- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-21
- Bylos Nr.
- 2YT-13694-949/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05022-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2025 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 13.12-30, kuriuo buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir prašo įpareigoti prokuratūrą atnaujinti tyrimą dėl viešo intereso gynimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog prašo įpareigoti prokuratūrą ginant viešąjį interesą atlikti pakartotinį tyrimą pravažiuojamajam keliui pro (duomenys neskelbtini) atstatyti. Nuo 2017 m. atlikto tyrimo pasikeitė esminės aplinkybės – buvo pateikti nauji dokumentai, įskaitant 2023 m. priedus su gyventojų parašais dėl buvusio pravažiavimo pro (duomenys neskelbtini) atstatymo bei 2019-12-04 įrodymai apie galimai neteisėtą 1,1875 ha valstybinės žemės perleidimą. Nurodė, jog žemės pirkimo–pardavimo sutartyje pateikti duomenys neatitinka tikrovės – prie 1,1875 ha ploto sutarties buvo pridėtas kito dydžio žemės planas (1,9729 ha), o šis plotas iki šiol nėra įregistruotas, todėl buvo galimai pažeistas Lietuvos Respublikos žemės įstatymas bei kiti susiję teisės aktai.
Pareiškėjas nurodė, kad buvo prarasta prieiga prie sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra valstybės saugomas gamtos paveldo objektas – (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad iki 2024 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjas bei visuomenė galėjo laisvai pasiekti šį objektą. Antras pažeidimas pasireiškė tuo, kad pakartotinai paskirta valstybinė žemė (1,1875 ha) tam pačiam asmeniui, dėl to buvo panaikintas istoriškai egzistavęs pravažiavimas pro (duomenys neskelbtini), ir dėl kurio visuomenė neteko prieigos prie minėto valstybinio žemės sklypo. Pareiškėjas nurodė, kad pažeidimai yra tęstiniai, nes kasdien yra ribojamas teisėtas visuomenės ir jo paties naudojimasis viešuoju keliu, todėl taikytinas CK 1.127 straipsnis, kuris numato, jog senaties terminas kiekvieną dieną skaičiuojamas iš naujo, kol pažeidimas nėra pašalintas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2025 m. vasario 24 d. pateikė skundą Generalinei prokuratūrai, prie kurio pridėjo notarės patvirtintą 1,1875 ha žemės pirkimo–pardavimo sutartį; papildomą planą, kuriame žymimas 1,9729 ha plotas, kuris neatitinka sutartyje nurodyto perkamo sklypo ploto (kaip privaloma sandorio dalis pridėtas vaisai kito ploto planas). 2016-02-26 institucijos atsakyme pažymima, kad 1,1875 ha sklypo plano byloje nėra, pažeistas Žemės įstatymo 14 straipsnis.
Pareiškėjas nurodė, jog ginčijamu nutarimu prokuroras nepagrįstai atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nepaisant to, kad buvo pateikti nauji reikšmingi duomenys ir aplinkybės, kurios, pareiškėjo teigimu, nebuvo žinomos ankstesnio skundo nagrinėjimo metu, t. y. 2017 m. Pareiškėjo teigimu, prokuratūra nepagrįstai pripažino jo skundą pakartotiniu ir nenagrinėjo jame išdėstytų naujų faktinių duomenų, įskaitant žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, planus, piliečių pasirašytus dokumentus bei kitą informaciją. Ši informacija surinkta 2023 metais, t.y. jau po 2017 metų. Yra prašoma tik pravažiuojamojo kelio pro (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kelia klausimą, kodėl negalima nustatyti servituto.