- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-23
- Bylos Nr.
- I-671-257/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00449-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- D. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui Mantui Tamošiūnui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl 500000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 500 000 Lt neturtinę žalą.
Posėdžio metu pareiškėjas D. Ž. nurodė, kad į teismą kreipėsi dėl pažeidžiamų žmogaus teisių, nes Šiaulių tardymo izoliatoriuje nesuteikiama tinkama medicininė pagalba, nesuteikiama tinkamos kvadratūros gyvenama patalpa, apribojama žmogaus judėjimo laisvė. Per visą kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis. Iš pradžių buvo patalpintas į 46 kamerą, tačiau dėl neaiškių jam priežasčių buvo perkeltas į 22 kamerą, po to savo noru perėjo į 20 kamerą. Po to buvo perkeltas į 64 kamerą, nes 20 ir 22 kameros buvo baisios. Ilgiausiai laiko išbuvo kameroje 64.
Atsiliepimas
Atsakovo teiginys, jog kameroje buvo laikomi 5–8 asmenys, neteisingas, kadangi kameroje buvo laikomi 5–10 asmenų. Kameroje yra 10 gultų, todėl dažnai šioje kameroje būna po 10 asmenų, motyvuojant tuo, kad kalėjimas perpildytas. Kameroje nėra vietos laisvai judėti – vaikščioti, yra priverstas ištisai gulėti arba sėdėti. Kaip jis supranta, sanitarinis mazgas neįeina į patalpos kvadratūros skaičių, yra 5 gultai, kurie užima beveik 10 m² , stalas ir judėjimo laisvei lieka 7 m². Jei kameroje būna 10 žmonių, gyvenimo sąlygos kameroje yra sudėtingos. Be to, į Šiaulių tardymo izoliatoriaus gydytojus kreipėsi dėl ausų uždegimo. 3 dienoms jam buvo duotos 3 analgino tabletės, o po 6 dienų per tą laiką buvo gavęs nuobaudas (buvo surašyti tarnybiniai pranešimai) už tai, kad naktimis nemiegodavo. Negalėdavo miegoti, kadangi jam buvo abiejų ausų uždegimas. Prašė jį išvežti į ligoninę, tačiau tai nebuvo padaryta. Tik po 6 dienų jam buvo suteikta reikalinga medicininė pagalba. Kasmet jam būna ausų uždegimai, nes yra sirgęs ir prieš patekdamas į laisvės atėmimo vietą. Nurodė, kokius vaistus vartoja dėl ausų uždegimo, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Taip pat nurodė, kad į įkalinimo įstaigą pateko sverdamas apie 80 kg, o šiuo metu sveria apie 63 kg. Būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje jį svėrė 4 kartus, tačiau šiuo metu neprisimena pareigūnų pavardžių, kurie jį vedė svertis į izoliatoriaus 3 aukštą. Yra vieną kartą atsisakęs svertis, kadangi skundėsi odos dermatitu, tada jam buvo skirtas specialus odos tepalas. Registracijos žurnale turėtų būti jo 3 ar 4 prašymai dėl išvežimo į ligoninę, kad būtų patikrintas regėjimas, kad būtų nustatyta, dėl kokių priežasčių akivaizdžiai mažėja jo kūno svoris. Jokių paaiškinimų, dėl ko buvo atsisakyta jį vežti į ligoninę, nebuvo pateikta. Būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje daugiau nei 7 mėnesius, jam pablogėjo regėjimas. Be to, patalpoje, nežinodamas apie tai, visą laiką buvo su asmenimis, kurie yra ŽIV nešiotojai. Taip pat buvo pateikęs prašymą dėl psichologo konsultacijos, kadangi bijodavo važiuoti į apklausas, nes prieš jį buvo naudojamas fizinis smurtas. Dėl jam nežinomų priežasčių Šiaulių psichologai skyrė jam sustiprintą priežiūrą, tačiau jam skundu pasikreipus į šį teismą, dingo surašytos nuobaudos, taip pat buvo panaikintas sustiprintas režimas. Norėjo teismui pateikti skundo papildymą, tačiau Šiaulių tardymo izoliatorius neišsiuntė jo dokumentų, nurodė, jog siuntimo išlaidas privalo apmokėti pats. Jis yra nemokus ir jo teisės yra apribotos. Apibendrinant nurodo, kad jam būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje atsirado sveikatos problemų – pablogėjo regėjimas, sutriko klausa, jam nesudaromos sąlygos patekti į laisvės atėmimo vietų ligoninę, tik po šio teismo posėdžio jis bus pristatytas į Lukiškių ligoninę, skundžiasi dėl kūno svorio mažėjimo, taip pat išgyveno dėl judėjimo laisvės suvaržymo, nes nebuvo sudarytos sąlygos bent minimalaus fizinio judėjimo laisvei ir sąlygos užsiiminėti sportu.
