- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- e2A-979-1043/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01057-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Anita Sereikienė, Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alivdara“
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alivdara“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-913-722/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alivdara“ patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2021 m. rugsėjo 22 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-1491 panaikinimo, trečiasis asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Alivdara“ (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė teismo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija, atsakovė) 2021 m. rugsėjo 22 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1491, priteisti iš atsakovės 1 352,35 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad privalomojo nurodymo apskundimo terminas nėra praleistas, nes tokio termino akte, kuris pagal įstatymą turi teismo sprendimo galią (tai yra vykdytinas dokumentas, kuris perduodamas antstoliui) ir kurio pagrindu valstybės institucija gali panaikinti asmens nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 ir 30 straipsniams. Tarp šalių nekyla ginčas dėl elingo kaip statinio pobūdžio, jis priskirtas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kurių statybai nerengiamas projektas ir neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovė skundžiamame sprendime vadovaujasi netinkamais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, nes teritorija nepatenka į Kaišiadorių miesto bendrojo plano, patvirtinto 2010 m. lapkričio 25 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr.V17-335. Nors atsakovė nurodo, kad teritorijai galioja Kaišiadorių rajono bendrojo plano, patvirtino 2010 m. sausio 28 d. sprendimas Nr.V17-1 ir 2021 m. balandžio 29 d. sprendimas. Atsakovė nevertina fakto, kad elingas apima du žemės sklypus: vandens telkinį ir rekreacinės teritorijos paskirties žemės sklypą. Elingas yra konstrukciškai sujungtas su rekreacinės paskirties naudojimo teritorija. Ieškovė įrodinėja, kad elingo statyba pradėta 2017 metais t. y. iki Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d. Su vandens telkiniu besiribojančio žemės sklypo, kuriuo patenkama į elingą, naudojimo būdas yra rekreacinės teritorijos. Iki 2020 m. sausio 1 d. ir po 2020 m. sausio 1 d. elingų statybą vandens telkiniuose reglamentuoja skirtingi teisės aktai, kuriuose nustatyta elingų statybos tvarka taip pat skiriasi. Elingo statybos darbų pradžia yra 2017 m. balandžio–rugpjūčio mėnesiais.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad elingas su lieptu pastatytas 2021 metais, asmuo statybą patvirtinančių dokumentų nepateikė. 2021 m. liepos 7 d. atliktas patikrinimas vietoje ir surašytas 2021 m. liepos 9 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kuriame nustatyta, kad UAB „Alivdara“ priklausančioje sklypo dalyje yra pastatytas elingas, kuris su žemės sklypu sujungtas lieptu. 2021 m. rugpjūčio 5 d. gauta K. rajono savivaldybės administracijos išvada, kad elingo statyba minėtame žemės sklype negalima. Atsižvelgiant į tai, UAB „Alivdara“ 2021 m. rugpjūčio 10 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr.PN-1145 pašalinti elingą iki 2021 m. vasario 10 d. Nurodymas dėl klaidos jame 2021 m. rugsėjo 21 d. potvarkiu panaikintas, surašytas naujas 2021 m. rugsėjo 22 d. privalomasis nurodymas Nr.PN-1491 pašalinti pažeidimus iki 2022 m. vasario 10 d. Potvarkis ir privalomasis nurodymas ieškovei įteikti 2021 m. rugsėjo 28 d. 2022 m. vasario 8 d. gautas UAB „Alivdara“ prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nurodant, kad rengiami teritorijų planavimo dokumentai, kurių parengimas užtruks. Privalomojo nurodymo terminas 2022 m. vasario 25 d. sprendimu Nr.RE-94 ieškovei pratęstas iki 2022 m. liepos 8 d., šis sprendimas su 2022 m. vasario 28 d. lydraščiu Nr.2D-3761 ieškovei išsiųstas elektroniniu paštu. 2022 m. liepos 4 d. gautas UAB „Alivdara“ atstovaujančios UAB „Architektų gildija“ prašymas panaikinti privalomąjį nurodymą. Inspekcija atsakymą į 2022 m. liepos 4 d. prašymą pateikė UAB „Alivdara“ ir UAB „Architektų gildija“ 2022 m. rugpjūčio 3 d. raštu, kuriame paaiškino, kad privalomąjį nurodymą nėra pagrindo panaikinti. 2022 m. rugpjūčio 4 d. Inspekcijoje gauti: UAB „Architektų gildija“, atstovaujančios UAB „Alivdara“, prašymas stabdyti visas privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus patikrinimo procedūras ir 2021 m. rugpjūčio 10 d. prašymas panaikinti privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus. Inspekcija raštu pakartotinai nurodė, kad neturi pagrindo panaikinti privalomą nurodymą ir stabdyti galiojančio nurodymo vykdymo procedūras. 2022 m. rugsėjo 5 d. pareiškimu ieškovė kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti. Ieškinys atmestinas, nes ieškovė praleido 1 mėnesio terminą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje, kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos ir nereiškia prašymo atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą. Tai yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus. Privalomasis nurodymas – individualus administracinis aktas teisėtas ir pagrįstas, esminių trūkumų neturi, elingo statyba minėtame žemės sklype negalima, elingas pastatytas 2021 metais t. y. po 2020 metų sausio 1 d.