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad ginčijamame nutarime klaidingai identifikuotas žemės sklypo numeris (nurodytas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), nors, pareiškėjo teigimu, turėtų būti Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, pareiškėjo vertinimu, prokuroras nepagrįstai konstatavo, jog nėra duomenų, galinčių turėti įtakos anksčiau išnagrinėtiems klausimams, nevertino servituto nesuteikimo fakto, galimų teisės aktų pažeidimų, ir neatsižvelgė į tai, kad kelias eina per privatų žemės sklypą. Pareiškėjas taip pat nesutinka su prokuratūros pozicija, jog nėra teisinio pagrindo ginčyti žemės privatizavimo sandorių ar administracinių aktų dėl senaties, nes, jo nuomone, teisės pažeidimai yra tęstinio pobūdžio, o apie jų esmines aplinkybes jis sužinojo tik vėliau nei tie pažeidimai buvo padaryti. Pareiškėjas nurodo, kad Žemėtvarkos skyrius inicijavo žemės sklypų perstūmimą, bet 2010-04-21 rašte nurodo, kad nustatytos koordinatės ir žemės sklypo ribos nebuvo tikslintos. Nurodo, kad kreipėsi į STT, bandydamas įrodyti, kad buvo daroma daug pažeidimų ir žemės sklypo planas Nr. 2 yra atšviestas, jis suklastotas, ant jo nukopijuojant suderinimo parašus ant originalaus žemės sklypo plano, žemės sklypo plano originalas nerastas. Su klastote žemės sklypas patrauktas nuo kelio. Apie šiuos pažeidimus pareiškėjas sužinojo tik 2015 metais, todėl senaties terminas šiems pažeidimams ginčyti nėra praleistas. Pareiškėjas ginčija ir nutarime pateiktą išvadą, kad visuomenė neprarado galimybės patekti prie valstybės saugomo objekto, nes, jo teigimu, faktinė situacija pasikeitė po to, kai kelias buvo įregistruotas kaip nuosavybės teise priklausantis privatiems asmenims, nors buvo inventorizuota (duomenys neskelbtini) kelios dalis, 321 metro ir ji priklausė Klaipėdos rajono savivaldybei. VĮ Registrų centro 2023-03-17 rašte nurodyta, kad minimo kelio ribos, kurios eina per melioracijos griovį, bei yra A. J. sklypo ribose, koreguotųsi atlikus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus.
Pareiškėjas mano, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra dar 2017 m. turėjo pagrindą pradėti tyrimą vien dėl to, kad 1,1875 ha žemės sklypui (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), perkant jį iš valstybės, nebuvo parengtas jo planas. Todėl 1,1875 ha žemės sklypo plotas, nesant tokio sklypo plano negalėjo būti nupirktas iš valstybės ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Plane 0,7854 ha ploto kadastrinis numeris nenurodytas. Todėl teigtina, kad ir 0,7854 ha ir 1,1875 ha plotai įsigyti be plano pažeidžiant Žemės įstatymo reikalavimus. Nurodo, kad šiuo metu yra papildomų teisės aktų pažeidimų, kurie pagrindžia tyrimo dėl pravažiuojamojo kelio atstatymo atnaujinimą.
Taip pat egzistuoja požymių, rodančių galimą koordinuotą veikimą tarp Klaipėdos rajono savivaldybės, Registrų centro, NŽT ir notarės G. Pietarienės, siekiant A. J. neteisėtai suteikti papildomą valstybinės žemės plotą. Sklypui 0,7854 ha žemės (šalia ginčo kelio) buvo suteikta pažeidžiant 1993-07-21 Vyriausybės nutarimu patvirtintos Tvarkos 4 ir 5 punktus – nesant suformuotos namų valdos, neįregistravus pastatų. Šis sklypas iki šiol neturi kadastrinio numerio (Priedas Nr. 14), todėl negalima teisiškai pagrįsti nei jo suteikimo, nei įregistravimo. Papildomai buvo skirta dar 1,1875 ha žemės (potvarkiu Nr. 656-v, 1994-11-24), kai tuo metu jau buvo įregistruotas bendras 1,9729 ha sklypas (1994-09-30, Priedai Nr. 18 ir 20). Antrasis