- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-17
- Bylos Nr.
- e2-7335-769/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04991-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Augustė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
- Atsakovas
- A. M.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nust a t ė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1576,05 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2012-02 mėn. iki 2015-07 mėn., 18,21 Eur delspinigių, iš viso 1594,26 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme ir 110 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 130 str.), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2008-07-24 iki 2015-07-16 priklausė atsakovui A. M.. Ieškovė butui, kuriame gyveno atsakovas, tiekia šilumos energiją, tačiau atsakovė pilnai nesumokėjo ieškovei už teikiamas paslaugas. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovo skola už tiektą šilumos energiją sudaro 1576,05 Eur. Tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Ieškovė tiekė šilumos energiją į butą, kuriame nuosavybės teisės pagrindu gyveno atsakovas, o šis privalėjo atsiskaityti už suteiktas paslaugas.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 str.). Ieškovė prašo priteisti 1576,05 Eur skolą, nurodydama, kad šią sumą sudaro skola už tiektą šilumos energiją. Iš teismui pateiktos mokėtojo A. M. mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad nuo 2012 metų liepos mėn. iki 2013 m. vasario mėn. atsakovas sumokėjo 139,92 eurų, tačiau ieškovė minėta suma skolos nesumažino. Atsižvelgiant į teismui pateiktus įrodymus, įvertinus, kad atsakovas kelis mėnesius mokėjo jam pateiktas sąskaitas, laikytina, kad reikalavimas dėl 1576,05 Eur tenkintinas iš dalies, ieškovei priteistina 1436,13 Eur ( 1576,05-139,92) skola už tiektą šilumos energiją, kuri susidarė nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2015m. liepos mėn.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir 18,21 Eur delspinigių, nurodydama, kad delspinigius atsakovui skaičiuoja ieškinio senaties termino ribose, t.y. už 180 dienų taikant 0,02 proc. delspinigių normą už kiekvieną uždelstą dieną priskaičiuota 18,21 Eur delspinigių. Civilinio kodekso 6.71 straipsnio nuostatos nustato, jog netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Duomenų, kad tarp šalių būtų rašytinė energijos – pirkimo pardavimo sutartis su atsakove nėra. Iš ieškovės pateiktų mokesčių paskaičiavimo pažymų matyti, kad 18,21 Eur delspinigių paskaičiuota nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2015 m. sausio mėn. paskaičiuota 9,45 Eur delspinigių, o nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. liepos mėn. – 8,76 Eur. Be to, ieškovė prašydama priteisti delspinigius vadovaujasi 1995-01-25 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996-10-24 nutarimo Nr. 1161 redakcija). Pažymėtina, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami Vyriausybės nutarimo pagrindu, nes tokio pagrindo nėra numatyta Civiliniame kodekse. Klaipėdos apygardos teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad „tarp šalių nesant sudarytos rašytinės sutarties, kurioje būtų numatytos netesybos, jos skaičiuojamos tik tais atvejais, kai tai numato įstatymas arba nustato teismas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ nustato delspinigius fiziniams asmenims, laiku nesumokėjusiems tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių. Kadangi ieškovė reikalavimą priteisti delspinigius kildina iš pavėlavimo sumokėti už šilumos energiją, o ne už suteiktas nuomos ar komunalines paslaugas, jai šis įstatymas netaikomas.“ (2013-01-25 Klaipėdos apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-96-123/2013, 2014-01-13 Klaipėdos apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-24-253/2014 ir kt.).
Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovės reikalavimas dėl 18,21 Eur delspinigių priteisimo negali būti tenkinamas. Be to, pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą.
CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovo
priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2017 m. balandžio 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).
Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 36 Eur žyminio mokesčio ir 74 Eur už advokato teisinę pagalbą. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis, t. y. išlaidos priteisiamos, jei prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Pažymėtina ir tai, kad konkretų atlygintinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį nustato teismas ir būtent jo diskrecijai priklauso klausimo dėl priteistinų išlaidų pagrįstumo išsprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta apie 90 procentų ieškinio reikalavimų, įvertinus, kad byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, teismui pateiktas advokato parengtas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, rengiant ieškinį nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovė pasirinko būti atstovaujama profesionalaus teisininko, nepaisant to, kad pati turi įmonėje dirbančius teisininkus, kurie gali paruošti nesudėtingus procesinius dokumentus, todėl pagrindo išvadai, kad 74 Eur išlaidos už tipinio ieškinio surašymą šioje byloje yra būtinos ir pagrįstos, nėra. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2A-735-625/2012 pagal analogišką AB „Klaipėdos energija“ ieškinį nurodė: „ ieškovė turi pas ją dirbančius teisininkus, todėl teisinių paslaugų pirkimas su tikslu parengti nesudėtingus procesinius dokumentus negali būti laikytinas būtinomis išlaidomis ir priskirtas prie bylinėjimosi išlaidų, kurias turėtų sumokėti atsakovė. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat įvertinus, jog ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą mažintos per pusę. Iš atsakovo priteistina 32,40 Eur žyminio mokesčio ir 37,00 Eur už advokato teisinę pagalbą, iš viso 69,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 262 str. 2 d., 285 str. 1, 5, 7 d., 270 str., 286 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei AB „Klaipėdos energija“, adr. Danės g. 8, Klaipėda, į. k. 140249252, a. s. Nr. LT64 7300 0100 0007 3788, banke AB Swedbank, iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1436,13 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt šešis Eur 13 ct) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2017 m. balandžio 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 69,40 Eur (šešiasdešimt devyni Eur, 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.