Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo pasėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. V. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. balandžio 25 d. nutartimi nutarta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui D. V. už tai, kad jis nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurie 2024 m. balandžio 17 d. duomenimis sudaro 29 629,21 Eur, nesant galimybės atsiskaityti su kreditore, neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos ir nepateikė teismui pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo, taip pažeisdamas kreditorės VMI teises.

VMI įgaliotas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti institucijos atstovu nedalyvaujant. 2024 m. liepos 15 d. teisme buvo gautas VMI įgalioto atstovo raštas, kuriame nurodoma kad atsižvelgiant į pasikeitusią teismų praktiką dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, VMI nepalaiko pateikto pareiškimo ir prašo teismo administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-526-1165/2024 nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad VMI pareiškime teismui pateikta informacija yra teisinga. Tuo metu, kai buvo sudaryta mokestinė paskola, iš pradžių skolą dengė, ją sumažino 5 000 Eur, bet galiausiai nebuvo pajėgūs mokėti dėl Covid-19, o dėl pakilusių žaliavų kainų įmonė tapo nekonkurencinga. Negalint dengti turimų įsipareigojimų, skola VMI augo. Įmonės būklė neblogėjo, tikėjosi, kad viskas pagerės, bet kai sąskaitos buvo areštuotos, tai jiems tapo nepakeliama. Jo niekas nepakonsultavo, kad turėjo kreiptis į teismą ir iškelti bankroto bylą. Savo kaltę pripažįsta, tačiau manė, kad bankroto bylą turi iškelti vienas iš kreditorių. Nebuvo susipažinęs su vadovo pareigas numatančiais teisės aktais, nesikonsultavo su teisininkais.

Administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 565¹ straipsnį, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai: 1) padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių; <...>. Vienos iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra tai, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir tai, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Kaip numato ANK 5 straipsnio 1 dalis, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismas pažymi, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka padaryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-112-300/2017 ir kt.).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Nagrinėjamoje byloje administracinio nusižengimo byla buvo pradėta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad D. V. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Pagal galiojančio JANĮ nuostatas, juridinio asmens nemokumo atveju pirmiausia yra pradedamas nemokumo procesas, šio proceso metu, prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra atliekama aiškiai apibrėžta ikiteisminė procedūra ir nustatytos konkrečios pareigos juridinio asmens vadovui. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte yra nurodoma, kad jeigu juridinis asmuo yra nemokus, juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

Pagal JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 4 punktą, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas taip pat privalo imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti ir vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui.

JANĮ 8 straipsnis nustato nemokumo proceso inicijavimo, kai jį inicijuoja juridinis asmuo, tvarką. JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. To paties straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota, kad pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos.

Taigi JANĮ yra išsamiai reglamentuota juridinio asmens nemokumo proceso vykdymo eiga iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurio (kreipimosi į teismą) apskritai gali ir nebūti, jei bus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Neatlikęs įstatyme įtvirtintos juridinio asmens nemokumo proceso ikiteisminės procedūros, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos proceso pradėjimo. Tokia išvada darytina ir sistemiškai aiškinant JANĮ 16 straipsnio nuostatas. Pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–4 punktus, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai. Taigi, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo tam tikrų juridinių faktų atsiradimo momento.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl to, kad nevykdomi mokėjimai valstybės biudžetui – bendrovė turi mokestinę nepriemoką, kuri susidarė nuo 2020 m. bendrovei nesumokėjus deklaruotų mokesčių. 2021 m. vasario 15 d. bendrovė buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį, tačiau 2021 m. spalio 20 d. sprendimu ji buvo nutraukta dėl sutarties sąlygų nevykdymo. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, 2022 m. balanso duomenimis, bendrovė turėjo turto už 46 955 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 31 365 Eur. Nors bendrovės įsipareigojimai neviršija jo turto vertės, bet mokesčių mokėtojas laiku negali vykdyti mokestinių prievolių, todėl laikomas nemokiu.

Taigi šiuo atveju nustatyta, jog D. V. vadovaujamai bendrovei tapus nemokia, šis nevykdė JANĮ reikalavimų, neatliko jokių realių veiksmų įmonės mokumui atkurti, neinicijavo nemokumo proceso, t. y. neatliko veiksmų, kurie turėjo būti atliekami, siekiant iškelti bankroto bylą ir nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, jis elgėsi pasyviai, tačiau vis dėlto, jo padaryta veika (neveikimas) dėl nemokumo proceso neinicijavimo neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Remiantis teismų praktika, JANĮ 5 straipsnio 1 punkto bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024).

Todėl D. V. traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo. Aiškinant priešingai, būtų nepagrįstai išplėstos administracinės atsakomybės ribos. Nesant D. V. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukiama (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 565¹ straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

nutraukti D. V. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.