Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1462-798/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-10-27Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-03-07Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2013-10-25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-07
Bylos Nr.
2A-1462-798/2013
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02392-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė, Laima Gerasičkinienė, Antanas Rudzinskas (pran.)
Suinteresuotas asmuo
R. P., V. V., Vilniaus
Pareiškėjas
E. V., T. V., J. V.
Kategorijos
  • 114.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1462-798/2013 (S)Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02392-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 114.9.3. 2; 121.14;121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Rudzinsko (pranešėjas), kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. V., T. V. ir J. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – V. V., R. P., Vilniaus raj. civilinės metrikacijos skyriui ir Vilniaus rajono 3 notarų biuro notarui Tomui P. V., dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai E. V., T. V. ir J. V. pateikė pareiškimą suinteresuotiems asmenims – V. V., R. P., Vilniaus raj. civilinės metrikacijos skyriui ir Vilniaus rajono 3 notarų biuro notarui Tomui P. V. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie yra S. S. sūnūs, bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po savo tėvo S. S. ir senelio I. S. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėję turtą valdyti.

Nurodė, kad jų tėvas S. S. nuo 1982 m. iki savo mirties 2007-09-06 gyveno faktinėje santuokoje su jų motina V. V.. Nurodo, kad jų tėvai nebuvo susituokę, bet visą laiką gyveno kaip šeima, kartu, tėvas juos užaugino, niekada nebuvo palikęs. Dėl pareiškėjams nežinomų priežasčių jų gimimo liudijimuose tėvu buvo įrašytas V. S. I., nors tikrasis tėvas buvo S. S. I., tačiau motinos pavardė – V. Nurodo, kad šias aplinkybes gali paliudyti daugybė liudininkų. Norėtų paveldėti po tėvo mirties likusį turtą, todėl prašo nustatyti šį juridinį faktą.

Pareiškėjai E. V., T. V. ir J. V. pateikė pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po jų tėvo S. S. mirties 2007-09-06, priėmė esamą palikimą, bei faktiškai pradėjo valdyti turtą – ¾ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai paaiškino, kad likusi namo dalis priklauso jų tėvo seseriai R. P.. Palikimą pareiškėjai priėmė faktiškai pradėdami visą turtą valdyti iš karto po tėvo mirties. Jie gyvena name, moka mokesčius, prižiūri žemės sklypą ir namą, atliko savo namo dalies remontą. ¼ dalis statinių: gyvenamojo namo, pastato-kiemo rūsio, ūkinio pastato nuosavybės teise priklausė jų 2007-09-06 mirusiam tėvui S. S., o ½ - jų 2000-02-18 mirusiam seneliui I. S. - mirusio jų tėvo S. S. tėvui, ir ¼ dalis jų tetai, tėvo seseriai R. P.. Jų tėvas S. S. ir tėvo sesuo R. P. kiekvienas priėmė po ¼ dalį savo tėvo, pareiškėjų senelio I. S. palikimo - gyvenamojo namo, pastato-kiemo rūsio, ūkinio pastato. Dėl likusios nepaveldėtos minimo seneliui priklausiusio turto - gyvenamojo namo, pastato-kiemo rūsio, ūkinio pastato dalies paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas, nes notaras laukė kitų dviejų mirusiojo I. S. vaikų – V. S. ir J. S. –Stefanovič apsisprendimo dėl palikimo priėmimo, tačiau pastarieji į notarą taip ir nesikreipė, tada šią palikimo dalį priėmė pareiškėjai E. V., T. V. ir J. V. už savo mirusį tėvą, kuris dėl to turto nespėjo sutvarkyti dokumentų, nors faktiškai jį valdė iki savo mirties. Nurodo, kad statinių žemės sklypo nuosavybės teisės yra atkurtos jų mirusiam seneliui I. S., o pareiškėjai E. V., T. V. ir J. V. šį žemės sklypą valdo ir naudojasi.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. V. palaikė pareiškėjų reikalavimus, paaiškino, kad ji yra pareiškėjų motina, jos sūnūs yra vieninteliai įstatyminiai mirusiojo turto paveldėtojai. Ji su vyru S. S. pragyveno 24 metus, bet santuokos neįregistravo. Ji eidama registruoti gimusių vaikų, nenurodydavo tėvo, pasakydavo tik jo vardą ir tėvavardį, civilinės metrikacijos darbuotojai jos pavardę vaikams įrašydavo savo iniciatyva. Vaikų tėvas, tėvystę visą laiką pripažino, vaikams augant, nuolat ruošėsi pakeisti vaikų pavardes į savo. Suinteresuotas asmuo V. V. pripažino, kad viena priežasčių, sąlygojusių minimos situacijos atsiradimą – socialinės išmokos jai, kaip vienišai motinai. Palikimą pareiškėjai – jos sūnūs priėmė faktiškai pradėdami visą turtą valdyti iš karto po jų tėvo S. S. mirties. Jie namui priskirtoje žemėje sodina ir augina daržoves, moka mokesčius, prižiūri namą ir ūkio pastatus.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus raj. civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime nurodė, kad sutinka, kad pareiškimas būtų tenkinamas, pateikė prašymą bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, byla nagrinėjama jo atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens Vilniaus rajono 3 notarų biuro notaras T.P. V. pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepime nurodydamas, kad pareiškimo tenkinimą palieka teismo nuožiūrai, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens R. P. atstovė advokatė teismui paaiškino, kad atsiliepimas į pareiškimą buvo parašytas skubotai, R. P. galvojo, kad pareiškėjai pretenduoja ir į jos paveldėtą turto dalį, todėl atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, tačiau susipažinus su pareiškimu ir bylos medžiaga jos atstovaujamoji su pareiškėjų pareiškime išdėstytais prašymais sutiko, ji pripažįsta, kad pareiškėjai yra jos brolio S. S. vaikai ir turi teisę į palikimą po jų tėvo mirties. Jie namui priskirtoje žemėje sodina ir augina daržoves, moka mokesčius, prižiūri namą ir ūkio pastatus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27d. sprendimu pareiškėjų E. V., T. V. ir J. V. pareiškimą tenkino: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) T. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) yra S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2007-09-06, sūnūs. Juridinis faktas nustatytas tikslu pareiškėjams E. V., T. V. ir J. V. priimti palikimą po tėvo S. S. mirties.

Turto paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2000-02-18 mirus I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) jo sūnus S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs turtą - ¾ gyvenamojo namo, kiemo rūsio, ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) valdyti, palikimą priėmė, o E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) T. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2007-09-06, palikimą, nuo jo atsiradimo dienos.

Teismas konstatavo ištirtų įrodymų pagrindu, o būtent: Šatrininkų seniūnijos 2011-08-22 pažyma apie E. V., T. V. ir J. V. deklaruotą gyvenamąją vietą Rytų g. 24, Šatrininkų k., Šatrininkų sen., Vilniaus raj. (b.l. 29-31), fotonuotraukas (b.l. 9-11), kitus byloje esančius dokumentus, bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti prašomus nustatyti faktus patvirtinančių dokumentų, daro išvadą, kad pareiškimas yra įrodytas ir tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 2 d. 9 p., 445 str.). Vertinant visų įrodymų visumą buvo nustatyta, kad E. V., T. V. ir J. V. yra S. S. (mirusio 2007-09-06) sūnūs, o S. S. yra E. V., T. V. ir J. V. tėvas.

Šalies argumentai

Pareiškėjų E. V., T. V. ir J. V. pareiškime ir jų teismo posėdyje išdėstyti paaiškinimai, pareiškėjų motinos V. V. parodymai, mirusiojo S. S. sesers R. P. ir jos atstovės advokatės paaiškinimai ir išdėstyta pozicija, kad ji žino, kad pareiškėjai yra jos brolio S. S. vaikai ir turi teisę į palikimą po jų tėvo mirties, suinteresuoto asmens – Vilniaus raj. civilinės metrikacijos skyriaus pozicija, bei suinteresuoto asmens Vilniaus rajono 3 notarų biuro notaro T.P. V. pozicija, bei byloje esantys, aukščiau išvardinti, bei dokumentai: I. S. 2000-02-21 mirties liudijimas (b.l. 25), sąskaitų už elektrą apmokėjimo kopijos (b.l. 32-34), Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2005-01-12 pranešimas dėl atkurtų nuosavybės teisių (b.l. 12), 2011-08-29 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (b.l. 43-48), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 49-51) ir kiti byloje esantys rašytiniais įrodymai, patvirtintino, kad 2000-02-18 mirus I. S., pareiškėjų tėvas S. S., faktiškai pradėjęs turtą - ¾ gyvenamojo namo, kiemo rūsio, ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) valdyti, palikimą priėmė, o pareiškėjai E. V., T. V. ir J. V. po savo tėvo S. S. mirties 2007-09-06, faktiškai pradėję palikėjo paliktą turtą valdyti, bei rūpintis juo kaip savu, palikimą – visą S. S. jo mirties metu priklausiusį turtą, priėmė (CK 5.51 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo – apeliantė R. P. pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011m. spalio 27 d. sprendimą dalyje dėl juridinės reikšmės fakto nustatymo, kad 2000-02-18 mirus I. S., jo sūnus S. S. faktiškai pradėjęs turtą pradėjęs turtą - ¾ gyvenamojo namo, kiemo rūsio, ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) valdyti, palikimą priėmė, o E. V., T. V. ir J. V. priėmė S. S., mirusio 2007-09-06, palikimą nuo jo atsiradimo dienos ir priimti naują sprendimą panaikintoje dalyje.