Labai išgyveno dėl to, kad jam reikėjo gyventi kartu su asmenimis, kurie yra ŽIV nešiotojai. Supranta, kad diskriminuoti tokių žmonių nereikia, tačiau jautė baimę dėl savo sveikatos, nes kameroje tekdavo naudotis kai kuriais daiktais, kurie yra bendro naudojimosi, pvz., žirklėmis. Dėl šios priežasties jam 3 kartus buvo tikrinamas kraujas. Mano, kad patalpinant ŽIV nešiotojus kartu su sveikais asmenimis, apie tai turi būti informuojama. Atsakovas byloje yra pateikęs kameros inventoriaus aprašą, tačiau tokių daiktų, kurie yra išvardinti, tikrai nėra. Prašo jo skundą patenkinti ir priteisti iš atsakovo 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas Mantas Tamošiūnas posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir mano, kad jis yra nepagrįstas, nes visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, galinčios tariamai sąlygoti turėtą pareiškėjo neturtinę žalą, yra subjektyvaus vertinimo. Pareiškėjo pastaba, kad dingo kažkokie dokumentai, yra nepagrįsta, nes visi dokumentai apie turimas drausmines nuobaudas yra jo asmens byloje, todėl pareiškėjas buvo patalpintas į atitinkamą kalinamųjų zoną. Dėl asmenų, kuriems yra sustiprinta priežiūra, priskyrimo grupės – sustiprinta priežiūra yra skiriama asmenims po pokalbio su psichologu, nustačius, jog asmuo yra agresyvus – gali sau ar kitiems pakenkti, gali provokuoti kitus asmenis, kaip šiuo atveju yra preziumuojama, jog asmuo gali pažeidinėti drausmę, režimą ir nustatytus reikalavimus arba kelia kažkokius reikalavimus, dėl kurių neįgyvendinimo gali kilti problemų ir gali didėti darbo krūvis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad kameroje 64 yra antisanitarinės sąlygos, tačiau kameroje 64 buvo atliktas Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimas ir vienintelis pažeidimas, kuris buvo nustatytas, buvo tai, jog kamerai reikalingas paprastasis remontas. Tai tikrai nereiškia, kad asmenys, gyvenantys toje kameroje, gyvena antisanitarinėmis sąlygomis. Taip pat pareiškėjas skundėsi dėl maisto gaminimo, tačiau pareiškėjui buvo paaiškinta, jog maistas gaminamas pagal nustatytą reglamentavimą, maistą tiekia maisto gamybos įmonė, kuri rūpinasi asmenų maitinimu.
Pareiškėjas nurodė, jog turi nusiskundimų dėl psichologinės tarnybos veiklos, tačiau psichologinė tarnyba vykdo savo funkcijas, o pareiškėjo skunde išdėstyti nusiskundimai niekuo nepagrįsti, subjektyviai interpretuojant nurodytos tarnybos teikiamas paslaugas.
Dėl pareiškėjo nusiskundimų dėl sveikatos priežiūros gali paaiškinti, kad įstatymai numato, jog asmenims turi būti suteikiama sveikatos priežiūra, todėl ji yra suteikiama tinkamai, tai patvirtina asmens byloje esantys medicininiai dokumentai. Keliami reikalavimai dėl neturtinės žalos, kurie grindžiami tariamai netinkamu (per prastu) medicininės priežiūros lygiu, yra nepagrįsti, nes posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog jo netenkino būtent sveikatos priežiūros tvarka. Pareiškėjas skundžiasi, kad jam pageidaujant, nebuvo leista važiuoti į laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, jog asmens teisės yra apribotos ir ne jo pageidavimai turi būti vykdomi – turi būti laikomasi įstatymų reikalavimų. Asmenys, kuriems yra reikalingas stacionarus gydymas ar speciali medicininė pagalba, yra vežami į priėmimo skyrių ir nukreipiami į laisvės atėmimo vietų ligoninę. Argumentų, jog pareiškėjui nuo ausų skausmo nepadeda ŠTI gydytojo paskirtas gydymas, negalima vertinti vienašališkai – kiekvienas organizmas kovoja su liga skirtingai.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teiginys, jog jis buvo laikomas vienoje kameroje su ŽIV infekuotais asmenimis, nėra pagrįstas įrodymais, o dėl svorio netekimo pastebi, kad pagal bylos medžiagą yra pateikti duomenys, jog pareiškėjas buvo sveriamas, tačiau kaip pats pareiškėjas teigia, jis vienu metu atsisakė svertis, reiškė nepasitenkinimus dėl medicininės priežiūros. Mažėjančio pareiškėjo svorio priežastimi negalima laikyti Šiaulių tardymo izoliatoriaus ar bet kurio kito asmens veikimo ar neveikimo, todėl, kad asmuo paprasčiausiai gali atsisakyti tiekiamo maisto ir nevalgyti ar valgyti mažiau.