4. Trečiasis asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atsiliepime nurodė, kad jie 2021 m. rugpjūčio 5 d. išvadoje išnagrinėjo ir įvertino visų teritorijoje (duomenys neskelbtini) galiojančių trijų dokumentų sprendinius. Šių dokumentų sprendiniai reglamentuoja statybą šioje teritorijoje ir šie dokumentai nenumato elingo statybos ieškovės žemės sklype. Elingas sujungtas su ne su rekreacinės paskirties, o su žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Sutartiniu ženklu pažymėtas paplūdimys yra kitoje ežero pusėje, nei pastatytas elingas, į elingą patenkama ne iš rekreacinės paskirties žemės sklypo, bei iš žemės ūkio paskirties žemės sklypo. Elingas su žemės sklypu sujungtas lieptu. Ieškovės teiginiai, kad atliekant elingo statybos darbus jau buvo parengtas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr.V17E-349 patvirtintas Plano pakeitimas, paneigia pačios ieškovės teiginius, kad elingo statybos darbai buvo vykdomi 2017 metais. Pagal Kaišiadorių miesto bendrojo plano sprendinius nagrinėjama teritorija patenka į PR13 rajoną, kuriame nustatytos funkcinės zonos: intensyviai naudojamų želdynų zona, apsauginių miškų zona, žemės ūkio teritorijų ir vandenų zona. Pagal bendrojo plano Ž. sistemos brėžinį nagrinėjama teritorija patenka į Z16 pažymėtą teritoriją, kurioje planuojama (duomenys neskelbtini) tvenkinių žalioji jungtis. Planuojamas (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio ir su nagrinėjama teritorija neturi nieko bendra. Kaišiadorių miesto bendrojo plano keitimas pradėtas rengti 2016 m. savivaldybės tarybai priėmus sprendimą, sprendiniai parengti ir suderinti su visuomene bei planavimo organizatoriumi iki 2020 m. sausio 1 d., todėl Kaišiadorių miesto Bendrojo plano sprendiniai buvo rengiami pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą. Rekreacinėse teritorijose įrengti polifunkcinio naudojimo ramaus ir aktyvaus poilsio zonas galima tik parengus projektus, kuriuose būtų nustatytos vietos, stacionarių objektų, susijusių su rekreacinio aptarnavimo funkcijomis, statybai. Ieškinys atmestinas ir tuo pagrindu, kad praleistas administracinio akto apskundimo terminas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, jog ieškovė praleido 1 mėnesio terminą (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis) nuo privalomojo nurodymo gavimo apskųsti šį nurodymą bendrosios kompetencijos teismui. Tai, kad ieškovė atsisakymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą apskundė administraciniam teismui, nors toks apskundimas nenumatytas įstatyme ir prašymas nepriimtas, neduoda pagrindo spręsti, kad ieškovė, įgyvendindama įstatymo numatytas priemones privalomajam nurodymui ginčyti, dėl svarbių priežasčių praleido 1 mėnesio terminą jį apskųsti bendrosios kompetencijos teismui. Tai, kad ieškovė per vieną mėnesį nuo privalomojo nurodymo gavimo neskundė jo teismui, kreipėsi į pačią Inspekciją dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, vykdymo sustabdymo, termino jam įvykdyti pratęsimo, nesudaro pagrindo atnaujinti terminą privalomąjį nurodymą skųsti teismui.
