- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-15
- Bylos Nr.
- e2S-831-340/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28999-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Skolininkas
- UAB „LCG“
- Pareiškėjas
- IOOO „Belrimateks“, UAB „LCG“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „LCG“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų IOOO „Belrimateks“ ir UAB „LCG“ prašymą patvirtinti pateiktą taikos sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria skolininkas UAB „LCG“ įsipareigojo grąžinti kreditoriui IOOO „Belrimateks“ 26 579,45 Eur skolą dalimis: 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) ne vėliau kaip iki 2015-08-31; 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) ne vėliau kaip iki 2015-09-30; 8 579,45 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 45 ct) ne vėliau kaip iki 2015-10-31. Šalys taip pat susitarė, jog skolininkas, pavėlavęs grąžinti kreditoriui skolą ar jos dalį, remiantis Taikos sutarties nuostatomis, už kiekvieną kalendorinę vėlavimo dieną moka kreditoriui 0,05 procento dydžio palūkanas nuo nesumokėtos skolos dalies iki visiško atsiskaitymo su kreditoriumi dienos. 2015-12-22 pareiškėjas (kreditorius) IOOO „Belrimateks“ teismui pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriame nurodė, jog šiai dienai iš skolininko yra gavęs 19 955 Eur : 7 985 Eur sumą – 2015-09-02, 9 985 Eur sumą – 2015-10-05 bei 1 985 Eur sumą – 2015-12-03. Atsižvelgiant į taikos sutartimi numatytas palūkanas ir į skolininko nesumokėtas sumas, prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl 6 649,68 Eur skolos, 188,10 Eur palūkanų bei 0,05 proc. dydžio palūkanų už kiekvieną kalendorinę vėlavimo dieną nuo nesumokėto skolos dalies (6 649,68 Eur) skaičiuojant nuo 2015-12-18 iki visiško atsiskaitymo išieškojimo, nustatant, kad bet kokie mokėjimai kreditoriui užskaitomi tokia tvarka, kad pirmiausia patenkinami kreditoriaus reikalavimai sumokėti palūkanas, o paskiausiai - skolą.
Atsiliepimas
Skolininkas UAB „LCG“ atsiliepime į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad su prašymu nesutinka, kadangi laikėsi taikos sutarties sąlygų ir 2015-08-31 pervedė 8 000 Eur skolos dalį, 2015-10-02 pervedė 10 000 Eur skolos dalį bei 2015-12-02 pervedė 2 000 Eur skolos dalį. Taikos sutartimi šalys nesusitarė, kam iš šalių teks banko mokesčių našta, bei ar sulygti terminai skaičiuojami skolininko pavedimo atlikimo data ar kreditoriaus įmokos gavimo data. Kreditorius nepagrįstai skaičiavo skolininkui palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjo (kreditoriaus) IOOO „Belrimateks“ prašymą patenkino; išdavė pareiškėjui IOOO „Belrimateks“ vykdomąjį raštą dėl 6 649,68 EUR skolos, 188,10 Eur palūkanų bei 0,05 procentų dydžio palūkanų už kiekvieną vėlavimo dieną nuo nesumokėtos skolos dalies (6 649,68 Eur), skaičiuojant nuo 2015-12-18 iki visiško atsiskaitymo dienos išieškojimo iš skolininko UAB „LCG“, nustatant, kad skolininko mokėjimai pirmiausia užskaitomi palūkanoms sumokėti, o paskiausiai – skolai, civilinėje byloje Nr. e2-36505-994/2015; netenkino prašymo leisti nutartį vykdyti skubiai. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus (teismo 2015-08-25 nutartimi patvirtintą 2015-08-10 taikos sutartį, kreditoriaus IOOO „Belrimateks“ banko sąskaitos išrašą, skolininko UAB ‚LCG“ Danske Bank sąskaitos išrašus, skolos ir palūkanų paskaičiavimo pažymą) teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo (kreditoriaus) prašymą ir išduoti vykdomąjį raštą, skolininkui neįvykdžius tinkamai taikos sutartimi patvirtintų įsipareigojimų. Konstatavo, kad skolininkas, vykdydamas taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pažeidė