Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio J. P. prašymą, dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis 2015 m. spalio 19 d. surašė patvarkymą Nr. 0172/15/01592 „Dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo", kuriuo nutarė skirti ekspertizę nekilnojamojo turto, tai yra butui, bendras plotas: 57.84 kv. m., adresas: (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti, ekspertizę pavedant atlikti UAB „Ober-Haus" (vyk. byla Nr. 0172/15/01592, lapas 33). Tačiau V. N. 2015 m. lapkričio 25 d. antstoliui pateikė 2015 m. lapkričio 20 d. prašymą „Dėl vykdomosios bylos stabdymo", kuriame nurodė, kad paminėto buto, plotas nuo 57.84 kv. m. yra padidėjęs iki 150 kv. m., bei pridėjo Valstybinės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopiją (vyk. Bylos lapai 62-67). UAB „Ober-Haus" Nekilnojamas turtas 2016 m. sausio 25 d. antstoliui pateikė 2016 m. sausio 25 d. raštą, kuriame nurodė, jog paminėto buto, turto rinkos vertę nustatyti neįmanoma, nes bute padaryti išplanavimo pakitimai, padidintas bendras buto plotas, tai yra faktinis (esamas) buto plotas išesmės skiriasi nuo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pateikto bendro buto ploto 57,84 kv. m. Telefonu susisiekus su kitomis įmonėmis teikiančiomis turto vertinimo paslaugas buvo gautas panašus atsakymas, jog nėra galimybės įvertinto buto su tokiais pakeitimais.

Įvertinus tai antstolis prašo išaiškinti vykdymo tvarką susijusia su įkeisto ir iš varžytynių parduodamo turto rinkos vertės nustatymu, tai yra 1) ar turi būti nustatoma buto, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė pagal nekilnojamojo turto registro teikiamus duomenis ar pagal faktinį (esamą) buto plotą, bei 2) išaiškinti ar iš varžytynių turėtų būti išvaržomas visas butas pagal faktinę (esamą) būklę ar tik ta dalis kuri yra įkeista (57.84 kv. m.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

LR Civilio proceso kodekso 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka pagal CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „JAASTRA-WAM“ skundą, bylos Nr. 3K-3-712/2013); vykdymo proceso tikslas reiškia operatyvų (efektyvų ir per protingą laiką), laikantis CPK nustatytų terminų, skolininko turto realizavimą, siekiant padengti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. ŽŪB ,,Minaičiai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2015).

Išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto antstolis vykdo pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles su LII skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja CK normos (CPK 745 straipsnio 1 dalis). Bendrojoje vykdymo procesą reglamentuojančioje CPK 675 straipsnio 2 dalies normoje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Ši įstatymo nuostata logiškai ir sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti tiek skolininko turto, kad jo pakaktų teismo sprendimui įvykdyti. Taigi, antstolis, naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais, turi imtis aktyvių veiksmų ir areštuoti (o po to organizuoti jo vertinimą ir pardavimą iš varžytinių) tiek turto, kad būtų realiai užtikrintas skolos ir vykdymo išlaidų padengimas. Net ir tuo atveju, kai kreditoriaus naudai yra hipoteka įkeistas turtas, CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip absoliučiai ribojanti antstolio teisę areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą. Kai hipoteka įkeisto turto vertė yra akivaizdžiai per maža realiam sprendimo vykdymui užtikrinti, antstolio teisė areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą, o po to organizuoti jo vertinimą ir pardavimą iš varžytinių, iš esmės gali būti ribojama tuomet, jeigu bendra hipoteka įkeisto ir jo areštuoto kito turto vertė peržengia išieškotinos ir vykdymo išlaidų sumos ribas. Nei CPK, nei CK nenustatyta šios bendrosios teisės normos išimčių, taikomų išieškant iš įkeisto turto, todėl tais atvejais, kai iš konkrečių duomenų akivaizdu, jog iš hipoteka įkeisto turto gautų lėšų nepakaks skolos ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis turi teisę areštuoti ir hipoteka neįkeistą skolininko turtą, o po to organizuoti jo vertinimą ir pardavimą iš varžytinių, jei tokiu areštu iš esmės neviršijama išieškomos skolos bei vykdymo išlaidų suma.

