Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, Sodros duomenimis, nedirbantis, individualios veikos nevykdo nuo 2024-07-31, anksčiau neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Kaltinamasis A. B. tyčia, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent 2023-10-14 apie 15:30 val. viešoje vietoje, netoli parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, iš chuliganiškų paskatų dėl menkavertės priežasties sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. dėl to, kad M. M. ėjo važiuojamąja kelio dalimi, kai pastarasis važiavo savo automobiliu „Audi A6 Allroud“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavęs ir išlipęs iš automobilio sudavė M. M. ne mažiau dviejų smūgių rankomis ir kojomis į veido ir kojų sritį, tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam M. M. odos nubrozdinimus kaktoje ir kairės kojos sumušimą, pasireiškusį kairio blauzdikaulio skeveldriniu lūžiu, kas komplikavosi kairės blauzdos celiulitu, ko pasėkoje dėl nukentėjusiajam M. M. padarytų kūno sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, tokiais savo bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį M. M..

Kaltinamasis A. B. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo blaivas. Nukentėjusiojo nepažįsta. Automobiliu nuvažiavo į Dieveniškių parduotuvę nusipirkti cigarečių. Privažiavęs netoli parduotuvės pamatė du asmenis, vienas iš jų, kaip vėliau sužinojo - M. M., kurie ėjo važiuojamosios dalies viduriu, todėl sustojęs padarė jiems pastabą. Po to privažiavo prie parduotuvės ir išlipo iš savo automobilio. Priėjęs prie jo M. M. čiupo jam už gerklės. Tuomet jis atstūmė M. M. ir sudavė jam kumščiu per veidą. M. M. nespardė. Nuo jo suduotų smūgių M. M. nenukrito, liko stovėti, pradėjo jam grasinti. Pats nuo M. M. nenukentėjo. Po to jis nuėjo į parduotuvę, nusipirko cigarečių. Išėjęs iš parduotuvės dar matė M. M., jis stovėjo prie parduotuvės. Ieškinio nepripažįsta. Po įvykio pas jį buvo atvykęs M. M. sūnėnas, reikalavo žalos atlyginimo.

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis A. B. parodė Dieveniškių mstl., Subotnikų g. esantį kelią, kuriuo jis važiavo iš savo namų į parduotuvę, parodė, iš kur jis važiavo link parduotuvės, parodė, kad važiuodamas automobiliu nurodyta kryptimi ir ketindamas sukti į dešinę, sustojo prie Stop linijos, parodė kryptį link kiosko, esančio priešingoje gavės pusėje, iš kurio išėjo M. M. su draugu ir ėjo per važiojamąją kelio dalį, kai jis suko į dešinę, nurodė, kad tuo metu jis važiavo toliau, o būtent suko į dešinę ir išėję vyrai sudarė jam kliūtį važiuojant, jis papypsėjo garso signalu, kad pastarieji pasitrauktų iš važiuojamosios kelio dalies, ir važiavo Vilniaus gatve link parduotuvės, pravažiavęs apie 30 metrų nuo sankryžos sustojo prie kelkraščio, parodė, kad kai jis sustojo, M. M. ir su jo ėjęs vyras ir toliau ėjo važiuojamąja kelio dalimi, parodė, kad prie automobilio kilo konfliktas, kai M. M. priėjo prie jo, kai jis išlipo iš automobilio, ir paėmė jam už kaklo (t. I, b. l. 146-155).

Nukentėjusysis M. M. parodė, kad dieną prieš įvykį vartojo alkoholį. Kitą dieną dienos metu kartu su pažįstamu R. K. ėjo į Dieveniškių parduotuvę nusipirkti šampano. Ėjo važiuojamąja dalimi, nes toje vietoje nebuvo šaligatvio, bet ėjo kelio šonu. Tuo metu pro juos dideliu greičiu pravažiavo automobilis, kuris sustojo prie netoli jų esančios parduotuvės, į kurią jis ir ėjo. Iš automobilio išlipusiam vairuotojui, kaip vėliau sužinojo - A. B., padarė pastabą, kad šis nemato einančių pėsčiųjų. Šio asmens nepuolė ir nemušė. Šis nieko nesakė, iš karto pradėjo jį mušti kojomis į įvairias kūno vietas, prisimena, kad tikrai sudavė du smūgius kojomis jam į koją ir kitą kūno vietą, pataikė į petį. Kiek jam buvo suduota smūgių, neprisimena. Nuo smūgių jis nukrito, galbūt buvo praradęs sąmonę. Jį nuo žemės pakėlė pažįstami R. K. ir G. B.. Nuo smūgių jo kairė koja jam labai skaudėjo. Po įvykio į parduotuvę nebuvo nuėjęs. Jam buvo iškviesta greitoji. Buvo pristatytas į ligoninę, gydomas dėl kairės kojos lūžio. Ligoninėje jį operavo ir gydė kelis kartus, nes po pirmo gydymo prasidėjo komplikacijos. Kojos gydymas vyksta iki šiol. Ieškinio nereiškia.

