- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- eI-3412-764/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03004-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska, Egidija Puzinskaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB ,,Glorinta“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant atsakovės atstovei R. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Glorinta“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB ,,Glorinta“ (toliau – Bendrovė) padavė teismui skundą, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2015-05-07 sprendimą Nr. 9-54/15(1.1.43-EM4); 2) įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjos 2015-04-20 skundą.
Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja nurodė, kad Komisija nepagrįstai atsisakė priimti Bendrovės 2015-04-20 skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2015-03-18 rašto Nr. A51-27858/15(2.14.1.45-FN3), kaip nepriskirtiną jos kompetencijai. Nekilnojamojo turto mokestį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, o ne atsakovė. Administracijos 2015-03-18 sprendimu pareiškėjai nebuvo įregistruota mokestinė prievolė. Vadinasi, tarp jos ir Administracijos yra kilęs ginčas ne dėl mokesčių, o dėl Administracijos veiksmų, jai atliekant viešojo administravimo funkcijas, todėl Komisija nepagrįstai vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 str. nuostatomis.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad Bendrovė ginčus dėl mokesčių sutapatina su mokestiniais ginčais, kurių sąvoka apibrėžta ABTĮ 2 str. 18 d., todėl nepagrįstai nurodo, kad jos skundas priskirtinas Komisijos kompetencijai. Nagrinėjamu atveju, ginčas kilo dėl sprendimo, kuriuo atsisakyta išbraukti pareiškėjai priklausantį pastatą iš sąrašo nekilnojamojo turto objektų, kuriems nustatytas didesnis mokesčio tarifas, t. y. ginčas kilo tarp mokesčių mokėtojo ir institucijos, nustatančios nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Atsakovės nuomone, pareiškėjos iškeltas ginčas patenka į ginčų dėl mokesčių sąvoką. Pagal ABTĮ 26 ir 29 str. nuostatas, tokio pobūdžio ginčai nagrinėtini administraciniuose teismuose, o ne ginčų komisijose. Vadinasi, Komisija pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti Bendrovės skundą, todėl naikinti jos 2015-05-07 sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas keliamas dėl Komisijos 2015-05-07 sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys tvirtina, kad Bendrovė su 2014-12-16 prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydama iš Patalpų ir statinių, kuriems 2014 ir 2015 metais taikomas 2,5 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo išbraukti pareiškėjai priklausančius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)).
Išnagrinėjusi pareiškėjas prašymą, Administracija 2015-03-18 sprendimu Nr. A51-27858/15(2.14.1.45-FN3) atsisakė išbraukti Bendrovei priklausančius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) iš Patalpų ir statinių, kuriems 2014 metais taikomas 2,5 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo.
Nesutikdama su tokiu Administracijos sprendimu, Bendrovė padavė skundą Komisijai, prašydama panaikinti Administracijos 2015-03-18 sprendimą Nr. A51-27858/15(2.14.1.45-FN3) ir įpareigoti atsakovę išbraukti jai priklausančius statinius iš Patalpų ir statinių, kuriems 2014 metais taikomas 2,5 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo.
Ginčijamu 2015-05-07 sprendimu Komisija atsisakė priimti pareiškėjos skundą, motyvuodama tuo, kad keliamas ginčas dėl mokesčių, kuris pagal ABTĮ 29 str. nuostatas nepriskirtinas jos kompetencijai.
Su tokiu Komisijos sprendimu pareiškėja nesutinka ir prašo teismą jį panaikinti. Esminis pareiškėjos skundo argumentas yra tai, kad Administracija nėra nekilnojamojo turto mokesčio administratorius, 2015-03-18 sprendimas Nr. A51-27858/15(2.14.1.45-FN3) priimtas jai vykdant viešojo administravimo funkcijas, todėl keliamas ginčas pagal ABTĮ 27 str. nuostatas priskirtinas Komisijos kompetencijai.
ABTĮ 27 str. nustatyta, kad asmens skundas dėl savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) gali būti paduotas savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Pagal ABTĮ 29 str., savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos nesprendžia ginčų, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnyje, 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 20 straipsnio 1 dalyje, taip pat ginčų dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų ir rinkliavų.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir susiklosčiusią faktinę situaciją, būtina nustatyta, ar Bendrovė į Komisiją kreipėsi siekdama iškelti ginčą dėl mokesčių.
Byloje esantys duomenys tvirtina, kad vadovaudamasis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 str. nuostatomis ir atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-05-15 sprendimu Nr. 1-1126 patvirtintus nekilnojamojo turto mokesčio 2014 metais tarifus, Administracijos direktorius 2013-09-04 įsakymu Nr. 30-1922 patvirtino Patalpų ir statinių, kuriems 2014 metais taikomas 2,5 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašą, į kurį buvo įtraukti ir pareiškėjai priklausantys ginčo pastatai. Nesutikdama su nuosavybės teise valdomiems nekilnojamojo turto objektams nustatytu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu (2,5 %) pareiškėja kreipėsi į Administraciją prašydama juos išbraukti. Vadinasi, kreipdamasi į Administraciją pareiškėja iškėlė ginčą dėl to, kad jai priklausantiems pastatams 2014 metais nepagrįstai buvo nustatytas 2,5 % nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėja siekė, kad jai priklausantiems pastatams 2014 metais būtų nustatytas kitoks nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, t. y. iš esmės iškėlė ginčą dėl taikytino mokesčio dydžio. Pareiškėjos iškelto ginčo pobūdis ir nurodytos ABTĮ 29 str. nuostatos, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjos keltas ginčas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai, todėl ji teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti Bendrovės skundą.
Tai, kad Administracija nėra nekilnojamojo turto mokesčio administratorė, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad keliamas ginčas yra susijęs su taikytinu mokesčio dydžiu. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 str. nuostatos suteikia teisę savivaldybės tarybai patvirtinti konkrečios savivaldybės teritorijoje taikytinus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus. Įgyvendindama šią funkciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2013-05-15 sprendimu Nr. 1-1126 patvirtinto nekilnojamojo turto mokesčio 2014 metais tarifus ir nustatė, kokio dydžio nekilnojamojo turto mokesčio tarifai bus taikomi tam tikriems savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektams. Atsižvelgdamas į priimtą sprendimą, Administracijos direktorius sudarė sąrašą nekilnojamojo turto objektų, kurie atitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-05-15 sprendime Nr. 1-1126 nurodytus reikalavimus ir kuriems turi būti taikomas 2,5 % nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Iš esmės nurodytas Administracijos direktoriaus įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 str. nuostatomis, t. y. mokesčių srityje.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti Bendrovė skundą byloje nėra. Komisija teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, todėl ginčijamas 2015-05-07 sprendimas Nr. 9-54/15(1.1.43-EM4) paliktinas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str. teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB ,,Glorinta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.