Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-12-13 · Civilinė byla Nr. e2-1754-516/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-12-13Lietuvos apeliacinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2021-03-17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-13
Bylos Nr.
e2-1754-516/2018
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00498-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „NT fortus“, uždarosios akcinės bendrovės „EKF Fortus“, uždarajai akcinei bendrovei „Verslo strategai“, L. Ž.
Ieškovas
R. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1754-516/2018 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00498-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 13 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „NT fortus“ ir uždarosios akcinės bendrovės „EKF Fortus“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalies ir 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuriomis tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždarajai akcinei bendrovei „EKF Fortus“ ir uždarajai akcinei bendrovei „NT Fortus“ ir ištaisyti rašymo apsirikimai, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „EKF Fortus“, uždarajai akcinei bendrovei „NT Fortus“, uždarajai akcinei bendrovei „Verslo strategai“ ir L. Ž. dėl avanso grąžinimo, baudos priteisimo bei nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „EKF Fortus“, UAB „NT Fortus“, UAB „Verslo strategai“ ir L. Ž. (pastaba. teisinga pavardė – Ž.) 45 000 Eur avansą, 45 000 Eur baudą bei 130 Eur nuostolių, iš viso 90 130 Eur, bei 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio sumai areštuoti atsakovėms UAB ,,EKF Fortus“, UAB ,,NT Fortus“, UAB ,,Verslo strategai“ ir L. Ž. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius bei pinigines lėšas, esančius tiek pas atsakoves, tiek pas trečiuosius asmenis.

3. Ieškovas paaiškino, kad, turėdamas tikslą įsigyti butą, 2018 m. gegužės 6 d. su UAB „Verslo strategai“ direktore L. Ž., atstovaujančia pardavėją UAB „EKF Fortus“, sudarė ir pasirašė sutartį dėl nekilnojamojo turto rezervacijos bei sumokėjo 1 000 Eur avansą. 2018 m. birželio 1 d. pardavėja UAB „EKF Fortus“ ir pirkėjas R. P., tarpininkaujant UAB „Verslo strategai“ nekilnojamojo turto brokerei L. Ž., sudarė avansinę sutartį, kurios pagrindu ieškovas į sutartyje nurodytą banko sąskaitą per du kartus pervedė iš viso dar 44 000 Eur avansą. Pagal avansinę sutartį pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pas notarą sudarymo data buvo numatyta 2018 m. liepos 10 d. Pagrindinę sutartį buvo atsisakyta sudaryti. Taip pat nurodė, kad UAB „EKF Fortus“ ir UAB „NT Fortus“ yra susijusios įmonės – valdomos tų pačių asmenų, vykdo tuos pačius nekilnojamojo turto vystymo projektus. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad ieškinio suma yra didelė, o kartu su ieškiniu pateikti duomenys patvirtina UAB „NT Fortus“ bei tų pačių asmenų valdomos įmonės UAB „EKF Fortus“ sunkią finansinę padėtį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi ieškovo R. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir areštavo atsakovėms nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovėms ir esančias pas atsakoves arba trečiuosius asmenis, neviršijant bendros 90 130 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų leidžiant atsakovėms mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, kitas privalomąsias įmokas, atlyginimus darbuotojams, taip pat atsiskaityti su ieškovu. Pavedė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Ieškovas kartu su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškinio reikalavimus, faktines aplinkybes. Teismo vertinimu, ieškovas pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, kuriuos grindžia ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, taip pat atskleidė teisinius reiškiamo ieškinio argumentus.

6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia spręsti apie sunkią atsakovių finansinę padėtį. Teismui nėra tiksliai žinoma tikroji atsakovių turtinė padėtis, visi kiti atsakovių turimi įsipareigojimai. Teismo vertinimu, šioje byloje prašoma priteisti 90 130 Eur suma yra didelė, todėl gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Preliminariai įvertinęs ieškinio faktines aplinkybes, ieškovo nurodomą atsakovių sugalvotą avanso už buto pirkimą-pardavimą pasisavinimo mechanizmą, pirmosios instancijos teismas preziumavo, kad atsakovės yra nesąžiningos, todėl jos galbūt dar turimą kitą turtą, kuriam nėra taikomas areštas, gali bandyti paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį.

7. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patikslino 2018 m. rugsėjo 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį, nurodant, kad areštuojamas atsakovės L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turtas. Teismas nustatė, kad nutartyje nurodyta atsakovės L. Ž. pavardė neatitinka Gyventojų registro duomenų. Gyventojų registro duomenimis, atsakovės, kurios asmens kodas nurodytas ieškinyje, pavardė yra ne Ž., bet Ž.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

8. Atsakovė UAB „EKF Fortus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį, kuri patikslinta 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės UAB „EKF Fortus“ atžvilgiu ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Pareikšto ieškinio turinys bei prie jo pateikti įrodymai nesudaro preliminaraus pagrindo teigti, kad ieškinio reikalavimai atsakovo UAB „EKF Fortus“ atžvilgiu galėtų būti tenkinami. Iš pateiktų dokumentų akivaizdu, kad pareikštame ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai bei jų teisiniai ir faktiniai pagrindai tik atsakovų UAB „Verslo strategai“ ir L. Ž. atžvilgiu.

