- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-26
- Bylos Nr.
- e2YT-1599-1213/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00332-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Vyšniauskienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, T. M., L. L., V. P., N. M.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, T. M., L. L., V. P., N. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja teismui pateikė patikslintą pareiškimą, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjos V. S. R. mirties (duomenys neskelbtini), ji – palikėjos dukterėčia D. K., priėmė palikėjos V. S. R. palikimą faktiniu valdymu.
2. Patikslintame pareiškime nurodė, kad pareiškėja yra V. S. R. (buvusi pavardė S.), gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), dukterėčia. Pareiškėjos teigimu, jos mama turėjo seserį (vieno tėvo - S. S.) – V. S. S., gimusią (duomenys neskelbtini). V. S. S. (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos biure sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) su P. R., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir tapo V. S. R.. Pareiškėja nurodo, kad P. R. ir V. S. R. gyveno ir vedė bendrą ūkį gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi vaikų nesusilaukė, būdami garbingo amžiaus, pareiškėjos prašė visokeriopos pagalbos turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pareiškėjos teigimu, V. S. R. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis. O siekiant įteisinti pareiškėjos globą tetos V.S. R. atžvilgiu pareiškėja kreipėsi į teismą. 2011 m. balandžio 13 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-797-105/2011 V. S. R. buvo nustatyta iki 2013 m. gegužės 11 d. rūpyba ir rūpintoja paskirta pareiškėja. Vėliau, dar labiau pakrikus tetos sveikatos būklei, 2015 m. gruodžio 4 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2671-607/2015 V.S. R. buvo nustatyta rūpyba ir jos rūpintoja paskirta pareiškėja.
3. Pareiškime taip pat nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) P. R. mirė. Likusiai gyventi vienai V. S. R. reikėjo dar daugiau pagalbos ir dėmesio. Ji neturėjo artimųjų, giminaičių, kurie ją lankytų, ja domėtųsi ir panašiai. Pareiškėjos teigimu, ji buvo vienintelis asmuo, kuris betarpiškai, faktiškai virš dvidešimt metų, rūpinosi savo teta. Paskutinius tetos gyvenimo metus ja rūpinosi savo namuose. Ja buvo pakankamai sudėtinga pasirūpinti, rūpyba reikalavo didelio dėmesio, todėl tinkamai ir nepriekaištingai atlikti rūpintojos veiksmus buvo patogiau atlikti pareiškėjai savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pažymi, kad betarpiškai tuo pačiu rūpinosi ir tetos gyvenamuoju namu, žemės sklypu, esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, teta minėjo, kad nori, jog po jos mirties likęs paveldimas turtas atitektų pareiškėjai, norėjo surašyti testamentą, tačiau dėl savo sveikatos būklės to negalėjo padaryti. Suvokdama, kad su sutuoktiniu nesusilaukė vaikų ir kad pareiškėja yra praktiškai vienintelė, galinti paveldėti jos turtą giminaitė, ji nusiramino ir su pareiškėjos priežiūra tęsė savo gyvenimą. Be to, pareiškime nurodoma, kad V. S. R., būdama našle, dar metus laiko iki mirties (duomenys neskelbtini) gyveno su pareiškėja, jos vedė bendrą ūkį, naudojosi bendrais daiktais, prietaisais ir visais kitais įvairiais tetos daiktais, kurie, pareiškėjos teigimu, po tetos mirties liko pareiškėjos asmeninei nuosavybei.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjos teigimu, po V. S. R. mirties atsirado paveldimas turtas - jos su sutuoktiniu P. R. įsigyto nekilnojamojo turto 1/2 dalis (duomenys neskelbtini) - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esanti 1/2 dalis (duomenys neskelbtini) - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), teisiškai registruoti P. R. vardu.
5. Pareiškėja taip pat nurodo, jog ji - D. K., iki santuokos buvusi M., gimė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai yra A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir M. M., gimusi (duomenys neskelbtini), iki santuokos sudarymo buvusi S. Tėvai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Be pareiškėjos, tėvai susilaukė sūnaus, t. y. pareiškėjos brolio T. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu ne Lietuvoje gyvenančių dukterų – pareiškėjos seserų L. L., gimusios (duomenys neskelbtini), V. P., gimusios (duomenys neskelbtini), ir N. M., gimusios (duomenys neskelbtini).
6. Pareiškėja pažymi, jog po V. S. R. mirties (duomenys neskelbtini) į notarą per nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo niekas iš turinčių teisę paveldėti nesikreipė, po tetos V.S. R. mirties atsiradusį palikimą priėmė ji - D. K. (palikėjos dukterėčia), pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjos teigimu, dar tetai V. S. R. esant gyvai, pareiškėja prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius už jai priklausantį turtą, naudojosi ir šiuo metu tebesinaudoja jai priklausiusiais asmeniniais daiktais ir po jos mirties, be to, žinojo, kad teta neturi giminaičių pretenduojančių į jos turtą, todėl, pareiškėjos teigimu, visą paminėtą turtą ji valdė ir naudojo savo nuožiūra todėl laikytina, kad palikimą priėmė visą, nes palikimą priimti iš dalies ar su sąlyga, neleidžiama (CK 5.50 straipsnis). Niekas kitas iš įpėdinių V.S. R. turėto turto po jos mirties valdyti nepradėjo.
7. Pareiškėja, be kita ko, pažymi, jog tikėdamasis teisiškai, kaip paveldėjimo pagal įstatymą penktos eilės įpėdinė, įteisinti paveldėjimo dokumentus, 2024 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į Tauragės rajono 3-ąjį notaro biurą, prašydama išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, tačiau jai buvo atsisakyta jį išduoti, nes praleido terminą valiai išreikšti ir negali pateikti įrodymų, kad minėtą palikimą atsiradusį po tetos V. S. R. mirties priėmė. Tik tuomet, pareiškėjos teigimu, ji sužinojusi, kad tetos sutuoktinis P. R. savo turto dalį testamentu paliko kaimynui N. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat pažymi, kad gauti pažymų ar pateikti notarui ne teismine tvarka, kad palikimą, atsiradusį po tetos V. S. R. mirties ji priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, pareiškėja negali, todėl yra priversta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
8. Juridinio fakto nustatymas reikalingas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo į nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro nekilnojamojo turto 1/2 dalis ((duomenys neskelbtini)) - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esanti 1/2 dalis ((duomenys neskelbtini)) - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), teisiškai registruoti P. R.. Pareiškėja nurodo, kad po palikėjos V. S. R. mirties dėl palikimo priėmimo į notarus niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta, palikėja testamento nepaliko. Todėl mano, kad yra visos sąlygos nustatyti prašomą juridinį faktą, kuris reikalingas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
9. Suinteresuoti asmenys L. L., N. M., V. P. ir T. M. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu sutinka bei pažymėjo, jog nurodytos teisingos aplinkybės. Taip pat nurodė, jog prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
10. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, jog teismui įsitikinus, kad D. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškimo tenkinimui. Nurodė, jog VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos V. S. R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. S. R. paliktojo turto priėmimą valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos D. K. mama M. M. (iki santuokos sudarymo buvusi S.), gimusi (duomenys neskelbtini), ir palikėja V. S. R. (buvusi S.), gimusi (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), yra seserys, o pareiškėja D. K., gimusi (duomenys neskelbtini), iki santuokos buvusi M., yra palikėjos V. S. R. dukterėčia. Iš byloje pateikto Santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad V. S. S., gimusi (duomenys neskelbtini), ir P. R., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos biure sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje V. S. ir P. R. vaikų nesusilaukė.
12. Iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad P. R. mirė (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio 16 d. Tauragės rajono 3-iojo notaro biuro notarės Vitos Jurkauskienės liudijimo, notarinio registro Nr. 9344, nuorašas patvirtina, kad palikėjas P. R., miręs (duomenys neskelbtini), po savo mirties savo turto dalį testamentu paliko kaimynui N. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).
13. Iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. S. R. mirė (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad po V. S. R. mirties atsirado paveldimas turtas - jos su sutuoktiniu P. R. įsigyto nekilnojamojo turto 1/2 dalis (duomenys neskelbtini) - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esanti 1/2 dalis (duomenys neskelbtini) - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), teisiškai registruoti P. R. vardu.
14. Valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registro išrašo duomenimis nustatyta, kad po V. S. R. mirties nei pareiškėja, nei kiti suinteresuoti asmenys dėl palikimo priėmimo į notarus nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, palikėja testamento nepaliko.
15. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja nesikreipė dėl to, kad ji savo teta V. S. R. ir jos turtu rūpinosi nuo 2010 metų. Dar esant tetai gyvai pareiškėja prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius už jai priklausantį turtą, naudojosi ir tebesinaudoja jai priklausiusiais asmeniniais daiktais ir po jos mirties. Be to, pareiškėja žinojo, kad teta neturi giminaičių pretenduojančių į jos turtą, todėl visą paminėtą turtą valdė ir naudojo savo nuožiūra. Niekas kitas iš įpėdinių V.S. R. turėto turto po jos mirties valdyti nepradėjo. Taip pat nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2671-607/2015 V. S. R. nustatyta rūpyba ir jos rūpintoja paskirta D. K..
16. 2024 m. gruodžio 16 d. Tauragės rajono 3-iojo notaro biuro notarės Vitos Jurkauskienės liudijimo, notarinio registro Nr. 9344, nuorašas patvirtina, kad pareiškėja 2024 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į Tauragės rajono 3-ąjį notaro biurą prašydama išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą ir paveldėjimo byla po V. S. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties Tauragės 3-ajame notaro biure nėra užvesta, įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į biurą nesikreipė.
17. Iš byloje pateikto suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą matyti, kad Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos V. S. R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. S. R. paliktojo turto priėmimą valdyti.
18. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.
19. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.
20. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.).
21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
22. Kaip jau buvo minėta, nei pareiškėja, nei palikėjos kiti įstatyminiai įpėdiniai po palikėjos V. S. R. mirties įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas. Tačiau pareiškėja iš karto po tetos V. S. R. mirties, palikimą priėmė, pradėdama faktiškai valdyti palikėjai priklausiusį visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad po palikėjos V. S. R. mirties, palikimą priėmė jos dukterėčia D. K., pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
23. Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.
24. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu ir remiantis paminėtu teisiniu reguliavimu, pareiškimas tenkintinas nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K. (palikėjos dukterėčia) po palikėjos V. S. R. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė visą jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K. (palikėjos dukterėčia), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), po palikėjos V. S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą jos palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.