Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2014 m. kovo 13 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. patikslintą skundą atsakovėms Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. V-172 ir 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-116 panaikinimo ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas J. S. skundu ir patikslintais skundais atsakovėms Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatui V. J. (t. I, b.l. 17-19, 64-66, 124; nutartys dėl skundų priėmimo - t. I, b.l. 3-5, 69-72, 128-131) prašo:

- panaikinti atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau –ir Klaipėdos VGTPT, ir Tarnyba) direktoriaus R.V. 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. V-172 „Dėl nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje“;

- panaikinti Klaipėdos VGTPT 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-116-13 „Nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikima“;

- priteisti solidariai iš atsakovių Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos VGTPT, 50 000 Lt neturtinę žalą.

Klaipėdos VGTPT 2013 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1049-13 paskyrė advokatą V. J. teikti pareiškėjui teisinę pagalbą apeliaciniame procese. Advokato darbo vieta buvo Šilutėje, todėl toks paskyrimas prieštaravo teisinės pagalbos teikimo kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principams. Pareiškėjo pastangomis 2013 m. liepos 18 d. buvo susitikta su advokatu V.J., kuris pareiškė, kad tikriausiai jo neatstovaus, advokatas su juo daugiau nebendravo. Jis pats paruošė apeliacinį skundą. 2013 m. liepos 24 d. pateikė Klaipėdos VGTPT prašymą pakeisti advokatą V.J., nes advokatas teisinės pagalbos realiai neteikė. Jis 2013 m. rugpjūčio 26 d. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, tačiau teismas 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu jo skundo administracinėje byloje Nr. I-1218-342/2013 netenkino. Mano, kad šis teismas turi išankstinę nuostatą ginti Klaipėdos VGTPT interesus.

Advokatas V.J. 2013 m. lapkričio 21 d. netikėtai atvyko į teismo posėdį ir prie liudytojų informavo, kad atvyko gavęs nurodymus, bet kas jam nurodė atvykti į teismo posėdį neatskleidė. Advokatas buvo nepasiruošęs ir nesuderinęs teisinės pozicijos su juo. Jis (pareiškėjas) paprašė teismo padaryti trumpą pertrauką, kad pasitarti su advokatu susidariusioje situacijoje. Advokatą informavo, kad pokalbis bus įrašomas į diktofoną. Advokatas V.J. pabėgo iš teismo posėdžio salės, su juo nebendravo, o tarėsi su Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatu A. K. Akivaizdu, kad advokatas V.J. atvyko ginti ne jo teisių ir interesų, bet kaltinamojo L. Z. interesų. Advokatas V.J. neatliko jokių veiksmų, o tik jam pakenkė. Dėl advokato negatyvios veikos sutriko jo sveikata, gydytojai atleido jį nuo dalyvavimo teismo posėdyje. Klaipėdos apygardos teismo posėdyje sužinojo, kad Klaipėdos VGTPT 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-116-13 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą jam. Klaipėdos apygardos teismas jo prašymu atididėjo bylos nagrinėjimą.

Klaipėdos VGTPT 2014 m. sausio 9 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė Tarnybos direktoriaus R.V. 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. V-172, kuriuo perdavė jo 2013 m. liepos 9 d. prašymą dėl suteikimo antrinės teisinės pagalbos į Šiaulių VGTPT. Šis įsakymas jam atsiųstas nebuvo. Šis įsakymas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl naikintinas. Šis įsakymas priimtas siekiant vilkinti administracinės procedūros atlikimą.

Dėl Klaipėdos VGTPT neveikimo ir realios teisinės pagalbos neteikimo bei tyčinių veiksmų prieš jo interesus, patirtų nepatogumų ir išgyvenimų, patyrė didelę moralinę žalą.

Paaiškina, kad 2013 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1049-13 Tarnyba suteikė antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui J. S. apeliacine tvarka apskundžiant Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. PKS-1066-795/2012, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją apeliacinės instancijos teisme. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas V. J.

Tarnyba atliko išsamų advokato V. J. bei pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimą. Tarnyba pasiūlė pateikti savo paaiškinimą ir advokatui L. Z., paprašė Klaipėdos apygardos teismo pateikti 2013-11-21 teismo posėdžių protokolus. Tarnyba iš 2013-11-21 teismo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-880-255/2013 nustatė, kad pareiškėjas J. S. teikė nepagrįstus nušalinimus ne tik advokatui V. J., bet ir dviem teisėjams. Savo prašymą dėl teisėjų nušalinimo J. S. motyvavo visišku nepasitikėjimu teisėjais, teigė, kad teisėjai „trikdo jo sveikatą", veikia prieš J. S., „yra sistemoje, kurioje veikia prieš pareiškėją". Tokių savo teiginių pareiškėjas jokiomis faktinėmis objektyviomis aplinkybėmis nepagrindė.

Pareiškėjas net nebandęs teismo posėdžio metu bendradarbiauti su jam antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtu advokatu, teismui ir Tarnybai išreiškė išankstinę priešišką nuomonę dėl advokato atstovavimo, šmeižė advokatą, nepagrįstai teigdamas, kad advokatas neteikia kvalifikuotos teisinės pagalbos, liepė advokatui motyvuoti visiškai nepagrįstus pareiškėjo reiškiamus nušalinimus teisėjams. Tokie pareiškėjo veiksmai, nepagrįstų reikalavimų skelbimas teismuose, tikrovės neatitinkančios informacijos apie advokatą, teikiantį antrinę teisinę pagalbą, skleidimas, išankstinis priešiškumas advokato atžvilgiu vertintini kaip akivaizdus piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba, savo procesinėmis ir materialinėmis teisėmis. Kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis vertintini ir pareiškėjo teikiami faktinėmis aplinkybėmis nepagrįsti nušalinimai teisėjams, teisėjų kaltinimas „prievartavimu ir tyčiojimuisi", „veikimu prieš pareiškėją" (užfiksuota teismo posėdžio protokole). Tarnybos vertinimu, surinkta ir išnagrinėta informacija leido daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjas J. S. šioje byloje nesiekė tikslingai ir efektyviai pasinaudoti antrine teisine pagalba, o jo elgesys, konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu bei Tarnyba, nebendravimas ir nebendradarbiavimas, nepagrįsti kaltinimai, klaidinančios informacijos skleidimas bei interesų konfliktų kėlimas buvo akivaizdus piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis. Ši aplinkybė sudarė pagrindą nutraukti teisinės pagalbos teikimą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 23 straipsnio l dalies 6 punktą.

Dėl Tarnybos direktoriaus 2013-08-02 įsakymo Nr. V-172 nurodo, jog Tarnybos direktorius R. V., siekdamas išvengti interesų konflikto ir užtikrinti objektyvaus, nešališko ir pagrįsto sprendimo priėmimą, nusišalino pats ir nušalino l.e.p. Teisės skyriaus vadėją V. M, Teisės skyriaus vyriausiąją specialistę M V bei Teisės skyriaus vyriausiąjį specialistą T. K. nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje nagrinėjant pareiškėjo J. S. 2013-07-09 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, registracijos Nr. ATP-1155, ir kitus su juo susijusius prašymus ar skundus, ir perdavė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Šiaulių tarnyba) nagrinėti šį pareiškėjo J. S. prašymą, registracijos Nr. ATP-1155, nes Klaipėdos tarnyboje neliko subjekto, galinčio priimti sprendimus pareiškėjo J. S. atžvilgiu.

Klaipėdos tarnyba 2013-08-02 raštu Nr. (1.7.)-SR-2718 persiuntė Šiaulių tarnybai pareiškėjo 2013-07-09 pateiktą prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, reg. Nr. ATP-1155, bei su tuo susijusius dokumentus, apie priimtą sprendimą dėl nusišalinimo nuo administracinės procedūros ir dokumentų persiuntimo informavo pareiškėją.

