Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-24 · Administracinė byla Nr. I-252-583/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-24
Bylos Nr.
I-252-583/2017
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01555-2016-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
UAB „Raudonės malūnas“
Atsakovas
Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-252-583/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01555-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 14.5; 55.1.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Dianai Šėperienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui Gintarui Stūgliui,atsakovo atstovams Justinai Bertulytei, Margaritai Karūnienei, Vidui Narbutui,

2017 m. sausio 10 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Raudonės malūnas“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB „Raudonės malūnas“ (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi skundu į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Atsakovas) 2015 m. sausio 15 d. nutarimą juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniui Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo byloje Nr. 1 (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamu nutarimu Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės skyrius Pareiškėjui skyrė 6220.00 Eur baudą už Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto, pažeidimus, o būtent – už netinkamą pareigos rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu vykdymą. Pareiškėjas teigia, kad skiriant baudą Atsakovas įvertino, jog Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta sunkinanti aplinkybė – nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojas toliau pažeidinėjo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, nevykdydamas priežiūros darbų.

Pareiškėjas pažymi, kad sutinka su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės skyriaus nustatytais NKPAĮ pažeidimais, tačiau prieštarauja Nutarimu jam paskirtos baudos dydžiui. Pareiškėjo nuomone, bauda yra nepagrįstai ir neproporcingai didelė, neatitinka padarytų teisės pažeidimų dydžio. Pabrėžia, jog Atsakovas skirdamas piniginę sankciją nesilaikė NKPAĮ 31 straipsnio 3 dalyje nustatytų baudos dydžio nustatymo kriterijų, neįvykdė pareigos motyvuoti skiriamos baudos didinimą, netinkamai taikė NKPAĮ 31 straipsnio 5 dalies normas ir nepagrįstai konstatavo Pareiškėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tolimesnį NKPAĮ reikalavimų pažeidinėjimą, nepaisant kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus. Pareiškėjo nuomone, aukščiau paminėta NKPAĮ 31 straipsnio 5 dalyje nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė turėtų būti vertinama ne kaip jau nustatyto pažeidimo nepašalinimas, tačiau kaip naujų NKPAĮ pažeidimų darymas. Atsakovas skundžiamame nutarime nenurodė, jog Pareiškėjas atliko naujus NKPAĮ pažeidimus. Atkreipia dėmesį, jog nei nutarimo priėmimo metu, nei patikrinimo metu neturėjo galimybės nedelsiant įvykdyti Atsakovo pareigūnų reikalavimų, tačiau šiuo metu visi patikrinimo metu nustatyti NKPAĮ pažeidimai yra pašalinti, apie tai informavo Atsakovą ir pastarasis nebeturi Pareiškėjui jokių pretenzijų dėl netinkamo teisės aktų nuostatų laikymosi. Pareiškėjas skunde nurodo, kad įvertinus, jog Atsakovas nagrinėdamas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo bylą, netinkamai taikė NKPAĮ 31 straipsnio nuostatas ir todėl Pareiškėjui buvo paskirta neproporcingai didelė bauda yra pagrindas panaikinti ar pakeisti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės skyriaus 2015 m. sausio 15 d. nutarimą juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniui Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo byloje Nr. 1.