- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-10
- Bylos Nr.
- I-1960-815/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00592-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- T. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui šios institucijos Štabo Teisės skyriaus vyriausiajam specialistui R. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas T. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2018 m. vasario 12 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, neturtinės žalos atlyginimą – po 75,30 Eur už parą nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2016 m. sausio 20 d., taip pat bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1–12).
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pasak pareiškėjo, jis negalėjo anksčiau kreiptis į teismą, kadangi sprendimai dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio taikymo neišversti į lietuvių kalą, o pareiškėjas prancūzų kalbos nesupranta, taigi, pareiškėjas ilgą laiką negalėjo žinoti ir suprasti, kad jo teisės šiurkščiai pažeidžiamos.
Be to, Konvencijos 3 straipsnyje saugoma teisė yra absoliuti ir šiuo atveju kreipimuisi į teismą dėl jos pažeidimo senatis netaikoma.
2.2. Nuo pirmų dienų laisvės atėmimo vietoje pareigūnai sąmoningai grasino pareiškėjui už kiekvieną parašytą skundą teismui dėl įstaigos administracijos, dėl nežmoniškų sąlygų, pagal suklastotus duomenis jam buvo skiriamos nuobaudos (izoliatorius nuo 3 iki 10 parų, apribojimas teisės apsipirkti kalėjimo parduotuvėje 1 mėnesiui), pareiškėjas nebus lygtinai paleistas į laisvę, bus kilnojamas iš kameros į kamerą. Tai yra visiems žinoma kalėjimų praktika, siekiant susidoroti su neparankiais kalinamaisiais.
2.3. Pasak pareiškėjo, nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2016 m. sausio 20 d. jis kalintas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) kamerose, kurių ilgis – 4 m, o plotis – 2 m, jų plotas – nuo 7,5 m² iki 8 m², o kameroje buvo apgyvendinti 3 asmenys, taigi, viena asmeniui tekdavo tik 2,5 m²– 2,7m². Kameroje įrengta: dviaukštės lovos (matmenys – 190 cm x 70 cm), kriauklė (matmenys – 50 cm x 40 cm), klozetas yra bendroje patalpoje (40 cm x 55 cm), nuo likusios kameros erdvės atitvertas 1 m. aukščio ir 1 m ilgio sienele, nors ji nesulaiko nemalonių tualeto kvapų ir neužstoja neestetiško vaizdo, tualete nėra ventiliacijos, kaip ir visoje kameroje. Be to, pareiškėjui mėnesiui buvo išduodamas tik 1 ritinėlis tualetinio popieriaus, kurio užtekdavo savaitei. Taip pat įstaigos administracija neskirdavo jokių higienos priemonių švarai kamerose palaikyti.
Kamerose įrengtas langas (matmenys – 90 cm x 90 cm), iš vidaus sumontuotos grotos, langas neplaunamas, nes dėl grotų nepasiekiamas, taip pat sumontuotas apsauginis tankus tinklelis. Pro grotuotą langą ir sumontuotą tankų tinklelį į kamerą beveik nepatenka natūrali dienos šviesa, be to, dėl grotų langas iki galo neatsidaro. Kiekvieną naktį miego metu nuo 22.00 val. Iki 6.00 val. Dega lemputė, kurios negalima išjungti, o ją uždengus, baudžiama pagal kalėjimo taisykles griežtomis nuobaudomis. Pasak pareiškėjo, dėl visą laiką įjungtos šviesos, jis negali normaliai išsimiegoti.
Kamerose nėra karšto vandens, dušu galima naudotis vieną kartą per savaitę po 15 min., dušo kabinoje nėra ventiliacijos, sienos apaugusios grybeliais, dušas netvarkomas, nedezinfekuojamas, visą laiką tekdavo praustis purviname duše. Dušo grindys apsemtos, patvinę dėl nuolat užsikišusios kanalizacijos. Duše dviese tekdavo naudotis 1 purkštuku. Per tą laiką, kol nusiprausi, sušlampa rūbai. Be to, tais pačiais dušais naudojasi ir kalinamieji, kurie serga nepagydomomis ir užkrečiamomis ligomis ((duomenys neskelbtini)). Dažnai pasitaikydavo, kad nebūdavo karšto vandens dėl administracijos aplaidumo, todėl pareiškėjas buvo priverstas maudytis po šaltu vandeniu, net ir žiemos metu.
Kameros yra tragiškos, avarinės būklės, ant sienų veisiasi grybelis, gultai aplūžę, sienos – apgriuvusios, grotos – surūdijusios. Iš kamerų būklės matyti, kad remontas jose darytas prieš 10–15 metų. Gultai, skirti miegui, suvirintas neprofesionaliai, likę nuo socializmo laikų, juose miegoti nepatogu, nėra apsaugų, nėra bortų, laikančių čiužinį, kuris nuolat krenta ant žemės. Kamerose sėdėti galima tik susilenkus, nes galva remiasi į antrąjį aukštą, dėl to iškrypo pareiškėjo stuburas, nuolat skauda nugarą.
Įstaiga skalbia tik patalynę ir rankšluosčius, o rūbus tekdavo skalbti kibire kameroje, dėl drėgmės kamerose išskalbti rūbai ne džiūdavo, o pelydavo. Kamerose veisiasi graužikai, jų niekas nenaikindavo, taip pat apstu tarakonų. Čiužiniai yra bendro naudojimo, todėl juose pilna parazitų (utėlių, blusų), sklinda baisus kvapas, nes čiužiniai nedezinfekuojami; pasak pareiškėjo dėl tokių čiužinių jam sutriko miegas, to padarinius jis jaučia iki šiol. Buvo draudžiama turėti pledus. Kamerose nebuvo šaldytuvo, todėl pareiškėjas negalėjo laikyti gendančio maisto, taip buvo ribojamas visavertis maitinimasis šviežiais produktais. Be to, Lukiškių TI-K pastatas statytas seniai, kai pastato konstrukcijose buvo naudojamas asbestas (stogas yra iš šiferio, asbesto yra sienose ir kanalizacijoje), o asbestas sukelia vėžinius susirgimus
Pasivaikščiojimo kiemeliai yra maždaug 15 m² ploto, jame vienu metu vaikšto 3 asmenys, o kiemelio grindys išlūžusios, nelygios, nėra vandens nubėgimo sistemos, todėl po lietaus apsemiama pusė kiemelio ploto. Be to, vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir Komitetas) praktikai. Pagal Komiteto praktiką kalinamasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) pripažino, kad to paties reikalauja ir Konvencijos 3 straipsnis.
2.4. Pareiškėją nuo 2015 m. sausio 27 d. nežmoniškomis sąlygomis konvojuodavo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pareigūnai. Transporte, skirtame konvojuoti asmenis, nebuvo įrengti saugos diržai, nebuvo įrengta ventiliacijos sistema, dėl to šiltuoju metų laiku buvo nepakeliamai karšta, trūko deguonies. Transporto priemonėse neįrengti avariniai išėjimai, dėl to kiekvieno konvojavimo metu išgyvenama baimė prarasti sveikatą ar gyvybę. Pažymėtina, kad transporto priemonių dalyse, skirtose pareigūnams, įrengti saugos diržai, įrengtos sėdynės su paminkštinimu, įrengta ventiliacija, yra avarinis išėjimas.
2.5. Pasak pareiškėjo, jo gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K buvo nežmoniškos ir pažeidė Konvencijos 3 straipsnį, neatitiko EŽTT praktikos, o sprendžiant iš pareigūnų elgesio, jie yra sadistinio tipo asmenybės. Konstatuotina, kad dėl visų paminėtų aplinkybių Lietuvos valstybė šiurkščiai pažeidė Konvencijos 3 ir 8 straipsnius, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalį. Nežmoniškos gyvenimo sąlygos, žeminančios žmogaus orumą, sukėlė pareiškėjui dvasines kančias, depresiją, sužalojo jo sveikatą, be to, pareiškėjui išsivystė kompleksai, jis jaučiasi psichologiškai pažemintas dėl savo statuso ir dėl akivaizdžių diskriminacijos elementų jį konvojuojant. Pasak pareiškėjo, jam kaip neturtinės žalos atlyginimas priteistina 75,30 Eur suma už kiekvieną dieną, praleistą Lukiškių TI-K žeminančiomis sąlygomis, skaičiuojant nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2016 m. sausio 20 d. ryto.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (1 t., b. l. 17–25).
1. Nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., taip pat nenustato tokių gyvenamojo ploto standartų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m². ploto.
Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
2. Dėl laikymo, vykdomų perkėlimų
Vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuleistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – ir KŽS) pareigūnai, įgyvendina nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje bei siekdamas aprūpinti kiekvieną atvykusį asmenį miegamąja vieta, taip pat mažina suimtųjų (nuteistųjų) autoagresijos atvejus, tiek suimtuosius, tiek nuteistuosius į gyvenamąsias kameras paskirsto tik griežtai vadovaudamiesi Lietuvos respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsniu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsniu.
Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas griežtai vadovaujantis paminėtais reikalavimais. Lukiškių TI-K pareigūnai atlieka jiems pavestas darbo funkcijas, nepažeisdami įstatymų, griežtai vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, tinkamai ir teisėtai veikdami, nepažeisdami teisėtumo.
3. Dėl asmenų stebėjimo kamerose
Pagal Departamento 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.
Pagal Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TI taisyklės) 14.2 punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalines durys, duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kiliems daiktams perduoti, langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos; vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys, vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų, išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas; išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. TI taisyklėse nenustatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti nustatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus; užkardydami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja, griežtai vadovaudamiesi Departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4/07-79 patvirtintų Departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
4. Dėl sanitarinio mazgo, šalto vandens tiekimo, dušo
4.1. Lukiškių TI-K kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose įrengtas sanitarinis mazgas, jame įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšo vandens tiekimo sistema turi būti įrengta Sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose higienos norma nenustato. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko HN 76:2010 reikalavimus; HN 134:2015 sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenustato.
4.2. Pagal Lukiškių TI-K įsakymą „Dėl Lukiškių laidymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Remiantis EŽTT praktika, tai, jog pareiškėjas dušu negali naudotis neribotai, nepablogina jo teisės palaikyti asmeninę higieną taip, kad būtų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (byla Valašinas prieš Lietuvą). Vadovaujantis HN 134:2015 44 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 04-01 įsakyme Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TI vidaus taisyklės) 107 punktu, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių Tl-K dušo patalpose įrengtos pertvaros, pertvaros bendras aukštis – 1,6 m (iš jų 0,4 m – atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m.
5. Dėl švaros palaikymo kamerose, vykdomų patikrinimų
Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už. kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys jose esantys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras, taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui bei universalus valiklis, tinkantis ir indams plauti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuleistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TLK buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, ji kasmet buvo pratęsiama, vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K ši įmonė toliau vykdo minėtus darbus.
6. Dėl kamerų įrengimo
TI taisyklių III skirsnyje įtvirtintas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas, 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²), stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²), taburetės matmenys – apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), sanitarinio mazgo su klozeto patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²). Sanitarinis mazgas atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į lai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Teisės aktai nenustato pataisos įstaigos administracijos pareigos aprūpinti nuteistuosius (suimtuosius) šaldytuvais.
Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją.
Pagal Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) 16.7 punktą kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.
7. Dėl kamerų remonto
Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Dėl to visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai tenka daryti pakartotiną remontą.
8. Dėl ventiliacijos, vėdinimo
Pagal HN 76:2010 24 punktą, HN 134:2015 17 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Kamerose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
9. Dėl kamerose esančių grotų ir metalinio tinklo
Pagal TI taisyklių 14.1 punktą langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas butų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, įrengtos vidinės metalinės grotos, apsaugančios nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų ir metalinio tinklo įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir nepažeidžia kamerose apgyvendintų asmenų teisių.
10. Dėl pasivaikščiojimo kiemelių
10.1. Pagal BVK 103 straipsnio 1 dalį nuteistieji BVK nustatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore, pagal 2 dalį nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu, specialiai tam skirtoje teritorijoje, laikantis BVK 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jeigu su tuo sutinka nuteistasis. Pagal BVK , atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, ir jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo 2 valandų iki 1 pasivaikščiojimas. Pasivaikščiojimas gryname ore yra nuleistųjų teisė bet ne pareiga.
10.2. Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI K yra I, II ir III korpusuose: I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – 17,34 m²–23,14 m², II korpuse – 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas – 34,16 m²–37,40 m², III korpuse – 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – 15,55 m²–31,05 m².
10.3 Skunde pareiškėjas teigia, kad teisė 1 valandą per dieną pasivaikščioti kiemelyje neatitinka Komiteto Antrojo bendro pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatoms, nes jame įtvirtintas reikalavimas suteikti suimtajam ar nuteistajam galimybę ne mažiau kaip 8 valandas praleisti lauke, tačiau minėto pranešimo 48 punkte išaiškinta, kad 1 valandos per dieną pasivaikščiojimas gryname ore pripažintinas pakankamu. Tuo tarpu pareiškėjo minima 8 valandų per dieną rekomendacija yra įtvirtinta 47 punkte ir taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu (darbas, sportas, švietimas ir pan.), o ne pasivaikščiojimui gryname ore. Toks pat 1 valandos pasivaikščiojimo lauke laikas įtvirtintas ir Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, susijusių su kalinamų asmenų teisės pasivaikščioti lauke įgyvendinimu.
