Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Albinui Žymančiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui A. K. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su jais nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė A. J. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. J.; 2) priteisti iš A. K. išlaikymą nepilnametėms dukroms A. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 180 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir priteisto išlaikymo pinigus pervedant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į A. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke; 3) pavesti A. J. nepilnamečiams vaikams mokamą išlaikymą ir vaikų turtą tvarkyti uzufrukto teise; 4) nustatyti, kad vaiko tėvas A. K. galės be apribojimų dalyvauti nepilnamečių dukrų auklėjime, bendravime, prieš 2 dienas suderinęs laiką ir vietą SMS žinute su vaiko motina A. J.; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu A. K. santuokos sudarę nebuvo. Kartu nusprendė apsigyventi nuo 2014 metų rudens. Po dviejų vaikų gimimo, atsakovas pasikeitė neatpažįstamai, bendrauja mažai, gyvena atskirai. Ji su dukromis gyvena pas jos tėvus adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas pas savo motiną adresu, (duomenys neskelbtini). Antroji dukra A. K. yra neįgali, jai nustatyti mišrūs specifiniai raidos sutrikimai (TLK10-AM - F83) ir tapatumo sutrikimas bei perdėto nerimo sutrikimas (TLK10-AM - F93.8). Prie vaikų išlaikymo labai daug prisideda ieškovės tėvai ir brolis M., kurie perka maisto, higienos prekes, drabužius, moka už komunalines paslaugas. Nors tai ne senelių ar brolio pareiga, o vaikų abiejų tėvų vienodai rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos vaikams išlaikymo išlaidos per mėnesį sudarė: maistui – po 5 Eur per dieną x 30 d. = 150 Eur x 2 vaikai = 300 Eur; drabužiams, avalynei (pagal sezoniškumą), vidutiniškai per mėnesį = 30 Eur x 2 vaikai = 60 Eur; higienos reikmėms, vidutiniškai per mėnesį = 30 Eur x 2 vaikai = 60 Eur; sveikatos priežiūrai (vaistams, vitaminams ir kt.), vidutiniškai per mėnesį = 15 Eur x 2 vaikai = 30 Eur; komunaliniams patarnavimams (elektra, dujos, vanduo, šildymas), vidutiniškai per mėnesį = 80 Eur x 2 vaikai = 160 Eur; ugdymo prekėms (žaislams, knygelėms ir kt.), vidutiniškai = 10 Eur x 2 vaikai = 20 Eur; vaikų laisvalaikiui ir poilsio pramogos, vidutiniškai per mėnesį = 10 Eur x 2 vaikai = 20 Eur; transportui, vidutiniškai per mėnesį = 20 Eur x 2 vaikai = 40 Eur; buities prekėms (valymo, skalbimo priemonės), vidutiniškai per mėnesį = 20 Eur x 2 vaikai = 40 Eur. Vaikų poreikiams patenkinti išleidžiama apie 730 Eur per mėnesį, todėl atsakovas privalėtų kiekvieną mėnesį teikti vaikų išlaikymui pusė šios sumos – 365 Eur, t. y. kiekvienam vaikui po 180 Eur. Ieškovę su dukromis sieja stiprus emocinis ir socialinis ryšys, nes dukros su ieškove auga nuo pat gimimo dienos, todėl prašo dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nes dukrų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu pažeistų jų teisėtus interesus. Tam, kad būtų tinkamai užtikrintos vaikų teisės bendrauti su abejais tėvais, tėvui – A. K. pageidaujant, nebus ribojama galimybė palaikyti ryšius su savo nepilnametėmis dukromis, tik apie tai prieš dvi dienas pranešus SMS žinute vaikų motinai ir suderinus susitikimo laiką ir vietą (el. b. l. 1-4).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė A. J. ir atsakovas A. K. yra nepilnamečių A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (el. b. l. 6, 7, 8). Ieškovė ir atsakovas nuo 2019 m. gruodžio mėn., gyvena atskirai, nepilnametės šalių dukros gyvena su ieškove ir yra jos išlaikomos. Atsakovui neprisidedant prie nepilnamečių dukrų išlaikymo ieškovė kreipėsi į teismą dėl nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos bei bendravimo su nepilnametėmis dukromis nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

I. Dėl nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis), todėl teismai spręsdami dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, t. y. su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (CK 3 straipsnio 1 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Be to, teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, sprendžiant šį klausimą ypatingą reikšmę turi vaiko prisirišimo laipsnis prie kiekvieno iš tėvų bei abiejų šalių (tėvo ir motinos) asmeninės ir dorovinės savybės, jų gyvenimo būdas, turintis įtakos vaiko tolimesnei vystymosi raidai.

Iš ieškinyje ir institucijos pateiktoje išvadoje nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnametės dukros A. K. ir A. K. gyvena kartu su motina – ieškove, ieškovės tėvui nuosavybės teise priklausančiame name (el. b. l. 11, 17). Ieškovė nuo pat dukrų gimimo rūpinasi kasdieniniais jų poreikiais, auklėjimu ir lavinimu, sveikata ir taip yra iki šiol, nepertraukiamai. Institucijos pateiktoje išvadoje nurodoma, kad dukroms gyvenant su ieškove yra užtikrintos jų gyvenimo sąlygos, saugi aplinka, kas teismo įsitikinimu atitinka nepilnamečių dukrų teises ir teisėtus interesus. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės paaiškinimu ir institucijos pateiktoje išvadoje nurodoma, kad atsakovas išvykęs gyventi ir dirbti į Airiją. Remiantis išdėstytais argumentais daroma išvada, kad ieškovės ir nepilnamečių vaikų tarpusavio emocinis ryšys yra glaudesnis, šalių nepilnametėms dukroms ieškovės aplinka yra įprastinė aplinka, joje yra susiformavę šalių nepilnamečių vaikų socialiniai ryšiai. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įskaitant teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad ieškovė su dukromis visą laiką gyvena kartu, teismas sprendžia, kad vaikų interesai bus maksimaliai apsaugoti nepilnamečių A. K. ir A. K. gyvenamąją vietą nustačius su ieškove (CK 3.169 straipsnis, CPK 178, 185, 187 straipsniai).

II. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti, kad vaiko tėvas A. K. galės be apribojimų dalyvauti nepilnamečių dukrų auklėjime, bendravime, prieš 2 dienas suderinęs laiką ir vietą SMS žinute su vaiko motina A. J.. Kadangi ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaikais nėra, ieškovė nurodydama, kad atsakovas gali bendrauti su vaiku be apribojimo tik įspėjęs ieškovę prieš dvi dienas SMS žinute, jokios bendravimo tvarkos nustatyti neprašo, ieškinio dalis dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkinama ir nustatoma vaikų bendravimo su tėvu tvarka be apribojimų, prieš 2 dienas suderinus laiką ir vietą SMS žinute su ieškove.

III. Dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo

Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteisiamo išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 467,00 Eur (607,00 Eur – bruto). Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dukrų poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga suma sudaro apie 730,00 Eur, t. y. po 365 Eur kiekvienai dukrai. Šias išlaidas sudaro: maistui – po 5 Eur per dieną, 300 Eur (5 Eur x 2 x 30 Eur) per mėnesį; drabužiams, avalynei (pagal sezoniškumą), vidutiniškai per mėnesį – 60 Eur (2 x 30 Eur); higienos reikmėms, vidutiniškai per mėnesį – 60 Eur (2 x 30 Eur); sveikatos priežiūrai (vaistams, vitaminams ir kt.), vidutiniškai per mėnesį – 30 Eur (2 x 15 Eur; komunaliniams patarnavimams (elektra, dujos, vanduo, šildymas), vidutiniškai per mėnesį – 160 Eur (2 x 80 Eur); ugdymo prekėms (žaislams, knygelėms ir kt.), vidutiniškai – 20 Eur (2 x 10 Eur); vaikų laisvalaikiui ir poilsio pramogos, vidutiniškai per mėnesį – 20 Eur (2 x 10 Eur); transportui, vidutiniškai per mėnesį – 40 Eur (2 x 20 Eur); buities prekėms (valymo, skalbimo priemonės), vidutiniškai per mėnesį – 40 Eur (2 x 20 Eur).