Protokole – pareiškime nukentėjusysis nurodė, kad 2023-10-14 kaltinamasis jį sumušė, koja sudavė per petį, galvą ir koją (t. I, b. l. 16).

Liudytojas R. K. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, yra jo kaimynas. Kaltinamojo nepažįsta. Įvykio dieną dienos metu kartu su savo draugu M. M. ėjo į Dieveniškių parduotuvę nusipirkti alkoholio. Buvo neblaivus. Ėjo važiuojamąja dalimi, nes toje vietoje nebuvo šaligatvio, bet ėjo kelio kraštu. Pro juos dideliu greičiu pravažiavo automobilis, kuris sustojo prie parduotuvės, iš jo išlipo jam nepažįstamas asmuo. M. M. padarė šiam asmeniui pastabą dėl pėsčiųjų nematymo. Vairuotojas pradėjo konfliktuoti, priėjęs prie M. M. pradėjo jį mušti, sudavė smūgius rankomis ir kojomis. Jis tuo metu stovėjo šalia. Nuo smūgių M. M. nebuvo praradęs sąmonės, tačiau nukrito ant žemės. Pats M. M. nesimušė. Pakėlė M. M., šis skundėsi kojos skausmu, negalėjo vaikščioti, todėl G. B. iškvietė greitąją pagalbą. Atvykęs ekipažas išvežė M. M. į ligoninę.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas R. K. iš pateiktų foto nuotraukų atpažino asmenį, kuris pavaizduotas fotonuotraukoje Nr. 5 (A. B.). Atpažino jį pagal bendrus veido bruožus. Būtent šis asmuo 2023-10-14 apie 12.00 val. Dieveniškių mstl., Vilniaus g. sumušė M. M. (t. I, b. l. 96-102).

Liudytojas G. B. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, kaltinamojo nepažįsta. Įvykio dieną ėjo iš namų į Dieveniškių parduotuvę. Buvo blaivas. Iš tolo, apie 50-70 m nuo jo prie parduotuvės pastebėjo asmenis, kurie tarpusavyje konfliktavo. Konflikto metu vienas asmuo, kaip vėliau sužinojo – kaltinamasis, sudavė M. M. kelis smūgius į veidą ir nuėjo į parduotuvę. Nuo smūgių M. M. buvo nukritęs ant žemės. Šalia taip pat buvo jo pažįstamas R. K.. Padėjo M. M. atsikelti ir pasodino jį ant suoliuko. Išėjęs iš parduotuvės kaltinamasis dar bandė kabinėtis prie M. M. sakydamas „gal dar nori“, tačiau jis sudrausmino kaltinamąjį. Kaltinamasis įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis iškvietė greitąją pagalbą, padėjo įsėsti M. M. į greitosios automobilį.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytojas G. B. iš pateiktų fotonuotraukų atpažino asmenį, kuris pavaizduotas fotonuotraukoje Nr. 4 (A. B.). Atpažino jį pagal bendrus veido bruožus. Būtent šis asmuo 2023-10-14 apie 12.00 val. Dieveniškių mstl., Vilniaus g. sumušė M. M. (b. l. 83-88).

Liudytoja O. B. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį, kaltinamojo nepažįsta. Įvykio dieną prie savo namo valė grybus. Tuo metu pro šalį ėjo M. M. ir R. K.. Su jais pašnekėjo kelias minutes, ir šie asmenys nuėjo. Vėliau sužinojo, kad M. M. išsivežė greitoji.

