Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Kazio Kailiūno ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 565 514,00 Lt (163 784,18 Eur) žalos atlyginimo. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-4135-560/2013 nagrinėjęs teisėjas nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, pripažino ieškovo A. B. dalyvavimą būtinu, Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-3378-781/2013 nagrinėjęs teisėjas pripažino ieškovo A. B. dalyvavimą būtinu ir, ieškovui neatvykus į teismo posėdį, paliko ieškinį nenagrinėtu. Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-3718-560/2013 nagrinėjęs teisėjas neleido ieškovui V. B. vesti bylą per ieškovą A. B., o ieškovui A. B. neleido civilinėje byloje atstovauti ieškovą V. B. ir ginti abiejų teises ir turtinius interesus. Lietuvos Respublikos teismų institucijos bei teisėjai, vykdydami neteisėtą diskriminaciją, neteisėtai pašalino ieškovą V. B. iš dalyvavimo bylos nagrinėjime, tyčia vilkino civilinių bylų Nr. 2-12-714/2013, Nr. 2-2649-221/2009 ir kitų bylų išnagrinėjimą.

Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei. Ieškovas remiasi tik savo subjektyvia nuomone, nes procesinių veiksmų atlikimas, vadovaujantis įstatymais ir nepalankaus ieškovui sprendimo priėmimas, savaime nereiškia buvus teisėją šališką. Ieškovas turėjo teisę naudotis ir naudojosi viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintu teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutu. CPK nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas gali būti peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme.

Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota, padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tai yra vertinamosios sąvokos. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti ir kt. Ieškovas kaip įrodymus nurodo civilinių bylų Nr.2-4135-560/2013 ir Nr.2-3718-560/2013 eigą ir medžiagą. Tačiau konkrečių įrodymų iš šių bylų nenurodo, o tik teigia, kad nepalankūs teismų sprendimai minėtose bylose yra pagrindas žalos atlyginimui. Tai yra tik subjektyvi ieškovo nuomonė, nepagrįsta įrodymai, todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė visų civilinė atsakomybės sąlygų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.Teismas nustatė, jog ieškovas A. B. įstatymo suteikta teise pasinaudojo ir pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui ir visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3718-560/2013 A. B. pareikštu nušalinimu visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams ir prašymu perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui, 2013 m. birželio 7 d. nutartimi ieškovo pareiškimą dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-3495-464/2013 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, atmetė.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad bylą nagrinėjantis teisėjas privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo tuo pagrindu, jog atsakovu buvo nurodytas kitas to teismo teisėjas. Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, jeigu žala atsirado dėl tyčinių aukščiau minėtų asmenų veiksmų, valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 straipsnio 4 dalis). Net ir tais atvejais, kai trečiuoju asmeniu arba atsakovu byloje yra nurodomas teisėjas (teismas), teisėjų nusišalinimo (nušalinimo) klausimas neturėtų būti sprendžiamas formaliai, nes taip pat ir byloje dalyvaujantys asmenys gali klysti dėl dalyvaujančių byloje asmenų patraukimo ir jų procesinės padėties.

Ieškovas ieškinyje nurodydamas teisėją arba teismą atsakovu ar trečiuoju asmeniu, gali siekti dirbtinai sudaryti pagrindą jų nusišalinimui ar nušalinimui, tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali būti pripažintas pagrindu konstatuoti šio teisėjo ir, juo labiau, viso teismo teisėjų šališkumą kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvaujančiu byloje asmeniu yra ieškinį pareiškęs asmuo. Pagal teisinį reguliavimą ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties.

Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad teisėjų nutartys, kuriomis ieškovo dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, yra neteisėtos. Žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas gali užduoti klausimų dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti iš jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti, pareikalauti iš jų įrodymų, kuriais tos aplinkybės turi būti pagrįstos, arba CPK nustatyta tvarka rinkti įrodymus savo iniciatyva. Siekdamas įgyvendinti šio Kodekso 158 ir 159 straipsniuose nurodytas funkcijas, posėdžio pirmininkas pirmosios instancijos teisme turi teisę pripažinti, kad šalis būtinai turi atvykti į teismo posėdį, šaliai nevykdant teismo nutarties ir tokiu atveju nedalyvaujant teismo posėdyje yra taikomos CPK nustatytos teisinės pasekmės.

Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota, padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tai yra vertinamosios sąvokos. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti ir kt. Tuo tarpu ieškinyje tik nurodomos aplinkybės dėl ieškovo V. B. reikalavimų iškeltose civilinėse bylose išsprendimo, aplinkybės dėl V. B. atstovavimo bylose, tačiau nėra pateikiami argumentai, kokius atsakingo už nurodomą žalą asmens veiksmus ieškovas įvertino kaip neteisėtus. Nesant nurodytų konkrečių neteisėtų veiksmų, nėra galimybės įvertinti nenurodomų veiksmų teisėtumo, atitinkamai nustatyti priežastinio ryšio su ieškovui A. B. galimai atsiradusia žala.

Ieškovo nurodyti argumentai tik patvirtina, kad teismas priėmė CPK reguliuojamus procesinius sprendimus, kurie gali būti peržiūrimi aukštesnės instancijos teisme. Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas būtų peržiūrėtas pagal pateiktą suinteresuotos šalies skundą. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu. Ieškovas jam įstatymo suteiktomis teisėmis naudojosi, teikdamas skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių, skundai nustatyta tvarka buvo išnagrinėti apeliacine tvarka. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti kitos apygardos teismui, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes yra absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, pažeistos ir netinkamai pritaikytos procesinės ir materialinės teisės normos. Civiliniame procese buvo pažeista CPK 6, 242 ir 245 straipsniuose nustatyta teisė pareikšti nušalinimą civilinėje byloje. Ieškovas 2016 m. kovo 8 d. elektroniniu paštu pateikė nušalinimo pareiškimą Vilniaus apygardos teismui ir bylą nagrinėjusiai teisėjai L.Gerasičkinienei, kuri 2016 m. sausio 19 d. priėmė neteisėtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3806-431/2015, slėpdama nuo baudžiamosios atsakomybės taip vadinamos teritorijos „Lietuvos Respublika“ organizuoto nusikalstamo taip vadinamų „teismų“ susivienijimo veiką kitose civilinėse ir baudžiamosiose bylose, išnagrinėdama civilinę bylą, kad įtakotų organizuotai nusikalstamai 2016 m. vasario 22 d. procesinį sprendimą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1-714/2015, kuri susijusi su civiline byla Nr. 2-3806-431/2015.Nušalinimo pareiškimas turėjo būti perduotas išnagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau pagal suformuotą privalomą precedentą tai nebuvo padaryta. Ieškovo teisė į nušalinimo pareiškimą buvo pažeista. Todėl civilinė byla negalėjo būti išnagrinėta pagal kompetenciją. Nušalinimo pareiškimas pateiktas 2016 m. kovo 8 d. teismo posėdyje. Todėl sprendimas yra naikintinas.Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, nes pagal privalomą precedentą civiliniame procese ir bendrą objektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo principą niekas negali būti teisėju savo paties byloje. Ieškinys yra pareikštas Vilniaus apygardos teismui ir teisėjui Dainiui Rinkevičiui. Todėl Vilniaus apygardos teismas ir jo teisėjai buvo šalinami nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas minėtas bendras objektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo principas. Teisėja O.Gasiulytė du kartus neteisėtai ieškovui skyrė baudas ir bandė ieškinį palikti nenagrinėtą, buvo pripažinusi ieškovo dalyvavimą būtinu. Todėl nušalinus teisėją O.Gasiulytę, tolesnis bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme buvo šališkas ir priklausomas.Teisėjai O.Gasiulytei pripažinus ieškovo dalyvavimą būtinu, teisėja L.Gerasičkinienė nevykdė įsiteisėjusios teismo nutarties dėl pripažinto būtino ieškovo dalyvavimo posėdyje, kad šališkai ir priklausomai nagrinėtų šią bylą. Taip buvo pažeisti CPK 18, 21 straipsniai. Teisėja L.Gerasičkinienė civilinėse bylose Nr. 2-3806-431/2015 ir Nr. 2-3650-431/2016 du kartus pripažino ieškovo dalyvavimą būtinu ir dėl to du kartus neteisėtai paliko ieškinį nenagrinėtą. Po to organizuotai kartu su Kauno apygardos teismu, įtakodama 2016 m. vasario 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1-714/2015 