Teismo vertinimu šalių dukroms gyvenant kartu su ieškove, jai yra geriausiai žinomi realūs vaikų poreikiai ir jiems tenkinti reikalinga suma, o ieškovės nurodytos išlaidos vaikų poreikiams tenkinti iš esmės atitinka protingumo kriterijų ir nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu. Priešingai, – visos išlaidos yra susietos su būtinomis sąlygomis, kurias tėvai privalo užtikrinti (maistas, apranga, higiena, sveikata, laisvalaikio poreikiai) ir jos yra minimalios. Šalių dukra A. K. yra 5 metų amžiaus, o dukra A. K. 4 metų amžiaus. Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių vaikams būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui, higienai ir pan. Be to, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažyma NL-3 Nr. 856 patvirtina, kad A. K. nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. balandžio 7 d. yra nustatytas neįgalumas, diagnozė – TLK10-AM - F83, F93.8 (e. b. l. 9, 10). Iš institucijos teikiančios išvadą pateikto Druskininkų lopšelio-darželio „Žibutė“ 2020 m. liepos 15 d. rašto Nr. S-2-47 matyti, kad ieškovės ir atsakovo dukros A. K. ir A. K. lanko Druskininkų lopšelį-darželį „Žibutė“. A. K. yra teikiama specialiojo pedagogo, logopedo, socialinio pedagogo pagalba (el. b. l. 36, dokumento Nr. CBP-25814, priedai). Duomenų, kad A. K. turi sveikatos problemų duomenų nėra, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalių dukra A. K. turi ir specialiųjų poreikių, jai nustatytas neįgalumas ir yra teikiama atitinkamų specialistų pagalba, kas neabejotinai reikalauja skirti daugiau laiko jos ugdymui ir lavinimui bei papildomų išlaidų.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 15). Ieškovė dirba UAB „Maxima LT“, vidutines ieškovės gaunamas pajamas per mėnesį sudaro apie 500,00 Eur (el. b. l. 19-20, 12-14). Ieškovės paaiškinimu ji dar gauna 200 Eur (po 100 Eur kiekvienai dukrai) vaiko pinigus ir 200 Eur dukros A. K. neįgalumą, ką patvirtina institucijos su išvada pateikti dokumentai (el. b. l. 36, dokumento Nr. CBP-25814, priedai). Pagal VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra duomenis atsakovas kilnojamojo/nekilnojamojo turto atsakovas, neturi (p. b. l. 37, 38, 39). SODROS duomenimis atsakovas Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. sausio 7 d. nedirba (el. b. l. 56-58). Iš institucijos teikiančios išvadą pateikto papildomo SODROS duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovas nuo 2009 m. iki 2020 m. birželio 11 d. vykdė individualią veiklą (el. b. l. 36, dokumento Nr. CBP-25814, priedai). Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį neapteikė, tačiau ieškovės paaiškinimu jis yra išvykęs gyventi ir dirbti į Airiją. Aplinkybės, kad atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba Airijoje yra nurodytos ir institucijos pateiktoje išvadoje, kadangi jas vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams telefonu patvirtino pats atsakovas. Teismui pateiktoje išvadoje taip pat nurodoma, kad atsakovas vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams nurodė, jog sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimais tame tarpe ir dėl išlaikymo priteisimo, tačiau duomenų apie šiuo metu gaunamas atsakovo pajamas byloje, nėra. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų ar dėl kitų svarbių priežasčių negalėtų dirbti bei jo darbingumo lygis yra sumažėjas, priešingai iš byloje esančios SODROS pažymos matyti, kad atsakovas anksčiau dirbo ir gavo pajamas, byloje nustatyta, kad atsakovas šiuo metu išvykęs dirbti į užsienį, o tai rodo, jog pajamų gavimas iš esmės priklauso nuo atsakovo noro ir aktyvių veiksmų susirasti darbą bei gauti pajamų.