11. Dėl nuobaudų skyrimo
Pagal BVK 142 straipsnį laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos. BVK 143 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad nuteistasis turi teisę per 5 dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką BVK 143 straipsnio 8 dalyje nustatyta speciali ikiteisminė nuobaudų, skiriamų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, apskundimo tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad buvimo įstaigoje laikotarpiu jam buvo skiriamos nuobaudos, tačiau nenurodo konkrečių įstaigos direktoriaus skundžiamų nutarimų, nepateikia įrodymų, ar buvo laikomasi specialios šių nuobaudų apskundimo tvarkos. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 8 dalį teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.
Dėl ieškinio senaties
Pareiškėjas2018 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų Lukiškių TI-K nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2016 m. sausio 20 d. Remiantis LVAT praktika, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau– ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir CK normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (administracinės bylos Nr. A6-317/2007, Nr. A525-850/2010, Nr. A556-150/2011 ir kt.). Be to, pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą 3 m. ieškinio senaties terminą, pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino /turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio termino eigos pradžios taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo / turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe t. y. asmens žinojimu / turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas 3 m. ieškinio senaties terminas (LVAT administracinė byla Nr. A261 1027/2011).
12. Dėl neturtinės žalos
12.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 6.271 straipsnyje įtvirtintai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nebūtina, užtenka nustatyti esant 3 sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą trijų viešosios atsakomybės sąlygų
12.2. Tam tikras suimtųjų ir / arba nuleistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiamai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Remiantis EŽTT praktika, įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdi, gali būti pateisinami platesni apribojimai, negu laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (bylos Hirst prieš Jungtinę Karalystę, Golder prieš Jungtinę Karalystę), be to, tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi, atliekant laisvės atėmimo bausmę (byla K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę). o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (byla Dickinson prieš Jungtinę Karalystę). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką, vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, jos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.
12.3. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinė byla Nr. A444-669/2011 ir kt.). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą nurodė, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (administracinė byla Nr. A438-336/2012 ir kt.).
12.4. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
III
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo skundas dėl konvojavimo yra nepagrįstas, prašo šią skundo dalį atmesti tiek dėl turinio, tiek dėl piniginės išraiškos, pareiškėjo skundo teiginiai grindžiami tik pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis ir nuomone, todėl jie vertintini kritiškai ir atmestini, prašo pareiškėjo skundo dalį dėl Tarnybos pareigūnų vykdyto konvojavimo sąlygų atmesti kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams dėl iki 2015 m. vasario 19 d., pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, neturtinę žalą netenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (1 t., b. l. 157–161).
1. Tarnybos pareigūnai konvojavo pareiškėją planinio konvojaus maršrutu (duomenys neskelbtini) 7 kartus skundo teisminio nagrinėjimo dalyko ribose. Planinio konvojaus metu naudoti specialieji automobiliai „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurie atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti, pervežamų konvojuojamųjų skaičius neviršijo transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičiaus, visuose naudotuose automobiliuose įrengtos ventiliacijos ir šildymo sistemos, konvojuojamiesiems įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošu. Prieš pradėdamas konvojavimą konvojus patikrino specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo.
2. Tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Tarnybos naudojamas tarnybinis transportas, taip pat ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turi transporto priemonės registracijos liudijimą su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitą su transporto priemonės paskirties nurodymu. Transporto priemonės registracijos liudijimas neginčitinai yra teisės aktas, kuris nėra apribotas, sustabdytas, ar atšauktas, todėl privalomai turi būti vykdomas, ypač statutinėje tarnyboje. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsniu, registracijos liudijimas yra paskelbtas viešai, todėl galioja ir vykdomas kaip visi teisės aktai Lietuvos Respublikos teritorijoje. Registracijos liudijimas yra išorinė baigiamoji teisinio-techninio proceso dalis. Visi Tarnybai priklausantys specialieji konvojavimo automobiliai patiria specializuotą teisinį-techninį vertinimą, kurio metu, remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (toliau – ir Įstatymas), Kelių eismo taisyklių bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1R-240 / 1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) reikalavimais, nustatoma ar jie atitinka registracijos liudijime paskelbtiems tikslams. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 49 dalį privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra – transporto priemonių techninės būklės privalomas tikrinimas, apimantis transporto priemonės tapatumo nustatymą ir jos techninės būklės atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą (ir atsarginių išėjimų įrengimą). Privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra vykdoma periodiškai. Paminėti dokumentai išduoti Lietuvos Respublikos valstybės vardu. Pažymėtina, kad specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama išvardytais dokumentais, o ne emocijomis ar nuomonėmis. Visam Tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Prieš pradėdamas konvojavimą pagal Konvojavimo taisyklių 145 punktą konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalomai patikrina specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti. Apie tai įrašoma konvojaus dokumentuose. Tarnyba, pateikdama teismui įrodymus, pagrįstai mano, kad naudotas konvojavimo transportas atitiko teisės aktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas nurodė pateikti duomenis, kiek asmenų su pareiškėju konvojuota vienoje kameroje. Šio teismo nurodymo Tarnyba negali įvykdyti, nes tokie duomenys nedokumentuojami. Tarnybos pareigūnams teisės aktai nenustato pareigos dokumentuoti konvojuojamųjų skaičiaus bei jų paskirstymo atskirose specialiųjų automobilių kamerose. Specialiojo automobilio, skirto konvojuojamųjų pervežimui, kėbulo kamerose, kuriose įrengtos individualios atskiros sėdimos vietos, nėra atliekamas suėmimas ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas, konvojuojamieji trumpą laiką lydimi iš priėmimo punkto į perdavimo punktą. Pažymėtina, kad sėdimos vietos bei kameros specialiuosiuose automobiliuose techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus, Tarnyba konvojavo pareiškėją tik specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošu (kėdės).
4. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiškėjo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, suvokdamas tai, konvojavimo metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, konvojaus viršininkas apie tai įrašo konvojaus kelionės ar postų žiniaraščiuose. Tokių duomenų pareiškėjo konvojavimo dokumentuose nėra. Po konvojavimo pareiškėjas galėjo raštu kreiptis į Tarnybą su skundu, nurodydamas konkrečius galimus pažeidimus, apibrėždamas juos laike ir erdvėje. Tuo atveju kreipimasis laiu būtų sudaręs galimybes objektyviai ir visapusiškai ištirti nusiskundimus, o nustačius pažeidimus – imtis prevencinių priemonių jiems užkardyti. Tarnyba neturi duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo tokia galimybe ginti savo teises. Pareiškėjas nesikreipė raštu į Tarnybą dėl galimų jo teisių pažeidimų konvojuojant. Tarnyboje 2018 m. vasario 19 d. gautas pareiškėjo šabloninis skundas, adresuotas administraciniam teismui, Tarnyba įvardyta atsakove. Skunde pareiškėjas prašė teismo priteisti iš Tarnybos neturtinę žalą, pateikė abstrakčius teiginius dėl konvojavimo įvykių ir konvojavimo sąlygų, nenurodė tikslių datų, kada ir kur jis buvo konvojuojamas, konkrečiai kada ir kokius galimai patyrė neteisėtus veiksmus (neveikimą). Tarnyba, pateikdama teismui įrodymus, pagrįstai mano, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtus nepatogumus, emocinius ir dvasinius išgyvenimus galimai yra tik pareiškėjo subjektyvios prielaidos ir nuomonės.
5. Specialiuosiuose automobiliuose sėdimos vietos konvojuojamiesiems konvojuoti yra techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Pagal Įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Pagal Tarybos direktyvos Nr. (77/541/EEB) dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių saugos diržus ir keleivio apsaugos sistemas, suderinimo 15 priedą saugos diržų įrengimas tokio tipo transporto priemonių kėbule, kuriomis buvo vykdomas konvojavimas, neprivalomas. Konvojavimo taisyklių 146 punkto 4 dalyje taip pat nenustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Visos specialiosios transporto priemonės, skirtos konvojuojamiesiems pervežti, registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka joms keliamus techninius reikalavimus, o saugos diržus numato ir įrengia gamintojas. Taigi, pareiškėjo teisės ir teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.
6. Pagal Konvojavimo taisykles Lietuvos Respublikoje be Tarnybos konvojavimo veiklą vykdo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžios įstaigos, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžios įstaigos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Kariuomenės Karo policija ir kitos kompetentingos institucijos. Pažymėtina, kad Tarnyba, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, sprendimų dėl suimtųjų bei nuteistųjų asmenų konvojavimo nepriima ir asmens duomenų pagrindu nekaupia ir nesistemina informacijos apie asmenų konvojavimo įvykius. Norminiai teisė aktai nenustato Tarnybai pareigos ar teisės rinkti ir (ar) kaupti informaciją, susijusią su konkrečių asmenų konvojavimu.
7. Remiantis Vilniaus apygardos administracinio teismo administracine byla Nr. I-1950-580/2013, laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo privalo susitaikyti su jo teisių ribojimais bei įvairiais nepatogumais; pagrindu teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis), suimtasis turėtų patirti ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį. Tokių aplinkybių Tarnyboje iki šiol nebuvo užfiksuota. Tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti dėl žalos atlyginimo. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš Tarnybos galimai neteisėtų veiksmų, pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir erdvėje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 straipsnio prasme. Šioje administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad kažkuriuo lygiu būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata konvojavimo metu arba po jo ar kilusios kitos neigiamos pasekmės. Tai leidžia teigti, kad nėra priežastinio ryšio tarp tariamai pareigūnų neteisėtų veiksmų ir atsiradusių neigiamų pasekmių. Tarnybos konvojaus pareigūnai pareiškėjo konvojavimo metu elgėsi pagal Konvojavimo taisykles, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai. Šioje administracinėje byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad atsirado sąlygos, įtvirtintos CK 6. 271 straipsnyje.
Pareiškėjas skunde nenurodė tikslių datų, kada ir kur jis buvo konvojuojamas, konkrečiai kada ir kokius galimai patyrė neteisėtus veiksmus (neveikimą), jis pateikė abstrakčius teiginius dėl konvojavimo įvykių bei konvojavimo sąlygų, pagrįsdamas juos nuomone ir emocijomis, įvardydamas tai kaip faktinę ir teisinę visumą. Pareiškėjas skunde nenurodė detalizuotų konvojavimo įvykių aplinkybių. Taigi, pareiškėjas skunde neindividualizavo skundžiamų konvojavimo aplinkybių, savo teiginiams pagrįsti nepateikė duomenų.
8. Pareiškėjo skundo dalis dėl konvojavimo surašytas abstrakčiai, yra bendro, nekonkretaus pobūdžio. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 7 punktus skunde turi būti nurodyta pareiškėjo vardas, pavardė, asmens kodas, konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas), jo vykdymo data ir aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą. Konvojavimo įvykis yra baigtinis, apibrėžtas laike, kaip prasidedantis ir pasibaigiantis konkrečią dieną. Taigi, konvojavimo įvykis neturi tęstinumo požymio, t. y. netrunka tam tikrą laikotarpį (dienas, mėnesius, metus). Konvojavimas yra tik lydėjimas ir pristatymas į paskirties punktus, užtikrinant apsaugą. Konvojavimas nėra sulaikymo, įkalinimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo proceso dalis.
9. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Tarnybos vykdytų konvojavimų metu jis patyrė fizinius (blogumą, pykinimą) ir dvasinius (orumo pažeminimą) išgyvenimus; jeigu pareiškėjas jautė tokius reikšmingus išgyvenimus, jis turėjo ir galėjo suvokti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos. Pareiškėjas, jausdamas neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei / dvasinei sveikatai, turėjo ir galėjo suvokti, jog jo teisės yra pažeidžiamos, todėl galėjo aiku realizuoti savo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą. Pažymėtina, jog griežtu procesinių terminų skaičiavimu siekiama skatinti asmenis reaguoti į galimą savo teisių pažeidimą ir įstatymuose nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą. Asmenys, manantys, kad jų teisės yra pažeistos, negali laukti neribotą laiką iki kreipimosi į teismą, jie privalo būti apdairūs ir nedelsdami pateikti skundą ir inicijuoti pažeistų teisių gynimą. Įstatyme nustatytais skundų padavimo terminais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinės bylos Nr. AS882-61/2012, Nr. TA858-62/2011). Pagal administracinių teismų praktiką savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (LVAT administracinė byla Nr. AS520-845/2012).
10. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo / turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sutrumpintas 3 m. ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą nustatymas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo priėmimo. Pagal EŽTT praktiką tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Neturtinės žalos atlyginimo bylose numatyta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas, toks senaties nustatymas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (byla Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę). Pareiškėjo reikalavimams dėl Tarnybos pareigūnų vykdyto konvojavimo iki 2015 m. vasario 19 d. taikytinas ieškinio senaties terminas.
11. Tarnyba, gilindamasi į administracinės bylos aplinkybes, nenustatė jokių teisiškai ir mediciniškai aktualių faktų ar aplinkybių, kurios bylotų tiesioginį ryšį tarp galimai pareiškėjo patirtų fizinės ir/ar dvasinės sveikatos sutrikimų ir konvojavimo įvykių, todėl šiuo atveju nėra teisinės vados tenkinti neturtinės žalos ieškinį. Akivaizdu, kad pareiškėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, o prašoma atlyginti neturtinė žala prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Nepagrįstais kaltinimais pareiškėjas pozicionuoja save kaip nukentėjusįjį, o jo reikalavimas atlyginti tariamai patirtą neturtinę žalą traktuotinas kaip galimai nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.
IV
1. Teismo posėdyje pareiškėjas T. V. iš esmės rėmėsi skundu ir prašė jo skundą tenkinti.
2. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovas šios institucijos Štabo Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas R. B. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas šiose kamerose (atsiliepimas (1 t., b. l. 17– 25)):
– 2015 m. sausio 27 d. atvykęs į Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo apgyvendintas kameroje Nr. 115 (plotas – 7,45 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. sausio 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 197 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2015 m. sausio 29 d. išvyko į Marijampolės apskrities areštinę (toliau – ir Areštinė);
– 2015 m. vasario 13 d. atvykęs iš Areštinės buvo apgyvendintas kameroje Nr. 118 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 4 asmenys;
– 2015 m. vasario 14 d. – 2015 m. vasario 16 d. kameroje Nr. 118 buvo 1 asmuo;
– 2015 m. vasario 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 301 (plotas – 8,03 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. vasario 18 d. kameroje Nr. 301 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. vasario 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 182 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 3 asmenys;
– 2015 m. vasario 20 d. kameroje Nr. 182 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. vasario 21 d. išvyko į Areštinę;
– 2015 m. kovo 5 d. atvyko iš Areštinės ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 110 (plotas – 7,48 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2015 m. kovo 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 130 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2015 m. kovo 7 d. – 2015 m. kovo 9 d. kameroje Nr. 130 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. kovo 10 d. – 2015 m. kovo 23 d. kameroje Nr. 130 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. kovo 24 d. kameroje Nr. 130 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. kovo 25 d. – 2015 m. kovo 29 d. kameroje Nr. 130 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. kovo 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 290 (plotas – 7,76 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2015 m. kovo 31 d. – 2015 m. balandžio 1 d. kameroje Nr. 290 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. balandžio 16 d. atvyko iš Areštinės ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 118 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. balandžio 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 301 (plotas – 8,03 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. balandžio 18 d. – 2015 m. gegužės 18 d. kameroje Nr. 301 buvo 3 asmenys
– 2015 m. gegužės 19 d. – 2015 m. birželio 2 d. kameroje Nr. 301 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. birželio 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 327 (plotas – 7,65 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2015 m. birželio 4 d. – 2015 m. birželio 8 d. kameroje Nr. 327 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. birželio 9 d. – 2015 m. birželio 19 d. kameroje Nr. 327 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. birželio 20 d. – 2015 m. birželio 23 d. kameroje Nr. 327 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. birželio 24 d. kameroje Nr. 327 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. birželio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 294 (plotas – 8,11 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2015 m. birželio 26 d. – 2015 m. liepos 1 d. kameroje Nr. 294 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. liepos 2 d. – 2015 m. liepos 6 d. kameroje Nr. 294 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. liepos 7 d. – 2015 m. liepos 8 d. kameroje Nr. 294 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. liepos 8 d. išvyko į Areštinę;
– 2015 m. liepos 16 d. atvyko iš Areštinės ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 116 (plotas – 7,49 m²), kameroje buvo 3 asmenys;
– 2015 m. liepos 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 199 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2015 m. liepos 18 d. – 2015 m. liepos 20 d. kameroje Nr. 199 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. liepos 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 136 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2015 m. liepos 22 d. – 2015 m. liepos 27 d. kameroje Nr. 136 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. liepos 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 197 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 109 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. liepos 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 296 (plotas – 8,03 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. liepos 30 d. – 2015 m. rugpjūčio 4 d. kameroje Nr. 296 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. rugpjūčio 5 d. kameroje Nr. 296 buvo 1 asmuo;
– 2015 m. rugpjūčio 6 d. – 2015 m. rugsėjo 2 d. kameroje Nr. 296 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. rugsėjo 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 311 (plotas – 7,75 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. rugsėjo 4 d. – 2015 m. rugsėjo 6 d. kameroje Nr. 311 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. rugsėjo 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 328 (plotas – 7,57 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. rugsėjo 8 d. – 2015 m. rugsėjo 16 d. kameroje Nr. 328 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. rugsėjo 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 303 (plotas – 8,02 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2015 m. rugsėjo 18 d. – 2015 m. rugsėjo 21 d. kameroje Nr. 303 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. rugsėjo 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 200 (plotas – 7,56 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. rugsėjo 23 d. – 2015 m. rugsėjo 29 d. kameroje Nr. 200 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. rugsėjo 30 d. kameroje Nr. 200 buvo 1 asmuo;
– 2015 m. spalio 1 d. – 2015 m. spalio 7 d. kameroje Nr. 200 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. spalio 8 d. kameroje Nr. 200 buvo 1 asmuo;
– 2015 m. spalio 9 d. – 2015 m. spalio 15 d. kameroje Nr. 200 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. spalio 16 d. kameroje Nr. 200 buvo 1 asmuo;
– 2015 m. spalio 17 d. – 2015 m. lapkričio 22 d. kameroje Nr. 200 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. lapkričio 23 d. kameroje Nr. 200 buvo 1 asmuo;
– 2015 m. lapkričio 24 d. – 2015 m. gruodžio 8 d. kameroje Nr. 200 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. gruodžio 9 d. kameroje Nr. 200 buvo 1 asmuo;
– 2015 m. gruodžio 10 d. – 2016 m. sausio 17 d. kameroje Nr. 200 buvo 2 asmenys;
– 2016 m. sausio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 277 (plotas – 7,99 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2016 m. sausio 19 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.
2. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 28 d. pranešime Nr. 24-1810, be kita ko, nurodyta (1 t., b. l. 30–36):
2.1. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas atitinka TI taisyklių ir PĮĮET reikalavimus, kalinamųjų laikymo sąlygos atitinka HN 134:2015 reikalavimus. Lukiškių TI-K užtikrinamas įsakyme Nr. V-124 įtvirtintas 3,6 m² gyvenamasis plotas asmeniui.
2.2. Lukiškių TI-K kamerose įrengtos lovos (matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²)), stalas (matmenys kamerose iki 4 lovų – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²), kitose kamerose yra stalai atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus), kamerose iki 4 lovų yra kėdutės (matmenys – apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 m²)), kamerose, kuriose daugiau kaip 4 lovos, įrengti suolai, atitinkantys stalo dydį. Visose gyvenamosiose kamerose yra lentyna (1 vnt.), spintelės (1 spintelė dviem asmenims) ir viršutinių drabužių pakabos, tai atitinka TI taisyklių 14.7–14.9 punktus. Galiojantys teisės aktai nenustato, kad kamerose būtų įrengti šaldytuvai.
2.3. Pagal HN 134:2015 16 punktą gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti 18 ?C–28 ?C. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir Departamentas) visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuojama oro temperatūra gyvenamosiose kamerose ir ji atitinka HN 134:2015 16 punktą. Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema, šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.
2.4. Visose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra skaidraus stiklo langai, minimalus lango plotas – 0,824 m² (0,8 m x 1,03 m), visose gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pagal PĮĮET iš lauko ir vidinės pusės ant langų turi būti įrengtos apsauginės grotos, pagal TI taisyklių 14.1 punktą lango angoje turi būti įstatytos metalinės grotos. Gyvenamosiose kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, dirbtinė šviesa – ne mažesnė kaip 200 lx.
2.5. Lukiškių TI-K neturi finansinių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti atskirą vėdinimo sistemą, todėl gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliai per langus, kaip nurodyta HN 134:2015 17 punkte. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Tinkamai vėdinant gyvenamąsias kameras, išvengiama pelėsio veisimosi, staigių temperatūros pokyčių ir nemalonaus kvapo.
2.6. Lukiškių TI-K gyvenamąsias kameras (išskyrus Nr. 104–Nr. 125) turi tvarkyti jose gyvenantys asmenys (Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, BVK 110 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai, HN 134:2015 37 punktas), į visas gyvenamąsias kameras (išskyrus Nr. 104–Nr. 125) išduotos dezinfekuotos, švarios ir tvarkingos valymo priemonės (šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė). Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. 1-157 per mėnesį išduodama 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir 100 g kalcinuotos sodos sanitarinių techninių įrengimų dezinfekcijai. Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. 1-278 į kameras išduodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, indus ir kitus vandeniui atsparius paviršius. Kameras Nr. 104–Nr. 125 valo nuteistieji, Lukiškių TI-K atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas.
2.7. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, jos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²), patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 m²) ir praustuvas (apie 0,2m²). Pagal PĮĮET 16.5 punktą įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas; sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kamerose, kuriose nerengtos kabinos, sanitarinis mazgas atitvertas 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.
2.8. Lukiškių TI-K I, II ir III korpusų, kur apgyvendinti suimtieji ir nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra.
2.9. Smulkūs Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų, pasivaikščiojimo kiemelių ir dušinių patalpų remonto darbai (pakeičiama perdegusi lemputė, suplyšusi užuolaida ir pan.) atliekami nedelsiant, kiti remonto darbai atliekami pagal iš anksto sudarytą planą pagal turimus materialinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto
2.10. Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253, Departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, valgiaraščiai patvirtinti Departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakyme Nr. V-138, jie subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Išduoti pagamintą maistą Lukiškių TI-K leidžia direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama, tai reiškia, kad visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartojimui.
2.11. Lukiškių TI-K yra 13 dušinių patalpų, jų įrengimas atitinka HN 134:2015. Dušinių patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi. Grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Patalpose yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė; jos kiekvieną dieną valomos, naudojant dezinfekavimo priemones. Dušinių patalpose įrengta vieta nusirengimui / apsirengimui, veikia mechaninė vėdinimo sistema, įrengti ventiliatoriai, į dušus nuolat tiekiamas karštas vanduo. Asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvaros. Pagal HN134:2015 44 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše.
2.12. Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K įrengti pagal TI taisykles. Į pasivaikščiojimo kiemelį vienu metu išvedami visi kartu apgyvendinti asmenys; jeigu kameroje apgyvendintas 1 asmuo, į pasivaikščiojimo kiemelį vis išvedamas vienas į atskirą kiemelį. Pasivaikščiojimo kiemelius valo ir tvarko nuteistieji, Lukiškių TI-K atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas. Pasivaikščiojimo kiemeliai I korpuse yra 17,34 m²–23,14 m² ploto, II korpuso – 33,45 m²–35,57 m² ploto, III korpuso – 15,55 m²–31,05 m².
2.13. Graužikai ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami. Lukiškių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, organizuojančia profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) ir teisės aktuose nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą. Įmonė turi licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla.
2.14. Visiems Lukiškių TI-K apgyvendintiems kalinamiesiems išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje, tai atitinka HN 134:2015 41 punktą.
2.15. Pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. 1R-139 (toliau – ir įsakymas Nr. 1R-139) nuteistiesiems ir suimtiesiems vyrams priklausė 1 vnt. tualetinio popieriaus per mėnesį. Lukiškių TI-K kalinamiesiems tualetinis popierius buvo išduodamas pagal nustatytą bendrą tvarką 2 kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir viduryje). Pagal iki 2017 m. sausio 1 d. įsakymą Nr. 1R-139 Lukiškių TI-K skutimosi peiliukai (4 vnt.), dantų pasta (50 ml) ir dantų šepetukas buvo išduodami tik suimtiesiems kartą per mėnesį. Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems išduoti higienos reikmenys buvo žymimi armatūrinėje kortelėje asmeniniams naudojimui išduotiems daiktams, kurios pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. 1-84 po nuteistųjų ir suimtųjų išvykimo iš įstaigos saugomos 1 metus, tad nėra galimybės pateikti duomenų apie pareiškėjui 2015 m.–2016 . išduotus higienos reikmenis.
2.16. Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai ir viršutiniai drabužiai skalbiami centralizuotai. 2015 m. asmeniniai skalbiniai į skalbyklą buvo priimami pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. 1-103. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga galėjo pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę, jeigu jų asmeninėse sąskaitose buvo pakankamas pinigų likutis apmokėti už skalbimo ar cheminio valymo paslaugą. Neturintiems asmeninėje sąskaitoje pinigų, viršutiniai drabužiai kartą per 2 mėnesius buvo skalbiami nemokamai. Lukiškių TI-K išduota patalynė, asmeninė patalynė iš skalbyklos suimtiesiems ir nuteistiesiems grąžinami sausi.
3. Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir VVSC), vadovaudamasis HN 76:2010 atliko operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę ir patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodė:
3.1. 2015 m. kovo 12 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-503, be kita ko, nustatė, kad: kameroje Nr. 130 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, vėdinimo sąlygos, dieninė apšvieta naktinė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 130 ant sienų, lubų virš lango ir sanitarinio mazgo buvo pilkų dėmių, pelėsių požymių nenustatyta, tai atitiko HN 76:2010 56 punktą; kameroje Nr. 130 buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta (1 t., b. l. 50–29).
3.2. 2015 m. gegužės 5 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1060, be kita ko, nustatė, kad: kameroje Nr. 301 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; Sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, skalbykloje, dušuose, kirpykloje, sanitariniame mage greta trumpalaikių pasimatymų kambarių karšto ir šalto vandens tiekimas buvo užtikrintas, tai atitiko HN 76:2010 27 punktą; kameroje Nr. 301 sanitarinis mazgas buvo vizualiai švarus, jame užtikrintas šalto vandens tiekimas; Lukiškių TI-K patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo aprašas, pagal kurio 7 punktą ne rečiau kaip kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas, informacija apie tokio valymo atlikimą yra registruojama; kameroje pagrindinis valymas buvo atliktas 2015 m. balandžio 10 d., tai atitiko HN 76:2010 59punktą; kameroje Nr. 301 palangės ir langai buvo švarūs, kameroje buvo skaidraus stiklo langai (1 t., b. l. 44–45).
3.3. 2015 m. spalio 26 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2437, be kita ko, nustatė: II korpuso 18, 21 ir 22 postų ir I korpuso 6 ir 12 posto dušinių grindų plytelių, sienų paviršiai buvo lygūs, vizualiai švarūs, ant grindų buvo guminiai kilimėliai, susikaupusio vandens patikrinimo metu nebuvo, grindyse yra vandens nutekėjimo angos; minėtos dušinių patalpos vėdinamos natūraliai per langus ar langus su mechaniniu sužadinimu, tai atitiko HN 76:2010 39.4 punktą (1 t., b. l. 68–69).
4. Remiantis Tarnybos pateiktais kelionės žiniaraščiais, pareiškėjas T. V. buvo konvojuojamas: 2015 m. sausio 29 d. iš Lukiškių TI-K į Marijampolės pataisos namus (toliau – ir Marijampolės PN) (kelionės žiniaraščio kopija (1 t., b. l. 162–164)); 2015 m. vasario 26 d. iš Lukiškių TI-K į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Marijampolės AVPK) (kelionės žiniaraščio kopija (1 t., b. l. 165–167)); 2015 m. kovo 5 d. iš Marijampolės AVPK į Lukiškių TI-K (kelionės žiniaraščio kopija (1 t., b. l. 168–170)); 2015 m. balandžio 2 d. iš Lukiškių TI-K į Marijampolės AVPK (kelionės žiniaraščio kopija (1 t., b. l. 171–173)); 2015 m. balandžio 16 d. iš Marijampolės AVPK į Lukiškių TI-K (kelionės žiniaraščio kopija (1 t., b. l. 174–176)); 2015 m. liepos 9 d. iš Lukiškių TI-K į Marijampolės AVPK (kelionės žiniaraščio kopija(1 t., b. l. 177–179)); 2015 m. liepos 16 d. iš Marijampolės AVPK į Lukiškių TI-K (kelionės žiniaraščio kopija (1 t., b. l. 180–182)).
5. Pareiškėjas konvojuotas šiais specialiaisiais automobiliais: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios registruotos nustatyta tvarka (atitinkamai 1 t., b. l. 183, 189, 193; 2 t., b. l. 1, 3), kurioms atliktos techninės apžiūros ir transportas atitiko reikalavimus (atitinkamai, 1 t., b. l. 184, 190, 194; 2 t., b. l. 2, 4).
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. V. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, neturtinės žalos atlyginimą – po 75,30 Eur už parą nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2016 m. sausio 20 d.
2. Šioje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:
„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.
Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“
3. Šioje byloje svarbu akcentuoti tai, kad pareiškėjas T. V. skundą išsiuntė 2018 m. vasario 15 d. (1 t., b. l. 13), o Lietuvos valstybės atstovės prašo šioje administracinėje byloje taikyti ieškinio senatį. Pažymėtina, jog ieškinio senaties terminas yra numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, t. y. pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas trejų metų senaties terminas, o pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai asmuo įgijo teisę į ieškinį. Teismas pabrėžia, kad ieškinio senaties terminas yra itin svarbus institutas santykių stabilumui užtikrinti, be kita ko, reiškiantis ir tai, kad praleidęs šį terminą asmuo yra itin silpnai suinteresuotas savo teisių gynyba. Teismas akcentuoja, kad pareiškėjas T. V. praleido ieškinio senaties terminą žalos atlyginimui laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. vasario 14 d., nes į teismą kreipėsi tik 2018 m. vasario 15 d. (žr. voką, 1 t., b. l. 13), todėl gynė savo teises labai neapdairiai, jo skundo tenkinti šia apimtimi nėra teisinio pagrindo.
4. Dėl Lietuvos valstybės atsakomybės už Viešojo saugumo tarnybos veiksmus
Šioje administracinėje byloje būtina įvertinti, ar Tarnybos pareigūnai atliko kokius nors priešingus teisei veiksmus, nes, pasak pareiškėjo, jis visais atvejais buvo konvojuojamas nežmoniškomis sąlygomis.
4.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, negu yra sėdimų bei gulimų vietų, o 142 punkte nustatyta, kad bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus.
Remiantis Tarnybos pateiktais kelionės žiniaraščiais, pareiškėjas T. V. buvo konvojuojamas: 2015 m. vasario 26 d. iš Lukiškių TI-K į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Marijampolės AVPK) (kelionės žiniaraščio kopija (1 t., b. l. 165–167)); 2015 m. kovo 5 d. iš Marijampolės AVPK į Lukiškių TI-K (kelionės žiniaraščio kopija (1 t., b. l. 168–170)); 2015 m. balandžio 2 d. iš Lukiškių TI-K į Marijampolės AVPK (kelionės žiniaraščio kopija (1 t., b. l. 171–173)); 2015 m. balandžio 16 d. iš Marijampolės AVPK į Lukiškių TI-K (kelionės žiniaraščio kopija (1 t., b. l. 174–176)); 2015 m. liepos 9 d. iš Lukiškių TI-K į Marijampolės AVPK (kelionės žiniaraščio kopija(1 t., b. l. 177–179)); 2015 m. liepos 16 d. iš Marijampolės AVPK į Lukiškių TI-K (kelionės žiniaraščio kopija (1 t., b. l. 180–182)). Pareiškėjas konvojuotas šiais specialiaisiais automobiliais: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios registruotos nustatyta tvarka (atitinkamai 1 t., b. l. 183, 189, 193; 2 t., b. l. 1, 3), kurioms atliktos techninės apžiūros ir transportas atitiko reikalavimus (atitinkamai, 1 t., b. l. 184, 190, 194; 2 t., b. l. 2, 4). Pažymėtina, kad minėtuose automobiliuose yra tinkama, efektyvi ventiliacija (1 t., b. l. 185-188, 191-192; 2 t., 5-6), todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl nebuvimo, kuo kvėpuoti, nėra pagrįsti. Remiantis bylos duomenimis, su pareiškėju važiavusių asmenų skaičius įrodo, jog Konvojavimo taisyklių nuostatos nebuvo pažeistos. Pabrėžtina, kad pagal Kelių eismo taisyklių 244 punktą kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais. Kadangi visos transporto priemonės registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato gamintojas, tai konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės negalima.
Pareiškėjo pretenzijos dėl to, esą, pareigūnai važiuoja geresnėmis sąlygomis nei nuteistieji, yra visiškai nepagrįstos. Nuteistieji turi būti vežami nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (šioje byloje tai patvirtinta), tačiau jų komforto lygis gali būti žemesnis negu laisvėje laikomų asmenų – tai, teismo vertinimu, yra laisvės praradimo kaina.
4.2. Ypač pabrėžtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu Tarnybos konvojaus pareigūnams. Konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, apie tai įrašoma konvojaus dokumentacijoje, tačiau dokumentacijoje konvojuojamojo T. V. nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas privalėjo pretenzijas reikšti, nes šiuo atveju jis nepateikė ne tik Tarnybos veiksmų neteisėtumo įrodymų, bet ir žalos įrodymų.
4.3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl konvojavimo metu patirtų nepatogumų atsakovei, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, nervinę įtampą ir nepatogumus nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti. Darytina išvada, kad pareiškėjo T. V. skundas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
5. Dėl Lietuvos valstybės atsakomybės už Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo veiksmus
5.1. Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas T. V. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad pareiškėjo laikymo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes T. V. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2015 m. vasario 15 d. iki 2016 m. sausio 19 d.
Pabrėžtina, jog pareiškėjas T. V. ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo nuo 2015 m. vasario 15 d. iki 2016 m. sausio 19 d. (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas T. V. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 196 paras. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1721-502/2017). Kitaip tariant, pareiškėjui neužteko ploto, kai jis buvo ne vienas kamerose Nr. 182, kurios plotas 7,94 m², Nr. 110, kurios plotas 7,48 m², Nr. 130, kurios plotas 7,94 m², Nr. 290, kurios plotas 7,76 m², Nr. 301, kurios plotas 8,03 m², Nr. 327, kurios plotas 7,65 m², Nr. 294, kurios plotas 8,11 m², Nr. 116, kurios plotas 7,49 m², Nr. 328, kurios plotas 7,57 m², Nr. 200, kurios plotas 7,56 m²,
5.2. Taip pat pareiškėjas ypač skundėsi privatumo nebuvimu, nes sanitarinis mazgas neatitvertas nuo likusio kameros ploto. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad sanitarinis mazgas atitvertas tik 1,5 m aukščio sienele, kad tai atitinka nacionalines teisės instrukcijas, tačiau tai neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos praktikos. Tai teismas įvertina, priteisdamas neturtinės žalos dydį.
5.3. Kita vertus, pareiškėjo nusiskundimai netinkama ventiliacija, temperatūra kamerose, kenkėjais, netinkamu vandens tiekimu į kameras, be kita ko, neleidimu nusiprausti po šiltu vandeniu, neleidimu pasivaikščioti nepasitvirtino. Nustatyta, kad kameros yra tinkamai vėdinamos per langus, visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui (žr. šio sprendimo konstatuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą). Lukiškių TI-K įrengta 13 dušinių, jų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus; į dušus nuolat tiekiamas karštas vanduo; galiojančiuose teisės aktuose neįtvirtintas karšto vandens tiekimas į gyvenamąsias kameras; pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami, Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) ir teisės aktuose nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą, ši įmonė turi licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (žr. šio sprendimo konstatuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą). Be to, pareiškėjui buvo leidžiama pasivaikščioti po kiemelius 1 val., o tai atitinka teisės aktų nuostatas. Byloje nustatyta, kad asbesto ir kenksmingų medžiagų patalpose, kur laikomi sulaikytieji ir nuteistieji, nėra (žr. šio sprendimo konstatuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą). Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose taip pat pažeidimų nenustatyta (žr. šio sprendimo konstatuojamosios dalies I skyriaus 3 punktą).
5.4. Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti (žr. šio teismo sprendimo konstatuojamosios dalies II skyriaus 5.1, 5.2 punktus), todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
5.5. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).
5.6. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Be to, teismas, kompleksiškai įvertinęs duomenis apie higienos sąlygas Lukiškių TI-K (žr. atsiliepimą į skundą), daro išvadą, kad didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu, tačiau, nustatydamas žalos dydį, kompleksiškai vertina ir smulkesnius pažeidimus: kaip antai, sanitarinio mazgo nepilną atitvėrimą (dėl to ginčo nėra (žr. atsiliepimą į skundą)). Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl oro temperatūros, drėgmės, vėdinimo, kenkėjų, pasivaikščiojimų nesuteikimo, prausimosi sąlygų nesudarymo, asbesto, nėra niekuo pagrįsti, todėl šiuo aspektu pareiškėjo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (196 paras pareiškėjas T. V. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), kompleksiškai įvertinęs smulkesnius pažeidimus (sanitarinio mazgo atvirumą), į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. buvo 300 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“); minimali mėnesinė alga nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 325 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“); minimali mėnesinė alga nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. buvo 350 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo padaryta žala sveikatai dėl Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 2 030 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Teismo vertinimu, didesnės negu 2 030 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.
6. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų visiškai nepagrindė, todėl šis prašymas nesvarstomas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. V. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 030 Eur (du tūkstančius trisdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2015 m. vasario 15 d. iki 2016 m. sausio 19 d. (su pertraukomis).
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.