8.2. Ieškovo teiginiai, kad aplinkybių visuma sudaro rimtą pagrindą manyti, jog L. Ž. yra tinkama UAB „EKF Fortus“ atstovė, yra akivaizdžiai nepagrįsti, neparemti jokiais objektyviais įrodymais. Iš ieškinyje aprašytų aplinkybių matyti, kad pats ieškovas, prieš sumokėdamas labai reikšmingą sumą į UAB „Verslo strategai“ banko sąskaitą, visiškai nesistengė patikrinti bent jau informaciją apie norimo pirkti turto savininką ar įsitikinti, kad L. Ž. turi teisę sudarinėti sutartis kitų asmenų vardu.

8.3. UAB „EKF Fortus“ nėra gavusi jokių piniginių lėšų iš ieškovo, L. Ž. ar UAB „Verslo strategai“.

8.4. UAB „EKF Fortus“ 2018 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos policijos komisariatą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo L. Ž. sukčiavimo. Tačiau policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes dėl L. Ž. veiksmų pareiškimo nepateikė ieškovas.

8.5. UAB „EKF Fortus“ negalėjo sudaryti sutarčių dėl ieškinyje nurodomo turto pardavimo, nes šis turtas net nepriklauso UAB „EKF Fortus“.

8.6. UAB „EKF Fortus“ vykdo veiklą, nuosavybes teise valdo nemažai nekilnojamojo turto objektų ir nevengia vykdyti savo įsipareigojimų. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų ar argumentų dėl galimo atsakovės UAB „EKF Fortus“ nesąžiningumo.

9. Atsakovė UAB „NT Fortus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį, kuri patikslinta 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės UAB „NT Fortus“ atžvilgiu ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Pareikšto ieškinio turinys bei prie jo pateikti įrodymai nesudaro preliminaraus pagrindo teigti, kad ieškinio reikalavimai atsakovo UAB „NT Fortus“ atžvilgiu galėtų būti tenkinami. Iš pateiktų dokumentų akivaizdu, kad pareikštame ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai bei jų teisiniai ir faktiniai pagrindai tik atsakovų UAB „Verslo strategai“ ir L. Ž. atžvilgiu.

9.2. Jokiame ieškovo pasirašytame teismui pateiktame dokumente (rezervacijos ir avansinė sutartis, susirašinėjimo raštai) nėra net minima UAB „NT Fortus“.

9.3. Iš ieškinyje aprašytų aplinkybių matyti, kad pats ieškovas visiškai nesistengė patikrinti informacijos dėl norimos įsigyti poilsio patalpos savininko ir net gavęs perkamo turto vertinimo ataskaitą, kurioje aiškiai nurodyta, kad šių patalpų savininkas yra UAB „NT Fortus“, niekada nesikreipė į UAB „NT Fortus“.

9.4. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų ar argumentų dėl galimo atsakovės UAB „NT Fortus“ nesąžiningumo, priešingai, nors viena iš atsakovių (UAB „EKF Fortus“) inicijavo ikiteisminio tyrimo atlikimą, ieškovas šio klausimo vengė net raginamas.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į atsakovių atskiruosius skundus ieškovas prašo atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Atskiruosiuose skunduose dėstomi argumentai yra aktualūs sprendžiant kilusį ginčą iš esmės, bet ne priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovių pateikti argumentai dėl įgaliojimų suteikimo, turto priklausomybės, piniginių lėšų gavimo yra tik jų pateikta gynybinė versija, bet nepagrįsta neginčijamais įrodymais.

Šalies argumentai

10.2. L. Ž. kategoriškai teigia, jog pinigus yra perdavusi UAB „EKF Fortus“ bei UAB „NT Fortus“ atstovams. Todėl neišnagrinėjus bylos iš esmės, neišklausius visų šalių, neištyrus visų įrodymų daryti išvadą, kad atsakovės pinigų negavo yra per anksti ir to teismas negali padaryti pradinėje bylos stadijoje spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

10.3. Iš dalies dėl atsakovių naudojamos painios verslo schemos, įgaliojimų persipynimo, klientų klaidinimo ieškovas pateko būtent į tokią situaciją, kokioje yra dabar, t. y. sumokėjo didelį avansą, tačiau nei patalpų turi, nei pinigus atgavo. Atsakovių naudojamas pabrėžtinas įmonių atskirtinumo principas tik rodo nesąžiningumą. Be to, abiejų šių įmonių atstovų dalyvavimas derybose su ieškovu, avanso ir kainos sumokėjimo aplinkybių aptarimas, nurodymas klausimus spręsti per L. Ž., paneigia atsakovių argumentus apie tai, jog L. Ž. jokių įgaliojimų neturėjo ar tretiesiems asmenims negalėjo susidaryti pakankamas įspūdis, kad tokius įgaliojimus ji turi.

