininko M. Š. yra neįmanoma, t. y. kad nėra turto ar pajamų, į kuriuos galbūt būtų įmanoma nukreipti išieškojimą. Atkreipė dėmesį, kad, antstoliui priėmus vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotus vykdomuosius dokumentus Nr. L-2-3949-171 dėl 56 870,07 Lt skolos išieškojimo ir Nr. 2-1449-734 dėl 57 131,66 Lt skolos išieškojimo iš skolininko M. Š. trečios eilės išieškotojai UAB „Baltic Agro“, pareiga susimokėti skolą buvo nustatyta skolininkui M. Š. Būtent skolininkas yra atsakingas už visos vykdomajame dokumente nurodytos skolos apmokėjimą išieškotojui, o Agentūra šiuo atveju neturėjo pareigos vykdyti prievolių už M. Š. NMA manymu, tai, jog ji lėšas išmokėjo į M. Š. priklausančią sąskaitą, iš esmės įrodo tik tai, kad antstolis V. Z. turėjo galimybę ir privalėjo šias lėšas surasti, aprašyti ir areštuoti. Jeigu antstolis to nepadarė, dėl pareiškėjo tariamai patirtos žalos galbūt atsakingas jis, kredito įstaigos, kurios galbūt nevykdė antstolio patvarkymų areštuoti sąskaitas, ir pats M. Š., kuris jam pervestas areštuotas lėšas galbūt pasisavino ar iššvaistė, jeigu jų nepanaudojo įsiskolinimui vykdomojoje byloje padengti. Agentūra ir valstybė negali būti atsakingos už skolininko M. Š. nesąžiningumą ir jo neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus, nes būtent dėl jo neteisėtų veiksmų Bendrovė neatgavo dalies skolos, dėl kurios pareiškė pretenzijas valstybei. Taigi tarp Agentūros priimtų sprendimų išmokėti paramą M. Š. ir pareiškėjo deklaruojamos žalos nėra priežastinio ryšio. Pažymėjo, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalimi nurodytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Agentūra antstoliui V. Z. išsiuntė 2008 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. BR6-(2.30)-24981, kuriame nurodė, kad vykdyti 2008 m. spalio 16 d. patvarkymo „Dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko pinigines lėšas, esančias pas kitus asmenis“ vykdomojoje byloje Nr. 0137/07/11299 negali. Taigi, pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, būtent nuo sužinojimo apie minėtą Agentūros atsakymą pareiškėjas galėjo realizuoti įstatymo nustatytą teisę pateikti teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau skundą teismui pateikė tik 2012 m. lapkričio 23 d., t. y. praėjus daugiau nei 4 metams nuo Agentūros išsiųsto atsakymo. UAB „Baltic Agro“ yra praleidęs įstatymo imperatyviai nustatytą terminą skundui paduoti, todėl skundas yra atmestinas. Teismo posėdyje atsakovas papildomai paaiškino, kad lėšos buvo pervestos į M. Š. nurodytą sąskaitą, kurios teisingumą jis patvirtino savo parašu. Agentūra neužklausia bankų, kad patikrintų sąskaitų priklausomybę asmeniui.