Pagarsinus liudytojos A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nustatyta, kad liudytoja A. L. 20240 04-29 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėja. 2023-10-14 darbo metu po pietų į parduotuvę buvo užėjęs jai gerai iš matymo pažįstamas Dieveniškių mstl. gyventojas M. M.. Jis užėjo vienas, nusipirko degtinės 0,7 l butelį ir išėjo. Ji su juo nesikalbėjo, nežino, iš kur ir kur jis ėjo. Bet pro langą matė, kad jis nuo parduotuvės nuėjo į kitą gatvės pusę, prie Subotnikų g. 1, kur jo laukė vyras, bet kas, nepastebėjo. Ėjo skersai sankryžą. Maždaug po kokių 20 minučių pastebėjo pro langą, kad prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, kuri yra netoli namo Subotnikų g. 1, atvažiavo greitoji. Vėliau iš vietos gyventojų sužinojo, kad greitoji išvežė M. M. dėl kojos lūžio, kad jis su kažkuo susimušė (t. I, b. l. 116, 117).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad 2023-10-14 gautas pranešimas apie sumuštą vyrą (duomenys neskelbtini). Pacientas rastas sėdintis lauke, kontaktiškai orientuotas, skundžiasi skausmu kairės kojos blauzdos srityje. Kairė koja patinusi, judesiai riboti ir skausmingi. Ant kaktos matosi nubrozdinimai. Iš burnos sklinda alkoholio kvapas. Preliminari diagnozė – blauzdos lūžis (t. I, b. l. 131. 132).

Specialisto išvadoje Nr. G 40/2024(01) nustatyta, kad M. M. nustatytas kairės kojos sumušimas, pasireiškęs kairio blauzdikaulio skeveldriniu lūžiu, kas komplikavosi kairės blauzdos celiulitu. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Įprastomis sąlygomis nustatyto sužalojimo padarymo metu juntamas fizinis skausmas. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Mažai tikėtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas pačiam nukentėjusiajam nugriuvus (t. I, b. l. 63, 64).

? Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 1480/2024(01) nustatyta, kad mažai tikėtina, kad specialisto išvadoje Nr. G 40/2024(01) nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas pačiam nukentėjusiajam nugriuvus. Remiantis GMP kvietimo kortelės Nr. 2308263177-1-1 duomenimis, be specialisto išvadoje Nr. G 40/2024(01) nustatytų sužalojimų, papildomai M. M. nustatyti odos nubrozdinimai kaktoje, kurie padaryti kietais bukais daiktais ar plokštuma veikiant šlyties jėgoms iki greitosios medicinos pagalbos suteikimo. 2-ame išvados punkte nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Įprastomis sąlygomis 2-ame išvados punkte nustatytų sužalojimų padarymo metu juntamas fizinis skausmas. 2-ame išvados punkte nustatyti sužalojimai atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. GMP kvietimo kortelėje Nr. 2308263177-1-1 ir specialisto išvadoje Nr. G 40/2024(01) nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. 2-ame išvados punkte nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar plokštuma veikiant šlyties jėgoms iki greitosios medicinos pagalbos suteikimo. Neatmetama galimybė, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam nugriuvus ir kaktos sritimi kontaktuojant su kietu buku daiktu ar plokštuma (t. I, b. l. 67, 68).

2023-11-16 nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal kaltinamojo A. B. pranešimą dėl galimų grasinimo ir savavaldžiavimo faktų nutrauktas (t. I, b. l. 175, 176).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo.

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamojo A. B. kaltė tyčia nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą ir kartu sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaltinamojo A. B. kaltę padarius aptariamą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiojo M. M. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai apie tai, kad jam einant į parduotuvę ir padarius pastabą kaltinamajam dėl to, kad šis vairuoja transporto priemonę neatsižvelgdamas į pėsčiuosius, kaltinamasis A. B. be didelių ginčų jį užsipuolė ir sumušė suduodamas mažiausiai kelis smūgius į įvairias kūno vietas. Esmines įvykio aplinkybes apie kaltinamojo smurtinį elgesį nukentėjusysis M. M. viso proceso metu dėstė iš esmės vienodai. Teismas nemato pagrindo nesivadovauti nukentėjusiojo parodymais vien dėl to, kad jis negalėjo tiksliai nurodyti smūgių, kuriuos jam sudavė kaltinamasis, skaičiaus ir vietos. Teismas pažymi, kad nukentėjusiojo dėmesys smurto atveju yra sutrikdytas ir pirmiausia nukreiptas į gynybą nuo smurtautojo, juolab kaip parodė nukentėjusysis, jis buvo užpultas netikėtai, todėl nagrinėjamu atveju nukentėjusysis galėjo ir tiksliai neįsidėmėti, kiek smūgių ir į kurias kūno vietas jam buvo suduota. Tačiau teismo posėdžio metu nukentėjusysis neabejodamas patvirtino, kad jam buvo suduota į koją, ir ši aplinkybė papildomai patvirtinta ir byloje esančiomis specialistų išvadomis. Todėl įvertinus nukentėjusiojo parodymų visumą, jų atitiktį kitiems įrodymams, darytina išvada, kad nukentėjusysis M. M. viso proceso metu buvo pakankamai nuoseklus, ir esminių prieštaravimų jo parodymuose tiek tarpusavyje, tiek kitų byloje surinktų įrodymų atžvilgiu nenustatyta. Nuo pat pradžių nukentėjusysis tvirtino, kad kaltinamasis elgėsi agresyviai ir jį sumušė.

Nukentėjusiojo parodymus byloje visiškai patvirtina ir papildo liudytojų G. B. ir R. K. tarpusavyje iš esmės neprieštaringi parodymai apie tai, kad kaltinamasis mušė nukentėjusįjį rankomis ir kojomis, kad nuo kaltinamojo suduotų smūgių nukentėjusysis nukrito ir jautė kojos skausmus, negalėjo vaikščioti, o taip pat ir specialisto išvadomis nustatytos aplinkybės, kad nukentėjusiajam M. M. nustatytas kairės kojos sumušimas, pasireiškęs kairio blauzdikaulio skeveldriniu lūžiu, kas komplikavosi kairės blauzdos celiulitu, taip pat odos nubrozdinimai kaktoje. Specialisto išvadose be kita ko akcentuota, kad mažai tikėtina, jog kojos sužalojimas galėjo būti padarytas pačiam nukentėjusiajam nugriuvus.

Kaltinamojo A. B. iškeltą gynybinę versiją, jog jis nukentėjusiajam per koją nesudavė, paneigia tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų G. B. ir R. K. parodymai, tiek specialisto išvadomis nustatytos faktinės aplinkybės, kad M. M. nustatytas būtent kairės kojos sumušimas, pasireiškęs kairio blauzdikaulio skeveldriniu lūžiu, ir mažai tikėtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas pačiam nukentėjusiajam nugriuvus. Nukentėjusysis teisme patvirtino faktą, kad jam buvo suduota būtent į koją. Abu teisme apklausti liudytojai G. B. ir R. K. patvirtino aplinkybę, kad po smūgių nukentėjusiajam nukritus ant žemės, šis negalėjo savarankiškai atsistoti ir vaikščioti, skundėsi kojos skausmu, nors iki įvykio galėjo vaikščioti savarankiškai. Todėl kaltinamojo versija, jog jis neprisidėjo prie nukentėjusiojo kojos sužeidimo, atmestina. Be to, kaltinamojo versijos, jog pats nukentėjusysis puolė kaltinamąjį, apklausti liudytojai nepatvirtino.

Taigi, surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo A. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis A. B. 2023-10-14 apie 15:30 val. prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, iš chuliganiškų paskatų dėl menkavertės priežasties sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, išlipęs iš automobilio sudavė M. M. ne mažiau dviejų smūgių rankomis ir kojomis į veido ir kojų sritį, tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam M. M. odos nubrozdinimus kaktoje ir kairės kojos sumušimą, pasireiškusį kairio blauzdikaulio skeveldriniu lūžiu, kas komplikavosi kairės blauzdos celiulitu, dėl ko nukentėjusiajam M. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamojo A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas) ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų). Aptariamoje situacijoje bylos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis A. B. dėl mažareikšmės dingsties dienos metu, viešoje vietoje (Dieveniškių miestelio centrinėje gatvėje) ir kitų asmenų akivaizdoje, ignoruodamas įprastines moralės ir elgesio normas, sumušė iki įvykio kaltinamajam nepažįstamą nukentėjusįjį, suduodamas šiam daugkartinius smūgius ir tokiu būdu padarydamas šiam nesunkų sveikatos sutrikdymą, juolab sumušęs nukentėjusįjį kaltinamasis neaprimo, provokavo konfliktą toliau, grasino mušti dar. Šie kaltinamojo veiksmai neabejotinai pagrindžia chuliganiškų paskatų būvimą kaltinamojo veiksmuose, todėl kaltinamojo A. B. veiksmams pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes teisingai nurodytas kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dėl bausmės.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikaltimu padaryta žala nukentėjusiajam nėra atlyginta, kaltinamasis savo kaltę neigė, nukentėjusiojo neatsiprašė, nesigailėjo dėl savo elgesio.

