Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Zigmas Pocius Baudžiamoji byla Nr. 1A-171-382/2016

Teisėja Kristina Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-62194-2015-3

2016 m. birželio 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. L. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo

S. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 str. 1 d., 180 str., 1 d., ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams;

A. S. pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 180 str., 1 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. ir A. S. nuteisti už tai, kad 2015 m. lapkričio 10 d., apie 15.30 val., Gintaro g., prie 8 namo Klaipėdoje, veikdami bendrininkų grupe, užpuolė einančią gatve nepilnametę N. B., sudavė jai apie du smūgius kumščiu į galvą ir veidą, padarydami galvos, veido sumušimą su minkštųjų audinių patinimu kaktos srityje ir nosies nugarėlės srityje bei paviršinį nosies sužalojimą ir odos nubrozdinimą nosies šaknies srityje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, nežymiai sutrikdžiusius N. B. sveikatą, ir pasikėsino pagrobti 200 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy SIII“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), bei 30 Eur vertės kuprinę su knygomis, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji N. B. pasipriešino bei sutrukdė pašaliniai asmenys. Tokiu būdu S. L. ir A. S. veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą pasikėsino pagrobti 230 Eur vertės N. B. turtą.

Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės, nuteistųjų S. L. ir A. S. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Apeliaciniuose skunduose nusikalstamos veikos kvalifikacija neginčijama, prašoma sušvelninti paskirtas bausmes, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistųjų kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl S. L. apeliacinio skundo.

Nuteistasis S. L. prašo, remiantis BK 75 str. nuostatomis, atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 75 str. numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. S. L. pasikėsino padaryti vieną apysunkį smurtinį nusikaltimą. Jis teistas 8 kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, nusikaltimo padarymo metu nedirbo. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe su A. S. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad nuteistieji šviesiu paros metu dviese užpuolė nepilnametę merginą, sudavė jai apie du smūgius kumščiu į galvą ir veidą, taigi padaryta nusikalstama veika pasižymi ypatingu cinizmu. Esant tokioms aplinkybėms, nemanytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Prašydamas atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, nuteistasis remiasi turimomis sveikatos problemomis, teigia, kad negauna reikiamų vaistų, tačiau iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad gydymas jam buvo taikytas tiek Šiaulių tardymo izoliatoriuje, tiek Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 str. garantuoja nuteistiesiems teisę į medicinos pagalbą. Pažymėtina ir tai, kad iš medicininės kortelės išrašo nustatyta, jog V. L. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje gydėsi, tačiau, išėjęs į laisvę, gydymo nebetęsė.

Nuteistasis prašo skirtą bausmę pakeisti į priverstinį gydymą reabilitacijos centre ,,Agapao“. BK 48 str. 6 d. 4 p. numato, kad teismas skirdamas laisvės apribojimo bausmę gali įpareigoti gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka, tačiau laisvės apribojimo bausmę teismas skiria BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais. S. L. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 180 str., 1 d., o BK 180 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų, taigi BK 180 str. 1 d. sankcijoje laisvės apribojimo bausmė nenumatyta.

Atsižvelgusi į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. L. paskirtą 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo A. S. apeliacinio skundo.

Nuteistasis A. S. prašo sušvelninti jam Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Apylinkės teismas motyvavo bausmės ir jos dydžio skyrimą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. A. S. teistas 5 kartus, naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui, nepraėjus nė pusmečiui nuo 2012 m. balandžio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra jauno amžiaus, tačiau nusikaltimo padarymo metu nedirbo.

Skunde teigiama, kad apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį pažymėjo, kad nuteistasis duodamas parodymus teismui nebuvo nuoširdus, neatskleidė visų jam žinomų nusikalstamos veikos aplinkybių ir nepadėjo nustatyti veikos bendrininko, nukentėjusiajai padarytos žalos neatlygino. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai A. S. dalinio prisipažinimo padarius nusikaltimą nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors apeliantas teigia, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupe su S. L. Skunde akcentuojama, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė blaivus, tačiau iš nuosprendžio turinio matyti, kad aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinta iš kaltinimo ir nelaikyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, taigi nevertinta ir skiriant bausmę.

Nuteistasis A. S. skunde prašo taikyti BK 64 str. nuostatas. BK 64 str. numato bausmių bendrinimo taisykles, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę A. S. atliko 2015 m. gegužės 18 d., taigi nusikalstamą veiką 2015 m. lapkričio 10 d. padarė atlikęs paskirtą bausmę. Dėl šių priežasčių taikyti BK 64 str. nuostatas nėra teisinio pagrindo.

Įvertinęs visus A. S. apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas daro išvadą, kad nuteistajam skirta bausmė nelaikytina per griežta.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendį dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų motyvų nėra jokio pagrindo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2016 m. gegužės 24 d. pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Jame nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos S. L. išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sudaro 42,50 Eur ir prašoma šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija mano, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš S. L. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų S. L. ir A. S. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą iš S. L. priteisti 42,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atmesti.