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas Gintaras Stūglys nurodo, jog palaiko skundą jame nurodytų argumentų pagrindu, prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundo argumentais nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad vadovaujantis NKPAĮ 31 straipsnio 2 dalimi už šio įstatymo pažeidimą juridiniams asmenims ar kitoms organizacijomis ar jų padaliniams skiriama bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vienuolikos tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų. Pažymi, jog NKPAĮ 31 straipsnio 3 dalis numato, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, mąstą, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kitas reikšmingas aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Atsakovas pažymi, kad atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovas – UAB „Raudonės malūnas“ direktorius V. K. – dalyvavo Atsakovo pareigūnui šiam juridiniam asmeniui surašant 2014 m. gruodžio 16 d. protokolą juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniui Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimą Nr. 9 bei protokolą pasirašė. Pažymi, jog atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovas atsisakė pateikti paaiškinimus žodžiu, aplinkybių, kurias galima vertinti kaip atsakomybę lengvinančias, nenurodė, taip pat Atsakovas pasirašytinai buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau į bylos nagrinėjimą neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Kadangi Atsakovo atstovui protokolo surašymo metu paaiškinimus, įskaitant dėl galimai atsakomybę lengvinančių aplinkybių, Pareiškėjo atstovas pateikti atsisakė, o bylos nagrinėjime nedalyvavo, todėl Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pagal NKPAĮ 31 straipsnio 5 dalį atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo šio įstatymo reikalavimus, nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus. Atkreipia dėmesį, jog Nutarime nurodyti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės skyriaus surašyti reikalavimai atlikti būtiniausius priežiūros darbus, kurių neatlikimas kelia grėsmę fizinei pastato būklei, gaisro pavojų, neatitinka sanitarijos normų, kas spartina autentiškų savybių kitimą ir sudaro sąlygas vandalizmo atvejams, buvo nevykdomi nuo 2013 m. sausio 21 d. iki 2014 m. gruodžio 11 d. t. y. beveik dvejus metus. Pažymi, kad per minėtą laikotarpį UAB „Raudonės malūnas“ direktoriui už teisėtų Atsakovo Tauragės skyriaus pareigūnų reikalavimų nevykdymą dvi nuobaudas yra skyręs Jurbarko rajono apylinkės teismas. Pabrėžia, kad aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog Pareiškėjas, nevykdydamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės skyriaus reikalavimuose nurodytų Raudonės rezidencinės pilies komplekso malūno priežiūros darbų, sistemingai nevykdė kultūros paveldo objekto valdytojo pareigų, apibrėžtų NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte, todėl Nutarime pagrįstai nustatyta Pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir paskirta bauda yra pagrįsto dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Atsakovo atstovė Margarita Karūnienė nurodė, kad Raudonės rezidencinės pilies komplekso malūnas turi nacionalinio lygmens reikšmingumo statusą, šis objektas yra svarbus nacionaline prasme ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu yra pripažintas saugomu viešajam pažinimui ir naudojimui, todėl šiam objektui būtina atitinkama priežiūra ir valdymas, tačiau Pareiškėjas ignoruodavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės skyriaus reikalavimus pašalinti nustatytus trūkumus. Sutinka, jog pasikeitus UAB „Raudonės malūnas“ direktoriui jaučiami teigiami pokyčiai, kultūros paveldo objekto tikrinimo metu nustatyta, kad pašalinti visi ankstesnių patikrinimų metu nustatyti esminiai trūkumai.

