Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Antakalnio būstas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – E. Ž.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas dublike nesutiko, kad yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Dublike nurodė, kad atsakovo pareiga yra periodiškai valyti ne tik įlajas, bet ir visą namo stogą, kadangi tvarkingas stogas bei lietaus kanalizacijos stovas neturi praleisti vandens. Šiuo atveju draudėjos butas negalėjo būti užpiltas dėl susidariusio didelio slėgio, nes butas yra paskutiniame – penktame aukšte. Ieškovas rėmėsi STR 1,12,05:2002 nuostatomis. Atsakovo pateiktas darbų perdavimo – priėmimo aktas neįrodo, kad 2012 m. birželio mėnesį darbai buvo atlikti, nes atsakovas darbus perdavė pats sau. Tuo atveju, jei buvo kviesti dalyvauti namo gyventojai, atsakovas turėjo pateikti tą pavirtinančius įrodymus. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad 2012-07-12 liūties metu būtų apgadinti kiti pastatai ir ta liūtis nepriskirtina stichiniam meteorologiniam reiškiniui.

Apie teismo posėdį, vykusį 2016 m. vasario 10 d. 13:30 val., šalys buvo informuotos tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio nustatyta tvarka. Trečiasis asmuo E. Ž. į teismo posėdį neatvyko, teisme gautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Nenustačius kliūčių bylos nagrinėjimui teismas nutarė nagrinėti civilinę bylą iš esmės. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio dalies atsisakymas priimtinas, likusioje dalyje ieškinys tenkintinas.

Ieškinio reikalavimų atsisakymas neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų interesų, todėl teismas atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalyje priteisti iš atsakovo UAB „Antakalnio būstas“ 30,00 eurų sumą ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai priima (Lietuvos Respublikos CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 d.). Dėl nurodytų aplinkybių šioje dalyje byla nutrauktina Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2011 m. liepos 12 d. buvo aplietas E. Ž. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Buto užliejimo bei apgadinimo faktą patvirtina teismui pateiktos fotonuotraukos. Minėtas butas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, draudimo sutarties sudarymą patvirtina Būsto draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas pripažino įvykį draudžiamuoju ir atlygino padarytą žalą išmokėdamas nukentėjusiajai 535,79 eurų (1 850 Lt) dydžio draudimo išmoką. Nurodytą aplinkybę patvirtina 2012-08-30 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, 2012-09-17 draudimo išmokos apskaičiavimas, 2012-09-18 mokėjimo nurodymas. Tiriant įvyko aplinkybes buvo nustatyta, kad užliejus butą, esantį (duomenys neskelbtini), vanduo lašėjo nuo buto lubų. Minėtas butas yra penktame (viršutiniame) pastato aukšte, virš šio buto lubų nėra vandentiekio įrangos. 2011 m. liepos 12 d. iškviesta avarinė tarnyba nustatė, kad yra užsikimšęs vandens nubėgimo latakas, dėl ko lietaus vanduo susikaupė ant stogo ir per nesandarias konstrukcijas prasiskverbė į pastato patalpas. Atsižvelgiant į tai, kad namo stogas ir lietaus nubėgimo latakai yra bendra pastato konstrukcija, kurią valdo ir prižiūri namą administruojanti bendrovė UAB „Antakalnio būstas“ (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011‑04-18 įsakymas Nr. 30-637), 2013 m. birželio 10 d. ieškovas išsiuntė atsakovui UAB „Antakalnio būstas“ pretenziją dėl žalos atlyginimo, taip pat apie padarytą žalą atsakovą informavo elektroniniu paštu. Atsakovas į pretenzijas nereagavo, todėl ieškovas prašė priteisti iš atsakovo padarytą žalą regreso tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas).

Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, jog jis tinkamai vykdė namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimą, o prieš įvykį atliko namo stogo įlajų valymo darbus, bei pateikė teismui 2012-06-26 Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą. Tačiau įvertinus minėtą rašytinį įrodymą kyla pagrįstų abejonių dėl dokumento sudarymo datos, kadangi nuskanuotame 2012-06-26 dokumente (su asmenų atsakingų parašais) matyti vėlesnė akto sudarymo data (2013-07-03). Be to, atsakovo teismui pateiktame 2012-05-31 Gyvenamojo namo apžiūros akte Nr. AB-AA-12-0005/52 nurodyta, kad pastato lietaus kanalizacijos tinklų būklė yra patenkinama, tačiau nenurodyti jokie rekomenduojami atlikti darbai nustatytiems defektams šalinti. Ši aplinkybė taip pat kelia abejonių dėl realaus 2012-06-26 Atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte nurodytų darbų atlikimo. Pažymėtina, kad net pripažinus, jog lietaus kanalizacijos įlajos 2012-06-26 buvo valytos, laikytina, jog atsakovas neįrodė, kad minėti darbai buvo atlikti tinkamai. Šią aplinkybę patvirtina ir 2012-07-12 Atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte nurodyti pakartotinai atlikti kanalizacijos įlajų valymo darbai. Kartu pripažintina, kad, tinkamai prižiūrint pastatą, turi būti valomos ne tik lietaus kanalizacijos įlajos, bet ir visas stogas, tačiau atsakovo pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas būtų atlikęs ir šiuos stogo priežiūros darbus.