7. Teismas nurodė, jog privalomasis nurodymas per ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui ir jam skųsti nėra taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ar 5 metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti antstoliui terminas. Atsakovei ir trečiajam asmeniui prašant, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ieškinio senatį dėl šio reikalavimo, t. y. yra papildomas ieškinio atmetimo pagrindas.
8. Teismas nurodė, jog byloje esantys įrodymai ir Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr.V17E-349 įrodo, jog statybos darbai buvo atliekami jau patvirtinus 2020 m. gruodžio 17 d. Kaišiadorių miesto bendrojo plano keitimą ir paneigia pačios ieškovės argumentus, jog statybos darbai buvo vykdomi 2017 metais.
9. Teismas nurodė, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo, patvirtinto 2021 m. balandžio 29 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. V17E-72, nei Kaišiadorių miesto teritorijos bendrojo plano keitimo, patvirtinto 2020 m. gruodžio 17 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. V17E-349, tekstinių ir grafinių dalių sprendiniais elingų statyba minėtoje teritorijoje nenumatyta.
10. Teismas nurodė, jog ieškovė, komentuodama Kaišiadorių miesto bendrojo plano sprendinius, neteisingai nurodė, kad pagal Kaišiadorių miesto bendrojo plano sprendinius nagrinėjama teritorija, kurioje buvo atlikti elingo statybos darbai, patenka į planuojamą (duomenys neskelbtini) parką. Ieškovė, prašydama panaikinti nurodymą, jokių ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinio akto panaikinimo pagrindų nenurodė. Teismas įvertinęs sprendime išdėstytas aplinkybes, nurodė, kad nesudėtingam II grupės statiniui – elingui, pastatytam 2017 metais, statybą leidžiantis dokumentas buvo privalomas, jeigu toks statinys buvo statomas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr.D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.2 ir 1.4 p. nurodytose teritorijose.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Alivdara“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, jog jos pateiktos sąskaitos neįrodo elingo statybos darbų pradžios 2017 m. ir tai, kad elingo statybos darbai buvo pradėti iki 2020 m. sausio 1 d., nes ji padaryta neįvertinus fakto, kad elingas ir lieptas yra tarpusavyje susiję statiniai. Inspekcija pripažino, kad į elingą yra patenkama per lieptą, kuris ortofoto medžiagoje yra užfiksuotas jau 2018 m. Teismas dėl šių aplinkybių ir įrodymų nepasisakė. Nors teismas nurodė, kad elingą su krantu jungiantis lieptas yra nesudėtingas statinys, tačiau iš teismo sprendimo nelabai aišku kodėl šita išvada padaryta ir kokią reikšmę teismas jai suteikia.
11.2. Ieškinio pagrindas buvo grindžiamas nei Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo, patvirtinto 2021 m. balandžio 29 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. V17E-72, nei Kaišiadorių miesto teritorijos bendrojo plano keitimo, patvirtinto 2020 m. gruodžio 17 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. V17E-349, ir šiuo metu galiojančia elingų statybų tvarka, bet iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusia tvarka ir atitinkamais bendrųjų planų sprendiniais. Nei dėl teisinio reguliavimo, nei dėl tuomet galiojusių bendrųjų planų sprendinių teismas nepasisakė.
11.3. Teismas nepasisakė dėl ieškovės argumentų, kad pats teisinis reguliavimas, kuris įpareigoja konkretaus elingo (nesudėtingo I grupės statinio, kuriame nereikalingas statybos leidimas) statybas numatyti savivaldybės bendrajame plane yra nelogiškas ir neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų. Posėdyje dalyvavusi Kaišiadorių rajono savivaldybės vyriausioji architektė pripažino, kad nei Kaišiadorių rajono, nei Kaišiadorių miesto bendrieji planai tokių sprendinių (elingų ar kitų konkrečių statinių statybų) nenumato, todėl dėl įstatymų leidėjo priimto naujos elingų statybos tvarkos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija pradėjo bendrųjų planų keitimo procedūrą, kurios tikslas numatyti elingų statybų vietas bendrajame plane.
