Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2023 m. rugpjūčio 21 d., apie 19.31 val., (duomenys neskelbtini)., vairuodamas jam priklausantį automobilį Land Rover, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, t. y. nepasirinkęs saugaus greičio užvažiavo ant kelkraščio ir apvirto bei pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 221 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą su eismo įvykių susijusiems asmenims iškart po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas neblaivumas arba bus atsisakyta tai atlikti, pasišalinęs iš eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį ir jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia 2,39 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Taip pat J. S., grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams, t. y. 2023 m. rugpjūčio 21 d., apie 20 val., savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, aktyviais veiksmais, tyčia, pasipriešino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus aps. VPK) Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiajam patruliui E. K. (E. K.) ir specialistui A. G. (A. G.), t. y. atvykus policijos pareigūnams išsiaiškinti įvykusio eismo įvykio aplinkybes, nevykdė teisėto policijos pareigūno E. K. reikalavimo uždaryti šunį į voljerą ir, siekdamas, kad agresyvus šuo užpultų už kiemo stovėjusius pareigūnus, paėmęs už kiemo vartelių rankenos, bandė juos atidaryti, tačiau E. K., traukdamas į save vartelius, to padaryti neleido, o A. G. papurškė J. S. ašarinių dujų. Vėliau J. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, pasiėmė į rankas kirvį bei mačetę (krūmams genėti) ir, nereaguodamas į pareigūnų reikalavimus padėti pavojingus daiktus ant žemės, užsimojęs ir sakydamas: „Tuoj aš jums parodysiu“, artinosi prie pareigūnų iki kol dar kartą A. G. papurškė jam ašarinių dujų. Tokiais savo veiksmais J. S. atliko grasinamojo pobūdžio smurtinius veiksmus dėl kurių kilo reali grėsmė policijos pareigūnams.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisminio bylos nagrinėjimo metu teisiamajame posėdyje J. S. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Nurodė, kad padarė avariją, tada išlindo iš mašinos. Prie jo privažiavo kaimynai, iškvietė tralą, jie pamatę, kad jis kraujuoja ir nuvežė jį namo. Namuose J. S. paėmė „bonkę“ degtinės ir beveik visą išgėrė. Po to kai išgėrė, nenorėjo įleisti policininkų. Kai atvyko policija, jie liepė atidaryti vartelius, J. S. atsakė, kad varteliai yra atidaryti, tada policijos pareigūnai liepė uždaryti šunį. Paskui J. S. žmona paskambino dukrai ir atvažiavusi dukra uždarė šunį. Kodėl pasiėmė kirvį ir mačetę, nežino, žaidė kaip filme, prisižiūrėjęs buvo turbūt. Žodžius „tuoj aš jums parodysiu“ gal ir sakė, bet tiksliai nepasakys. Nežino kodėl taip su policijos pareigūnais elgėsi, kraujavo galva, gal dėl to. Patvirtina, kad jam buvo papurkšta ašarinių dujų. Dabar jo sveikatos būklė yra prasta, jam yra sunku kvėpuoti, periodiškai reikia gultis į ligoninę, kad būtų šalinami kraujo krešuliai, susidarantys plaučių aortoje. Jam yra nuolat leidžiami itin brangiai kainuojantys vaistai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbus byloje esančius dokumentus.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Dėl veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. B. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d., apie 19.20 val., važiavo iš Vilniaus miesto su savo juodos spalvos automobiliu Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kaimo į namus. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo, kad ant gatvės stovi daug automobilių, prie jų nemažai žmonių. Privažiavus arčiau, pastebėjo, kad kelyje, arčiau dešinės pusės kelkraščio yra apsivertęs juodos spalvos automobilis Land Rover, valst. Nr (duomenys neskelbtini). Pravažiavęs šį automobilį, sustojo už jo. Priėjo arčiau įvykio vietos. Aplink apsivertusią mašiną vaikščiojo jam nepažįstamas vyriškis, dėvintis šviesią maikę, bet labiausiai atkreipė dėmesį į tai, kad vyriškio kairioji ranka buvo kruvina. Kairio peties srityje, pamatė praplėštus marškinėlius, kur aiškiai matėsi žaizda, o kraujas buvo nubėgęs iki kairės rankos alkūnės srities. A. B. vyriškio paklausė, ar kas iškvietė greitąją, pastarasis atsakė, kad niekas nekvietė, todėl A. B. iškart paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Paskui kol šnekėjo su Bendrosios pagalbos centro (toliau – ir BPC) specialistu, pamatė, kaip tas vyriškis išvažiuoja su lengvuoju automobiliu, tačiau kaip šis įsėdo nematė. Matė tik kaip lengvasis automobilis nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau nei automobilio pavadinimo, nei valstybinių numerių neįsidėmėjo. Dar kartą paskambino BPC pasakė, kad vyriškį galimai išvežė į ligoninę, o BPC specialistas paprašė palaukti policijos. Minėtą vyrą A. B. galėtų atpažinti, kadangi prie pat jo buvo priėjęs, bendravo. Kas vairavo apsivertusį automobilį nematė, kodėl automobilis vertėsi taip pate nežino. Įvykio vietoje buvusi jauna pora, kurie važiavo su dviračiais, A. B. papasakojo, kad automobilis Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) g., vėliau pora išgirdo padangų slydimo asfaltu garsą ir po jo smūgio garsą. A. B. šios poros nepažįsta (b. t. 1, b. l. 81–83).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas J. K. parodė, kad J. S. pažįsta kaip kaimyną apie dvidešimt metų. Jie nėra draugai, bet santykiai geri. 2023 m. rugpjūčio 21 d. vakare, laiko neprisimena, J. S. savo automobiliu Land Rover, buvo užvažiavęs pas jį, kvietė kartu važiuoti į mišką. J. S. buvo vienas, kalbėjo normaliai, alkoholio kvapo J. K. nejautė. J. K. nesutiko važiuoti į mišką ir kaltinamasis iškarto išvažiavo. Praėjus gal vienai, dviem valandoms, tiksliai kiek negali pasakyti, pamatė, kad ant kelio susirinko žmonių, todėl jis sėdo į savo automobilį Opel Vectra C, valstybinių numerių neprisimena, ir nuvažiavo pasižiūrėti, kas atsitiko. Ant kelio pamatė J. S. apvirtusį automobilį ir jį patį vaikščiojantį aplink, ant pastarojo peties buvo kraujas. Tiksliai neprisimena, bet jam atrodo, kad J. S. paprašė J. K. pavežti iki namų, kad šis galėtų persirengti, nuplauti kraują. J. K. pasiūlė kaltinamąjį nuvežti į ligoninę, bet jis atsakė, kad greitoji jau iškviesta. Prie jų privažiavo kitas kaimynas M. M.. J. S. su J. K. atsisėdo į M. M. Volswagen Touran automobilį ir jie nuvažiavo pas J. S. į namus. Ar J. S. buvo neblaivus, J. K. atsakyti negali, bet jis negriuvinėjo, normaliai kalbėjo, alkoholio kvapo nesijautė. Jiems privažiavus prie J. S. namo vartų, pastarasis išlipo, pasakė jiems važiuoti atgal ir kad jis pats ateis prie savo apvirtusio automobilio, tada nuėjo į namus. J. K. paskambino kaltinamojo žmonai, pasakė kad J. S. apvirto su automobiliu. J. K. mano, kad tralą iškvietė kaltinamojo žmona. Vėliau į avarijos vietą atvyko policijos pareigūnai. Kaip jis suprato, J. S. užvažiavo ant kelyje išpilto žvyro ir apvirto, tačiau pačio virtimo nematė (b. t. 1, b. l. 86–89).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. M. parodė, kad J. S. yra jo kaimynas, jį pažįsta nuo vaikystės. 2023 m. rugpjūčio 21 d. dienos metu, laiko neprisimena, jis savo automobiliu Volkswagen Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo namo. Netoli namo, kelyje pamatė, kad susirinko žmonių, automobilių, todėl nuvažiavo pasižiūrėti. Ant kelio pamatė J. S. apvirtusį automobilį, o pastarasis vaikščiojo aplink tą savo automobilį, buvo kruvinas ir purvinas. Pamatęs M. M. ir J. K., J. S. paprašė, kad jie pavežtų jį iki namų persirengti ir nusiplauti kraują. Nieko blogo negalvodamas, M. M. sutiko. Ar J. S. buvo neblaivus, atsakyti negali, alkoholio kvapo nejautė. Jis J. S. pavežė iki namo vartų ir pastarasis nuėjo namo liepdamas M. M. ir J. K. važiuoti atgal. Kaltinamasis pasakė, kad pats ateis prie savo apvirtusio automobilio. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai liepė visiems išsiskirstyti, todėl jis įsėdės į savo automobilį išvažiavo (b. t. 1, b. l. 92–95).

