Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienėrašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei V. S. ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo siųsti ieškinyje nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grąžinti neįteikti. Procesiniai dokumentai atsakovei jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), įteikti 2020 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka (pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus paliktas 2020 m. spalio17 d).

Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovui prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Tokiu atveju byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Cgates“ ir atsakovė 2014 m. gruodžio 14 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 20141212/41, 2015 m. vasario 21 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 150170, kuriomis pradinis kreditorius, esant techninėms galimybėms, įsipareigojo atsakovei teikti elektroninių ryšių tinklo aptarnavimo, interneto prieigos, kabelinės televizijos retransliavimo, mikrobangės daugiakanalės televizijos retransliavimo, telefonijos, paslaugų teikimui reikalingos įrangos nuomos ar panaudos ir/ar kitas atsakovės užsakytas paslaugas sutartyse ir pradinės kreditorės viešojo fiksuoto telefoninio ryšio paslaugos teikimo taisyklėse nustatyta tvarka, o atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai atsiskaityti už jai suteiktas paslaugas sutartyse nustatyta tvarka. Atsakovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų sutartys2019 m. sausio 8 d. pradinio kreditoriaus iniciatyva vienašališkai nutrauktos. Atsakovės skola pagal jai išrašytas PVM sąskaitas-faktūras sudaro 400,57 Eur. Duomenų, kad atsakovė iki ieškovo kreipimosi į teismą būtų atsiskaičiusi su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Pradinis kreditorius ir ieškovas 2019 m. rugpjūčio 23 d. sudarė Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. RP2019-08/01 ir xlsx formato Priedą Nr. 1, kuriais pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingų asmenų skolas, tarp jų ir į atsakovės skolą. Ieškovas2019 m. rugsėjo 30 d. atsakovės gyvenamosios vietos adresu siųstu pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo teisių į jos skolą perleidimą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo perleidimą atsakovei pranešta 2019 m. rugsėjo 30 d. jos gyvenamosios vietos adresu siųstu pranešimu, t. y. tinkamai. Papildomai pažymėtina, jog kai skolininkas nėra įvykdęsreikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).Taigi, atsakovei neįvykdžius sutartinės prievolės atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi, įsiskolinimas ieškovui priteistinas iš atsakovės (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Pagal CK 6.156 straipsnį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Paslaugų sutartimi paslaugų teikėjas įsipareigoja kitos šalies užsakymu teikti tam tikras nematerialaus pobūdžio paslaugas, tarp jų ir atlikti tam tikrus veiksmus, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, CK 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.716 straipsnio 1 dalimi,ieškovui iš atsakovės priteistina 400,57 Eur skolos.

Pagal CK 6.63 straipsnio 2 dalį, nuo to momento, kai skolininkas yra laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas yra atleidžiamas nuo prievolės. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 20,00 Eur skolos išieškojimo ikiteismine tvarka ir administravimo išlaidų yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Šios palūkanos, vykdančios nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti Atsižvelgiant į tai, kad, perimdamas reikalavimo teisę ieškovas įgijo ir su ja susijusias papildomas teises, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 27,95 Eur kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d., yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentųdydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (448,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos patirtos 63,40 Eur bylinėjimosi išlaidos – 136,00 Eur žyminio mokesčio ir 121,00 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punkto 5 ir 7 dalys).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Priteisti iš atsakovės V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance” (j. a. k. 302528679) 400,57 Eur (keturi šimtai eurų, 57 ct) skolos, 20,00 Eur (dvidešimt eurų, 00 ct) skolos išieškojimo ikiteismine tvarka ir administravimo išlaidų, 27,95 Eur (dvidešimt septyni eurai, 95 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 448,52 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 136,00 Eur (vienas šimtas trisdešimt šeši eurai, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.