10.4. Atskiruosiuose skunduose nėra jokių duomenų apie įmonių turtą, pajamas, įsipareigojimus, pelno ir nuostolio ataskaitas, nėra parodoma reali įmonių turtinė – finansinė padėtis, kurią atsakovės apibūdina kaip gerą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskiruosiuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju, įvertinus atskirųjų skundų dalyką, taip pat faktą, kad apeliantės kitų atsakovių neatstovauja, darytina išvada, jog apeliantės prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalį, kuria apeliantėms taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad apeliantės, formuluodamos atskirojo skundo reikalavimą, jame nurodo ir 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartį dėl rašymo apsirikimo. Kaip matyti iš pastarosios, teismas ja netikslino 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalies, kuria apeliantėms taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o patikslino tik tą nutarties dalį, kuria laikinosios apsaugos priemonės taikytos kitai atsakovei – L. Ž.

Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos

13. Atsakovės kartu su atskiraisiais skundais pateikė naujus rašytinius įrodymus:

13.1. UAB „EKF Fortus“ – 2018 m. rugpjūčio 1 d. pareiškimo Palangos policijos komisariatui kopiją, 2018 m. rugpjūčio 14 d. Palangos policijos komisariatui nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kopiją, išrašą iš Nekilnojamojo turto registro dėl UAB „EKF Fortus“ turto;

13.2. UAB „NT Fortus“ – išrašą iš Nekilnojamojo turto registro dėl UAB „NT Fortus“ turto.

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovių pateikti nauji rašytiniai įrodymai atsirado po skundžiamos nutarties priėmimo, jie susiję su atsakovės sąžiningumo klausimu, šiuos įrodymus priima, nes nebuvo galimybės juos pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 180, 314 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo

15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

16. Apeliantės savo atskiruosius skundus grindžia šiom pagrindinėm grupėm argumentų: pirmoji, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrįstai pripažino ieškinį tikėtinai pagrįstu; antroji, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovės gali bandyti paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį.

17. Įvertinęs pirmąją apeliančių argumentų grupę, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.

18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).

19. Nagrinėjamu atveju apeliantės atskiruosiuose skunduose neįrodinėja ieškovo pateikto ieškinio formos ir turinio neatitikimo įstatymo keliamiems reikalavimams, o apeliacinės instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje taip pat neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovas pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynybos būdą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei nurodo apeliantės, ieškinyje yra suformuluoti reikalavimai bei jų teisiniai ir faktiniai pagrindai visų atsakovių atžvilgiu, ne tik UAB „Verslo strategai“ ir L. Ž. Savo ruožtu kiti apeliančių skunduose išdėstyti argumentai dėl, jų nuomone, įrodymų nepakankamumo ieškovo reikalavimams pagrįsti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško įvertinimo bei išnagrinėjimo iš esmės, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant tarpinį procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškinys bei kartu su juo pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus. Todėl apeliančių argumentai dėl ieškinio prima facie pagrįstumo, kaip pirmosios būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, nebuvimo, atmestini.

21. Įvertinęs antrąją apeliančių argumentų grupę, apeliacinės instancijos teismas su apeliantėmis iš esmės sutinka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta didelė ieškinio suma ir ieškovo atsiliepime į atskiruosius skundus akcentuojama apeliančių turtinė padėtis nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi ir savaime nepatvirtina teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).

22. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat jau ne kartą buvo pasisakyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).

23. Nesąžiningumo aspektu paminėtina tai, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir ieškovas apeliančių nesąžiningumo faktą grindžia ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie jo pridėtais rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiausia akcentuotina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri turi būti paneigta (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018 ir kt.). Antra, šiuo atveju įrodinėjimo dalykas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, yra ne apeliančių (ne)sąžiningumas konkrečiame sandoryje (kuris nustatytinas bylą nagrinėjant iš esmės), tačiau jų ketinimas paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Ieškovo nurodytas apeliančių nesąžiningumas konkrečiame sandoryje pats savaime nei patvirtina, nei paneigia teismo sprendimo šioje byloje neįvykdymo rizikos.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių padaryti bent tikėtiną išvadą apie apeliančių siekį išvengti ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė, nors būtent jam (ieškovui), kaip prašančiai taikyti šį išimtinį ir itin kitų ginčo šalių interesus varžantį procesinį institutą, tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie jų nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, neanalizavęs ir tinkamai nenustatęs antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir taip nukrypęs nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, nepagrįstai patenkino ieškovo prašymą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovėms UAB „EKF Fortus“ ir UAB „NT Fortus“ naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovėms UAB „EKF Fortus“ ir UAB „NT Fortus“ atmestinas (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25. Nors apeliantės nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis buvo pakeista 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, tačiau pastaroji, atsižvelgiant į šios bylos ribas, plačiau nevertintina, nes, kaip minėta anksčiau, ja nebuvo pakeista 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovėms UAB „EKF Fortus“ ir UAB „NT Fortus“. Atitinkamai, 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalį, kuria atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „EKF Fortus“ (juridinio asmens kodas 302783007) ir uždarajai akcinei bendrovei „NT Fortus“ (juridinio asmens kodas 302799794) taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „EKF Fortus“ ir uždarajai akcinei bendrovei „NT Fortus“ atmesti.

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė