Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Uždaros akcinės bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ atstovei advokatei E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą dėl turtinės žalos priteisimo pagal ieškovės Akcinės bendrovės „ Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei B. M. V. , tretiesiems asmenims Uždarai akcinei bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“, Uždarai akcinei bendrovei „Minera“, „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškinį palaiko jame nurodytais motyvais ir argumentais.

Ieškinyje nurodyta, kad 2016-12-21 vandeniu buvo užpiltas butas, esantis (duomenys neskelbtini) Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulietos miegamojo patalpos, lubos ir grindys bei namų turtas- dvigulė lova. Įvykio metu minėtas butas ir jame esantis turtas buvo apdraustas Būsto draudimu, taigi įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą suskaičiavo, kad buto Nr.1 remonto kainas sudaro 979,18 Eur, nuostolio suma namų turtui sudaro 373,35 Eur, iš viso buvo išmokėta 1354,53 Eur draudimo išmoka. Ieškovės atstovas nustatė, kad apdraustas turtas buvo užlietas iš viršuje esančio buto Nr.6, priklausančio atsakovei. 2017-04-21 butas , esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas pakartotinai. Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulietos miegamojo patalpos. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir pagal lokalinę sąmatą už buto remontą buvo išmokėta 243,66 Eur draudimo išmoka. Nurodytos sumos priteistinos iš atsakovės, nes nukentėjęs butas buvo užlietas iš viršuje esančio atsakovės buto. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovės buto, ieškovė neprivalo įrodinėti, ji privalo tik įrodyti aplinkybę, kad nukentėjusio buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas. Iš atsakovės CK 6.37 straipsnio, CK 6.261 straipsnio, CK 6.288 straipsnio pagrindu priteistinos kompensacinės palūkanos- 102,40 Eur ir 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš Būsto draudimo liudijimo TIA NR.374241249 matyti, kad V. B. butas (duomenys neskelbtini)buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu. Iš VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso B. M. V.. Iš 2018-06-04 AB „Lietuvos draudimas“ rašto „ Dėl išmokos išieškojimo“ matyti, kad ieškovė kreipėsi į UAB „Minera“, nurodydama, kad ši yra atsakinga už žalą bute (duomenys neskelbtini) ir prašo per 15 dienų pervesti 1354,53 Eur žalą. Iš UAB „Palangos komunalinis ūkis“2017-06-23 rašto matyti, kad jame nurodyta, jog bendrovės darbuotojai apžiūrėjo butą Nr.1 (duomenys neskelbtini), apžiūros metu buto lubose matėsi vandens tekėjimo žymės, namo bendro naudojimo šildymo, vandentiekio, lietaus bei buitinių nuotekų vamzdynai sandarūs, vandens tekėjimo žymių nepastebėta; manytina, kad butas aplietas dėl nesandarios buto Nr.6 kolektorinės šildymo sistemos. Iš 2017-01-02 Draudimo išmokos apskaičiavimo, Turto remonto sąmatos, nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimų matyti, kad buto Nr.1 (duomenys neskelbtini), remonto kaina yra 979,18 Eur, sugadinto čiužinio vertė - 375,35 Eur. Iš MB „Hetna“ 2017-07-04 Defektinio akto matyti, kad buvo apžiūrėtos šildymo ir vandentiekio sistemos po avarijos adresu (duomenys neskelbtini) ir nustatytas šildymo sistemos gedimas kolektorinėje spintoje trūkęs šildymo vamzdis, ko pasėkoje buvo išsiliejęs termofikatas; atlikti remonto darbai: pakeistas šildymo vamzdis ir fasoninės dalys; nustatytas gedimas dėl neteisingo vamzdyno montavimo.

Proceso dalyvių teiktais paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo ieškovės draustas būsto draudimu . Iš žalos bylos medžiagos matyti, kad buvo fiksuotas buto (duomenys neskelbtini), užliejimas ir buvo apskaičiuota draudimo išmoka , kuri išmokėta V. B.. Ieškovės duomenimis butas Nr.1 buvo užlietas iš virš jo esančio buto Nr.6, kuris priklauso atsakovei B. M. V..