suteikimas atliktas po įregistravimo – tai reiškia, kad valstybinė žemė buvo perduota pakartotinai tam pačiam asmeniui. Pridėtas planas rodo bendrą 1,9729 ha plotą, o ne konkretų 1,1875 ha sklypą – todėl negalima įvertinti nei tikslios vietos, nei ribų. Nėra plano – nėra kadastrinio numerio, todėl sklypas faktiškai neegzistuoja kaip atskiras turtinis vienetas. Analizuojant dokumentus, akivaizdžiai matomi ir datų neatitikimai, 1,1875 ha sklypas buvo paskirtas vėliau (1994-11-24), nei buvo įregistruotas bendras 1,9729 ha sklypas (1994-09-30). Pareiškėjas teigia, kad yra suklastota žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sklypo įregistravimo data, nes naujoje kadastrinėje byloje parašyta 1995-09-30, o ne 1994-09-30.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad jam kyla abejonių dėl notarės G. Pietarienės veiksmų teisėtumo – notarinėje byloje turėjo būti informacija apie jau egzistuojančią 0,7854 ha pirkimo-pardavimo sutartį, todėl antrą kartą forminant 1,1875 ha sandorį su tuo pačiu asmeniu buvo galima žinoti apie viršytą žemės normą. Jeigu visa 1,9729 ha valstybinė žemė būtų buvusi skirta vienu potvarkiu, būtų buvę negalima skirti žemės taip, kad kelias atsidurtų privačiame sklype ir turėtų turėti servitutą, kuris nebuvo suteiktas. Be to, sklypas įregistruotas su 1994-09-30 data, tačiau kadastrinėje byloje nurodyta 1995-09-30 – tai gali reikšti, kad įregistravimo data buvo suklastota (Priedas Nr. 10). Taip pat pažymėjo, kad privatizacijos metu nebuvo įsteigtas kelio servitutas administracijos aktu, nors kelias (duomenys neskelbtini) buvo žinomas, jo ilgis įvardytas 0,321 km (2005-05-16 duomenimis), tačiau įregistruotas tik 0,241 km ilgio kelias, o likusiai daliai servitutas nebuvo suteiktas. Tai lėmė, kad visuomenė neteko galimybės pasiekti valstybės saugomą gamtos paveldo objektą – (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)). Šie faktai rodo nuoseklų, koordinuotą, galimai sąmoningą institucijų veikimą, užkertant kelią teisėtam kelio atstatymui ir sudarant sąlygas neteisėtam valstybinės žemės perleidimui.
Pareiškėjas skundu nurodo, kad yra neteisėtai ribojama jo ir kaimynų prieiga prie žemės sklypų bei paveldo objekto, nes suklastoti ir netikslūs žemės planai ir dokumentai naudojami manipuliacijoms, kai kelias atsiranda tai viename, tai kitame žemės sklype. Kelias tapo privačia nuosavybe, tačiau servitutas keliui nebuvo nustatytas. Jeigu 1,1875 ha sklypas būtų paskirtas pagal įstatymo reikalavimus kitam žmogui, nei buvo paskirtas, tai jis būtų neturėjęs išvažiavimo, todėl žemės sklypas turėjo būti toks, kad eitų palei kelią, o ne ant kelio. Jis teigia, jog yra išlikęs kelias, kuris naudojamas kaip pravažiavimas, tačiau vietos savivaldybė ir kitos institucijos, remdamosi netikrais planais, nurodo, kad šis kelias neva priklauso kitų asmenų sklypams arba visai neegzistuoja.
Pareiškėjas nurodo, kad žemės sklypų kadastriniai planai buvo pakeisti be jo sutikimo, o kai kurie dokumentai – suklastoti, siekiant išbraukti pravažiavimą per jo ir kaimynų sklypus. Žemės naudojimo dokumentai ir sandorių sutartys yra neteisėti. Buvo padaryti žemės pertvarkymai ir pakeitimai, kurie faktiškai uždaro prieigą prie paveldo objekto, nors pagal senus planus ir servitutus (naudojimo teises) pravažiavimas buvo aiškiai numatytas. Pareiškėjas įrodinėja, kad servitutai (naudojimosi teisės) prieigai iki šiol galioja, tačiau institucijos jų nepripažįsta.