Apeliantė su priimtu teismo sprendimu nesutinka dėl abiejų palikimo priėmimo faktų nustatymo. Teigia, kad šio sprendimo neteisėtumą įrodo teismui pateiktas 2001 m. liepos 27 d. išduotas Vilniaus rajono notarų biuro notarės D. S. paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kuriame nurodyta, kad 2000 m. vasario 18 d. mirusio I. S. paveldimo turto įpėdiniai yra mirusiojo vaikai R. P. ir S. S.. Paveldėjimo liudijimas buvo išduotas abiems į ½ turto dalį, kiekvienam po ¼ dalį. Nors paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas įpėdinių valia buvo atidėtas dėl kitų dviejų įpėdinių pagal įstatymą: V. S. ir J. S., kurie buvo pašaukti paveldėti likusią mirusiojo turto dalį. Taigi apeliantė teigia, kad šie rašytiniai dokumentai: išduotas paveldėjimo liudijimas jau į ½ turto dalį, nes kiti du mirusiojo vaikai neatsišaukė jo priimti ir Nekilnojamo turto registro išrašas teismui, kuriame įregistruotos R. P. daiktinės teisės į ½ turto dalį, įrodo, kad I. S. palikimas buvo priimtas laiku jo pirmosios eilės įpėdinių pagal įstatymą pareiškimais kreipiantis į notarą. Remiantis nurodytais motyvais, apeliantės teigimu, negalėjo būti nustatytas juridinės reikšmės faktas, kad vienas iš įstatyminių įpėdinių S. S. priėmė palikimą dalimis: ¼ dalį pareiškimu kreipdamasis į notarų biurą, o ½ turto dalį – faktiškai pradedant valdyti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjai E. V., T. V. ir J. V. prašo teismo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-10-27 dienos spendimą dėl juridinių faktų nustatymo nepakeistą. Remdamiesi tuo, kad apeliacinį skundą pateikęs suinteresuotas asmuo R. P. nei teismo posėdžių metu, nei rengdama atsiliepimą į pareiškimą neprieštaravo dėl juridinių faktų nustatymo, todėl pareiškėjai nemato priežasties naikinti sprendimą šioje dalyje. Pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu dėl juridinio fakto nustatymo, pateikė teismui rašytinius įrodymus, taip pat šiam faktui nustatyti būtinas aplinkybes patvirtino posėdžio metu apklausti liudytojai. Pareiškėjai teigia, kad apeliantė R. P. prašydama teismo naikinti sprendimą dėl juridinio fakto, kad pareiškėjai pradėjo faktiškai valdyti turtą po tėvo S. S. mirties, pažeidė LR CPK 12 str., 178 str. reikalavimus ir tokį prašymą naikinti sprendimą šioje dalyje laiko nepagrįstu, nes R. P. nepateikė įrodymų ir taip pat nepaneigė pareiškėjų pateiktų įrodymų, paaiškinimų bei liudytojų parodymų.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius su suinteresuoto asmens R. P. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nesutinka ir teigia, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Civilinės metrikacijos skyrius prašo teismo palikti pirmosios instancijos teismo 2011-10-27 sprendimą nepakeistą ir suinteresuoto asmens R. P. apeliacinį skundą atmesti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1- 2 d.). Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas iš esmės tenkintinas, pripažįstant, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 str. 1 p.).