Pagal CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę, 1 dalies nuostatą, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.266 straipsnio 1 dalies normą, ne kartą yra pažymėta, kad ši norma nurodo griežtąją civilinę atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016).

CK 6.263 straipsnio 1 dalis įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Byloje kilo ginčas dėl to, ar buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimas įvyko dėl atsakovės kaltės, ir ji privalo atsakyti visa apimtimi draudikui.

Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Tai reiškia, jog ieškovė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. Atsakovė, savo ruožtu, privalo įrodyti, jog ji nėra kalta dėl atsiradusios žalos, t. y. kad vandens tekėjimo šaltinis buvo ne iš jos buto.

Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu ( CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas.

Subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, keičiasi tik prievolės šalis. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o jeigu šis apsidraudęs – iš jo draudiko.

Byloje nustatyta ir šalys tai pripažįsta, kad ieškovė (draudikė) turto draudimo sutartimi apdraudė V. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo užlietas vandeniu ir vandens poveikyje buvo sugadintas jame esantis turtas ir buto sienos, lubos, parketlentės. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjai V. B. 1354,53 Eur draudimo išmoką.

Taigi, ieškovė atlygino žalą nukentėjusiam asmeniui pagal turto draudimo sutartį, o šiai draudimo sutarties rūšiai Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nenustato draudiko subrogacinio reikalavimo dėl draudimo išmokos sugrąžinimo iš žalą padariusio (atsakingo) asmens ir (ar) jo draudiko apribojimų. Taigi, pagal turto draudimo sutartį išmokėjusi draudimo išmoką ieškovė, vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, įgyja teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (atsakovės) ir (ar) jo draudiko.

Kaip jau minėta, ieškovė, reikšdama ieškinį, nurodė, kad atsakovė privalo atlyginti jos išmokėtą draudimo išmoką tuo pagrindu, kad užliejimo šaltinis buvo atsakovės bute Nr.6.

Vadovaujantis civilinio proceso dispozityvumo ir rungtyniškumo principais, kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia esant, t. y. ieškovė turi įrodyti, kad dėl įvykusios avarijos ( užliejimo ) yra atsakovės kaltė, t. y., kad vandens tekėjimo šaltinis buvo iš atsakovės buto. Pažymėtina, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ( CPK 52 straipsnis, 178 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas ginčą teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai .

Nagrinėjamoje byloje iš šalių ir liudytojų paaiškinimų, rašytinių bylos įrodymų (fotonuotraukų) buvo nustatyta, kad atsakovės bute esanti vandens tiekimo sistema bei sanitariniai prietaisai yra tvarkingi, įrodymų paneigiančių šias aplinkybes teismui nėra pateikta. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės pateiktose fotonuotraukose fiksuota lubų dėmė savaime nepatvirtino žalos, jos dydžio ir susidarymo priežasčių, nes atsakovės butas Nr.6 nebuvo apžiūrėtas , objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kada ir kokiomis aplinkybėmis ginčo butas buvo užlietas vandeniu, nėra, nenustatyta defektų atsiradimo priežastis ir tikslus laikas , nenustatyta kiek laiko trūko vandens tekėjimas ( atsakovės butas Nr.6 ir nukentėjęs butas Nr.1 nėra pastoviai gyvenami) . Nesant byloje duomenų apie tai, kad atsakovės bute esanti vandens tiekimo sistema ir sanitariniai prietaisai buvo netvarkingi, kyla pagrįsta abejonė ar iš tiesų buto Nr.1 užliejimo židinys buvo atsakovės bute. MB „Hetna“ 2017-07-04 Defektiniame akte nurodyta, kad buvo apžiūrėtos šildymo ir vandentiekio sistemos po avarijos adresu (duomenys neskelbtini) ir nustatytas šildymo sistemos gedimas kolektorinėje spintoje trūkęs šildymo vamzdis, ko pasėkoje buvo išsiliejęs termofikatas; atlikti remonto darbai: pakeistas šildymo vamzdis ir fasoninės dalys; nustatytas gedimas dėl neteisingo vamzdyno montavimo. UAB „LEZ projektų valdymas“ vadovo E. M. 2018-10-17 rašte nurodyta, kad jis buvo nuvykęs į atsakovės butą Nr.6, sanitariniame mazge išardė sieną ir patikrinęs ateinančių vamzdžių sujungimus, jokių pažeidimų nerado. Šias aplinkybes patvirtina prie atsakovės 2018-10-12 prašymo pridėtos fotonuotraukos. Iš projektinių brėžinių ir atsakovės atstovų bei trečiųjų asmenų paaiškinimų matyti ( ir ieškovė to neneigia), kad iš namo bendrojo naudojimo laiptinėje esančios kolektorinės spintos eina šildymo vamzdynai, kurie sumontuoti ir po atsakovės buto Nr.6 grindimis atitinkamai virš užlieto buto Nr.1 lubų, t. y. tarp jų. Teismas jau nurodytų byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis įrodymų tikėtinumo principu, laiko įrodyta tą aplinkybę, kad butas Nr.1 buvo užlietas dėl šildymo sistemos gedimo: šildymo vamzdžio trūkimo, ko pasėkoje išsiliejęs termofikatas nutekėjo į butą Nr.1 ir užliejo jį.

