Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-12-11 · Civilinė byla Nr. e2-40373-599/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-11
Bylos Nr.
e2-40373-599/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33823-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Stočkienė
Ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
M. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-40373-599/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33823-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.; 2.6.10.5.2.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui M. V. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

2019-11-15 ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui ir nurodė, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK 1-asis veiklos skyrius atliko ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-55149-18 dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d., t. y. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui. Remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, nustatyti: įtariamasis M. V., nukentėjusioji K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-13 priimtu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3832-270/2018 M. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d., t. y. 2018-11-18 bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mušė savo šeimos narę – sugyventinę K. K., būtent: abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių nukentėjusiajai į galvą, padarydamas jai poodines kraujosruvas kaktoje, kairiame žaste, odos įdrėskimą viršugalvyje, tuo nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Remiantis LR CK 6.263 str. 1 ir 2 d., kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atsakovo M. V. nusikalstamais veiksmais sužalota K. K. dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 30,52 Eur. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis LR SDĮ 26, 27 str., Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama bazinėmis kainomis vadovaujantis 2006-12-22 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl giminingų diagnozių grupių sąrašo ir normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėmis kainoms nustatyti tvirtinimo“ ir vėlesniais jų pakeitimais. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. LR CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. LR CK 6.280 str. nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. LR SDĮ 4 str. 1 d. 2 ir 3 p., 31 str.1 p., 34 str. 1 p. nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) ir teritorinės ligonių kasos. LR SDĮ 15 str. 1 d. 6 p. c pp. nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-13 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-3832-270/2018 patvirtina, kad atsakovas savo veiksmais sutrikdė K. K. sveikatą (nuosprendis patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus). Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sužalotas asmuo buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigoje, o sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas tiesiogiai susijęs su atsakovo nusikalstamais veiksmais, t. y. nukentėjusiosios sužalojimu). Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 30,52 EUR (žala PSDF biudžetui). Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti. Atsakovui M. V. 2019-08-27 buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, tačiau ji iki šiol nėra atlyginta. Ieškovas prašė išieškoti iš atsakovo 30,52 EUR žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir tuo atveju jeigu atsakovas nepateiks teismui atsiliepimo į ieškinį arba parengiamųjų procesinių dokumentų, ieškovas prašė teismo atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių.

Atsakovui LR CPK 123 str. 1 d. nuostatose numatyta tvarka, t. y. procesinius dokumentus įteikiant asmeniškai atsakovui, buvo įteikta ieškinio bei ieškinio priedų kopijos ir atsakovas buvo informuotas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, tačiau atsakovas per teismo nustatytą procesinį terminą atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė, todėl teismas priima sprendimą atsakovui už akių.

Sutinkamai su LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d. nuostatomis, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnutinai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovo M. V. nusikalstamais veiksmais sužalota K. K. dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 30,52 EUR. Už paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto mokama vadovaujantis LR SDĮ 26, 27 str., Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2019-08-27 ieškovas atsakovui išsiuntė raginimą atlyginti žalą ieškovui. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atlyginęs žalą ieškovui, nėra ir šalys tokių įrodymų į bylą nepateikė (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Sutinkamai su LR CK 6.245 str. 1 d. nuostatomis, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) at sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutinkamai su LR CK 6.245 str. 4 d. nuostatomis, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Sutinkamai su LR Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 4 d. nuostatomis, asmenys, nurodyti šio įstatymo 6 str. 4 d. ir 17 str. 2–11 d. (išskyrus draudėjus), šio įstatymo 9–12 str. nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai nustoja galioti privalomasis sveikatos draudimas pagal šio įstatymo 8 str. 1 ir 3 d. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio įstatymo 17 str. nustatyto dydžio įmokas. Jeigu įmokos nesumokamos, asmenys, kuriems tą mėnesį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlygina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, kad atsakovas neatlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų, patirtų dėl nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2019-08-27 ieškovas atsakovui išsiuntė raginimą atlyginti žalą ieškovui, todėl teismas daro išvadą, kad neatlyginęs ieškovo patirtų išlaidų, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, padarydamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 30,52 EUR dydžio turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįvykdė jam kilusios prievolės atlyginti dėl atsakovo veiksmų kilusią žalą ieškovui, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas išieškoti iš atsakovo 30,52 EUR žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas pilnutinai.

Sutinkamai su LR CPK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę ieškovui - iki 2018-09-16, t. y. per dvidešimt dienų nuo ieškovo atsakovui išsiųsto raginimo išsiuntimo dienos atlyginti ieškovui 30,52 EUR žalą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę ieškovui, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas išieškoti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (30,52 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas pilnutinai.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir sutinkamai su LR CK 6.38 str., 6.210 str. 1 d., 6.280 str., 6.245 str. 1 d. bei LR SDĮ 8 str. 4 d. nuostatomis, ieškovo ieškinys tenkintinas pilnai ir iš atsakovo ieškovo naudai yra išieškotinas 30,52 EUR žalos atlyginimas bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (30,52 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sutinkamai su LR CPK 93 str. 1 d. nuostatomis, iš atsakovo valstybės naudai yra išieškotinas 15,00 EUR žyminis mokestis.

Sutinkamai su LR CPK 92 str. ir 2014 m. rugsėjo 23 d. LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nuostatomis, iš atsakovo valstybės naudai nėra išieškotinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kadangi jos neviršija minimalios 3,00 EUR sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. - 288 str., 307 str., teismas,

nutaria:

ieškinį tenkinti pilnutinai.

Išieškoti iš atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos, j. a. k. 188783796, naudai 30,52 EUR žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (30,52 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. 2019-11-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išieškoti iš atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,00 EUR žyminį mokestį.

Atsakovas turi teisę sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti LR CPK 287 str. 2 d. 3 p. reikalavimus. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas, nuo sprendimo priėmimo dienos per 20 dienų apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Stočkienė