Be V. M. Teisės skyriuje įsakymo priėmimo metu dirbo du vyriausieji specialistai – M. V. ir T. K. Klaipėdos tarnybos administracinį aktą, dėl kurio V. M. iškelta privataus kaltinimo byla Nr. PK-674-795/2013 pagal pareiškėjo J. S. privataus kaltinimo skundą, t.y. 2013-05-07 raštą Nr. (1.7)-SR-1362, rengė Teisės skyriaus vyriausioji specialistė M. V. Ji yra teismo pakviesta kaip liudytoja dėl l.e.p. Teisės skyriaus vedėjos V. M. gynybinės pozicijos. Akivaizdu, kad M. V., būdama asmeniškai įtraukta į baudžiamosios bylos nagrinėjimą, negali užtikrinti objektyvumo ir nešališkumo pareiškėjo J. S. atžvilgiu. Vyriausiasis specialistas T. K., būdamas tiesiogiai pavaldus V. M., taip pat palaikantis draugiškus kolegiškus santykius tiek su V. M., tiek su M. V., taip pat yra subjektyvus pareiškėjo J. S. atžvilgiu, todėl negali užtikrinti objektyvaus ir nešališko sprendimo priėmimo. Likę Klaipėdos tarnybos valstybės tarnautojai dirba Finansų ir ūkio skyriuje ir atlieka funkcijas, nesusijusias su sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo administracinėmis procedūromis, neturi teisinio išsilavinimo ir kompetencijos pareiškėjo 2013-07-09 prašymui ir su juo susijusiems prašymams bei skundams nagrinėti.

Klaipėdos VGTPT nurodo, jog pareiškėjo prašomos priteisti žalos atsiradimo faktas, aplinkybės, priežastys ir dydis skunde absoliučiai nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Pažymi, kad skunde minimi abstraktūs teiginiai dėl netinkamos advokatų veiklos kokybės, neveikimo ir tuo padarytos žalos, nėra ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo teisinių santykių srityje.

Dėl Klaipėdos VGTPT direktoriaus R.V. 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. V-172 „Dėl nusišalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje” panaikinimo

2014 m. sausio 16 d. teisme gautas pareiškėjo J. S. patikslintas skundas, reg. Nr. 2-221, kuriuo pareiškėjas nurodė papildomą reikalavimą - panaikinti Klaipėdos VGTPT direktoriaus R.V. 2013 m. rugpjūčio 02 d. įsakymą Nr. V-172 „Dėl nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje“ (t. I, b.l. 64-67). Pareiškėjas nurodė, jog Klaipėdos VGTPT 2014 m. sausio 9 d. teismui pateikė Klaipėdos VGTPT direktoriaus R.V. 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. V-172, kuriuo perdavė jo 2013 m. liepos 9 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Šiaulių VGTPT.

LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-1218-342/2013 pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Klaipėdos VGTPT, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Šiaulių VGTPT ir V. J. dėl Klaipėdos VGTPT įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo 2013-07-24 prašymą dėl advokato V. J. pakeitimo bei informacijos išdavimo, įpareigojimo užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Klaipėdos VGTPT 2013-07-12 sprendimą Nr. (1.31)-1049-13 ir 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo. Teismas 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu konstatavo, jog byloje nustatyta, kad 2013-07-12 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1049-13 Klaipėdos tarnyba nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui J. S. baudžiamojoje byloje (pirmosios instancijos bylos Nr. PKS-1066-795/2012) dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 straipsnio 1 dalyje, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją apeliacinės instancijos teisme ir paskyrė advokatą V. J. 2013-07-25 prašymu J. S. kreipėsi į Klaipėdos tarnybą, prašydamas pakeisti advokatą V. J. kitu advokatu. 2013-08-02 įsakymu Nr. V-172 Klaipėdos tarnybos direktorius nusišalino pats ir nušalino l.e.p. Teisės skyriaus vedėją V. M., Teisės skyriaus vyriausiąją specialistę M. V. bei Teisės skyriaus vyriausiąjį specialistą T. K. nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje nagrinėjant pareiškėjo J. S. 2013-07-09 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, registracijos Nr. ATP-1155, ir kitus su juo susijusius prašymus ir skundus bei įsakė perduoti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nagrinėti šį pareiškėjo J. S. prašymą, registracijos Nr. ATP-1155, nes Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje neliko subjekto, galinčio priimti sprendimus pareiškėjo J.S. atžvilgiu. 2013-08-02 raštu Nr. (1.7.)-SR-2718 Klaipėdos tarnyba persiuntė dokumentus Šiaulių tarnybai ir apie tai informavo pareiškėją.

Minėtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1218-342/2013 nėra įsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 75 straipsnio 7 dalyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-73 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. liepos 1 d.), be kita ko, nustatyta, kad asmenims teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą. Šaukimų, pranešimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. To paties straipsnio 8 dalyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-73 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Nuo 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau –ir Aprašas) IV dalyje reglamentuota procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarka. Minėtame teisės akte nustatyta, kad: jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 9 dalimi arba Administracinių bylų teisenos įstatymo 75 straipsnio 7 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – ir VEP posistemis) paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje (Aprašo 15 punktas); jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą; apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu jo LITEKO VEP posistemio paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu; patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas (Aprašo 16 punktas); jei teisme gautus procesinius dokumentus reikia įteikti kitiems proceso dalyviams, o adresatas neprivalo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra nėra aktyvi, gauti procesiniai dokumentai yra išspausdinami, o atsakingas teismo darbuotojas patvirtina jų kopijų tikrumą ir pateikia juos pašto paslaugų teikėjui; apie procesinių dokumentų išsiuntimą pažymima teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 18 punktas) (LVAT 2014-02-26 nutartis Nr. AS 146-126/2014).

LITEKO duomenimis nustatyta, kad minėtoje administracinėje byloje Nr. I-1218-342/2013 atsakovės Klaipėdos VGTPT atsiliepimas su priedais, tame tarpe ir su Klaipėdos tarnybos direktoriaus 2013-08-02 įsakymu Nr. V-172 „Dėl nusišalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje“, pareiškėjui J. S. elektroninių ryšių priemonėmis per EPP sistemą yra išsiųstas 2013 m. rugsėjo 26 d. Todėl, vadovaujantis ABTĮ 75 straipsnio 8 dalimi, laikytina, jog Klaipėdos tarnybos direktoriaus 2013-08-02 įsakymo Nr. V-172 įteikimo pareiškėjui diena yra 2013 m. rugsėjo 27 d. (penktadienis), t. y. po šių dokumentų išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Atsižvelgiant į nustatytas ir aukščiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, konstatuojama, jog pareiškėjas J. S. 2014 m. sausio 16 d. patikslintą skundą dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos VGTPT direktoriaus R.V. 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. V-172 „Dėl nusišalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje” padavė praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą ir neprašė atnaujinti skundo padavimo termino.

ABTĮ 101 straipsnio 7 punkte numatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Taigi, administracinė byla dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Klaipėdos VGTPT direktoriaus R.V. 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. V-172 „Dėl nusišalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje” nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 7 punktas).

Dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos VGTPT 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-116-13

2013 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1049-13 Klaipėdos VGTPT suteikė antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui J. S. apeliacine tvarka apskundžiant Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. PKS-1066-795/2012 dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 straipsnio 1 dalyje, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją apeliacinės instancijos teisme. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas V. J.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Šio įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti.

Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Todėl net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus.

Tarnyba, siekdama visapusiškai išnagrinėti advokato V. J. pareiškimą, pasiūlė pateikti savo paaiškinimą ir advokatui L. Z., Klaipėdos apygardos teismo paprašė pateikti 2013-11-21 teismo posėdžių protokolus. Advokatas L. Z. 2013-12-09 paaiškinimu nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir advokatas V. J.

2013-11-21 teismo posėdžio protokolu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-880-255/2013 nustatyta, kad pareiškėjas J. S. posėdžio metu nurodė, kad visos jo pastangos „pasiruošti bylai su advokatu buvo nerealizuotos, nes advokatas atvyko tik į posėdį ir laiko, kad jis pasiruošė bylai". Pareiškėjas J. S. prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi advokatas nepasiruošė bylai, tačiau advokatas V. J. teismą informavo, kad yra pilnai susipažinęs su byla ir buvo pasiruošęs šiai baudžiamajai bylai. Pareiškėjas J. S. teikė nepagrįstus nušalinimus ne tik advokatui V. J., bet ir dviem teisėjams. Savo prašymą dėl teisėjų nušalinimo J. S. motyvavo visišku nepasitikėjimu teisėjais, teigė, kad teisėjai „trikdo jo sveikatą", veikia prieš J. S., „yra sistemoje, kurioje veikia prieš pareiškėją". Pareiškėjas J. S. tokių savo teiginių jokiomis faktinėmis objektyviomis aplinkybėmis nepagrindė, jo teikti nušalinimai pripažinti nepagrįstais. Pareiškėjas J. S. teismo posėdžio metu liepė advokatui motyvuoti jo reiškiamus nušalinimus teisėjams, nors tokiems nušalinimams nebuvo jokio pagrindo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad advokatų pareiga yra užtikrinti efektyvų ir kokybišką antrinės teisinės pagalbos teikimą, parinkti tokį teisinių veiksmų atlikimo variantą, kuris maksimaliai garantuotų atstovaujamo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas. Pareiškėjo konfliktai su antrine teisine pagalba teikiančiu advokatu, reikalavimas argumentuoti visiškai nepagrįstus, advokato nuomone, reikalavimus teisiniais argumentais pripažintinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba (LVAT 2008-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr.A-442-693/2008).

Motyvuojamoji dalis

VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis atvejų, kuriems esant turi būti nutraukiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas, sąrašas. Tarp jų paminėtas ir atvejis, kai asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą (VGTPĮ 23 str. 1 d. 9 p.). Pagal VGTPĮ 1 straipsnio, nustatančio šio įstatymo paskirtį, 1 dalį valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama fiziniams asmenims tam, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Vienas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų, įtvirtintų VGTPĮ 3 straipsnyje, yra draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas. O pagal VGTPĮ 4 straipsnio 1 ir 2 punktus, pareiškėjas, t. y. fizinis asmuo, kuris pateikė prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir (ar) kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Vadinasi, fizinis asmuo, besikreipiantis su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o taip pat fizinis asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis jis privalo naudotis nepiktnaudžiaudamas jomis.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pačio sprendimo argumentacijos, Tarnyba, priimdama aptariamą sprendimą, vertino tiek pareiškėjo pateiktus argumentus, tiek advokatų V. J. ir L. Z. paaiškinimus, Klaipėdos apygardos teismo posėdžio protokolą ir, įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas nesiekia bendradarbiauti su jam paskirtu teikti antrinę teisinę pagalbą advokatu, teismui ir Tarnybai išreiškė išankstinę priešišką nuomonę dėl advokato V. J. atstovavimo, šmeižė advokatą, nepagrįstai teigdamas, kad advokatas neteikia kvalifikuotos teisinės pagalbos, liepė advokatui motyvuoti visiškai nepagrįstus pareiškėjo reiškiamus nušalinimus teisėjams. Tokie pareiškėjo veiksmai, nepagrįstų reikalavimų skelbimas teismuose, tikrovės neatitinkančios informacijos apie advokatą, teikiantį antrinę teisinę pagalbą, skleidimas, išankstinis priešiškumas advokato atžvilgiu yra akivaizdus piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba, savo procesinėmis ir materialinėmis teisėmis. Klaipėdos VGTPT nustatė, jog pareiškėjas J. S. byloje nesiekė tikslingai ir efektyviai pasinaudoti antrine teisine pagalba, o jo elgesys, konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu bei Tarnyba, nebendravimas ir nebendradarbiavimas, nepagrįsti kaltinimai, klaidinančios informacijos skleidimas bei interesų konfliktų kėlimas buvo akivaizdus piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, todėl pagrįstai Klaipėdos VGTPT 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-116-13 pagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą J. S. pagal Klaipėdos VGTPT 2013 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1049-13.

Pareiškėjo skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos VGTPT 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-116-13 atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas J. S. prašo priteisti solidariai iš atsakovių Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos VGTPT, 50 000 Lt neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nurodyto straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sąvoka pateikta šio straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Nagrinėjamoje byloje nėra konstatuota Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos neteisėtų veiksmų, todėl, nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo civilinei atsakomybei kilti. Dėl šios priežasties kitos civilinės atsakomybės sąlygos šioje byloje nenagrinėtinos.

Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 7 punktu,

nusprendžia:

nutraukti administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo J. S. reikalavimo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus R.V. 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. V-172 „Dėl nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje“;

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo J. S. patikslintą skundą dėl reikalavimų panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-116-13 „Nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą“ ir priteisti solidariai iš atsakovių 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant apeliacinės instancijos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.