Esant šiai nustatytai aplinkybei, iškyla klausimas ar atsakovė turi pareigą atsakyti už dėl šio gedimo ( avarijos) susidariusią žalą.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ), 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kokie yra bendrieji pastato bendro naudojimo objektai, tarp jų yra ir bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus) (DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas). DNSBĮ detaliau nėra aptariama bendrosios nuosavybės riba, šias ribas reglamentuoja Statybos techninis reglamentas 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ . Pagal šio reglamento 6.19 punkto nuostatą, bendrosios statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, dūmų, šiukšlių šalinimo, žmonėms skirtų liftų, procesų valdymo, automatizavimo, signalizacijos ir kitos sistemos), užtikrinančios pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimą ir tenkinančios jo naudotojų poreikius. Šio reglamento 6.9 punkte pateikta vartotojo inžinerinės sistemos apibrėžtis, pagal kurią ji suprantama kaip statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis; vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtintoje Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinėje (pavyzdinėje) formoje šildymo sistema taip pat apibrėžiama kaip bendrosios pastato inžinerinės sistemos dalis: jai yra priskiriami šilumos vamzdynai ir armatūra nuo šilumos punkto uždaromosios armatūros iki šildymo prietaiso patalpose, bendrojo naudojimo patalpose įskaitytinai, patalpų šildymo prietaisai , karšto vandens sistema , šilumokaitis , geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vadovaudamasis aukščiau pateiktomis teisės normomis išaiškino, kad daugiabučio namo savininkų bendrajai dalinei nuosavybei priskiriama bendroji pastato inžinerinė sistema, kuri apima ir vandentiekio vamzdynus ir kuri nuo vartotojo (atskirų pastato patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinės sistemos (apibrėžiamos kaip šios sistemos dalis (posistemė) yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017).

Darytina išvada, kad jau minėta šildymo sistemos defektinė dalis pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką ir teisės aktus, priklauso prie bendro naudojimo pastato objektų, todėl atsakovė negali būti laikoma statinio savininku ar valdytoju, kaip tai numatyta CK 6.266 straipsnio prasme, atsakovė nėra trūkusio vamzdžio dalies savininkė, todėl jai asmeninė atsakomybė kaip savininkei (valdytojai) nėra galima ir tuo pagrindu nustačius, kad vandens tekėjimo šaltinis buvo ne atsakovės bute, ieškinys atmestinas.

Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos atsakovės , trečiojo asmens ir valstybės naudai priteistinos iš ieškovės, neišnaudotas avansas už liudytojų iškvietimą grąžintinas atsakovei ( CPK 88-92 straipsniai, 96 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, kodas 110051834, 270,60 Eur ( du šimtus septyniasdešimt eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės B. M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 400 Eur ( keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų Uždaros akcinės bendrovės „ Palangos komunalinis ūkis“, kodas 152409729, naudai .

Grąžinti B. M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 329,40 Eur ( tris šimtus dvidešimt devynis eurus 40 ct) užstatą, įmokėtą į teismo depozitinę sąskaitą.

Priteisti iš ieškovės Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, kodas 110051834, 34,20 Eur ( trisdešimt keturis eurus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.