11.4. Teismo argumentai dėl ieškinio senaties būtų logiški, o kasacinio teismo praktika tinkama, jeigu ieškovės ginčijamas 2021 m. rugsėjo 22 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-1491 iš tikrųjų būtų individualus administracinis aktas, o jo sudarymą reglamentuojantys teisės aktai atitinkamai nustatytų tokią šio akto apskundimo tvarką, kokia yra nustatyta privalomajame nurodyme, tačiau taip nėra. Ginčijamas privalomasis nurodytas yra surašytas pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalyje. To paties straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad ,,šio straipsnio 6 dalyje nurodytas privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka“. Teismų praktikoje taip pat labai aiškiai pasisakyta, kad Inspekcijos privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka, o ne administraciniai aktai.
11.5. Teismo išvada dėl vykdomo dokumento – privalomojo nurodymo vertinimo kaip administracinio akto neturi absoliučiai jokio teisinio pagrindo ir yra deklaratyvi, nes teismas net nebandė analizuoti individualaus administracinio akto ir vykdomojo dokumento turinio ir formos požymių. Teismas nepasisakė dėl ieškovės argumentų, kad privalomojo nurodymo surašymą, jo prigimtį ir teisinę galią (vykdomasis dokumentas), taip pat jo apskundimo tvarką reglamentuojančiuose teisės normose nėra nustatytas terminas, per kurį skolininkas turi teisę ginčyti tokį privalomąjį nurodymą. Šiuo klausimu teismas galėjo daryti dvejopas išvadas: konstatavus, kad teisės aktai nenustato jokio atskiro termino privalomiesiems nurodymams – vykdomiesiems dokumentams ginčyti taikyti bendrą ieškinio senaties terminą, arba konstatuoti, kad šis senaties terminas privalomųjų nurodymų atveju yra netinkamas ir Priežiūros įstatyme egzistuoja legislatyvinė omisija. Tokiu atveju teismas turėjo pareigą kreiptis su atitinkamu prašymu į Konstitucinį Teismą.
11.6. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas 4.1. punktą elingas - „konstrukciškai su krantu sujungtas vieno aukšto statinys be pastogės patalpų (mansardos, mezonino) vidaus vandenų uosto, prieplaukos teritorijoje ar akvatorijoje, skirtas laivams, jachtoms, valtims iškelti iš vandens, laikyti ir remontuoti. Elinge gali būti projektuojamos ir įrengiamos tik laivų, jachtų, valčių laikymo, remonto, persirengimo, tualeto ir dušo patalpos“. Taigi, kad ginčo objektas galėtų būti laikomas elingu, jis privalo būti sujungtas su krantu.
11.7. Kadangi teismas nemotyvuotai nusprendė, kad ieškovas neva neįrodė, jog elingo statybos darbai buvo pradėti iki 2020 m., teismas atitinkamai nepasisakė dėl ieškovo argumentų, susijusių su iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusia elingų statybų tvarka (sąlygomis) ir 2017 m. galiojusiais bendrųjų planų sprendiniais, todėl apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių analizuoti taip pat negali.
11.8. Vienas iš ieškinio pagrindų buvo ir nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios elingų statybos tvarkos (sąlygų) kvestionavimas prieštaravimo Konstitucijai aspektu. Teismas dėl šių ieškovo atstovo argumentų taip pat nepasisakė.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Privalomasis nurodymas yra kartu ir valstybinės institucijos administracinis aktas (Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalis) ir vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 10 punktas, Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis). Galimybė apskųsti privalomąjį nurodymą yra numatyta Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje ir tokia UAB „Alivdara“ teisė buvo nurodyta privalomojo nurodymo turinyje, t. y. per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos. Ieškovė byloje teismo prašė panaikinti jos atžvilgiu priimtą Inspekcijos administracinį aktą, t. y. byloje buvo reiškiamas reikalavimas, susijęs su viešojo administravimo sritimi, todėl laikytinas administracinio teisinio pobūdžio, todėl nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog kreipimosi į teismą terminas turi būti skaičiuojamas pagal CK nustatytas ieškinio senaties terminų taikymo taisykles.
12.2. Ieškovė daugiau nei metus laiko, žinodama apie jai surašytą ginčo administracinį aktą, klausimo dėl privalomojo nurodymo teisėtumo bei pagrįstumo nekėlė ir atitinkamai dėl jo panaikinimo į teismą nesikreipė, tačiau priešingai, ėmėsi atlikti veiksmus, nukreiptus į administracinio akto įvykdymą. Ieškinio padavimu tiesiog buvo siekiama išvengti iš privalomojo nurodymo neįvykdymo (per jame nurodytą terminą) kylančių neigiamų pasekmių, susijusių su privalomojo nurodymo pateikimu priverstinai vykdyti antstoliui, o tokios aplinkybės negali ir neturi būti pagrindu nepaisyti ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino administracinių aktų ginčijimui.
Šalies argumentai
12.3. Apeliantės nurodomi argumentai, kad teismas nevertino aplinkybių, susijusių su liepto statybos darbais bei jų atlikimo data, atmestini kaip nepagrįsti, nes tai nesusiję su ginčo dalyku byloje. Ginčijamu privalomuoju nurodymu ieškovė buvo įpareigota pašalinti tik elingą, bet ne lieptą, todėl teismas sprendime, įvertinęs byloje esančius dokumentus, konstatavo, jog „ieškovas neįrodė, kad elingo statybos darbai buvo pradėti iki 2020 m. sausio 1 d.“, o liepto statybos teisėtumo teismas ir neturėjo nustatinėti.
12.4. Kadangi nei Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, nei Kaišiadorių miesto teritorijos bendrojo plano tekstinių ir grafinių dalių sprendiniais elingų statyba minėtoje teritorijoje nenumatyta, remiantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 8 dalies d papunkčio bei 100 straipsnio 4 dalies c papunkčio nuostatomis, elingas sklype buvo pastatytas neteisėtai, todėl Inspekcija privalomuoju nurodymu UAB „Alivdara“ įpareigojo elingą pašalinti teisėtai ir pagrįstai.
Atsiliepimas
12.5. Elingų statybos teisinis reguliavimas yra aiškus ir nedviprasmiškas, išsamiai nurodytas tiek Inspekcijos, tiek trečiojo asmens atsiliepimuose, išsamiai išanalizuotas ir teismo sprendime. Atitinkamai teisinis reglamentavimas susijęs su privalomųjų nurodymų, t. y. administracinių aktų, ginčijimo terminais taip pat yra aiškus, nedviprasmiškas, išaiškintas ir vieningos teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl teismui abejonių dėl galiojančio teisinio reglamentavimo neatitikimo Konstitucijai nekilus, kreiptis į Konstitucinį Teismą nei dėl senaties termino taikymo, nei dėl elingo statybos sąlygų prieštaravimo Konstitucijai, nebuvo pagrindo.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija nurodė, jog palaiko savo pateiktą byloje atsiliepimą į ieškinį ir prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
15. Apeliantė (ieškovė) apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti UAB „Aradva“ ir V. S.. Prašymas grindžiamas tuo, kad elingo savininku gali būti laikoma ne tik UAB „Alivdara“ (ieškovė), bet ir UAB „Aradva“ bei V. S., o nuosavybės teisių į elingą įregistravimas yra šių trijų subjektų susitarimo dalykas. Be to, šioje byloje yra reali galimybė byloje dalyvaujantiems asmenims sudaryti taikos sutartį, visi žemės sklypų, kuriame yra ginčo statinys, savininkai turėtų dalyvauti sudarant taikos sutartį, nes, norint atlikti minėtuose žemės sklypuose pastatyto elingo perstatymo ar griovimo darbus, pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą bus būtinas vandens paskirties žemės sklypo bendraturčiu esančios UAB „Aradva“ ir žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininkės V. S. sutikimas. Ieškovė privalės atlikti statybos darbus abiejuose žemės sklypuose Nr. 4955/0007:118 ir Nr. 4955/0007:104, kas taip pat reiškia, kad nagrinėjamas ginčas turi įtakos minėtų žemės sklypų savininkų UAB „Aradva“ ir V. S. teisėms, kurie šioje byloje nedalyvauja. Dėl to joks šioje byloje priimtas teismo sprendimas, kaip ir byloje ginčijamas VTPSI 2021-09-22 privalomasis nurodymas Nr. PN-1491, minėtiems asmenims nesukurs jokių teisinių pasekmių ir ieškovė atitinkamai objektyviai negalės tokio privalomojo nurodymo įvykdyti, jeigu pastarieji nesutiks su statybos darbų vykdymu jiems priklausančiuose žemės sklypuose ir/arba nurodys, kad elingas yra jų nuosavybė pagal Civilinio kodekso 4.40 straipsnio 1 dalį.
16. Spręsdama pateiktą prašymą teisėjų kolegija akcentuoja, kad CPK įtvirtintinas ribotos apeliacijos modelis, kurio pagrindinė paskirtis pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK 47 straipsnis, reglamentuojantis trečiųjų asmenų, įtraukimą į bylą, aiškiai įtvirtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Trečiųjų asmenų, nedalyvavusių byloje pirmosios instancijos teismo procese, įtraukimas į bylą apeliacinėje instancijoje nėra galimas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ieškovės prašymo tenkinimui. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija tik pasisako ar ieškovės (apeliantės) nurodomų asmenų neįtraukimas į bylą pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
17. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatym o 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato subjektus, kuriems gali būti pateikti reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo – statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Taigi įstatyme nustatytas subjektų, kuriems pateiktini reikalavimai / įpareigojimai, eiliškumas. Tik nesant ar neidentifikavus savavališkai pastatyto statinio statytojo, tokie reikalavimai turi būti reiškiami statinio savininkui (valdytojui) ir tik nesant ar neidentifikavus pastarojo – žemės sklypo savininkui (valdytojui). Nagrinėjamu atveju privalomasis nurodymas surašytas ieškovei UAB „Alivdara“, ieškovė teikė Inspekcijai prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, prašė sustabdyti privalomojo nurodymo vykdymą, Inspekcijos atsisakymą dar kartą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą skundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, prašydama panaikinti privalomąjį nurodymą kreipėsi į teismą ir niekuomet ieškovė nekėlė klausimo, kad privalomasis nurodymas surašytas ne tam asmeniui. Dar daugiau, aplinkybės, tapusios pagrindu surašyti ginčijamą privalomąjį nurodymą, paaiškėjo pačiai ieškovei kreipusis į VĮ Registrų centrą su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti jos statybos būdu sukurtą naują statinį. Taigi ieškovės apeliacinės instancijos teismui nurodomi teiginiai dėl kitų asmenų, galimai esančių statytojais, negali būti vertinami kitaip nei, kad siekis visais įmanomais būdais sukurti prielaidas jai nepalankaus teismo sprendimo panaikinimui. Absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas egzistuoja, be kitų atvejų, tais atvejais, jeigu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – kaip minėta, sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, sprendimu nėra modifikuotos jokios UAB „Aradva“ ir V. S. materialiosios teisės ir pareigos, t. y. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme nėra nuspręsta dėl šių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Dėl ko teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovės prašymo (2023-09-18 DOK-22928) argumentas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo yra teisiškai nepagrįstas.
18. Ieškovė UAB „Alivdara“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugsėjo 22 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1491, kuriuo ieškovė UAB „Alivdara“ įpareigota pašalinti elingą ir sutvarkyti statybvietę. Privalomasis nurodymas ieškovei įteiktas 2021 m. rugsėjo 28 d. ieškinys, kuriuo ginčijamas privalomojo nurodymo teisėtumas, teismui pateiktas 2022 m. rugsėjo 1 d. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė konstatavęs, kad ieškovė ženkliai praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą apskųsti šį nurodymą teismui ir nėra svarbių šio termino praleidimo priežasčių. Teismas kaip nepagrįstą vertino ieškovės argumentą, kad privalomajam nurodymui, kuris yra vykdytinas dokumentas, panaikinimo, taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas arba 5 metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas.
19. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Inspekcijos privalomasis nurodymas yra individualus administracinis aktas. Apeliantė laikosi pozicijos, kad VTPSI privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka, o ne administraciniai aktai. Teisės aktai nenustato jokio atskiro termino privalomiesiems nurodymams – vykdomiesiems dokumentams ginčyti, todėl teismas turi taikyti bendrą ieškinio senaties terminą, arba konstatuoti, kad šis senaties terminas privalomųjų nurodymų atveju yra netinkamas ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme egzistuoja legislatyvinė omisija. Tokiu atveju teismas turėjo pareigą kreiptis su atitinkamu prašymu į Konstitucinį Teismą. Teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo pritarti šiems argumentams.
20. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąvokos apibrėžimą privalomasis nurodymas – tai atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio Įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus.
21. Individualiam administraciniam aktui būdingi tokie požymiai: akte yra išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms), t. y. jis sukelia konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą; aktas priimamas viešojo administravimo subjekto, turinčio įstatymo nustatyta tvarka jam suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus; aktu nustatomos konkrečios teisės ar pareigos suinteresuotiems asmenims, kaip konkretiems subjektams; tai vienkartinio taikymo aktas; aktas skirtas konkrečiam subjektui ir konkrečiai situacijai. Nagrinėjamu atveju privalomasis nurodymas, kuriuo UAB „Alivdara“ įpareigota „pašalinti pastatytą elingą (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę (išvežti statybines atliekas)“, priimtas vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, numatančia, kad užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus. Ginčo privalomasis nurodymas surašytas konstatavus, kad toje vietoje elingo statyba neleidžiama. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo statiniui (elingui) nebuvo reikalingas nei statinio projektas nei statybą leidžiantis dokumentas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Įvertinus tai, kad minėtam statiniui rengti nei statinio projekto nei gauti statybą leidžiantį dokumentą nebuvo privaloma, savavališkos statybos faktas nenustatytas, dėl ko nebuvo surašytas savavališkos statybos aktas (Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Taigi akivaizdu, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomasis nurodymas – tai valstybinės institucijos vykdant įstatymu priskirtas viešojo administravimo funkcijas priimtas individualus teisės aktas ir jis gali būti ginčijamas ABTĮ nustatyta tvarka per 1 mėnesio terminą nuo šio privalomojo nurodymo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.
22. Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis). Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo (Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalis). Tačiau priešingai, nei teigia apeliantė, privalomojo nurodymo vykdomoji galia netransformuoja šio administracinio teisės akto rūšies.
23. Kasacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-324/2012; 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313/2016). Šis išaiškinimas aktualus ir nagrinėjamai bylai, nors šioje byloje pareikšti vien tik administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Tai reiškia, kad pareikštam ieškovės reikalavimui dėl privalomojo nurodymo panaikinimo taikomi administracinių bylų teisenos, o ne ieškinio senaties terminai. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė praleido vieno mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti ir šis terminas praleistas be svarbių priežasčių, todėl jo atnaujinti nėra pagrindo. Ieškovė apeliaciniu skundu neteikia argumentų, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias administracinio akto apskundimo termino atnaujinimą dėl svarbių priežasčių, ir nepagrįstai nustatė, kad neegzistuoja svarbių priežasčių atnaujinti administracinio akto apskundimo terminą. Dėl ko teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti dėl svarbių priežasčių (ne)buvimo. Nustačius, kad ieškovė praleido terminą ginčyti administracinius teisės aktus ir nėra pagrindo jo atnaujinti, turi būti sprendžiamas šio termino praleidimo teisinių pasekmių klausimas.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ įtvirtintas administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas; šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023, 43 punktas).
25. Šiuo atveju ieškovės administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme pagal CPK taisykles. CPK nekonkretizuoja teisinių pasekmių, kai nustatoma, kad yra praleistas administracinio akto apskundimo terminas ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Tuo tarpu ABTĮ tokias pasekmes apibrėžia. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. ABTĮ 103 straipsnio 8 ir 9 punktuose nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, taip pat jeigu paaiškėja, kad praleistas terminas skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti buvo atnaujintas be pagrindo. Vadovaujantis aptartu reguliavimu administracinio akto apskundimo termino pasibaigimas, nesant pagrindo jį atnaujinti, lemia atsisakymą priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba administracinės bylos nutraukimą, jeigu tokia aplinkybė paaiškėja jau nagrinėjant bylą administraciniame teisme.
26. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad administracinio aktų apskundimo terminas yra pasibaigęs ir nėra pagrindo jo atnaujinti bei įvertinęs ieškinio reikalavimus, pripažino juos nepagrįstais ir dėl to priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 8 d. nutartyje priimtoje Civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023 yra išaiškinęs, jog nėra pagrįsta taikyti skirtingas procesines teisines pasekmes administracinio teisinio pobūdžio reikalavimams, pareikštiems pasibaigus administracinio akto apskundimo terminui ir nesant pagrindo jį atnaujinti, priklausomai nuo to, kokiame teisme – administraciniame ar bendrosios kompetencijos – jie yra nagrinėjami. Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į administracinio teismo praktiką, yra pripažįstama, kad, praleidus administracinio akto apskundimo terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti, konstatuojamas prielaidos kreiptis į teismą nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 35 punktas). Teisės kreiptis į teismą prielaidos susijusios tiesiogiai su procesine teise kreiptis į teismą. Jos reiškia, kad ieškinį padavęs asmuo apskritai neturi teisės pareikšti ieškinį teisme. Procesinio termino administraciniam aktui apskųsti pasibaigimo (neatnaujinimo) atveju asmuo praranda teisę pareikšti ieškinį teisme, nes išnyksta procesinė teisė pateikti ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo išnagrinėjimo. Teismas, bylos iškėlimo stadijoje nustatęs, kad ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinį, turi atsisakyti priimti ieškinį vienu iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų. Nors CPK 137 straipsnio 2 dalyje nėra konkretizuoto ieškinio priėmimo atsisakymo pagrindo asmeniui kreipusis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo, kai administracinio akto apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, būtina vadovautis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, aiškinant jį kaip apimantį negalimumą nagrinėti bylos teisme tuo pagrindu, kad yra pasibaigusi asmens procesinė subjektinė teisė ir ši procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimą teismo procesą dėl administracinio akto panaikinimo. Taigi, jei bylos iškėlimo stadijoje yra galimybė nustatyti, kad administracinio akto apskundimo terminas yra praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti, teismas atsisako priimti ieškinį. Vis dėlto praktikoje aplinkybės dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo ir pagrindo jį atnaujinti nebuvimo dažnai gali paaiškėti tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Todėl, šioms aplinkybėms paaiškėjus po bylos iškėlimo teisme, yra pagrindas bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 43 punktas).
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai tinkamai ir teisingai nustatė, kad privalomojo nurodymo ginčijimui taikytinas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio nuo individualaus teisės akto įteikimo dienos (2021 m. rugsėjo 28 d.) terminas ir, kad ieškovė kreipėsi į teismą šį terminą praleidusi. Taip pat nenustatyta svarbių šio termino praleidimo priežasčių. Tačiau, pirmosios instancijos teismas konstatavęs termino praleidimą bylą ne nutraukė, bet atliko ir ieškovės reiškiamų reikalavimų pagrįstumo vertinimą. Kadangi pasibaigus ABTĮ nustatytam administracinio akto apskundimo terminui (ir jo neatnaujinus) išnyksta ieškovo galimybė pareikšti reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo, teismas neturi kompetencijos spręsti dėl administracinio akto pagrįstumo ir/ar teisėtumo, nepriklausomai nuo to, kokiais pagrindais remiasi ieškovas jį ginčydamas. Priešingas aiškinimas ne tik neatitiktų aptartos kasacinio teismo formuojamos praktikos, bet ir lemtų tai, kad ABTĮ įtvirtintas terminas administraciniam aktui ginčyti iš esmės prarastų savo prasmę, tokiu būdu paneigiant įstatymo leidėjo nustatytą reguliavimą.
28. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad yra pagrindas civilinę bylą dėl privalomojo nurodymo panaikinimo nutraukti. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla nutraukiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nustačius, kad egzistuoja bylos nutraukimo pagrindas, teisėjų kolegija kitų apeliacinio skundo argumentų neanalizuoja, nes tai neturi jokios teisinės prasmės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alivdara“ patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2021 m. rugsėjo 22 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-1491 panaikinimo, trečiasis asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, nutraukti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.