Dėl veikos, nustatytos BK 286 straipsnyje, padarymo

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šio straipsnio pirmojoje dalyje išskirti šie alternatyvūs būtinieji nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai: 1) transporto priemonės vairavimas arba mokymas praktinio vairavimo, esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatytų alternatyvių veiksmų. Nagrinėjamu atveju aktualus trečiasis požymis, t. y. alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus joje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo J. S. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai.

Pažymėtina, kad kaltinamasis dirba vairuotoju, taigi jam neabejotinai buvo žinomi Kelių eismo taisyklių reikalavimai, nustatantys vairuotojui pareigą, patekus į eismo įvykį, pasilikti įvykio vietoje iki jo aplinkybių nustatymo ir nevartoti alkoholio. Taigi teismas daro pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad J. S. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius ir pagal 281¹straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Tokią teismo išvadą patvirtina nuoseklūs ir vieni kitus papildantys ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiųjų A. G., E. K., liudytojos S. Akučkaitės parodymai, kuriais nustatyta, kad pareigūnams atvykus pas J. S. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamasis elgėsi neadekvačiai. Nukentėjusiesiems pamačius, kad J. S. turi didelį agresyvų šunį, paprašė jo šunį uždaryti į voljerą, kad jie galėtų užeiti į kiemo vidų ir pabendrauti su J. S.. Tačiau J. S. tik nusijuokė ir, visiškai nereaguodamas į policijos pareigūnų reikalavimus, sakydamas žodžius: „Tuoj aš jums parodysiu“, bandė atidaryti vartelius ir pro juos išleisti agresyvų šunį, kai policijos pareigūnai stovėjo tuoj pat už vartelių. Tokiais savo veiksmais, suprasdamas, kad jo šuo yra agresyvus ir nevykdydamas policijos reikalavimų uždaryti šunį, bandydamas jį išleisti į pareigūnų pusę, kaltinamasis siekė įbauginti pareigūnus, grasindamas prieš juos tuoj pat panaudoti padidinto pavojaus šaltinį (šunį). Policijos pareigūnams ne kartą jį įspėjus nutraukti neteisėtus veiksmus ir nurodant įleisti juos į aptvertą teritoriją tam, kad jie galėtų suteikti pagalbą J. S. ir atlikti savo pareigas, o J. S. nepaklusus, policijos pareigūnams panaudojus prieš jį ašarines dujas, kaltinamasis ir toliau priešinosi policijos pareigūnams. Atsitraukęs nuo vartelių, pasiėmė iš namų kirvį ir mačetę bei, mosikuodamas jais ir sakydamas, kad jis tuoj parodys, artinosi prie pareigūnų, neragavo į pareigūnų reikalavimus pavojingus daiktus padėti. Tokiais savo veiksmais J. S., veikdamas tiesiogine tyčia, grasino tuoj panaudoti fizinį smurtą prieš policijos pareigūnus.

Be pirmiau aptartų įrodymų, J. S. kaltę dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina jo paties parodymai; įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kuriais nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu, J. S. gyvenamojo namo kieme buvo rasti ir paimti kirvis ir mačetė, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys. Įvertinęs šiuos byloje surinktus įrodymus kaip visumą, teismas sprendžia, kad J. S. veiksmai yra tinkamai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį, nes jie atitinka visus šio jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl ligos

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėja pareiškė teismui prašymą spręsti byloje klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos. Advokatė pažymėjo, kad J. S. turi rimtų problemų su sveikata, dūsta, negali normaliai judėti, taip pat turi kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam reikalingas nuolatinis gydymas, todėl negalės atlikti bausmės. Pasak gynėjo,šias aplinkybes patvirtina Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas dėl dalyvumo lygio, kuriuo nustatyta, kad J. S. diagnozuota: (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 140–142). VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės santaros klinikos pateiktuose dokumentuose esantys duomenys taip pat patvirtina, kad J. S. diagnozuota: (duomenys neskelbtini), dėl ko kaltinamąjį vargina dusulys, pritrūksta oro net šnekant. Taip pat į bylą buvo pateikti ir medicininiai dokumentai, kurie patvirtina, kad J. S. 2024 m. vasario 14 d. diagnozuota (duomenys neskelbtini).

Pagal BK 76 straipsnio 1 dalį nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Ar asmuo serga sunkia nepagydoma liga, nustatoma vadovaujantis Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) (toliau ? Aprašas). Aprašo 2 punkte nurodoma, kad sunki nepagydoma liga tai liga, nurodyta Sunkių nepagydomų ligų sąraše (1 Aprašo priedas).

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo sąlygų, todėl šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Dėl bausmių skyrimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 286 straipsnyje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes J. S., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. J. S. padarė tyčines baigtas nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui bei valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką, nustatytą BK 286 straipsnyje, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). J. S. anksčiau neteistas (b. t. 2, b. l. 67–70), administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu baustas už keturis kartus, baudos sumokėtos (b. t. 2, b. l. 71–75), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju (b. t. 2, b. l. 76–78). Byloje nėra duomenų apie J. S. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamojo sveikatos būklė nuolat reikalauja itin brangiai kainuojančio gydymo, tą aplinkybę, kad J. S. dėl jam nustatytų susirgimų negalėtų atlikti viešųjų darbų bausmės, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 30 (trisdešimt) parų areštą, o už nusikalstamą veiką nustatytą BK 286 straipsnyje – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams. Nustatydamas kaltinamajam skirtinų bausmių dydžius teismas, be kita ko, atsižvelgia į nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jų padarymo faktines aplinkybes, sukeltų padarinių sunkumą.

Kaltinamajam skirtinos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, tarpusavyje bendrintinos visiško bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės (8 mėnesių) pridedant visą švelnesnę bausmę (30 parų areštą) paskiriant J. S. subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. S. skiriama subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).???

Vadovaudamasis pirmiau aptartomis BK nuostatomis, šiuo klausimu formuojama teismų praktika ir atsižvelgdamas į tai, kad J. S. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, teismo nuosprendžio priėmimo dieną galiojančių administracinių nuobaudų neturi, taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad po nusikalstamų veikų, inkriminuotų kaltinamajam šiame baudžiamajame procese, jis būtų vėl pažeidęs teisės aktų nustatytus reikalavimus, tą aplinkybę, kad šiuo metu J. S. yra diagnozuota plaučių liga, dėl kurios jam tenka reguliariai taikyti stacionarų gydymą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, J. S. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 1 (vienerių) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 10 punktais, J. S. įpareigotinas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Spręsdamas klausimą dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, kuri, teismo vertinimu, yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010, 2K-329/2013 ir kt.).

Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas ir jo termino nustatymas yra teismo teisė. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltinimui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis.

Byloje nustatyta, kad J. S. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – variuodamas transporto priemonę pasišalino iš eismo įvykio bei iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Pažymėtina, kad kaltinamasis padarė šiurkštų teisės pažeidimą. Įvertinus tai, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, J. S. tikslinga uždrausti naudotis šia specialiąja teise (BK 68 straipsnis).

Nustatydamas uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad, bylos duomenims, J. S. kraujyje nustatyta etilo alkoholio koncentracija siekė 2,39 promiles alkoholio, toks neblaivumo laipsnis ženkliai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis sukėlė eismo įvykį, kurio metu automobilis nulėkė nuo kelio, nesulaukė policijos pareigūnų ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Savo veiksmais kaltinamasis sutrukdė policijos pareigūnams nustatyti visas eismo įvykio aplinkybes, tarp jų ir tai, ar eismo įvykio metu J. S. buvo (ne)blaivus.

Tačiau vadovaujantis pirmiau aptarta teismų praktika, šiuo atveju būtina įvertinti ne tik įvykdytą veiką, jos pavojingumą, bet ir kaltinamojo asmenybę. Minėta, kad remiantis bylos duomenimis, kaltinamasis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą, per pastaruosius penkerius metus baustas administracine tvarka keturis kartus už KET pažeidimus, tačiau nėra nei karto baustas už vairavimą esant neblaiviam, visos baudos sumokėtos įstatyme nustatytais terminais, paskutinį kartą baustas 2023 m. gegužės 9 d. už administracinį nusižengimą, įvykdytą 2022 m. spalio 7 d. Teismo nuosprendžio priėmimo dieną, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

Įvertinus šias sprendžiamam klausimui reikšmės turinčias aplinkybes kaip visumą, kaltinamajam nustatytinas 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. (b. t. 2, b. l. 40–44), t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, J. S. paskyrimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023, konstatavo, kad privalomos sąlygos atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo fakto, o tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės neįmanomas. Šios pozicijos laikomasi formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022). Šiose nutartyse, be kita ko, nurodyta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tai atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą. BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu J. S., vairavo jam nuosavybės tise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 56), vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, ši transporto priemonė iš kaltinamojo konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl kitų proceso klausimų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė patikslintą pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų priteisimo iš kaltinamojo, kurioje nurodyta, jog dėl kaltinamajam J. S. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro 153,34 eurų (b. t. 2, b. l. 131–134, 160), kuriuos prašoma priteisti iš kaltinamojo.