Pareiškėjas teismo prašo įpareigoti prokuratūrą, ginant viešą interesą, atlikti (inicijuoti) pakartotiną tyrimą, pravažiuojamam keliui pro (duomenys neskelbtini) kaimą atstatyti, kadangi yra naujai pridėti priedai 2023 m. su gyventojų parašais, buvusiam pravažiavimui pro (duomenys neskelbtini) atstatyti, taip pat yra 2019-12-04 priedai, kurie parodo, kad l,1875ha žemių ploto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta su priedu, kuris neatitinka sutartyje nurodyto perkamo žemių ploto ir šis žemių plotas po šia diena, nėra įregistruotas, ko pasėkoje yra pažeistas Žemės įstatymas su tolesniais CK ir Teisės aktų pažeidimais. Visi šie priedai yra pateikti po 2017 m. tyrimo. Todėl prašo teismo, esant ypatingoms aplinkybėms, įpareigoti prokuratūrą, atnaujinti tyrimą, dėl Viešo intereso pažeidimo.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodė, jog su pareiškėjo argumentais nesutinka, prašė skundo netenkinti, atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad išnagrinėjus prašymą, Klaipėdos apygardos prokuratūra nustatė, kad klausimas dėl šio kelio jau buvo išsamiai ištirtas 2017 m., ir sprendimai dėl netaikytinų viešojo intereso gynimo priemonių buvo palikti galioti Generalinės prokuratūros. Prokuratūra papildomą tyrimą atliko tik naujų aplinkybių apimtyje, tačiau jų nenustatė. Taip pat konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) yra taškinis gamtos paveldo objektas, prie kurio įstatymai nereikalauja tiesti kelių, o informacijos, kad dabartinis žemės savininkas trukdytų patekimui prie medžio, nėra. Savivaldybė nurodė, kad kelio registravimas buvo atliktas tik laisvoje valstybinėje žemėje, nes inžinerinių statinių registracija privačiuose sklypuose nėra galima. Kelias buvo suformuotas atlikus kadastrinius matavimus. Aukštesnysis prokuroras, patikrinęs Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimą, konstatavo, kad buvo išsamiai surinkti duomenys ir teisiškai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, o sprendimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra pagrįstas, motyvuotas ir priimtas laikantis nustatytos tvarkos. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas nesutikimu su jau vertintomis aplinkybėmis, nenurodant jokių naujų reikšmingų faktų ar konkrečių prokurorų veiksmų (neveikimo), kurie galėtų būti vertinami kaip procedūriniai pažeidimai. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti prokurorų sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašė nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skunde nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad jam kelia abejones, kaip galėjo būti suformuota privati namų valda, kai nėra pateikti namo pridavimo dokumentai, o pastatas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ir pabrėžė, kad žemės sklypui nesant susietam su įregistruotu statiniu, nebuvo pagrindo suteikti valstybinę žemę kaip privačios valdos dalį. Dėl neatitikimų tarp techninių žemės sklypų planų ir faktinės situacijos jis kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri paaiškino, kad šie neatitikimai kilo dėl netinkamo kaimyno nekilnojamojo turto įregistravimo ir kitų techninių priežasčių. Žemės suteikimo ir pardavimo procedūros vyko nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nes valstybinė žemė buvo parduota nepatikrinus statinių būklės ir jų naudojimo teisėtumo. Jis taip pat akcentavo, kad nuo pat pradžių administraciniu aktu turėjo būti nustatytas servitutas pravažiavimui, kad keliu galėtų naudotis ne tik jis, bet ir kiti gyventojai bei lankytojai, nes dabar pravažiavimas yra ribotas, neorganizuotas ir nepritaikytas bendrajam naudojimui. Dėl to, kad būtų nustatytas servitutas ir jam pačiam suteikta teisė važiuoti per kaimyno sklypą, nesikreipė. Mano, kad senaties terminas ginčyti nurodytas sutartis nėra suėjęs, nes apie sudarytas sutartis ir suklastotus planus, nukopijuotus parašus, kuriais buvo patvirtintas visai kitas žemės sklypo planas, pareiškėjas sužinojo tik 2005 metais. Santykiai su kaimynu buvo geri, iš pradžių nebuvo trukdoma naudotis keliu, visus dokumentus tvarkė kaimynas J., su juo sutarė gerai, pasitikėjo, todėl iš karto detaliai netikrino visų dokumentų ir sutarčių, todėl nežinojo apie tai kokie dokumentai buvo sudaryti ir įregistruoti. Dėl pravažiavimo panaikinimo ne tik jis, bet ir kiti gyventojai patiria nepatogumų, tai patvirtina surinkti ir pateikti žmonių parašai. Mano, kad problemos neliktų, jeigu savivaldybė priimtų sprendimą prailginti šiuo metu įregistruotą kelią, į savivaldybę su tokiu prašymu nesikreipė. Ne jis, o savivaldybė turi pareigą užtikrinti privažiavimą prie saugomo objekto. Žiemos metu kelio nepriežiūra kelia problemų – savivaldybė nevalo kelio tinkamai, todėl sniegas dažnai užpusto pravažiavimą, o tai apsunkina tiek vietinių gyventojų, tiek svečių judėjimą. Pareiškėjas pabrėžė, kad šioje byloje yra pažeistas viešasis interesas, todėl tik teismas gali užtikrinti teisės aktų laikymąsi ir tinkamą žemės bei kelio naudojimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas V. P. 2024 m. lapkričio 25 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2025 m. sausio 27 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Lietuvos generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi pareiškėjo V. P. skundą, 2025 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 13.12.-30 nutarė palikti galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2025 m. sausio27 d. nutarimą.