Pateiktoje atsakovo 2013-04-18 pažymoje dėl kamerų ploto ir ploto, tenkančio vienam asmeniui, yra nurodyti duomenys apie asmenų, laikytų kamerose, skaičių. Asmenys ne visą dieną yra laikomi kamerose – vyksta nuolatinis judėjimas. Kamerose niekada nebūna iškart tokio skaičiaus asmenų, koks nurodytas pažymoje, netgi įstatyme nėra numatytas tokio skaičiaus fiksavimas, todėl minėtos pažymos yra parengiamos pagal apsaugos ir priežiūros instrukcijos pagrindu atliekamus įrašus. Tai nereiškia, kad visą parą kameroje būna nurodytas skaičius asmenų – yra nurodomas maksimalus galimas kameroje laikyti asmenų skaičius.
Dėl pareiškėjo argumento, kad kameroje yra tualetas, gultai, stalas ir kiti daiktai, kurie užima gyvenamosios patalpos plotą, gali paaiškinti, kad įstatyme yra numatytas kameros ploto reglamentavimas, taip pat Šiaulių tardymo izoliatoriaus vidaus įrengimo taisyklėse yra numatyta ir nurodyta, kas ir kaip turi būti įrengta kamerose. Teisės aktuose nėra išskirta, kad kameros plotas turi būti konkretus, be pareiškėjo nurodytų prietaisų ir daiktų. Taip pat nurodė, kad įstatymuose yra imperatyviai numatyta, jog suimtojo teises ir pareigas reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas, Suėmimo įstatymas, kurio 16 str. 4 d. numato imperatyvą, jog suimtasis pašto išlaidas sumoka pats. Pareiškėjo teiginys, jog jei jis neturi pinigų, jo teisės yra ribojamos, yra nepagrįstas, todėl, kad suimtiesiems, nuteistiesiems yra numatyta galimybė gauti pinigines perlaidas, be to, yra galimybė kreiptis dėl pašalpų suteikimo. Jei asmuo turimomis lėšomis disponuoja neadekvačiai, tai už tai įstaiga atsakyti negali. Atsižvelgiant į tai, mano, kad nėra pagrindo konstatuoti įstaigos neteisėtus veiksmus, o jei tokie neteisėti veiksmai – veikimas ar neveikimas – būtų konstatuoti, mano, jog pareiškėjas neįrodė savo patirtos neturtinės žalos. Vien tai, kad galimai sumažėjo asmens svoris, nėra neturtinės žalos įrodymas ir pagrindimas. Be to, prašo atsižvelgti į pareiškėjo kalinimo periodus, į įstaigos veikimą.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 35-39) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus įskaitos skyriaus 2013-04-18 pažymos Nr. 69/06-1613, pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių pirmą kartą buvo etapuotas 2012-09-27 ir buvo laikomas kameroje Nr. 46 iki 2012-10-04, kameroje Nr. 20 laikotarpiu nuo 2012-10-04 iki 2012-10-10, kameroje Nr. 64 periodiškai laikotarpiu nuo 2012-10-12 iki 2013-04-16. Kameros Nr. 46 plotas – 18,33 kv. m. Kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičius kameroje Nr. 46 buvo nuo 3 iki 7. Kameros Nr. 20 plotas – 18,69 kv. m, pareiškėjo buvimo šioje kameroje laikotarpiu joje laikytų asmenų skaičius – nuo 5 iki 8. Kameros Nr. 64 plotas – 23,34 kv. m, pareiškėjo buvimo šioje kameroje laikotarpiu joje laikytų asmenų skaičius buvo nuo 4 iki 8 (laikotarpiu nuo 2012-10-12 iki 2012-10-19) ir nuo 4 iki 10 (laikotarpiu nuo 2012-12-21 iki 2013-04-16). Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, vienam asmeniui pareiškėjo laikymo įstaigoje kameroje Nr. 46 laikotarpiu tekdavo nuo 2,29 kv. m iki 4,58 kv. m, kameroje Nr. 20 – nuo 2,34 kv. m iki 3,74 kv. m, kameroje Nr. 64 – nuo 2,33 kv. m iki 5,84 kv. m gyvenamasis plotas, o tai leidžia daryti išvadą, jog tik tam tikrais atvejais pareiškėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas, nei nustatyta norma. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką: toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2012-09-27 per skundžiamą laikotarpį buvo laikomas iš viso 184 dienas. Per laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį pareiškėjas 17 dienų buvo išvykęs į kitas įstaigas. Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. kiekvieną dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu pareiškėjas nebūdavo gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas. Pareiškėjo skunde dėstomi teiginiai abstraktūs, bendro pobūdžio nusiskundimai nesusieti su jokiais konkrečiais laike apibrėžtais galimai neteisėtais atsakovo veiksmais. Esant abstrakčiam pareiškimui apie teisių pažeidimą, negalima teigti, kad asmens teisės iš tikrųjų buvo pažeistos. Kreipiantis dėl žalos atlyginimo, žalos padarymo faktą turi įrodyti žalos atlyginimo prašantis asmuo. Vien tik statistiniai duomenys apie kameroje laikytų asmenų skaičių nėra pakankamas pagrindas konstatuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtus veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), pripažindamas, kad smarkiai perpildytos ir antisanitarinės kalinimo sąlygos prilyginamos orumą žeminančiam elgesiui, vertina tikslias pareiškėjo įkalinimo sąlygas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčiojo asmens emocinę, fizinę būseną, kalinčiojo asmens amžių, lytį, sveikatą, asmens galimybę mankštintis, pasivaikščioti lauke, vertina kameros apšvietimą ir ventiliaciją, ar kameroje yra tualetas ir pan. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka – patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas, kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore, kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, patalpos turi būti vėdinamos per langus ir kt. Visi išdėstyti kriterijai Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra užtikrinti. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų nuteistųjų ir jam tyčia nesudarė blogesnių kalinimo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.
Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais – neapibrėžia Šiaulių tardymo izoliatoriaus galimai neteisėtų veiksmų ar neveikimo atitinkama data, vieta ir kitais požymiais, o tik reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus ir nepasitenkinimą laikymo laisvės atėmimo vietose tvarka ir sąlygomis. Pareiškėjas skunde neišdėstė, kaip konkrečiai jo minimos aplinkybės pažeidė jo subjektines teises, kokių teisės aktų reikalavimus pažeidė įstaiga savo veikimu ar neveikimu, jis visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp nurodytų tariamų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Remiantis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis bei tuo, kad įstaiga veikė pagal galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, nustačius, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą būtų pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas D. Ž. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. iki 2013 m. balandžio 16 d. Neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų. Teigia, jog kameros nuolatos buvo pilnos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, todėl nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina vieną pagrindinių demokratinės valstybės vertybių, ji įtvirtina absoliutų kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimą, toks draudimas nepriklauso nuo aukos elgesio (žr., pvz., 2011 m. sausio 20 d. EŽTT sprendimą Mandic ir Jovic prieš Slovėniją ir jame nurodytą teismo praktiką).
EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją).
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad EŽTT savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog nepaprastai didelis kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ EŽTK 3 straipsnio požiūriu (žr., pvz., 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą Karalevičius prieš Lietuvą; 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją). EŽTT ne kartą yra nurodęs, kad tais atvejais, kai pareiškėjams teko mažiau negu trys kvadratiniai metrai grindų ploto, kameros perpildymas turi būti laikomas toks didelis, kad savaime pateisina EŽTK 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2011 m. sausio 20 d. EŽTT sprendimą Mandic ir Jovic prieš Slovėniją; 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją ir juose nurodytą teismo praktiką).