Kaltinamojo nusikalstama veika nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusiojo gydymas komplikavosi ir tęsiamas iki šiol, todėl padarytos veikos pasekmės yra reikšmingos. Veikos padarymo metu kaltinamasis pagalbos nukentėjusiajam nesuteikė, sužeidęs nukentėjusįjį toliau provokavo konfliktą, grasino nukentėjusiajam tolimesniu smurto vartojimu, kas rodo ypač įžūlų kaltinamojo elgesį aplinkinių atžvilgiu ir visiškai nekritišką požiūrį į savo elgesį, taip pat rodo, kad ir dėl menkos dingsties kilusias konfliktines situacijas kaltinamasis linkęs spręsti neracionaliai, tik smurto pagalba.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas, kurias įstatymas priskiria prie nesunkių ir apysunkių tyčinių nusikaltimų, padarytos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Kaltinamasis laikomas neteistu, nes ankstesnis jo teistumas išnyko, tačiau praeityje ne kartą buvo teistas, teistas ir už analogiškas veikas, taikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, paskutinį kartą teistas realia laisvės atėmimo bausme, taip pat baustas administracine tvarka, nedirba. Atsižvelgdamas į tai, teismas parenka kaltinamajam įstatymo sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis laikomas neteistu, nuo paskutinio jo teistumo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas (paskutinį kartą buvo teistas 2017-03-23 Kaišiadorių apylinkės teismo nuosprendžiu, bausmę atliko 2019-08-28), teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog laisvės atėmimo bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. B. atideda 2 metams (BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalys), įpareigodamas kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis M. M. civilinio ieškinio nereiškia.

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl kaltinamojo nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. I, b. l. 122-125). Ieškinyje prašoma priteisti iš kalto asmens Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 11635,83 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. B. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. M. sveikatą, padarydamas nukentėjusiajam kairės kojos sumušimą, pasireiškusį kairio blauzdikaulio skeveldriniu lūžiu, kas komplikavosi kairės blauzdos celiulitu, taip pat odos nubrozdinimus kaktoje. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam nuo 2023-10-14 iki 2024-03-13 buvo suteiktos gydymo paslaugos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurias civilinė ieškovė, kaip PSDF vykdytoja ir naudotoja, apmokėto iš PSDF lėšų. Civilinės ieškovės pateiktas 2024-04-17 gydymo paslaugų apskaitos išrašas (t. I, b. l. 123) patvirtina, kad nukentėjusiajam M. M. nuo 2023-10-14 iki 2024-03-13 medicinos pagalbos paslaugos buvo suteiktos įvairiose gydymo įstaigose, gydymas buvo apmokėtas iš PSDF lėšų ir gydymo paslaugos, suteiktos nukentėjusiajam, kainavo 11 635,83 Eur.

Taigi, atsižvelgiant į tai, jog už gydymo išlaidų kilimą šiuo atveju yra atsakingas kaltinamasis A. B., nes savo smurtiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą, dėl ko šiam teko teikti įvairias gydymo paslaugas, o atlyginusi už kaltinamąjį padarytą žalą civilinė ieškovė įgijo regreso teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už jos padarymą asmens (CK 6.290 straipsnio 3 dalis), darytina išvada, jog civilinė ieškovė pagrįstai reikalauja iš kaltinamojo atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog žala civilinei ieškovei būtų atlyginta. Nors kaltinamasis pareikštam ieškiniui prieštarauja, tačiau įrodymų, kad žala turėtų būti nepriteisiama ar priteisiama mažesnė, nepateikė. Todėl ieškinys tenkinamas visiškai, padaryta žala visa apimtimi priteisiama iš kaltinamojo A. B. civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.290 straipsnio 3 dalis).

Civilinė ieškovė taip pat prašo priteisti ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad priimant nuosprendį ir tenkinant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisiant turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privaloma priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad palūkanos gali būti priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Remiantis tuo, iš kaltinamojo A. B. civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą atlyginti 11 635,83 Eur turtinę žalą, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis BPK 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Pripažinti A. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Pripažinti A. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti A. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Taikant BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalis, A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, taip pat per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo A. B. civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 11 635,83 (vienuolika tūkstančių šešis šimtus trisdešimt penkis Eur 83 ct) Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą atlyginti 11 635,83 Eur turtinę žalą, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteistas sumas pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, AB banke „Swedbank“ esančią sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtis – žala PSDF už M. M. gydymą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.