Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja A. Martinavičius Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04677-2011-0

NUTARTIS

2012 m. rugsėjo 24 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-453-362/2012 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, turto padalijimo, ir pagal atsakovo V. Š. priešieškinį ieškovei A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaikui išlaikymo priteisimo, bendro turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliantas nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovas neįrodė paskolos suteikimo fakto. Trečiasis asmuo R. K. teismo posėdžio metu patvirtino faktą, jog vekselis buvo surašytas jos iniciatyva. Ji taip pat pateikė teismui paprastojo neprotestuotino vekselio kopiją bei Šiaulių miesto VI notaro biuro vykdomojo rašto kopiją. Paskola, kuria R. K. paskolino 45 000 Lt atsakovui ir ieškovei, atitinka sandorio formai keliamus reikalavimus. Ji buvo sudaryta rašytine forma, pasirašant vekselį. Apeliantas mano, kad dėl šios priežasties turi teisę paskolos suteikimo faktą įrodinėti ir liudytojų parodymais, jog paskolos sutarties sudarymo faktą teisme pagrindė.Nepagrįsta teismo išvada, kad skola pagal vykdomąjį raštą, išduotą pagal paprastąjį vekselį, kuriuo atsakovas įsipareigojo R. K. sumokėti 45 000 Lt, yra jo asmeninė prievolė. Paskola buvo panaudota butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti ir remontui, tai patvirtino liudytojai R. K., R. K., V. C., tačiau teismas minėtų liudytojų parodymų nevertino. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog, jei ne paskolos pinigai, atsakovas su ieškove nebūtų turėję finansinių galimybių įsigyti buto, kainuojančio 25 000 Lt, nes tiek atsakovo, tiek ieškovės pajamos nebuvo didelės. Kita paskolos dalis – 20 000 Lt – buvo panaudota įsigyto buto remontui, antram aukštui pastatyti. 8 821,03 Lt panaudojimą patvirtina prie bylos pridėti kvitai. Dokumentų, patvirtinančių kitas remontui skirtas išlaidas, atsakovas nėra išsaugojęs. Paskolos suteikimo momentu nebuvo gautas rašytinis ieškovės sutikimas, tačiau asmens valią išreiškia ir asmens elgesys tam tikromis aplinkybėmis ir tam tikroje situacijoje. A. Š., dalyvaudama perduodant 45 000 Lt, paimdama juos ir įsidedamą į savo rankinę, savo konkliudentiniais veiksmais davė sutikimą sudaryti paskolos sutartį.Nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovas negalėjo nurodyti, kokiu būdu ir kaip planavo grąžinti paskolą per metus. Teismo posėdžio metu atsakovas aiškiai nurodė, kaip jis ir ieškovė ketino grąžinti paskolą per nustatytą terminą. Ketino parduoti butą bendrabutyje, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Planavo jį parduoti už 15 000 Lt ir taip grąžinti dalį skolos. Likusios skolos daliai atiduoti pinigų planavo uždirbti susiradęs gerai apmokamą darbą. Teismo išvada, kad atsakovas net neįrodė, jog sandoris, pagal kurį jis išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir kuriuo įsipareigojo R. K. grąžinti 45 000 Lt, iš viso buvo. Apeliantas nurodo, kad niekada nebūtų rizikavęs nei savo, nei savo šeimos finansine gerove, sudarydamas fiktyvų sandorį, t. y. pasirašydamas vekselį, kai paskola iš tikro nebuvo suteikta. Atsakovas suvokė, kad laiku neįvykdžius prievolės, bus atsakingas už skolos grąžinimą su papildomomis išlaidomis, kad skola iš jo bus išieškoma priverstine tvarka.Teismas nagrinėdamas bylą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, formuojamos santuokos nutraukimo bylose, kai sprendžiami turto padalijimo ir sutuoktinių civilinės atsakomybės klausimais. Netinkamai vertino liudytojų parodymus, neanalizavo pateiktų rašytinių dokumentų. Taip teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, fundamentalius civilinio proceso principus, dėl to apeliacinės instancijos teismas turi tiek teisę, tiek ir pareigą tinkamai įvertinti byloje esančius įrodymus bei pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008).

Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikams auklėti bei šviesti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl 45 000,00 Lt paskolos pagal vekselį, kurį pasirašė tik vienas iš sutuoktinių V. Š., pripažinimo bendra sutuoktinių A. Š. ir V. Š. prievole. Taigi apelianto V. Š. ir trečiojo asmens R. K. paskolos sutartis galėtų būti priskirta prie antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju apeliantas, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis). Būtent šią aplinkybę tyrė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ir, nustatęs, kad byloje nepateikta įrodymų, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, sprendė, kad nėra pagrindo paskolos sutartį pripažinti bendra prievole. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutikti negali. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė A. Š. ir atsakovas V. Š. susituokė 2007-11-10 (1 t., 5 b. l.). Pateiktas paprastasis vekselis 2010-03-10 pasirašytas atsakovo V. Š., su įsipareigojimu sumokėti pinigus, 45 000,00 Lt iki 2011-09-12, ir pateiktas paprastasis vekselis, 2010-03-10 pasirašytas atsakovo V. Š., su įsipareigojimu sumokėti pinigus, 45 000,00 Lt iki 2011-05-01 (1 t., 48, 143 b. l.). 2011-09 -15 atliktas vykdomasis įrašas, kuriuo iš V. Š. išieškoma 45 229,00 Lt skola pagal paprastąjį vekselį (1 t., 49 b. l.). Santuokos metu, t. y. 2010-04-08 pirkimo-pardavimo sutartimi sutuoktiniai įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 25 000,00 Lt (1 t., 7, 126–129 b. l.). Iš pateiktų darbo užmokesčio pažymų, matyti, kad atsakovo pajamos per 2006 metus sudarė 11 724, 65 Lt, per 2007 m. – 8 302,91 Lt, per 2008 m. – 12 866, 19 Lt, per 2009 m. – 12 281,49Lt, per 2010 m. – 12 597,79 Lt (1 t., 10, 41, 44 b. l., 2 t., 1–3, 13 b. l.). Sumos nurodytos neatskaičius mokesčių. Ieškovės pajamos, neatskaičius mokesčių, per 2006 m. sudarė 2 336,00 Lt, per 2007 m. – 5 133,74 Lt, per 2008 m. – 6 320,31 Lt, per 2009 m. – 6 345,65 Lt, per 2010 m. – 5 959, 36 Lt (1 t., 124–125 b. l.). Išvardytas sumas sutuoktiniai naudojo būtiniausiems minimaliems gyvenimo poreikiams, tokiems kaip maistas, rūbai, apavas, komunaliniai mokesčiai, šildymo išlaidos ir kt., patenkinti. Atsakovo V. Š. teigimu, bankas nesutiko suteikti kredito būstui įsigyti dėl per mažų šeimos pajamų (1 t., 167 b. l.). Teismas sprendžia, kad šalių gaunamas darbo užmokestis nebuvo pakankamas įsigyti būstui už 25 000,00 Lt be paskolos. Apelianto teigimu, kita paskolos dalis – 20 000 Lt buvo panaudota įsigyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui, antram aukštui pastatyti. Byloje pateikti statybinių medžiagų įsigijimo kvitai įrodo, kad santuokoje įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo remontuojamas (1 t., 183, 184, 185, 186, 187, 188, 189, 190, 191 b. l.). Paminėtą faktą patvirtina ir, teismo nuomone, nešališkas liudytojas E. N., kuris paliudijo, kad buvo remontuojamas butas esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., 169 b. l.).

Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2001 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Atsižvelgęs į anksčiau paminėtas aplinkybes teismas daro išvadą, kad 45 000,00 Lt litų sandoris pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį atsakovo V. Š. su trečiuoju asmeniu buvo sudarytas šeimos interesams tenkinti.

Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo dalis, kuria nustatyta, jog skola pagal vykdomąjį įrašą, išduotą pagal paprastąjį vekselį, kuriuo V. Š. įsipareigojo R. K. sumokėti 45 000,00 Lt, yra asmeninė atsakovo V. Š. skola, pakeistina. Pripažintina, kad skola pagal vykdomąjį įrašą, išduotą pagal paprastąjį vekselį, kuriuo V. Š. įsipareigojo R. K. sumokėti 45 000,00 Lt, yra solidarioji ieškovės A. Š. ir V. Š. prievolė.

Tenkinus apeliacinį skundą visiškai, teisėjų kolegijos nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai nebeturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų nepasisakoma.

Apeliaciniu skundu ginčijama suma – 22 500,00 Lt. Žyminis mokestis sudaro 675,00 Lt. Ieškovas sumokėjo 200,00 Lt (1 t., 200 b. l.), o likusi, 475,00 Lt, dalis buvo atidėta iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Apeliacinį skundą tenkinant, iš ieškovės A. Š. priteistina 200,00 Lt žyminio mokesčio atsakovui V. Š., likusi dalis – 475,00 Lt žyminio mokesčio priteistina valstybei. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 1 800,00 Lt priėmimo kvitus už advokato teisinę pagalbą (2 t., 20, 21 b. l.), tačiau nepateikė šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, kaip to reikalauja CPK 98 straipsnio nuostatos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo realios išlaidos advokato pagalbai yra tik už apeliacinio skundo surašymą, todėl jo nurodytos 1 800,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 800,00 Lt. Iš ieškovės A. Š. priteistinos atsakovui V. Š. 800,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, jog skola pagal vykdomąjį įrašą, išduotą pagal paprastąjį vekselį, kuriuo V. Š. įsipareigojo R. K. sumokėti 45 000,00 Lt, yra asmeninė atsakovo V. Š. skola ir ją išdėstyti taip: „Pripažinti, kad skola pagal vykdomąjį įrašą, išduotą pagal paprastąjį vekselį, kuriuo V. Š. įsipareigojo R. K. sumokėti 45 000,00 Lt, yra solidari ieškovės A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.“ Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 žyminį mokestį, 800,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 475,00 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą, žyminį mokestį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai.