Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovas antstolis D.Jonaitis pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinyje keliamais reikalavimais nesutinka ir mano, kad ieškinys yra nepagrįstas ir pareikštas nesąžiningai. Nurodė, kad priešingai nei nurodo ieškovai jis, antstolis D. Jonaitis, nepažeidė CPK 663 straipsnio 3 dalies nuostatų, todėl 2006 m. rugpjūčio mėn. 28 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 189/117/06 yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškinys grindžiamas CPK 663 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojusia iki 2006 m. birželio mėn. 22 d. priimtų pakeitimų, kuria įstatymo leidėjas įtvirtino draudimą išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, tais atvejais, kuomet išieškoma suma neviršija trijų tūkstančių litų. Nuo 2006 m. liepos mėn. 14 d. įsigaliojo CPK 663 straipsnio 3 dalies pakeitimas, kuriuo įstatymo leidėjas padidino išieškomą sumą iki septynių tūkstančių litų. Visais atvejais tiek 2006 m. birželio mėn. 12 d., priimant patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, tiek 2006 m. liepos mėn. 28 d. vykdant turto varžytynes iš G. P. išieškoma pinigų suma buvo gerokai didesnė nei 7000 Lt. Antstolio turimoje ir vykdytoje vykdomojoje byloje iš G. P. išieškoma suma (neįskaitant vykdymo išlaidų) sudarė 5355,61 Lt. 2005 m. birželio mėn. 23 d. antstolė N.Lipeikienė atsiuntė patvarkymą, kuriame nurodė neprieštaraujanti, jog antstolis D.Jonaitis pardavinėtų pastarosios areštuotą G. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą. 2006 m. sausio mėn. 31 d. gavo antstolio R. K. patvarkymą dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, kuriuo kolega areštavo G. P. priklausančią 25232,53 Lt dydžio pinigų sumą. 2006 m. birželio mėn. 22 d. taip pat gavo antstolės N.Lipeikienės patvarkymą dėl lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą, kuriuo kolegė areštavo G. P. priklausančią 2072,67 Lt dydžio pinigų sumą. Taigi, 2006 m. birželio mėnesį iš G. P. bendrai pagal visus vykdytinus vykdomuosius raštus išieškoma suma buvo ne 5355,61 Lt, o 32 660,81 Lt. Mano, kad CPK 663 str. 3 d. įstatymo leidėjo įtvirtintą sąvoką ,,išieškoma suma" reikėtų suprasti kaip iš konkretaus skolininko išieškomą sumą pagal visus vykdomuosius dokumentas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kuomet skolininkui turint keletą skolų, kurių kiekviena atskirai neviršija įstatymo leidėjo nustatytos ribos, o visos bendrai šią ribą viršija net keletą kartų, realus vykdomųjų dokumentų įvykdymas taptų neįmanomas ir taip būtų pažeisti visų išieškotojų teisėti interesai. Maža to, 2006 m. rugsėjo mėnesį antstolis gavo kitų antstolių patvarkymus, kuriais iš G. P. išieškoma suma dar labiau padidėjo: 2006 m. rugsėjo mėn. 22 d. antstolė P.Kiselienės patvarkyme dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą nurodyta išieškoma suma (be vykdymo išlaidų) - 1700 Lt; 2006 m. rugsėjo mėn. 25 d. antstolės I.Beliačic patvarkyme dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą nurodyta išieškoma suma (be vykdymo išlaidų) 1597,52 Lt. Bendrai iš G. P. išieškoma suma sudarė 35 958,33 Lt. 2006 m. rugsėjo mėn. 25 d. priėmė patvarkymą dėl pinigų paskirstymo, kuriuo gautas iš varžytinių lėšas paskirstė aukščiau nurodytiems antstoliams pagal jų atsiųstus patvarkymus, o likutį pervedė G. P.. Net ir darant hipotetinę prielaidą, kad CPK 663 str. 3 d. vartojama sąvoka „išieškoma suma" neapima visų in coprore iš skolininko išieškomų sumų, Aktas yra teisėtas ir pagrįstas. Varžytynės yra tęstinis veiksmas, kurio pradžia turėtų būti siejama su patvarkymo dėl paskelbimo apie varžytynes priėmimu, o pabaiga — teisėjui turto pardavimo iš varžytinių aktą patvirtinus rezoliucija CPK 725 str.e nustatyta tvarka. Patvarkymą dėl paskelbimo apie varžytynes antstolis priėmė 2006 m. birželio mėn. 12 d., galiojus CPK 663 str. 3 d. nuostatai, priimtai 2002 m. vasario mėn. 28 d. Be to, vykdant (duomenys neskelbtini) str. 1 d. reikalavimus, pranešimas apie parduodamą G. P. priklausiusį turtą - 3075/10000 gyvenamojo namo, esančio adresu D. V. gim. (duomenys neskelbtini), „Lietuvos ryto" laikraštyje buvo užsakytas 2006 m. birželio mėn. 19 d., o paskelbtas 2006 m. birželio mėn. 23 d.- tad, vis dar galiojant 2002 metų CPK 663 str. 3 d. redakcijai. Varžytynės yra tęstinis procesas, todėl teisėtai pradėjus varžytynių procesą pagal 2002 metų CPK 663 str. 3 d. redakciją, varžytynės turėjo būti užbaigtos vadovaujantis 2002 metų CPK 663 str. 3 d. redakciją. Todėl šiuo aspektu Aktas yra teisėtas ir pagrįstas. Šalimi (ieškovu) civiliniame procese gali būti tik tie asmenys, kurių materialiosios teisės ar interesai yra tariamai pažeisti. Ieškinio analizė leidžia teigti, kad nei M. P., nei J. P. teisės ar interesai Aktu niekada nebuvo ir nėra pažeisti. Hipotetinė prielaida neva atsakovui L. M. nuosavybės teise įsigijus turtą potencialiai sukuriamos prielaidos naujų bendrasavininkų tarpusavio nesutarimams ir ginčams dėl turto naudojimo ir valdymo, nėra ir negali būti pagrindu pareikšti ieškinį. Be to, net ir paskelbus apie turto varžytynes, M. P. ir J. P. grėsmę, jog tariamai ateityje bus pažeistos jų teisės, galėjo pašalinti naudodamiesi CPK 704 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintomis teisėmis, t. y. G. P. turėjo teisę pats pasiūlyti pirkėją, kuriuo galėjo tapti tiek M. P., tiek J. P., arba sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą įsiskolinimą padengiančią pinigų sumą. Todėl mano, kad M. P. ir J. P. yra ne tik kad netinkami ieškovai šioje civilinėje byloje, bet jų pareikštas ieškinys yra nepagrįstas ir nesąžiningas.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškinyje neteisingai nurodyta byloje dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis. Šioje byloje yra ginčijamas turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuriuo antstolis pardavė G. P. priklausiusį turtą L. M.. Nei iš M. P., nei iš J. P. išieškojimas nebuvo vykdomas, o ieškinyje nėra net užsiminta apie tai, kaip ginčijamas antstolio veiksmas įtakojo šių asmenų teises ir pareigas, todėl šie asmenys nėra tinkami ieškovai. Be to, nors Turto pardavimas iš varžytynių yra specialus pirkimo-pardavimo sandoris, turintis ypatybę, jog jis atliekamas priverstinai antstolio pagalba, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, jog pirkimo-pardavimo sutarties šalys yra pirkėjas ir pardavėjas. Taigi, šioje byloje atsakovais turėtų būti traukiami tik realizuoto turto pirkėjas L. M. ir, jei paaiškėtų, jog įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, R. M., bei antstolis D,Jonaitis, vykdęs turto pardavimą iš varžytynių. Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, šioje byloje turėtų dalyvauti ne atsakovo, o trečiojo asmens teisėmis, nes jokio tiesiogiai nukreipto reikalavimo valstybės atžvilgiu ieškovai nereiškia, tačiau neabejotinai sprendimas turės įtakos valstybės teisėms ir pareigoms. Šiuo metu galiojančio CPK 602 str. 3 d. nustatyta, kad reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos, išskyrus šio straipsnio 1 d. 1 p. numatytą atvejį, t.y., kai realizuojamas skolininkui nepriklausantis turtas. Ginčijamas turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo pasirašytas 2006 m. rugpjūčio 28 d., ieškinyje nurodyta jo surašymo data yra 2012 m. sausio 16 d. Taigi, vienų metų ieškinio senaties terminas yra praleistas. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, todėl Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, reikalauja taikyti ieškinio senatį. Taip pat CPK 602 str. 1 d. yra išvardintas baigtinis pagrindų sąrašas, kuriais remdamasis teismas gali pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu. Šiuo atveju ieškovai savo reikalavimus grindžia vieninteliu argumentu - antstolis vykdė išieškojimą dėl mažesnės, nei 7000 Lt sumos, todėl negalėjo išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyveno. Mano, jog toks pagrindas nėra numatytas CPK 602 straipsnyje, todėl juo remiantis skundžiamas varžytynių aktas negali būti panaikintas. CPK 663 str. 3 d. nustatyta, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija septynis tūkstančius litų. Analizuojant šios normos tekstą, matyti, jog išieškojimas iš skolininko busto negalima tik tada, kai jis tame būste gyvena ir kai išieškoma suma yra mažesnė nei 7000 Lt. Jeigu bent vienos iš šių sąlygų nėra, antstolis gali realizuoti skolininko būstą. Įrodyti, jog G. P. gyveno toje gyvenamojo pastato dalyje, kuri buvo realizuota iš varžytynių, turi pats ieškovas, tačiau tokių dokumentų kartu su ieškiniu nėra pateikta. Be to, Teisingumo ministerijos turimais duomenimis, dėl skolos išieškojimo iš G. P. 2004 metais buvo pradėtos 2 vykdomosios bylos 1600 Lt sumai, 2005 metais - 6 bylos 32010,63 Lt sumai, o 2006 metais - 1 byla 5,30 Lt sumai. Nors duomenų, kada šios bylos buvo pilnai įvykdytos, Teisingumo ministerija neturi, neatmestina galimybė, jog visas nurodytas sumas, kurios viršija 7000 Lt, išieškojo būtent antstolis D.Jonaitis, iš varžytynių realizavęs G. P. priklausiusią gyvenamojo namo dalį. Pažymėtina, jog ir pats ieškovas nurodo, kad turto realizavimo metu jis buvo skolingas ir daugiau asmenų, tačiau nepateikia jokių konkrečių faktų: skolos dydžio, išieškotojų ir antstolių duomenų ir kt. Manytina, jog toks bylai svarbių aplinkybių slėpimas negali būti vertinamas kaip sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis. Remiantis išdėstytu, prašo ieškinį atmesti. Teisingumo ministerija pateikė papildomus argumentus dėl pareikšto ieškinio, kuriuose nurodė, kad CPK 95 str. 2 d. įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, gali paskirti jam iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Mano, jog akivaizdų ieškovų nesąžiningumą ir ieškinio nepagrįstumą patvirtina žemiau išdėstytos aplinkybės. Atsiliepime į ieškinį Teisingumo ministerija nurodė, jog M. P. ir J. P. nėra tinkami ieškovai. Parengiamajame teismo posėdyje ieškovų atstovas nurodė, jog visi ieškovai mano, kad jų teisės buvo pažeistos, todėl ir reiškia šį ieškinį, tačiau jokių papildomų argumentų dėl to, kaip konkrečiai pasireiškė teisių pažeidimas, nenurodė. Akivaizdu, jog visiškai neargumentuoti teiginiai, grindžiami pasakymu „nes aš taip manau", nėra pakankamas pagrindas konstatuoti teisių pažeidimo faktą. Atsižvelgiant į tai, jog parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo tik vienas iš ieškovų, neatmestina galimybė, jog tokiu būdu siekiama apsunkinti teismo procesą. Ieškinys yra grindžiamas vieninteliu argumentu - antstolis D. Jonaitis vykdė išieškojimą bei skelbė turto pardavimą iš varžytynių dėl 5355,61 Lt. Tačiau ieškinyje taip pat yra nurodoma, kad G. P. turto realizavimo metu buvo skolingas ir daugiau asmenų. Kartu su atsiliepimu į ieškinį antstolis D.Jonaitis pateikė antstolių N.Lipeikienės, R. K., P. K., I.Beliačic patvarkymų, kurie buvo adresuoti ir G. P., kopijas, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog pagal visus vykdomuosius raštus iš G. P. išieškoma suma buvo 32 660,81 Lt. Šis faktas visiems ieškovams yra puikiai žinomas, todėl jie neabejotinai privalo suvokti, jog ieškinys yra pareikštas nepagrįstai. Tai, jog net ir po antstolio pateiktų įrodymų jie nesutinka atsiimti ieškinio, ar nuo jo atsisakyti, liudija, jog atsakovas L. M. yra teisus, teigdamas, kad tokiu būdu yra trukdoma jam laisvai naudotis ir disponuoti iš varžytynių įgytu turtu. Šį teiginį patvirtina ir tai, jog G. P. ne kartą teikė nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų, bei prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl antstolio veiksmų. CPK 1.80 str. nustatyta, kad kai sandoris negalioja; viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį. Ieškovai prašo panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą ir taikyti restituciją tokiu būdu: grąžinti G. P. asmeninės nuosavybės teisę į parduotą gyvenamojo namo dalį, o turto pirkėjui L. M. iš valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, bei antstolio D.Jonaičio solidariai priteisti 42000 Lt. Turto pardavimas iš varžytynių yra specifinis pirkimo-pardavimo sandoris, kurio šalys yra pardavėjas (skolininkas) ir pirkėjas, sudaromas antstoliui vykdant savo funkcijas priverstinio vykdymo procese. Tačiau antstolio dalyvavimas šiame procese nedaro jo sandorio šalimi. Taigi, jeigu šioje byloje būtų taikoma restitucija pagal CPK normas, turto pardavėjas G. P. privalėtų grąžinti pirkėjui L. M. 42000 Lt, o L. M. G. P. - įgytą gyvenamojo namo dalį. Ieškovų suformuluotas reikalavimas ne tik teisiškai nepagrįstas, bet ir pareikštas siekiant finansinės naudos, o tai dar kartą patvirtina ieškovų nesąžiningumą, kadangi teismui patenkinus tokį reikalavimą, G. P. ne tik atgautų jam priklausiusį turtą, bet ir neprivalėtų grąžinti už jį sumokėtų pinigų, t.y., praturtėtų 42000 Lt, nes šią sumą turėtų sumokėti valstybė ir antstolis solidariai. Pabrėžtina, jog ieškovų interesus šioje byloje gina profesionalus teisininkas - advokatas, kuris privalo išaiškinti klientams, jog jų pozicija nėra teisiškai pagrįsta. Nepaisant to, šioje byloje ieškovai siekia ne apginti galimai pažeistas savo teises, bet ir toliau sąmoningai bando apsunkinti atsakovo L. M. naudojimąsi iš varžytynių įgytu turtu, bei sukelti nepatogumų varžytynes vykdžiusiam antstoliui. Tokie jų veiksmai prieštarauja civilinio proceso principams, didina teismų darbo krūvį, todėl yra pakankamas pagrindas taikyti CPK 95 str. numatytas poveikio priemones, t.y. skirti ieškovams baudą.

Atsakovo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad išieškoma suma buvo didesnė nei 7000 Lt, tam argumentų net nereikia pateikinėti. Varžytynėse dalyvavo 2 asmenys, jų tikslai ir siekiai yra ne šios bylos dalykas. Antstolis aktą tvirtinti pateikė Trakų r. apylinkės teismui, varžytinės buvo atliekamas vieno teismo teritorijoje. Teismas galėjo netvirtinti akto, jei būtų buvę esminiai pažeidimai. Ieškovo nurodomi pažeidimai yra formalūs. Teismai ne kartą tikrino antstolio veiksmų teisėtumą. Nei vienas skundų nebuvo patenkintas, nebuvo nustatyta jokių pažeidimų. Yra įsiteisėję teismų sprendimai dėl klausimų, kuriuos kelia ieškovas. Atkreiptinas dėmesys į keliamo reikalavimo ydingumą. Nėra prašoma dvišalės restitucijos. Sakoma, kad draudimas, kuris nėra atsakovas, turi sumokėti. Tokiu atveju ieškovas praturtėtų gyvenamojo namo verte. Prašo skirti po 5000 Lt baudą kiekvienam ieškovui, nes yra abi sąlygos baudai skirti, numatytos CPK 95 str., yra nesąžiningumo ir nepagrįstumo požymių.

. Atsakovai L. M. ir R. M. atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, antstolis G. P. priklausantį turtą pradėjo išieškoti dar 2005-05-30 dieną (Patvarkymas dėl turto arešto akto Nr. 189/117/05), varžytynės paskelbtos 2006-06-12 (Patvarkymas dėl paskelbimo apie varžytines Nr.189/117/05). Tuo būdu antstolio vykdomoji byla ir varžytynės pradėtos dar prieš įsigaliojant naujai CPK redakcijai, kuri įsigaliojo jau pradėjus vykdyti išieškojimą. Reikalavimo, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, neatitinkantis reglamentavimas civilinių, administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų nekonstitucingas. Taigi, jeigu įstatymas būtų taikomas kaip prašo ieškovas butų pažeistos atsakovų, kaip sąžiningų įgijėjų teisės. Taip pat atkreipė dėmesį į ieškovo veiksmus skundžiant antstolio veiksmus įstatymu leidžiamu terminu. Ieškovas turėjo po kiekvieno patvarkymo ar įspėjimo 30 dienų apskundimo terminą. Tačiau jis savo teise nesinaudojo, su viskuo sutiko. Šį faktą patvirtina atliktas ikiteisminis tyrimas tiek Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje, tiek Ukmergės rajono apylinkės prokuratūroje. Prokuratūros nutraukė tyrimą motyvuodamos, jog byloje nėra duomenų, kad antstolis D.Jonaitis ar kitas asmuo gali būti padaręs kokią nors nusikalstamą veiką vykdydamas G. P. priklausančio, areštuoto turto varžytinių procedūrą. Kokių nors teisės pažeidimų nenustatė nei Antstolių rūmai, nei Teisingumo ministerija, jokių pažeidimų nenustatė ir Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas ieškovo skundą dėl netinkamo teisėjos elgesio. Iškeldinimo procesą ieškovas įvairiais skundais vilkino 5 metus, mano, kad ieškovas siekia trukdyti atsakovams normaliai gyventi ir teisėtai naudotis savo turtu.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo BTA Insurance Company SE, veikiantis per filialą Lietuvoje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškinys yra nepagristas ir atmestinas. Ieškinys grindžiamas CPK 663 str. 3 d. redakcija, galiojusia iki 2006 m. birželio mėn. 22 d. priimtų pakeitimų, kuria įstatymo leidėjas įtvirtino draudimą išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, tais atvejais, kuomet išieškoma suma neviršija trijų tūkstančių litų. Nuo 2006 m. liepos mėn. 14 d. įsigaliojo CPK 663 str. 3 d. pakeitimas, kuriuo įstatymo leidėjas padidino išieškomą sumą iki septynių tūkstančių litų. Nagrinėjamu atveju antstolis šią priemonę taikė vykdydamas 5 355,61 Lt išieškojimą iš G. P. A. L. naudai pagal Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 3-4621, prisijungiant prie išieškojimo antstoliams N.Lipeikienei, P.Kiselienei, I.Beliačic bendrai 35958,33 Lt sumai. Antstolis, sutinkamai su CPK normomis ir Instrukcijos reikalavimais 2006 m. rugsėjo mėn. 25 d. priėmė patvarkymą dėl pinigų paskirstymo, kuriuo gautas iš varžytynių lėšas paskirstė aukščiau nurodytiems antstoliams pagal jų atsiųstus patvarkymus, o likutį pinigų pervedė ieškovui G. P.. Tada jis su tuo sutiko ir antstolio patvarkymo neskundė. Tik 2011 metų spalio mėnesį, prasidėjus iškeldinimo procedūrai, kreipėsi į teisininkus ir pradėjo teisminį procesą dėl restitucijos taikymo. Šiuo atveju, trečiojo asmens nuomone, turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinti negaliojančiu yra negalima, nes suėjo vienų metų senaties terminas (CPK 602 str. 3 dalis). Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atvejį, tai yra, kai realizuojamas skolininkui nepriklausantis turtas. Ginčijamas turto pardavimo iš varžytinių aktas buvo pasirašytas 2006-08-28, ieškinyje nurodyta jo surašymo data 2012-01-16. Taigi, vienų metų ieškinio senaties terminas yra praleistas ir prašo jį taikyti. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, išnyksta teisė į gynybą ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Sutinka su antstolio nuomone, išsakyta jo atsiliepime šioje civilinėje byloje, kad „varžytynės yra tęstinis procesas, todėl teisėtai pradėjus varžytynių procesą pagal 2002 metų CPK 663 straipsnio 3 dalies redakciją, varžytynės turėjo būti užbaigtos vadovaujantis 2002 metų CPK 663 straipsnio 3 dalies redakciją. Todėl ir šiuo aspektu varžytynių aktas yra teisėtas ir pagrįstas". Sandorio pripažinimas negaliojančiu, ko prašo ieškovai, yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų ir teismo sprendimu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik įstatymuose įtvirtintais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Tuo tarpu turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis). Tretysis asmuo, kaip antstolio draudikas, vienareikšmiai nesutinka su ieškovų prašymu dėl sandorio sumos priteisimo iš varžytynes vykdžiusio antstolio ir valstybės, nes pagal galiojančius teisės aktus antstolis nėra varžytynių būdu sudaromo sandorio šalis, o tik tarpininkas, o restitucija taikytina tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių (CK 6.145 str. l d.). Antra, jeigu restitucijos natūra atveju pinigai buto pirkėjui būtų priteisiami iš antstolio, tai ieškovai -skolininkai nepagrįstai praturtėtų antstolio sąskaita. Šioje byloje ieškovai neįrodė CPK 602 str. nurodytų pagrindų varžytynių aktui pripažinti negaliojančiu, todėl ieškinys yra neįrodytas ir atmestinas.

Trečiojo asmens BTA Insurance Company SE, veikiančio per filialą Lietuvoje, atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, nurodė, kad ieškovas pasirinko ne žalos atlyginimą, o restituciją. Tokiu atveju draudikui atsakomybė nekyla. Žalos atlyginimo klausimas nekeliamas. LAT tokio pobūdžio bylose yra pasisakęs, kad taikant restituciją, būtina vadovautis CPK 602 str. reikalavimais. Teismas jau yra svarstęs, įvertinęs visas aplinkybes. Yra suėjęs senaties terminas.. 2006-08-28 aktas buvo pasirašytas, pinigai išdalinti antstoliams, ieškovui, visi buvo patenkinti iki iškeldinimo akto. Antstolis nėra proceso dalyvis, jis yra tarpininkas. Mano, kad prašant priteisti pinigus iš antstolio ir valstybės, ieškovas nepagrįstai praturtėtų. Ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.