Pažymėtina, jog nėra pagrindo perkelti vaikų išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Be to akcentuotina ir tai, jog paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, nes gyvenant su vaikais iškyla ir nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui. Tokios išlaidos šiuo metu tenka būtent ieškovei. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, vaikų amžių ir jų augančius poreikius, įvertinus, tai jog būtent ieškovei tenka didesnė vaikų išlaikymo našta užtikrinant vaikams gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaikų poreikius, iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomas išlaikymas nepilnametėms dukroms po 180,00 Eur kas mėnesį kiekvienai dukrai, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 straipsnio 2, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

CPK 376 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė įtvirtinta CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“. CPK 376 straipsnyje išvardytos teismo teisės rinkti įrodymus, kai šalys jais nesiremia, apsaugoti vaikų teises ir interesus, viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Didesnį teismo aktyvumą suteikiančios teisės, kuriomis teismas naudojasi ex officio, skirtos viešojo intereso apsaugai tam tikrose šeimos bylose užtikrinti. Proceso teisės normomis teismas įgalinamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Tačiau CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405-690/2015).

Nagrinėjamu atveju nepilnametėms dukroms išlaikymą ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2020 m. birželio 17 d. Remiantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyvena nuo 2019 m. gruodžio mėn. Ieškovės paaiškinimu per visą šį laikotarpį atsakovas dukras aplankė maždaug penkis kartus, tačiau prie dukrų išlaikymo visiškai neprisidėjo. Taigi nors ieškovė ir prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tačiau tokio jos prašymo negalima vertinti, kad dukroms išlaikymas nebuvo reikalingas nuo to momento, kuomet ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi atskirai.

Kaip matyti iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. (8.2)TP-20-T-392-5087 (el. b. l. 24-25), ieškovė prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą kreipiantis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo pateikė 2020 m. sausio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gegužės 4 d. pažyma Nr. (11.7) TPS-8170 (el. b. l. 26) patvirtina, kad iki teismui pateikiant ieškinį, ieškovė 2020 m. vasario 17 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą vykdyti privalomąją mediaciją sprendžiant su atsakovu A. K. ginčą civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir susijusių klausimų išsprendimo.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyvena nuo 2019 m. gruodžio mėn., ir nepilnametėms dukroms išlaikymas jau buvo reikalingas nuo šios dienos, t. y. nuo tada jai ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi atskirai. Ieškovės pajamos santykinai nedidelės, tačiau ji iš šių pajamų privalėjo pragyventi ir pati ir dar išlaikyti dukras. Teismo vertinimu ne nuo ieškovės valios priklausančių aplinkybių susiklostė situacija, kad ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2020 m. birželio 17 d., kadangi buvo sprendžiami ieškovei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo klausimas ir jai buvo paskirtas valstybės apmokamas advokatas, kuris ir ruošė dokumentus teismui, be to net tris mėnesius (nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2020 m. gegužės 4 d.) buvo sprendžiami privalomosios mediacijos klausimai, o ieškinys teismui pateiktas dar praėjus daugiau nei mėnesiui. Tuo pagrindu teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir ištyręs esančius įrodymus ir siekiant išimtinai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas viršyti ieškovės pareikštą reikalavimą, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nepilnametėms dukroms A. K. ir A. K., susidaręs nuo išlaikymo atsiradimo dienos – 2019 m. gruodžio mėn., iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. iki 2020 m. birželio 17 d., skaičiuojant po 180 Eur kiekvienai dukrai, iš viso 2 352 Eur (6 mėn. x 360 Eur)+ (192 Eur (birželio mėn. 16 d. (360 Eur / 30 d. x 16 d.) (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnis).

Šalims išaiškinama, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ji buvo visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė yra atleista ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 225 Eur (97,00 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis ir 53,00 Eur žyminis mokestis už išlaikymo įsiskolinimą, 75,00 Eur žyminis mokestis už vaikų gyvenamosios vietos nustatymą su išvestiniu reikalavimu dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas); procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 7,12 Eur; ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro 280,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, minėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos) priteistinos iš atsakovo A. K. valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gali be apribojimų dalyvauti nepilnamečių dukrų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), auklėjime, bendravime, prieš 2 dienas suderinęs laiką ir vietą SMS žinute su vaikų motina A. J..

Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametėms dukroms A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2020 m. birželio 17 d.) iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistas išlaikymo lėšas pervedant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į A. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banke.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametėms dukroms A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 352 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečių A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 225,00 Eur žyminį mokestį ir 7,12 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 232,12 Eur (dviejų šimtų trisdešimt dviejų eurų 12 ct) bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB banke Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 280,00 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų) išlaidas už ieškovei A. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor banke Nr. 74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.