Teismo posėdžio metu Atsakovo atstovas Vidas Narbutas paaiškino, jog svarstant skirtinos baudos dydį buvo atsižvelgta į tai, kad Pareiškėjo lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl vadovaujantis teisės aktais priimtas sprendimas skirti baudą artimą sankcijoje nurodytam vidurkiui, tačiau didesnę nei vidurkis. Nurodė, jog neprieštarautų jeigu paskirtos baudos dydis būtų sumažintas.

Teismo posėdžio metu Atsakovo atstovė Justina Bertulytė nurodė, jog neprieštarautų, kad teismas spręsdamas dėl Pareiškėjui paskirtos piniginės baudos dydžio proporcingumo jo atliktiems neteisėtiems veiksmams atsižvelgtų į tai, kad po nutarimo priėmimo Pareiškėjas tinkamai vykdė NKPAĮ nustatytas nekilnojamojo kultūros objekto valdytojo pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2015 m. sausio 15 d. nutarimo juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniui Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo byloje Nr. 1 teisėtumo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2014 m. gruodžio 16 d. surašė protokolą juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniui už Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimą Nr. 9, kurio pagrindu priimtas skundžiamas 2015 m. sausio 15 d. nutarimas juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniui Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo byloje Nr. 1. Nutarime nurodyta, jog Pareiškėjas netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu, t. y. nuo 2013 m. sausio mėn. Raudonės pilies malūno valdytojas nevykdė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės teritorinio padalinio pareigūnų teisėtų reikalavimų, teiktų siekiant išsaugoti Raudonės pilies malūno ir jo teritorijos gerą fizinę būklę: neužsandarino šiaurės fasade esančio bokšto dvejų durų angų, nesutvarkė lietaus vandens nuvedimo sistemos pietryčių, pietvakarių, šiaurės rytų, šiaurės vakarų bokštų sandūrose su fligeliais, netvarkė kultūros paveldo objekto teritorijos. Nutarime nurodyta, kad Pareiškėjui nevykdant nuolatinių priežiūros darbų blogėja pastato fizinė taip pat vertingųjų savybių būklė: nesutvarkius lietaus vandens nuvedimo sistemos, buvusių lietvamzdžių vietose lietaus vanduo nuo stogo teka tiesiai ant malūno sienų, dėl ko vyksta mūro erozija, neužsandarintame rūsyje kaupiasi šiukšlės, prie dyzelinio variklio patalpos sienų auga krūmokšniai, malūno teritorijoje šiaurinės pusės želdiniai netvarkomi, teritorijoje auga piktžolės. Konstatuota, kad Pareiškėjas nevykdydamas kultūros paveldo objekto priežiūros darbų pažeidė NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta atsakomybė sunkinanti aplinkybė – valdytojas toliau pažeidinėjo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, nevykdydamas priežiūros darbų. Atsakovas, vadovaudamasis NKPAĮ 31 straipsniu, 31⁵ straipsnio 1 dalimi nutarė Pareiškėjui skirti 6220.00 Eur dydžio baudą.

Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pripažino, kad Atsakovas atliktų patikrinimų metu pagrįstai nustatė NKPAĮ pažeidimus, tačiau nesutinka su paskirtos baudos dydžiu. Pareiškėjo nuomone, Atsakovas skirdamas baudą nesilaikė NKPAĮ 31 straipsnio 3 dalyje nustatytų baudos skyrimo kriterijų, nutarime netinkamai motyvavo baudos didinimą, nepagrįstai nustatė Pareiškėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl paskirta bauda yra neproporcinga, neatitinka padaryto pažeidimo mąsto, prieštarauja bendriesiems protingumo ir teisingumo principams, todėl 2015 m. sausio 1 d. nutarimas Nr. 1 yra naikintinas arba keistinas sumažinant paskirtos baudos dydį.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (aktuali redakcija galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 14 d.). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad kultūros paveldo objekto valdytojas privalo prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius; istorinius želdynus – kultūros paveldo objektus prižiūrėti ir tvarkyti pagal kultūros ministro patvirtintą paveldo tvarkybos reglamentą, skirtą istorinių želdynų tvarkybai ir suderintą su Aplinkos ministerija. Taip pat aukščiau paminėto įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog kultūros paveldo objektai, jų teritorijos, kultūros paveldo vietovė tvarkoma ir veikla plėtojama – pagal paveldosaugos reikalavimus, nustatomus kultūros paveldo objektų tipiniuose apsaugos reglamentuose, tvirtinamuose Vyriausybės ir individualiuose apsaugos reglamentuose, parengtuose ir patvirtintuose kultūros ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių atskirų grupių tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimų“, patvirtinto Nekilnojamosios kultūros vertybės – statinio tipinio apsaugos reglamento 14 punkte nustatyta, kad statinio priežiūros tikslas – išsaugoti gerą fizinę šios kultūros vertybės ir jos teritorijos būklę, palaikyti tinkamą sanitarinę ir priešgaisrinę būklę, išvengti statinio ir jo teritorijos autentiškų savybių kitimo ir vandalizmo. Įvertinus aukščiau paminėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog Pareiškėjas kaip kultūros paveldo objekto valdytojas privalo nuolat vykdyti objekto ir jo teritorijos priežiūros darbus. Iš teismui pateiktų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės skyriaus surašytų 2014 m. gruodžio 11 d. kultūros paveldo objekto tikrinimo akto Nr. 246 ir 2014 m. spalio 30 d. kultūros paveldo objekto tikrinimo akto Nr. 235 bei prie paminėtų tikrinimo aktų pateiktų fotografijų, nustatyta, kad Raudonės pilies malūno šiaurės fasade esanti bokšto durų anga ir dyzelinio variklio patalpos atviros durų angos yra neužsandarintos, bokšto patalpoje yra šiukšlių ir statybinių atliekų, ant pastato stogų, bokštų atbrailų auga medeliai, objekto teritorija netvarkinga, nesutvarkyta lietaus surinkimo ir nuvedimo sistema. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog Pareiškėjas netinkamai vykdė savo, kaip kultūros paveldo objekto valdytojo, pareigas nustatytas NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Pažymėtina, jog Pareiškėjas su šiomis aplinkybėmis sutinka ir šiuo klausimu tarp šalių ginčo nėra. Atsakovas, atsižvelgdamas į patikrinimo aktuose nurodytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog Pareiškėjas pažeidė NKPAĮ nuostatas.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 31 straipsnio 1 dalis numato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio įstatymo nuostatas, atsako įstatymų nustatyta tvarka, o 2 dalyje nurodyta, jog už šio įstatymo pažeidimą juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms ar jų padaliniams skiriama bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vienuolikos tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų. Juridinių asmenų arba kitų organizacijų ar jų padalinių padaryti šio įstatymo pažeidimai nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas skunde ginčydamas atsakovo paskirtos baudos dydį nurodė, kad Atsakovas skirdamas baudą už NKPAĮ pažeidimus nesilaikė nustatytų baudos skyrimo kriterijų. NKPAĮ 31 straipsnio 3 dalis nurodo, jog konkretus pagal šio straipsnio 2 dalį skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes ir kitas reikšmingas aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime. NKPAĮ 31 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys arba kitos organizacijos ar jų padaliniai savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys arba kitos organizacijos ar jų padaliniai kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo šio įstatymo reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.

