- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-09
- Bylos Nr.
- 2S-852-657/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00082-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- R.
- Ieškovas
- R. T.
- Advokatai
- Jurgita Žiužnienė
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. T. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-222-753/2013, kuria buvo patenkintas ieškovo R. T. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. T. kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti santuoką tarp ieškovo ir atsakovės R. T. dėl vieno sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto padalijimo (b.l. 3-9). Taip pat ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnametės dukters M. T., gyvenamąją vietą tėvu R. T. bei priteisti iš atsakovės R. T. laikiną išlaikymą dukrai M. T. nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki galutinio sprendimo byloje mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 650,00 Lt.
Nurodė, jog kad atsakovė, norėdama (duomenys neskelbtini) gauti pašalpą už nepilnametį vaiką, gali pradėti piktnaudžiauti motinos valdžia ir be ieškovo sutikimo išsivežti mergaitę nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini). Ieškovas dukrą augina vienas, atsakovė prie jos išlaikymo neprisideda, nors (duomenys neskelbtini) dirba ir tikėtina, kad gauna geras pajamas. Ieškovui yra sunku vienam išlaikyti vaiką. Pareigą išlaikyti savo vaiką turi ir ieškovė (b.l. 3-9).
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 25 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo R. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b.l. 10-12). Priteisė iš atsakovės R. T. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai M. T. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus litų) nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo (paskyrė R. T. nepilnametei dukrai M. T. priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise) bei nustatė nepilnametės M. T. gyvenamąją vietą su tėvu R. T. iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas R. T. dirba ir gauna vidutiniškai 2900,00 Lt dydžio mėnesinį darbo užmokestį, iš kurio turi išlaikyti save ir nepilnametį vaiką. Nepilnamečio vaiko išlaikymo našta negali būti perkelta tik ieškovui, todėl atsižvelgęs į tai, kad vaiko būtinų poreikių užtikrinimui būtinas pastovus, abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, o atsakovė vaikui išlaikymo neteikia, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovės R. T. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai M. T. iki bus priimtas teismo sprendimas. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 650,00 Lt dydžio laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, į tai, kad nėra nurodyta jokių specialių vaiko poreikių, sąlygojančių didesnių išlaidų buvimą, į tai, kad duomenų apie atsakovės turtinę padėtį šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepateikta, laikė, kad ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės R. T. iki byla bus išnagrinėta priteistinas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai M. T. po 300,00 Lt per mėnesį. Be to, teismas nurodė, kad priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Kadangi ieškovas šioje byloje yra nepilnamečio vaiko atstovas pagal įstatymą, vaikas gyvena su ieškovu, todėl atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovas skirtinas iš atsakovės priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - nustatyti laikiną dukters gyvenamąją vietą su tėvu iki bus išnagrinėta civilinė byla. Teismas iš Kaišiadorių miesto seniūnijos 2013-01-14 pažymos nustatė, kad šalių dukra M. T. gyvena kartu su tėvu ieškovu R. T.. Teismas iš ieškinio turinio konstatavo, kad atsakovė ieškovui yra išreiškusi ketinimą pasiimti dukrą gyventi į (duomenys neskelbtini), siekdama gauti vaiko auginimo pašalpą. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl teismas, atsižvelgęs į ieškinyje išdėstytas aplinkybes, siekdamas, kad nebūtų pažeidžiami konkretūs nepilnametės šalių dukters interesai ir teisės, susiję su vaikui įprastos aplinkos nusistovėjimu, ugdymu, poilsiu, įvairia veikla ar kitomis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme reglamentuotomis vaiko teisėmis, padarė išvadą, kad ieškovo prašymas dėl laikino dukters gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, tenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė R. T. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą atmesti (b.l. 15-17). Nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Atsakovės nuomone teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino bylos aplinkybių, rėmėsi vien ieškovo R. T. teiginiais ir vien todėl sprendimas yra nepagrįstas. Ieškovas melagingai nurodo, kad jis vienas auginą dukrą, o atsakovė prie dukros išlaikymo neprisideda, nors turi tikėtinai geras pajamas. Iš su atskiruoju skundu teismui pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo yra akivaizdu, kad teiginiai dėl dukters gyvenamosios ir buvimo vietos neatitinka realybės. Nuo 2012 m. gruodžio 27 d. atsakovės ir ieškovo dukra M. T. faktiškai gyvena ne su ieškovu, bet su atsakove. Nurodė, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) dirba, turi pastovias pajamas ir pastovią gyvenamąją vietą. Atsakovės nuomojame būste yra visi patogumai, jis tinkamas gyventi su dukra. Dukrai nieko netrūksta, nors ieškovas R. T. ir neteikia jai jokio išlaikymo. Atsakovės teigimu ieškovas nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų, kad dukros gyvenimas kartu su mama kaip nors pažeistų dukros interesus ar kitaip suvaržytų jos teises. M. T. yra mažametė, o tokio amžiaus vaikui šiuo metu geriausia yra gyventi su mama.
Atsiliepimas
R. T., atstovaujamas advokatės Jurgitos Žiužnienės, atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad atsakovės atskirasis skundas yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas (b.l. 62-64). Nurodo, jog kad atsakovės skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti, formalūs ir nesudaro pagrindo naikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pagrįstas ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, kuriais abejoti nėra pagrindo. Atsakovė 2012-12-27 dukrą išsivežė į (duomenys neskelbtini) atostogų, tačiau sutartu laiko mergaitės neparvežė. Mergaitė gyvena jai nežinomoje, svetimoje aplinkoje, gyvenimo sąlygos yra nežinomos, ji yra neugdoma, atsakovė į telefono skambučius neatsako, ryšys su tėvu yra visiškai nutrauktas. Motinos nerūpestingumą patvirtina ir tai, kad ji, žinodama apie 2013-01-25 nutarties priėmimą, kuri yra vykdytina skubiai, o atskirojo skundo padavimas vykdymo nesustabdo, 2013-01-30 grįžo į Lietuvą, tačiau dukros neparvežė, su ieškovu nesusisiekė. Su kuo tuo metu buvo paliktas vaikas - neaišku. Ieškovas, siekdamas kuo skubiau apginti dukros interesus, kreipėsi su prašymu dėl neteisėtai išvežto ir laikomo vaiko gražinimo pagal 1980 m. HAGOS konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri prašymą priėmė ir artimiausiu metu persiųs (duomenys neskelbtini) teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje (CPK 144 str.), ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės (CPK 145 str.) parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011).Taigi CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje.
Galiojantis įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, kuriais remiantis būtų nustatoma laikina (ar nuolatinė) vaikų gyvenamoji vieta su kuriuo tai iš skyrium gyvenančių tėvų. Pagal CK 3.174 straipsnį vadovaujamasi vaiko interesais ir atsižvelgiama į vaiko norą, jeigu šis dėl savo amžiaus objektyviai gali savo norus suformuluoti. Į vaiko norą neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas vystytis, kad jis užaugtų sveika, intelektuali, dorovinga bei tvirta asmenybe, todėl įvertintina, ar aplinkoje, kurioje gyvena vaikai, objektyviai galimas tokių sąlygų sudarymas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, visiškai netyrė bylos aplinkybių, kur iki prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo nepilnametės gyvenamoji vieta, nesiaiškino aplinkybių apie tai, kur deklaruota jos gyvenamoji vieta, kokią ugdymo įstaigą lanko, kokiu būdu mergaitė buvo išvežta į (duomenys neskelbtini) ir pan. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepranešus atsakovei, nagrinėjant prašymą rašytinio proceso tvarka, neišklausius atsakovės, šalies dukters nuomonės dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, nesant vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados ir kt., t.y. darytina išvadą, kad teismas neatsižvelgė į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tenkindamas ieškovo prašymą, išskirtinai ieškovo neargumentuotame prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytais motyvais.
Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatitinka vaiko interesų, nes nuo 2012 m. gruodžio 27 d. nepilnametė dukra kartu su ja gyvena (duomenys neskelbtini). Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas nurodo, jog motina neparvežė dukters po atostogų 2013 m. sausio 11 d. Ieškinys teismui pateiktas 2013 m. sausio 22 d., ieškovui žinant, jog dukters Lietuvoje nėra, tačiau prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šios aplinkybės nenurodytos.
Kaip jau buvo minėta, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Pažymėtina, jog ginčo teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnametės M. T. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu. – turi nustatyti, su kuriuo iš artimųjų vaiko laikinas gyvenamosios vietos nustatymas, geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš vaiko artimųjų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvų tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko poreikius ir kt.
Nors ir laikinai keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia atsižvelgti į tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kai reikalaujama laikinai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų (artimųjų), su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis nei vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Bet koks vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas.
Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta neišsiaiškinus faktinės situacijos, neišklausius vaiko nuomonės jį tiesiogiai liečiančiu klausimu, todėl formaliai spręsdamas laikinos vaiko gyvenamosios vietos klausimą, teismas neatskleidė nagrinėjamo klausimo sudėtingumo bei esmės.
Kaip jau minėta pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjo nepranešęs atsakovei. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovei, tačiau teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl, pranešus atsakovei apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jų pritaikymas gali pasunkėti.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė nagrinėto klausimo esmės, o pagal pateiktus įrodymus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 2 d., 337 str. 3 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 str. 2 d., 334-339 str., teismas
nutaria:
panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartį, kuria buvo tenkintas ieškovo R. T. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.