Atsakovo teigimu, 2012 m. liepos 12 d. iškrito nenumatytas kritulių kiekis, ką patvirtina Lietuvos hidrometereologijos tarnybos 2015-07-28 pažyma, todėl E. Ž. buto apliejimo priežastimi turėtų būti laikomos force majore aplinkybės. Su šiuo atsakovo argumentu nesutiktina, kadangi minėtoje pažymoje nurodyta, kad liūties metu iškrito 18 mm kritulių, kas nelaikytina neįprasta situacija Lietuvos klimatui ir negali būti pripažinta force majore aplinkybėmis. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad įvykusi liūtis buvo stichinis meteorologinis reiškinys, kurio metu būtų apgadinti ir kiti pastatai, todėl darytina išvada, jog žalos atsiradimą sukėlė ne tik stiprus lietus, bet ir inžinerinės įrangos trūkumai, dėl ko šios įrangos valdytojas negali būti atleidžiamas nuo atsakomybės už kilusią žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymo Nr. D1-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Privalomųjų statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimų“ 5, 9 punktuose nustatyta, kokia yra privalomųjų reikalavimų visuma ir koks yra bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros turinys, kuriuos įgyvendinant administratorius turi organizuoti namo nuolatinį stebėjimą, neeilines apžiūras, statybinius tyrinėjimus, namo dalių ekspertizę, jei statinio būklė kelia pavojų tretiesiems asmenims bei aplinkai, turi priimti reikiamus sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų vykdymo. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 priedo „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ 1 punktą, administratorius privalo atlikti bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus (ne rečiau kaip kartą per mėnesį), kasmetines apžiūras. Pagal to paties Reglamento 7 punktą, administratorius privalo užtikrinti namo lietaus nuotekų sistemos ir kitų vandens pašalinimo nuo namo konstrukcijų įrenginių (latakų, lietvamzdžių, įlajų, nuogrindų ir kitų) funkcionalumą. Įvertinus byloje esančius duomenis negalima pripažinti, kad atsakovas tinkamai atliko reikalingus priežiūros darbus ir įgyvendino savo, kaip pastato administratoriaus, pareigas. Taigi, aplinkybė, jog vandens išsiliejimas įvyko dėl atsakovo, kaip gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriaus, kaltės tinkamai nevykdant jam priskirtų funkcijų arba jas vykdant nepakankamai rūpestingai, nėra paneigta.

Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį kitą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. 1 d.). Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad už padarytą žalą yra atsakingas ir ją turi atlyginti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, t. y. atsakovas UAB „Antakalnio būstas“. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu, todėl iš atsakovo priteistina 505,79 eurų ieškovo naudai žalai atlyginti.

Atsakovas taip pat prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui, kadangi ieškiniams dėl žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovas nurodė, kad ieškovas teisę kreiptis į teismą turėjo nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2015 m. liepos 12 d. Įvertinus aplinkybę, jog 2015 m. liepos 12 d. buvo nedarbo diena, pripažintina, jog ieškovas turėjo teisę pateikti teismui ieškinį sekančią darbo dieną, t. y. 2015 m. liepos 13 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog ieškovo ieškinys buvo pasirašytas ir teismui pateiktas 2015 m. liepos 13 d., 17:45 val. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog ieškovas nepraleido nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino, skaičiuotino nuo sužinojimo apie padarytą žalą dienos (Lietuvos Respublikos CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (505,79 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d., 82 str., 93 str., iš atsakovo priteistinas 15,00 eurų žyminis mokestis ieškovo naudai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priimti ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir nutraukti civilinę bylą dalyje dėl 30,00 eurų sumos priteisimo iš atsakovo UAB „Antakalnio būstas“ ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Antakalnio būstas“, į. k. 121449152, 505,79 eurų žalai atlyginti, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (505,79 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 eurų bylinėjimosi išlaidas ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.