prievolės įvykdymo terminus, kadangi kreditorius taikos sutartimi susitartu laiku t. y. iki 2015-08-31 nebuvo gavęs 8 000 Eur sumos, iki 2015-09-30 negavo kitos skolos dalies 10 000 Eur, o iki 2015-10-31 negavo 8 579,45 Eur. Faktas, kad skolininkas skolos daliai (8 000 Eur) suformavo tarptautinio mokėjimo nurodymą paskutinę termino dieną 2015-08-31, o 10 000 Eur daliai – praėjus dviem dienoms po skolos dalies grąžinimo termino, neleidžia vertinti, kad prievolė buvo įvykdyta laiku ir tinkamai, be to, kreditorius tiek 8 000 Eur negavo iki 2015-08-31, tiek 10 000 Eur negavo iki 2015-09-30. Dar daugiau, trečia skolos dalis (8 579,45 Eur) taip pat nėra sumokėta laiku (iki 2015-10-31) ir tinkamai, mokėjimo nurodymą 2 000 Eur suformavus 2015-12-01, o kreditoriui 1 985 Eur sumą gavus 2015-12-03. Taip pat nustatė, kad vykdydamas tarptautinį pavedimą, skolininkas, būdamas verslininkas, neįvertino prievolės įvykdymo kaštų (tarptautinio mokėjimo pavedimo mokesčių), kurie nepaisant aiškaus susitarimo taikos sutartimi, remiantis CK 6.57 str. nuostatomis, tenka skolininkui. Remiantis išdėstytu, teismas konstatavo, kad skolininkas ne tik nesumokėjo visos skolos, bet ir neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų laiku, todėl sutiko su kreditoriaus pozicija, kad skolininkui kyla pareiga mokėti taikos sutartimi sutartas 0,05 proc. dydžio palūkanas, kurios atlieka minimalių nuostolių kompensuojamą funkciją, kuri atsiranda skolininkui pažeidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Tenkindamas kreditoriaus prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl skolos ir palūkanų priteisimo, teismas neturėjo pagrindo abejoti likusios nesumokėtos skolos ir palūkanų paskaičiavimu (skolos ir palūkanų paskaičiavimo pažyma) bei paneigti įmokų paskirstymo teisingumo (taikos sutarties 6 p., CK 6.54 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas UAB „LCG“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad faktas, jog skolininkas skolos daliai suformavo tarptautinio mokėjimo nurodymą paskutinę termino dieną 2015-08-31 neleidžia vertinti, kad prievolė buvo įvykdyta laiku ir tinkamai. Byloje esantis Danske Bank tarptautinio mokėjimo nurodymas Nr. 08311501 neginčytinai patvirtina, jog skolininkas 8 000 Eur dydžio įmoką kreditoriui perdavė 2015-08-31, t.y. laiku. Pažymėjo, kad skolininkas niekada nevengė prievolės atsiskaityti su kreditoriumi, tačiau sustabdyti Taikos sutarties vykdymą buvo priverstas dėl kreditoriaus nepagrįstai skaičiuojamų palūkanų. Nurodė, kad 2015-12-02 net pervedė kreditoriui 2 000 Eur dydžio skolos dalį pagal Taikos sutarties 1.3 punktą, nurodydamas, kad likusią dalį sumokės kuomet kreditorius atsisakys nepagrįstai skaičiuojamų palūkanų. Pažymėjo, kad kreditorius pažeidė pareigą bendradarbiauti, nes jam atsisakius nepagrįstai skaičiuojamų palūkanų, skolininkas būtų įvykdęs Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus laiku ir tinkamai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius IOOO „Belrimateks“ prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog skolininkas reikalauja panaikinti nutartį visa apimtimi, nors nesutinka tik dėl palūkanų išieškojimo. Taip pat nurodė, kad skolininkas iš esmės neginčija, kad nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-25 nutartimi patvirtintos 2015-08-10 taikos sutarties įsipareigojimų. Skolininkas pirmuosius tris pavedimus pagal Taikos sutartį skolininkas atliko ne laiku ir nepilnus, todėl skolininko pareiga mokėti kreditoriui palūkanas yra neginčijama. Skolininko pozicija, neva jis laiku ir tinkamai atliko 8 000 Eur mokėjimą yra nepagrįsta, kadangi neatitinka tiek taikos sutarties sąlygų, tiek CK 4.49 str. 1 d., kuriuo remiasi pats skolininkas. Atskirasis skundas nepagrįstas dar ir tuo, kad skolininko pareigą padengti skolos grąžinimo išlaidas aiškiai numato CK 6.57 straipsnio. Be to, atskirojo skundo teiginiai apie Taikos sutarties vykdymo sustabdymą dėl tariamai nepagrįsto palūkanų skaičiavimo, yra ne tik nepagrįsti, tačiau, įvertinant tai, jog skolininkas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, laikytini nekorektiškais, tendencingais ir iškreipiančiais tikrovę. Skolininkas niekada nėra reikalavęs kreditoriaus atsisakyti palūkanų skaičiavimo, todėl tokie teiginiai yra melagingi. Prievolė mokėti palūkanas, jų skaičiavimo tvarka, taip pat skolos sumokėjimo tvarka yra aiškiai apibrėžta šalių sudarytoje Taikos sutartyje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. (CPK 329 str., 338 str.).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-25 nutartimi patvirtino tarp kreditoriaus IOOO „Belrimateks“ ir skolininko UAB „LCG“ sudarytą 2015-08-10 taikos sutartį. Pagal taikos sutarties 1 punkto sąlygas skolininkas įsipareigojo 26 579,45 Eur skolą grąžinti dalimis, t. y. iki 2015-08-31 – 8 000 Eur, iki 2015-09-30 – 10 000 Eur, iki 2015-10-31 – 8 579,45 Eur. Taip pat taikos sutarties 5 punktu skolininkas įsipareigojo mokėti 0,05 proc. dydžio palūkanas nuo nesumokėtos skolos dalies iki visiško atsiskaitymo su kreditoriumi dienos, o esant skolininko vėlavimams grąžinti skolą ar jo dalį, skolininko mokėjimai užskaitomi tvarka, kad pirmiausia patenkinamas reikalavimas sumokėti palūkanas, o paskiausiai – grąžinti skolą (taikos sutarties 6 p.).
2015 m. gruodžio 22 d. kreditorius IOOO „Belrimateks“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą pagal šalių sudarytą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad UAB „LCG“ nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Suinteresuotas asmuo UAB „LCG“ atsiliepime į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad su prašymu nesutinka, kadangi laikėsi taikos sutarties sąlygų, o kreditorius nepagrįstai skaičiavo skolininkui palūkanas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi kreditoriaus IOOO „Belrimateks“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą tenkino motyvuodamas tuo, kad skolininkas, vykdydamas taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pažeidė prievolės įvykdymo terminus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo padarytomis išvadomis.
Pažymėtina, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008).
Pagal bendrąsias vykdymo proceso nuostatas teismo patvirtintos taikos sutartys priskirtos prie vykdytinų dokumentų, kurie vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, turi teisę pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008).
Nagrinėjamoje byloje šalys – kreditorius IOOO „Belrimateks“ ir skolininkas UAB „LCG“ – siekdamos išvengti galimų ginčų sudarė Taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi. Nutartis įsiteisėjo ir įgijo galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aplinkybė, kad skolininkas minėtą taikos sutartį pasirašė, rodo, jog jis ją ir jos sąlygas pripažino.
Taikos sutartimi šalys susitarė, jog skolininkas 26 579,45 Eur dydžio skolą grąžins dalimis, t. y. iki 2015-08-31 – sumokės 8 000 Eur, iki 2015-09-30 – 10 000 Eur, iki 2015-10-31 – 8 579,45 Eur. Taip pat taikos sutarties 5 punktu skolininkas įsipareigojo mokėti 0,05 proc. dydžio palūkanas nuo nesumokėtos skolos dalies iki visiško atsiskaitymo su kreditoriumi dienos, o esant skolininko vėlavimams grąžinti skolą ar jo dalį, skolininko mokėjimai užskaitomi tvarka, kad pirmiausia patenkinamas reikalavimas sumokėti palūkanas, o paskiausiai – grąžinti skolą (taikos sutarties 6 p.).
Iš kreditoriaus į bylą pateiktų rašytinių dokumentų (Minsko „Priorbank“ banko sąskaitos išrašų) matyti, jog kreditorius iš skolininko 2015-09-02 gavo 7 985 Eur; 2015-10-05 – 9 985 Eur; 2015-12-03 – 1 985 Eur. Atskirajame skunde apeliantas nurodė, jog 8 000 Eur dydžio įmoką kreditoriui perdavė 2015-08-31, t.y. laiku, todėl negali būti laikomas pažeidusiu terminus. Atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog Danske Bank tarptautinio mokėjimo nurodymas Nr. 08311501 patvirtina, jog skolininkas 8 000 Eur dydžio įmoką kreditoriui perdavė 2015-08-31, tačiau taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog skolininkas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo įvertinti tai, kad atlieka tarptautinį mokėjimą ne Lietuvoje esančiam kreditoriui, o į kreditoriaus sąskaitą, esančią AAB „Priorbank“ (Baltarusija), todėl taip pat turėjo įvertinti riziką, kad mokėjimas kreditoriaus nepasieks būtent 2015-08-31. Negana to, nors taikos sutartimi buvo sutarta, kad 10 000 Eur bus sumokėta iki 2015-09-30, pats skolininkas nurodė, jog minėtą sumą kreditoriui pervedė 2015-10-02, t.y. praleidęs nustatytą terminą, o kreditorius ją gavo tik 2015-10-05.
Apeliantas skunde nurodė, kad niekada nevengė prievolės atsiskaityti su kreditoriumi, tačiau sustabdyti Taikos sutarties vykdymą buvo priverstas dėl kreditoriaus nepagrįstai skaičiuojamų palūkanų. Pasak apelianto, 2015-12-02 jis kreditoriui 2 000 Eur dydžio skolos dalį pagal Taikos sutarties 1.3 punktą, nurodydamas, kad likusią dalį sumokės kuomet kreditorius atsisakys nepagrįstai skaičiuojamų palūkanų, tačiau kreditorius atsisakė bendradarbiauti. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto teiginius laiko nepagrįstais.
Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Teismas konstatuoja, jog į bylą apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į kreditorių, reikalaudamas atsisakyti palūkanų skaičiavimo, todėl nepagrįstas jo teiginys, kad kreditorius atsisakė su juo bendradarbiauti. Be to, skolininko parašas taikos sutartyje pagrindžia, jog jis sutiko su šios sutarties sąlygomis, taigi ir su skaičiuotinomis palūkanomis bei jų norma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal teisinį reglamentavimą vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis).
Be to, atskirajame skunde pats skolininkas pripažino, jog taikos sutartį vykdo tik iš dalies, nes sustabdė skolos mokėjimą dėl neva nepagrįstai skaičiuojamų palūkanų, dėl to konstatuotina, kad taikos sutarties nevykdymas/netinkamas vykdymas byloje yra įrodytas.
Vertinant skolininko kreditoriui atliktus mokėjimus bei jų sumas, akcentuotinas ir CK 6.57 straipsnis, kuris numato, kad su prievolės vykdymu susijusias išlaidas turi apmokėti skolininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Dėl nurodyto, atlikdamas tarptautinius pavedimus, skolininkas turėjo įvertinti, kaip minėta, ne tik tai, kad nurodymas nepasieks kreditoriaus jo atlikimo dieną, bet ir tai, kad toks pavedimas sukels papildomas išlaidas skolininkui. Atsižvelgiant į tai, kad vietoj skolininko 2015-08-31 pervestų 8 000 Eur, kreditorius IOOO „Belrimateks“ gavo tik 7 985 Eur, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog vykdydamas tarptautinį pavedimą, skolininkas neįvertino prievolės įvykdymo kaštų (tarptautinio mokėjimo pavedimo mokesčių), kurie nepaisant aiškaus susitarimo taikos sutartimi, remiantis nurodyta CK 6.57 str. nuostatomis, tenka skolininkui. Tas pats pasakytina ir apie vėlesnius skolininko pavedimus kreditoriui.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi apeliantas neįrodė, jog taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė tinkamai. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius IOOO „Belrimateks“ prašė priteisti iš skolininko UAB „LCG“ patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgiant į tai, jog iki 2016-04-15 teismui nebuvo pateikti įrodymai apie kreditoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.