Nagrinėtoje Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo byloje Atsakovas nenustatė Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę – Pareiškėjas toliau pažeidinėjo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, nevykdydamas priežiūros darbų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog tuometinis UAB ‚Raudonės malūnas“ savininkas V. K. dalyvavo surašant 2014 m. gruodžio 16 d. protokolą Nr. 9, pasirašė protokolą, tačiau atsisakė pateikti paaiškinimus žodžiu, aplinkybių, vertintinų kaip atsakomybę lengvinančių, nenurodė. Nustatyta, jog V. K. buvo informuotas apie Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau į bylos nagrinėjimą neatvyko, Atsakovo apie neatvykimo priežastis neinformavo. Iš byloje esančių įrodymų nenustatyta, kad Pareiškėjas padėjo kompetentingoms institucijoms atliekamo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą ir t. t., todėl darytina išvada, jog Atsakovas priimdamas Nutarimą pagrįstai konstatavo, jog Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatytą.

Skunde Pareiškėjas teigia, jog Atsakovas nepagrįstai nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kaip aukščiau paminėta, viena iš NKPAĮ 31 straipsnio 5 dalyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių – tolimesnis NKPAĮ nustatytų reikalavimų pažeidinėjimas, nepaisant kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus. Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės skyrius 2013 m. sausio 21 d., 2013 m. birželio 4 d., 2013 m. rugsėjo 9 d., 2013 m. spalio 11 d., 2014 m. vasario 4 d., 2014 m. kovo 13 d., 2014 m. birželio 4 d., 2014 m. liepos 14 d. Pareiškėjui surašė reikalavimus, kuriuose nurodyti nustatyti NKPAĮ nuostatų pažeidimai, nustatyti pažeidimų pašalinimo terminai. Iš aukščiau paminėtų reikalavimų turinio matyti, jog juose nurodyti iš esmės analogiški pažeidimai – dalis pastato durų ar langų neužsandarinti, nesutvarkyta lietaus vandens nutekėjimo sistema, dyzelinio variklio patalpa neapsaugota nuo atmosferos poveikio, dalis malūno teritorijos apaugusi krūmokšnių ir medelių sąžalynais ir t. t.. Pažymėtina, jog analogiški kultūros objekto priežiūros darbų pažeidimai nurodyti ir skundžiamame Atsakovo 2015 m. sausio 15 d. nutarime Nr. 1. Vadovaujantis NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 10 punktu Atsakovas turi teisę teikti šiuo įstatymu pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams bei juridiniams asmenims ir asmenys privalo veikti atsižvelgdami į pagrįstus Atsakovo reikalavimus. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog 2013 m. – 2015 m. laikotarpiu Pareiškėjas nuolat nevykdė NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto nustatytos valdytojo prievolės prižiūrėti kultūros paveldo objektą ir jo teritoriją, nepaisant kompetentingos institucijos nuolatinių reikalavimų nutraukti neteisėtą veiklą, todėl, remiantis NKPAĮ 31 straipsnio 5 dalimi, konstatuotina, kad Atsakovas nagrinėdamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo bylą pagrįstai nustatė Pareiškėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – Pareiškėjas vykdė nuolatinius NKPAĮ nuostatų pažeidimus ir ignoravo kompetentingos institucijos reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus.

Vertinant Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2015 m. sausio 15 d. nutarimą juridiniam asmeniui ar jų padaliniui Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo byloje Nr. 1 teisėtumo aspektu, pabrėžtina, jog jis turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y., jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009). Įvertinusi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2015 m. sausio 15 d. nutarimo juridiniam asmeniui ar jų padaliniui Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo byloje Nr. 1 turinį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad minėtas administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus - yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų ir Pareiškėjo bei Atsakovo atstovų paaiškinimų visumą, konstatuojama, jog nenustatyta ginčijamo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2015 m. sausio 15 d. nutarimo juridiniam asmeniui ar jų padaliniui Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo byloje Nr. 1 neteisėtumo pagrindų, todėl Pareiškėjo skundas šioje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl paskirtos baudos dydžio pagrįstumo

Pareiškėjas skunde teigia, kad Atsakovo priimtu Nutarimu paskirtos baudos dydis prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, yra neadekvatus padarytam teisės pažeidimui, todėl prašo teismo sumažinti paskirtos baudos dydį.

Administracinėje byloje nustatyta, kad Pareiškėjas nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. netinkamai vykdė Raudonės pilies malūno ir jo teritorijos priežiūros darbus, taip pažeisdamas NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, todėl Atsakovas vadovaudamasis NKPAĮ 31 straipsnio nuostatomis Pareiškėjui paskyrė 6220.00 Eur dydžio baudą. Pareiškėjas iš esmės sutinka, jog aukščiau paminėtu laikotarpiu Atsakovo nustatyti pažeidimai yra pagrįsti, tačiau nurodė, jog atsakovas skirdamas NKPAĮ 31 straipsnio 2 dalyje nurodytos sankcijos vidurkį viršijančią baudą neatsižvelgė į padarytų pažeidimų mastą, nesivadovavo reglamentuotais baudos skyrimo kriterijais, todėl paskirtos baudos dydis prieštarauja bendriesiems teisingumo ir proporcingumo principams. Akcentuoja, jog Atsakovo nustatyti NKPAĮ pažeidimai šiuo metu yra pašalinti, Atsakovas Pareiškėjui dėl netinkamos kultūros paveldo objekto priežiūros pretenzijų nebeturi.

Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad griežtų sankcijų už teisės pažeidimus įtvirtinimas savaime (neįvertinus tam tikro teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo (sunkumo), masto, kitų požymių, kitų aplinkybių) negali būti aiškinamas kaip neteisingas ar neadekvatus tam tikram teisės pažeidimui, tačiau konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimus). Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (2007-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-773/2007; 2015-02-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015). Paminėtina, kad NKPAĮ 31⁷ straipsnio 3 dalis numato, jog skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą negu šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta minimali bauda. Atsižvelgus į aukščiau paminėtą teisinį reguliavimą ir teisminę praktiką konstatuotina, jog teismas turi diskreciją įvertinti ar Atsakovo paskirtos baudos dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, yra adekvatus Pareiškėjo padarytam teisės pažeidimui, taip pat teismas įpareigotas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, priimti teisingą, o ne formaliai teisėtą sprendimą.