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje surinktų ir įvertintų įrodymų pakanka pripažinti, jog 2000-02-18 mirus I. S., jo sūnus S. S., faktiškai pradėjęs turtą - ¾ gyvenamojo namo, kiemo rūsio, ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) valdyti, palikimą priėmė, o E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) T. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2007-09-06, palikimą, nuo jo atsiradimo dienos. Tačiau su šiomis teismo išvadomis sutikti negalima.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.1 p. nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). To paties Senato Nutarimo 13 p. nustatyta, kad jeigu į turtą yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas (CK 5.8 str.), o 1.3 punktu išaiškinta, kad kai pareiškėjų prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių, kaip yra šiuo atveju (pirma turi būti nuginčytas minėtas paveldėjimo teisės liudijimas), teismas atsisako priimti tokį pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK137 str. 2 d. 1 p.), o jeigu jis priimtas – bylą nutraukia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis, civilinė byla 3K-7-24/2008).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. S. po savo tėvo I. S. mirties, kreipėsi į Vilniaus rajono notarų biurą. Jam bei apeliantei R. P. 2001 m. liepos 27 d. Vilniaus rajono notarų biuro notarė D. S. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kuriame nurodyta, kad 2000 m. vasario 18 d. mirusio I. S. paveldimo turto įpėdiniai yra mirusiojo vaikai R. P. ir S. S.. Paveldėjimo liudijimas buvo išduotas abiems į ½ turto dalį, t.y. kiekvienam po ¼ dalį (b.l. 15).

Pažymėtina, kad 2011 m. rugpjūčio 29 d. apeliantei R. P. buvo išduotas Vilniaus rajono notarų biuro notarės D. S. paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kuriame nurodyta, kad dukra R. P. paveldi ½ turto dalį mirusio I. S. turto, tame ir ½ nekilnojamojo daikto- gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 43-47). Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai negali paveldėti daugiau turto, negu priklausė jų mirusiajam tėvui S. S. ir jų paaiškinimai ir pateikti įrodymai negali paneigti oficialių rašytinių įrodymų - notaro išduotų 2001 m. liepos 27 d. bei 2011 m. rugpjūčio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų (CPK 197 str.).

Taigi apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad pareiškėjų tėvui S. S., po jo tėvo I. S. mirties per nustatytą terminą buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir atsižvelgiant į tai, kad apeliantė R. P. paveldėjo ½ turto dalį mirusio I. S. turto, o teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies), todėl ypatingąja teisena pareiškėjų prašomas nustatyti faktas negali būti nustatomas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškimą dalyje nagrinėti civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), priėmęs pareiškimą, teismas turėjo nutraukti bylą dalyje (CPK 293 str. 1 p.), tačiau apeliacinės instancijos teismas priima atitinkamą sprendimą ir civilinę bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjai E. V., T. V. ir J. V. po savo tėvo S. S. mirties 2007-09-06 ir senelio I. S. mirties priėmė faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 293 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti dalyje ir bylą pagal pareiškėjų E. V., T. V. ir J. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – V. V., R. P., Vilniaus raj. civilinės metrikacijos skyriui ir Vilniaus rajono 3 notarų biuro notarui T. P. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjai E. V., T. V. ir J. V. po savo tėvo S. S. mirties 2007-09-06 ir senelio I. S. mirties priėmė faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti, nutraukti.

Kolegijos pirmininkas Antanas RudzinskasTeisėjai Laima GerasičkinienėJūratė Varanauskaitė