Pareiškėjas teismo prašo įpareigoti prokuratūrą atnaujinti tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, susijusio su privažiuojamuoju keliu (duomenys neskelbtini) kaime, motyvuodamas tuo, kad po 2017 m. atlikto tyrimo buvo pateikti nauji dokumentai: 2023 m. gyventojų parašai, 2019-12-04 pirkimo–pardavimo sutarties priedai, kurie, pareiškėjo nuomone, patvirtina galimus teisės aktų pažeidimus.
Skundas atmestinas, nenustačius aplinkybių, patvirtinančių, kad prokuratūrai nepagrįstai atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytus įgaliojimus. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d., priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, yra išaiškinta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti.
Pareiškėjo nurodomos aplinkybės – 2023 m. gyventojų pasirašyti dokumentai dėl kelio atstatymo bei 2019 m. fiksuoti sklypo plotų neatitikimai – nelaikytinos naujomis esminėmis aplinkybėmis, galinčiomis turėti teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl būtinumo taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos teikiant ankstesnį skundą, nekeičia nei teisinio santykio esmės, nei vertintinų faktų visumos, kurie buvo žinomi ir išnagrinėti dar 2017 metais prokuratūrai atsisakant ginti viešąjį interesą. 2023 m. gyventojų iniciatyva dėl kelio atstatymo išreiškia gyventojų nuomonę dėl to, kad kelias jiems yra reikalingas ir jie norėtų juo naudotis, bet ši jų teisė yra ribojama. Tačiau net ir nustačius, kad tam tikros grupės asmenų teisės yra ribojamos, toks ribojimas nebūtinai reiškia viešojo intereso pažeidimą ir toks ribojimas gali būti pateisinamas kitų asmenų interesų, tokių kaip teisės į nuosavybę gynimu, taip pat ir teisinių santykių stabilumo apsauga. Analizuojant pareiškėjo pateiktų dokumentų visumą matyti, kad kelio atkarpa, kuria yra siekiama naudotis, patenka į žemės sklypą, valdomą privačios nuosavybės teise. Nors pareiškėjas ir kelia klausimą dėl minėto žemės sklypo privatizavimo teisėtumo, nurodydamas teisės aktus, kurie galėjo būti pažeisti, tačiau pažymėtina tai, kad prokuroras, spręsdamas, ar yra pažeistas viešasis interesas, negali savo priimamu nutarimu konstatuoti, pripažinti neteisėtomis, negaliojančiomis kitų asmenų sudarytas sutartis. Prokuroras, pasinaudodamas viešojo intereso gynimo institutu, negali paneigti, nuginčyti kokio nors asmens įregistruotos teisės į nuosavybę.
Pareiškėjo nurodyti 2019 m. dokumentuose minimi sklypo plotų neatitikimai, taip pat nepaneigia nuosavybės teisės į pareiškėjo skunde minimus žemės sklypus teisėtumo. Pažymėtina, kad nurodyti žemės sklypai buvo suformuoti, jų pardavimas įformintas prieš 30 metų. Taigi prokuratūra visiškai pagrįstai sprendė, kad net jeigu ir būtų nustatyti kokie nors teisės aktų pažeidimai atliekant minėtus veiksmus, jokios teisinės priemonės siekiant pašalinti galimai padarytus pažeidimus pagal galiojančius teisės aktus nebegali būti taikomos dėl pasibaigusio senaties termino. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip pagrindžiančios pareigą prokuratūrai inicijuoti viešojo intereso gynimo procedūrą.