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Byloje yra pateikta 2013 m. balandžio 8 pažyma Nr. 69/06-1613 „Dėl D. Ž.“ (b.l. 12), iš kurios matyti, kad pareiškėjui kalint visose nurodytose kamerose su 4–5 asmenims, vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytą reikalavimą, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, tačiau pareiškėjui kalint su 6–8 asmenimis kamerose Nr. 46 ir Nr. 20 ir kalint su 7–10 kamerose Nr. 64 nurodytais laikotarpiais šis reikalavimas buvo pažeistas. Tačiau iš pateiktos pažymos tiksliai nustatyti, kada ir kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas kameroje nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, nėra galimybių. Konstatuotina, jog pareiškėjas kurį laiką buvo laikomas sąlygomis, atitinkančiomis vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus, o taip pat buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus.
Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl laikymo sąlygų emocionaliai išgyveno, nukrito svoris, pablogėjo sveikata (sutriko klausa, nusilpo regėjimas), sutriko visavertis gyvenimas, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo pakenkta jo sveikatai. Iš pateiktos D. Ž. sveikatos istorijos kopijos (b. l. 14-26) matyti, kad pareiškėjui, pasak jo, vaikystėje atsirado odos susirgimas (dermatitas) ir jam kalint Šiaulių tardymo izoliatoriuje jo paties prašymu išduodamas flucinaro tepalas (b. l. 23-24), pageidavo pasisverti (b. l. 23 - 25), tai ir buvo padaryta (vieną kartą tai atsisakė padaryti ir pats tai pripažino). Skundėsi ausų užgulimu, skausmais, nes yra sirgęs ir anksčiau, skirtas gydymas (b. l. 25), tačiau ne toks, kaip jį apibūdina pats pareiškėjas. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjui pablogėjo sveikata būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu. Teismas pažymi, kad pareiškėjas turėjo sveikatos sutrikimų dar prieš patekdamas į Šiaulių tardymo izoliatorių.
Pareiškėjo D. Ž. aiškinimas, kad kamerose yra antisanitarinės sąlygos, vertintinas kritiškai, nes iš 2012 m. liepos 19 d. Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-289 (b. l. 40-42) matyti (tikrinta iki pareiškėjui patenkant į Šiaulių tardymo izoliatorių), kad apgyvendinimo kameroje Nr. 46 (kurioje pareiškėjas pirmiausia buvo patalpintas patekęs į Šiaulių tardymo izoliatorių) pelėsių nėra; lubų dažų danga vietomis (virš sanitarinio mazgo) lupasi, kameroje reikalingas paprastasis remontas (HN 76:2010 X sk. 62 p. pažeidimas); lentynėlės tualeto reikmenims laikyti, veidrodis yra. Tokia pat situacija užfiksuota ir apgyvendinimo kameroje Nr. 64. Taigi, jei kameroje reikalingas paprastasis remontas (vietomis lupasi dažų danga), nėra pagrindo teigti, jog tai jau antisanitarinės sąlygos. Taip pat pareiškėjo D. Ž. aiškinimas dėl tiekiamo maisto (porcijos mažos, maistas sugedęs, kartais būna pasibaigęs galiojimo laikas, patiekiamas nehigieniškai) vertintinas kritiškai, nes Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2013 m. kovo 5 d. patikrinimo aktu Nr. 57 VMĮP 0204375 (b. l. 43-45) nurodė atsakovei užtikrinti, kad pagamintas maistas, kuris patiekiamas karštas, būtų laikomas ne žemesnėje nei 68⁰ C temperatūroje (prieš patiekiant į kamerą antras patiekalas buvo plius 65⁰ C), tačiau pastabų dėl maisto produktų tinkamumo vartoti terminų ir kt. reikalavimų nepareiškė. Kiti pareiškėjo nusiskundimai dėl kai kurių dokumentų dingimo iš asmens bylos, dėl psichologo konsultacijų nesuteikimo, laikymo vienoje kameroje su ŽIV infekuotais asmenimis, pašto išlaidų yra subjektyvaus pobūdžio ir neparemti jokiais objektyviais įrodymais.
Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo D. Ž. orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos.
Remdamasis išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į pirmiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, į pareiškėjo patirtus nepatogumus dėl jo kalinimo sąlygų, pažeidžiančių teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, į tai, kad kitų pareiškėjo teisių pažeidimų byloje nenustatyta, į atsakovo Šiaulių TI veiksmus, siekiant pareiškėjui užtikrinti kuo palankesnes kalėjimo sąlygas, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai, kuri kilo dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Šiaulių TI, atlyginti adekvačia suma laikytina 300 Lt (CK 6.250 straipsnis). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė tokią neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta 500 000 Lt. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 300 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 5 p. teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. Ž. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui D. Ž. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 300 Lt (tris šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.
Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.