Šioje baudžiamojoje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis nemoka proceso kalbos, siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į gynybą, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu tam, kad būtų tinkamai užtikrintas kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, vadovaujantis imperatyvia įstatymo nuostata. Pažymėtina, kad teismo paskirtas gynėjas nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, 2024 m., birželio 3 d. nutartimi antrinės teisinės pagalbos teikimas kaltinamajam buvo nutrauktas, jam sudarius teisinių paslaugų sutartį su savo pasirinkta gynėja. Esant šioms aplinkybėm darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš J. S. neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, tad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkintinas.

2023 m. rugpjūčio 30 d. prokuroro nutarimu iki 2024 m. vasario 29 d. laikinai apribotos J. S. nuosavybės teisės į automobilį „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą (b. t. 1, b. l. 59–63). 2024 m. vasario 21 d. ir 2024 m. gegužės 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas nuo iki 2024 m. lapkričio 30 d. (b. t. 1, b. l. 74–78; b. t. 2, b. l. 118?119). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas J. S. nuosavybės teisių apribojimas į jam nuosavybės teise priklausantį, pirmiau nurodytą automobilį, paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintinas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. t. 2, b. l. 25–28), dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. t. 2, b. l. 46– 52) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. t. 2, b. l. 40–44), paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nuoplovos Nr. 1 ir Nr. 2, paimtos iš automobilio Land Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir supakuotos į voką, perduotos saugojimui į saugojimo kamerą (A. Vivulskio g. 43, Vilnius) (b. t. 1, b. l. 46–47); du vienetai stiklainių su nuo automobilio Land Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairo paviršiaus paimto kvapo pėdsakais ir foniniu kvapu iš automobilio salono, kurie saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdyboje (b. t. 1, b. l. 48); kirvis ir mačetė, perduoti saugojimui į saugojimo kamerą (A. Vivulskio g. 43, Vilnius) (b. t. 1, b. l. 125– 126), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini; vyriški šortai (b. t. 1, b. l. 165), perduoti saugojimui į saugojimo kamerą (A. Vivulskio g. 43, Vilnius), grąžintini J. S., pastarajam nepageidaujant jų atsiimti, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo ir garso įrašais, gautais iš bendrojo pagalbos centro ir policijos pareigūnų kūno kamerų, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos; J. S. medicininiai dokumentai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „Sanum medicale“ klinikai, esančiai adresu Vilnius, Parko g. 2.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

J. S. (J. S.), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų areštą.

J. S. (J. S.), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, J. S. (J. S.) paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirti jam subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. S. (J. S.) galutinę bausmę ? 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 7, 10 punktais, J. S. (J. S.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant J. S. (J. S.) laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti J. S. (J. S.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią J. S. (J. S.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę VĮ „Regitra“. Byloje saugomą J. S. (J. S.) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti J. S. (J. S.) baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Land Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

J. S. (J. S.) paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Land Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės ? šio automobilio konfiskavimo, vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš J. S. (J. S.) atmesti.

J. S. (J. S.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nuoplovas Nr. 1 ir Nr. 2 paimtas iš automobilio Land Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir supakuotas į voką, perduotas saugojimui į saugojimo kamerą (A. Vivulskio g. 43, Vilnius); du vienetus stiklainių su nuo automobilio Land Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairo paviršiaus paimto kvapo pėdsakais ir foniniu kvapu iš automobilio salono, kurie saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdyboje; kirvį ir mačetę, perduotus saugojimui į saugojimo kamerą (A. Vivulskio g. 43, Vilnius), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; vyriškus šortus, perduotus saugojimui į saugojimo kamerą (A. Vivulskio g. 43, Vilnius), grąžinti J. S. (J. S.), pastarajam nepageidaujant jų atsiimti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, gautais iš bendrojo pagalbos centro ir policijos pareigūnų kūno kamerų, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos; J. S. (J. S.) medicininius dokumentus, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „Sanum medicale“ klinikai, esančiai adresu Vilnius, Parko g. 2.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.