Pareiškėjo teiginiai dėl tęstinio viešojo intereso pažeidimo vertintini kaip nepagrįsti. Tam, kad būtų taikoma CK 1.127 straipsnio 5 dalis ir senaties terminas skaičiuojamas kasdien iš naujo, būtina konstatuoti, jog teisės pažeidimas yra tęstinis, t. y. kad jis vyksta nuolat ar ilgesnį laiką, o ne buvo atliktas vienkartinis veiksmas, sukėlęs teisines pasekmes į ateitį. Šiuo atveju nagrinėjamas žemės sklypo suformavimas, jo įregistravimas ir nuosavybės teisių suteikimas yra vienkartiniai teisiniai veiksmai. Šiuo atveju svarbu ne tai kada pats pareiškėjas pradėjo domėtis ir realiai sužinojo apie galimą jo ir visuomenės galimą teisių pažeidimą, o kada tiek pareiškėjui, tiek visiems kitiems asmenims jau galėjo būti žinoma apie šių veiksmų atlikimą. Kadangi šiuo atveju yra vertinami Nekilnojamojo turto registre įregistruoti veiksmai, tai būtent nuo jų įregistravimo momento visiems šiais veiksmais suinteresuotiems asmenims galėjo tapti žinoma apie šių veiksmų atlikimą. Todėl veiksmai, susiję su žemės sklypų formavimu ir registravimu, negali būti vertinami kaip tęstiniai veiksmai.
Nors pareiškėjas su tokia išvada ir nesutinka, tačiau šuo atveju sutiktina su skundžiamuose nutarimuose padaryta išvada, kad prokuratūra jau 2017 metais išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su galimu viešojo intereso pažeidimu, todėl pareiškėjo bandymas iš naujo inicijuoti viešojo intereso gynimo procedūrą, nurodant tam tikras naujas pačiam pareiškėjui paaiškėjusias aplinkybes, susijusias su gretimų jam priklausančiam žemės sklypui įsigijimu, laikytinas nepagrįstu. Prokurorė 2025-01-27 nutarime detaliai nurodė aplinkybes, susijusias su pareiškėjo skunde minimo kelio statusu ir jo registravimu, nurodytas aplinkybes pagrindė teisės aktų reikalavimais. Tačiau pareiškėjas, ignoruodamas šias prokurorės padarytas išvadas, nurodo kitas, pareiškėjo manymu, reikšmingas aplinkybes, kurios nepaneigia prokurorės padarytų išvadų teisingumo, nelaikytinos esminėmis, reikšmingomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis būtinumą taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Nors pareiškėjas ir teigia, kad kelio servitutas turėjo būti įregistruotas administraciniu aktu, tačiau šiai dienai esant tokiai faktinei situacijai, kai pagal anksčiau galiojusius teisės aktus šis veiksmas nebuvo atliktas, būtina vertinti, ar tokį veiksmą galima atlikti pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą. Iš prokurorės priimto nutarimo matyti, kad jame buvo nurodytos priežastys, dėl kurių buvo įregistruotas ne pareiškėjo nurodytas 321 m, o 241 m ilgio kelias. Kaip jau minėta, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su galimai neteisėtų veiksmų privatizuojant valstybinę žemę atlikimu, nesudaro pagrindo nei prokurorui, nei teismui pripažinti žemės sklypo privatizavimo procesą neteisėtu ir konstatuoti, kad dalis pareiškėjo nurodyto kelio yra valstybiniame, o ne privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Būtent dėl to, kad kelias yra privačiame žemės sklype, kelio servitutas administraciniu aktu nebuvo nustatytas. Šios aplinkybėmis pagrįstai nurodytos 2025-01-27 prokurorės nutarime. Pažymėtina tai, kad pareiškėjas, manydamas, jog kito žemės sklypo savininkas, ribodamas teisę važiuoti per jam priklausantį žemės sklypą, nepagrįstai pažeidžia pareiškėjo teisėtus interesus, turi teisę pats kreiptis į teismą, gindamas savo paties privačius interesus, o ne inicijuoti viešojo intereso gynimo procedūrą.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su ribojimu aplankyti saugomą objektą, buvo analizuojamos ir vertinamos priimant nutarimą, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Išvados buvo padarytos analizuojant galiojantį teisinį reguliavimą ir gavus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsakymą, iš kurio matyti, kad imtis kokių nors priemonių, susijusių su viešojo intereso gynimu, siekiant užtikrinti visuomenės patekimą prie saugomo objekto, nėra teisinio pagrindo. Šiuo metu yra teisėtos alternatyvios prieigos galimybės prie viešojo objekto – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad viešoji prieiga prie šio objekto yra prarasta, nėra pagrįstos jokiais faktiniais duomenimis.
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka be kita ko, gina viešąjį interesą, pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-141 patvirtintų Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 19 punkte nustatyta, kad apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo), Viešojo intereso skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu nagrinėja apygardos prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus, prašymus, skundus dėl galimai pažeisto viešojo intereso ir priima dėl jų procesinius sprendimus. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 6 punkte nustatyta, kad apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje viešojo intereso gynimo funkciją vykdo apygardos prokuratūra.
Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl skundžiamo prokuroro nutarimo pagrįstumo, negali nagrinėti klausimo, kurį nagrinėjo prokuroras, iš esmės, ir taip pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją. Pareiškėjas skunde, nesutikdamas su prokuroro sprendimu atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teismui nenurodė, kokių tyrimui reikšmingų procedūrų buvo nesilaikyta, neįrodinėjo, kad prokurorai pažeidė konkrečias Prokuratūros įstatyme ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytas normas, taikytinas tokio pobūdžio pranešimams nagrinėti. Reikalavimas atlikti pakartotinį tyrimą ir imtis priemonių pravažiuojamam keliui per (duomenys neskelbtini) kaimą atstatyti pareiškėjui teigiant, jog pažeidžiama jo ir visuomenės teisė patekti prie valstybės saugomo objekto (duomenys neskelbtini) neturi realaus teisinio pagrindo.
Iš skundžiamo prokuratūros nutarimo turinio, taip pat pateiktos skundo tyrimo medžiagos matyti, kad tirdamas pareiškėjo skundą, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras rinko įrodymus, juos analizavo, vertino ir motyvavo savo išvadą. Tirdama pareiškėjo skundą Klaipėdos apygardos prokuratūra įvertino visus pareiškėjo skunde nurodytus dokumentus, taip pat pareiškėjo keliamo ginčo teisinių santykių pobūdį, teisės normų pažeidimo buvimą, ar teisės normų pažeidimas yra tokio masto ir pobūdžio, kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Klaipėdos apygardos prokuratūra, priimdama ginčijamą nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, tyrė pareiškėjo pateiktą medžiagą ir informaciją, skundžiamame nutarime padarytas išvadas išsamiai motyvavo. Skundžiamame nutarime yra išsamiai išanalizuotas pareiškėjo keliamo ginčo pobūdis ir padaryta išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad priimant sprendimą dėl patekimo prie valstybės saugomo objekto (duomenys neskelbtini), būtų padarytas teisės aktų pažeidimas, laikytinas viešojo intereso pažeidimu, sudarančiu pagrindą taikyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje numatytas viešojo intereso gynimo priemones.
Tirdama pareiškėjo skundą, Klaipėdos apygardos prokuratūra pagrįstai vertino ir vadovavosi dar 2017 m. birželio 16 d. priimtu nutarimu dėl iš esmės tų pačių skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), formavimu ir privatizavimu, kurie buvo išsamiai išnagrinėti ir įvertinti galimo viešo intereso pažeidimo aspektu.
Priimdama ginčijamą Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2025 m. sausio 27 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, prokurorė tyrė minėtą medžiagą ir informaciją, skundžiamame nutarime padarytas išvadas grindė gautais duomenimis ir dokumentais. Generalinė prokuratūra savo sprendimą atsisakyti taikyti viešo intereso gynimo priemones grindė aplinkybe, jog pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024-12-10 raštu Nr. V3-2733 pateiktą informaciją, kad gamtos paveldo objektas (medis) yra „taškinis“ objektas. Vieno objekto (medžio) apsaugai ir eksponavimui nėra išskiriamos, įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą, nenustatė, jog šioje situacijoje buvo pažeistas viešasis interesas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-3-555/20110, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012, išaiškinta, kad teisės aktai nepateikia universalios ir aiškios viešojo intereso sąvokos apibrėžties. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas. Todėl tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokių būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą.
Įvertinus visus surinktus duomenis, prokuratūrai nenustačius teisės aktų pažeidimo, nėra pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad minėtas prokuratūros sprendimas neteisėtas, o išdėstytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra išsamiai ištyrė pareiškėjo skundą, identifikavo pareiškėjo prašomo apginti intereso pobūdį, sprendimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones motyvavo ir pagrindė surinktais įrodymais bei taikytinomis teisės normomis. Lietuvos generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2025 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 13.12.-30 pagrįstai nutarė palikti galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2025 m. sausio 27 d. nutarimą. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalimi, 294 – 295 straipsniais, 443 straipsniu teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjo V. P. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2025 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 13.12.-30 panaikinimo.
Ši nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.