LR CPK 675 straipsnio 2 dalies normos dėl antstolių teisių areštuoti skolininko turtą aiškinimas nepaneigia (tarpusavyje siejasi) nei CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos, nei kasacinio teismo praktikoje suformuluotos, aiškinant šią normą, taisyklės, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Skolininko turto areštas yra laikinas tokio turto nuosavybės teisės uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis), todėl CK 4.193 straipsnio 1 dalies normoje nustatytas draudimas išieškoti iš hipoteka neįkeisto turto tol, kol nėra realizuotas hipoteka įkeistas turtas, neturėtų būti tapatinamas su draudimu areštuoti kitą, hipoteka neįkeistą skolininko turtą. Esant hipoteka įkeistam turtui ir areštuotam kitam turtui, antstolis pirmiausia turės realizuoti hipoteka įkeistą turtą, ir, tik užbaigęs šią procedūrą, nukreipti išieškojimą į kitą areštuotą hipoteka neįkeistą skolininko turtą.

Kadangi antstolio teisė areštuoti įkeisto ir neįkeisto turto tiek, kiek reikia reikalavimams patenkinti, pripažintina bet kurioje priverstinio išieškojimo stadijoje, tai, teismo vertinimu, nurodyta CPK 723 straipsnyje nustatyta tvarka nelemia antstolio veiksmų, areštuojant turtą, (ne)teisėtumo įvertinimo. Pagrindinė taisyklė ir principas, kurio turi laikytis antstolis, nustatydamas arešto apimtį, įtvirtinta CPK 675 straipsnio 2 dalies normoje, t. y. kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Teismas taip pat pažymi, kad CK 4.103 straipsnyje įtvirtintas teisinis draudimas tai yra šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama; koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Šioje įstatymo normoje draudžiamąja forma yra įtvirtintas imperatyvas – draudimas įgyvendinti naudojimosi ir disponavimo teises tuo atveju, kai statinys (jo dalis) yra pastatytas savavališkai arba pažeidžiant statinio projekto sprendinius. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad naudojimosi gyvenamuoju namu, kuriame yra konstatuota savavališka statyba, tvarkos nustatymas reikštų ne tik imperatyvaus CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyto reglamentavimo nepaisymą, bet ir tokios statybos įteisinimą; esant bent daliai patalpų, įrengtų savavališkai, tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama; naudojimasis statiniu, kaip ir disponavimas, yra nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (CK 4. 75, 4.80, 4.81 straipsniai) ir jie, esant savavališkos statybos faktui, vienodai draudžiami. Taigi pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą draudžiama įgyvendinti tiek naudojimosi, tiek disponavimo teises tuo atveju, kai statinys (jo dalis) yra pastatytas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje H. V. v. V. L. , bylos Nr. 3K-3-492/2011; 2013 m. kovo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. M. v. A. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-168/2013).

Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje pateikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopija, tačiau duomenų apie buto rekonstrukcijos įteisinimą nėra. Tokiu atveju negalima patikimai spręsti ar butas (jo dalis) yra pastatytas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius. Taigi esant savavališkos statybos faktui, buto pardavimas iš varžytinių draudžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 589, 593 straipsniais, teismas

nutaria:

antstolio J. P. prašymą, dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo tenkinti.

Išaiškinti, kad kai iš konkrečių duomenų akivaizdu, jog iš hipoteka įkeisto turto gautų lėšų nepakaks skolos ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis turi teisę areštuoti ir hipoteka neįkeistą skolininko turtą, o po to organizuoti jo vertinimą ir pardavimą iš varžytinių, jei tokiu areštu iš esmės neviršijama išieškomos skolos bei vykdymo išlaidų suma.

Taip pat išaiškinti, kad pirmiausia turi realizuoti hipoteka įkeistą turtą, ir, tik užbaigęs šią procedūrą, nukreipti išieškojimą į kitą areštuotą hipoteka neįkeistą skolininko turtą.

Taip pat išaiškinti, kad esant savavališkos statybos faktui, buto pardavimas iš varžytinių draudžiamas.

Vykdomąją bylą grąžinti antstoliui J. P..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.