Iš teismui pateikto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės skyriaus 2016 m. gruodžio 1 d. kultūros paveldo objekto tikrinimo akto Nr. 233 turinio ir prie jo pateiktų fotografijų nustatyta, kad Pareiškėjas įvykdė anksčiau teiktus atsakovo reikalavimus t. y. sutvarkė lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo sistemą, užsandarino šiaurinio bokšto dvejų durų angas, likvidavo vakarų fligelio stogo vakarų šlaito dangos defektus, išpjovė krūmokšnius, sukilusias atžalas, sąžalynus šiaurinėje teritorijos dalyje, priestato viduje ir prie jo sienų. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu Atsakovo atstovai neprieštaravo, jog teismas vertindamas paskirtos baudos dydžio proporcingumą įvykdytam teisės pažeidimui, atsižvelgtų ir į Pareiškėjo jau po ginčijamo Nutarimo priėmimo atliktus pastato ir jo teritorijos priežiūros darbus.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog net ir nustačius, kad šioje administracinėje byloje ginčijamas Nutarimas yra formaliai teisėtas, turi būti vertinama, ar sprendimas Pareiškėjui skirta 6220.00 Eur bauda yra proporcinga sankcija padarytam NKPAĮ nuostatų pažeidimui. Akcentuotina, jog Pareiškėjas neneigia, jog laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. jis netinkamai vykdė Raudonės pilies malūno ir jo teritorijos priežiūros darbus, tačiau bylos nagrinėjimo metu visi pažeidimai yra pašalinti, ką pripažįsta ir Atsakovas, todėl teismas įvertina Pareiškėjo, kuris yra juridinis asmuo, naujai paskirto vienasmenio valdymo organo atliktus veiksmus, sužinojus apie padarytą teisės pažeidimą, t. y. nedelsiant ėmėsi veiksmų sutvarkyti kultūros paveldo objektą ir jo teritoriją. Pažymėtina, kad administracinėje byloje nėra nustatyta, jog dėl neteisėtų Pareiškėjo veiksmų kultūros paveldo objektui buvo padaryta didelė ar nepataisoma žala. Taip pat paminėtina, jog NKPAĮ 1 straipsnio 1 dalimi šio įstatymo paskirtis - išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis, o ne nubausti asmenį nesilaikanti įstatymo reikalavimų.

Teismas įvertinęs Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo teisinį reguliavimą, taip pat Pareiškėjo naujai paskirto vienasmenio valdymo organo pozityvius veiksmus šalinant teisės akto pažeidimus, cituojamą šiame sprendime teisminę praktiką, teisingumo ir proporcingumo principus, konstatuoja, jog atsakovo 2015 m. sausio 15 d. nutarimas juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniui Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo byloje Nr. 1 yra pagrįstas, tačiau juo paskirta 6220.00 Eur dydžio bauda yra neadekvati padarytam pažeidimui. Todėl Pareiškėjo UAB „Raudonės malūnas“ skundas šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2015 m. sausio 15 d. nutarimas juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniui Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo byloje Nr. 1 keistinas dalyje, nutarimu paskirtąją baudą sumažinant iki 3000.00 Eur. Teismo vertinimu, toks baudos dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, yra adekvatus Pareiškėjo padarytam pažeidimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas:

nutaria:

Pareiškėjo UAB „Raudonės malūnas“ skundą tenkinti iš dalies.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2015 m. sausio 15 d. nutarimo juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniui Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo byloje Nr. 1, dalį, kuria paskirta 6220.00 (šešių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimties) eurų bauda, pakeisti ir paskirtąją baudą sumažinti iki 3000.00 (trijų tūkstančių) eurų.

Kitoje dalyje pareiškėjo UAB „Raudonės malūnas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėAušrelė Mažrimienė