be ieškovo dalyvavimo 2016 m. sausio 19 d. priėmė nusikalstamą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3806-431/2016 ir civilinėje byloje Nr. 2-3650-431/2016Teismo sprendimas negalioja dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi ieškinio reikalavimai nėra išnagrinėti iš esmės, taip pat nėra motyvų, kuriais būtų atmetami pateikti įrodymai dėl būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, netinkamai aiškinamas ir taikomas CK 6.272 straipsnis, reikalaujant įrodyti kaltę. Teismo sprendime nėra motyvų, kuriais būtų padaryta išvada, jog nebuvo vykdoma neteisėta veika teismų ir teisėjų J.Šiškinos, J.Varanauskaitės, D.Rinkevičiaus ir kitų veikoje. Šių teisėjų neteisėtiems veiksmams įrodyti ir padarytai žalai pagrįsti buvo pateikta eilė rašytinių įrodymų, tačiau teismas nei vieno argumento, kuriuo būtų atmesti šie įrodymai, nepateikė. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:Apeliaciniame skunde bylą nagrinėjusi teisėja kaltinama priėmusi nusikalstamą sprendimą ir tuo pačiu prašoma patenkinti ieškovo apeliacvinį skundą. Tačiau ieškovas nepagrindžia minėto teiginio jokiais įrodymais. Ieškovas dėsto subjektyvią ir niekuo nepagrįstą nuomonę, kuri galėjo susiformuoti dėl daugelio išorinių ir vidinių faktorių. Apeliaciniame skunde įžeidžiamai dėstomi argumentai, kurie nesudaro pagrindo naikinti sprendimą.Apeliaciniame skunde nenurodytos aplinkybės, dėl kurių sprendimas turėtų būti panaikintas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į apeliaciniame skunde nurodytus motyvus dėl nusikalstamų veiksmų, kuriuos neva padarė teisėjai ir teismas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl žalos, padarytos neteisėtais teismo bei teisėjų veiksmais, atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Ieškovas apeliaciniame skunde prašė jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas buvo nusprendęs, jog ieškovo dalyvavimas yra būtinas, tačiau išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant.Apeliacinio proceso esmė yra pirmos instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Paties pirmos instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu priimtos procesinės nutartys dėl teismo posėdžio formos, bylos šalių dalyvavimo teismo posėdžiuose nėra privalomos apeliacinės instancijos teismui, kurio pareiga yra tik patikrinti, ar tokio pobūdžio procesiniai pažeidimai negalėjo įtakoti skundžiamo sprendimo neteisėtumo bei nepagrįstumo. Todėl aplinkybė, jog byla buvo išnagrinėta iš esmės ieškovui nedalyvaujant, nėra pakankamas pagrindas jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad teisę teikti žodinius paaiškinimus ieškovas galėjo realizuoti pirmosios instancijos teisme, tačiau į teismo posėdžius, įskaitant ir tą, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, jis neatvyko, taigi šia savo teise nepasinaudojo. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog apeliacinį skundą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai.

Dėl teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą

Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 str.). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas buvo pareiškęs nušalinimą iš pradžių bylą nagrinėjusiai teisėjai Onai Gasiulytei ir visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartimi ieškovo prašymas nebuvo tenkintas. Minėta nutartimi ieškovui buvo išaiškinta, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams tik esant viena iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Teisėja O. Gasiulytė 2016 m. sausio 18 d. nutartimi nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, todėl byla buvo perduota nagrinėti teisėjai L.Gerasičkinienei. Ieškovas pareiškė nušalinimą teisėjai L. Gerasičkinienei, tačiau Vilniaus apygardos teismo pirmininkas 2016 m. kovo 8 d. ir 2016 m. kovo 16 d. nutartimis atsisakė priimti ieškovo pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo, kadangi ieškovas abu kartus nesilaikė CPK nustatytų reikalavimų teismui pateikiamiems šalių procesiniams dokumentams.

Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teikė nušalinimo pareiškimą teisėjai ir visam Vilniaus apygardos teismui, jo pareiškimas buvo nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme. Taigi ieškovui buvo puikiai žinomi įstatymo nustatyti reikalavimai pareiškimui dėl teisėjo nušalinimo pateikti. Tačiau teikdamas pareiškimus dėl teisėjos L. Gerasičkinienės nušalinimo ieškovas šią savo teisę realizavo netinkamai, nesilaikydamas CPK nustatytų taisyklių. Aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti teisėjos (teismo) šališkumu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė.

Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nenurodė jokių CPK 65-66 straipsniuose nustatytų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu teisėjos L. Gerasičkinienės nušalinimui. Aplinkybė, jog teisėja buvo nagrinėjusi civilinę byla Nr. 2-18-431/2016 (buvęs numeris 2-3806-431/2015), kurioje ieškovu buvo ir A. B., ir 2016 m. sausio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, nėra pagrindas pripažinti teisėjos šališkumą, kadangi nurodytos bylos dalykas buvo visiškai kitas, be to Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi paliko šį sprendimą nepakeistą, tai yra nenustatė jokių teisėjos padarytų pažeidimų. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kaip minėtas teisėjos sprendimas ar kiti procesiniai veiksmai galėjo įtakoti Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1-714/2015.

Dėl teismo sprendimo motyvų

Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami tokie atvejai, kai sprendimas yra be motyvų. CPK 270 straipsnyje apibrėžtas teismo sprendimo turinys, nustatyta teismo pareiga motyvuoti sprendimą glausta forma (4 dalis). Kasacinio teismas, formuojantis teismų praktiką, yra pasisakęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).

Ieškovas ieškiniu reikalavo 565 514,00 Lt (163 784,18 Eur) žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalyje numatytą valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą. Ieškovas teigė, kad žala jam buvo padaryta teisėjų, nagrinėjusių civilines bylas Nr. 2-2276-560/2014 (buvęs numeris 2-4135-560/2013), Nr. 2-3378-781/2013, Nr. 2-3718-560/2013, Nr. 2-12-714/2013 ir Nr. 2-2649-221/2009, priimtais procesiniais sprendimais. Teisėjų, nagrinėjusių šias bylas veiksmų neteisėtumą sudarė tai, jog jie nenusišalino nuo bylų nagrinėjimo, ieškovo A. B. dalyvavimą bylose pripažindavo būtinu, o jam neatvykus į teismo posėdį, palikdavo ieškinius nenagrinėtus, taip pat neleido jam atstovauti savo tėvo V. B..

Ieškinyje nurodytas aplinkybes ieškovas įrodinėjo, pateikdamas minėtose bylose teisėjų priimtus procesinių dokumentų, teismo šaukimų, įgaliojimo atstovauti V. B. kopijas. Pripažintina, kad būtent šiuos įrodymus pirmos instancijos teismas ir vertino, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti valstybei atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio reikalavimus. Skundžiamame sprendime buvo pasisakyta apie tai, kad ieškovas jau buvo pasinaudojęs teisėjų ir teismo nušalinimo teise, taip pat buvo nustatyta, kad pagrindų teisėjams nusišalinti ieškovo nurodytose civilinėse bylose nebuvo. Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino ir teismo nutarčių, kuriomis ieškovo dalyvavimas byloje buvo pripažintas būtinu, teisėtumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuotas, jame ištirti visi ieškovo pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės. Ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo jokių aplinkybių ar teisinių argumentų, galinčių patvirtinti skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą. Tai, kad teismo sprendimo motyvai yra nepalankūs ieškovui, nereiškia, kad sprendimas yra nemotyvuotas.

Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.