- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- e2-416-252/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00096-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- Š. Ž.
- Atsakovas
- A. V.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Š. Ž. ieškinį atsakovei A. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 63 798,88 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimą ieškovas grindžia neteisėtais atsakovės veiksmais (skundo padavimu ikiteisminio tyrimo institucijai) dėl ko jis buvo suimtas, jo atžvilgiu užvesta baudžiamoji byla, kuri baigėsi išteisinamuoju nuosprendžiu. Būtent dėl atsakovės kaltės jis du metus neturėjo darbo ir negavo pajamų, patyrė išgyvenimus ir nepatogumus ir atsakovės kaltais veiksmais jam padaryta turtinė ir neturtinė žala. Dubliku į atsakovės atsiliepimą ieškovas nurodo, kad jo teisė yra pasirinkti atsakovą byloje ir jis mano, kad tik dėl atsakovės skundo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir tik dėl jos skundo jis buvo suimtas. Mano, kad ieškinio senaties nepraleido, nes atsakovė pamiršo, kad buvo paduotas kasacinis skundas ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis buvo priimta gerokai vėliau nei suėjo trijų metų ieškininės senaties terminas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad jis su atsakove yra pirmą kartą bendravęs telefonu, kai susitarė dėl buto nuomos. Tada atsakovė sakė, kad nuomos mokesčio nereikės mokėti, reikės susimokėti tik už patarnavimus ir ji padengs pusė išlaidų už buto šildymą. Tada juos į butą įleido ir jį aprodė atsakovės draugė, kuri ir davė vieną komplektą raktų, kuriuos jie paliko kaimynei priešais, kai išsikėlė iš buto. Taip pat sumokėjo 1000 Lt užstatą, kuris ir liko atsakovei. Visus mokesčius mokėjo jo žmona, nes jis būdavo išvykęs dirbti į užsienį. Pradėjus gyventi, buvo šaldytuvas, kuris neveikė, todėl buvo kontaktuota su atsakove, kuri leido šaldytuvą išmesti, ką jie ir padarė. Skalbimo mašina taip pat veikė negerai, kartas nuo karto krėsdavo, todėl ją pastatė balkone kur ji ir buvo. Jokių lovų ar virtuvės kampo jie nesulaužė. Virtuvės komplektas klebėjo, tai jis dar jį suvaržė. Kai vasario mėnesį išsikraustė su šeima raktus paliko priešais gyvenančiai kaimynei. Žmona skambino atsakovei ir pasakė kad išsikelia. Jie su šeima išvyko gyventi į Angliją. 2014-12-23 grįžtant iš užsienio, Lenkijoje buvo sulaikytas kaip paieškomas asmuo. 2015-01-05 buvo perduotas Lietuvos pareigūnams. Suėmime išbuvo iki 2015-01-19, vėliau paskirta kita kardomoji priemonė, dėl kurios jis negalėjo išvykti dirbti į Jungtinę Karalystę nors tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) ir 2014-12-22 jam išvykus laikė jo darbo vietą. Todėl jam padaryta turtinė žala, kuri susideda iš to, kad jis nuo 2014-12-22 iki 2016-02-11 negavo darbo užmokesčio, kuris pritaikius tuo metu galiojusius banko valiutos keitimo kursą sudarė 43 248,88 Eur. Dėl atsakovės nepagrįsto skundo ir jos iniciatyva pradėto jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo bei jos aktyvaus dalyvavimo visą laiką nagrinėjant baudžiamąją bylą, jis patyrė nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, buvo apribotos jo galimybės bendrauti su artimaisiais žmonėmis, todėl jam padaryta ir neturtinė žala, kurią jis vertina 20 000 Eur suma.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė su juo nesutinka. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas ją yra praleidęs. Taip pat nurodo, kad ji yra netinkamas atsakovas byloje, nes žala padaryta ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmais, o ne jos veiksmais. Mano, kad nėra civilinei atsakomybei atsirasti visų būtinų sąlygų. Tripliku į ieškovo dubliką, atsakovė laikosi savo pozicijos išdėstytos atsiliepime. Papildomai nurodo, kad kasacinio skundo padavimas nesustabdo ieškininės senaties termino ir jis turi būti skaičiuojamas nuo apygardos teismo nutarties priėmimo, t.y. 2016-02-11, nes tada įsiteisėjo ieškovo išteisinamasis nuosprendis ir jam atsirado teisė į žalos atlyginimą. Dėl netinkamo atsakovo byloje papildomai nurodė, kad ikiteisminį tyrimą pradeda ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai ir tik jie sprendžia tiek kardomosios priemonės parinkimą, tiek pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai nurodė, kad ji jau seniai gyvena Anglijoje ir butas yra nuomojamas. Iki ieškovas išsinuomojo butą, jis buvo nuomojamas pažįstamiems asmenims, kurie susimokėdavo tik už patarnavimus. Ji niekada ir niekam nežadėjo sumokėti pusė šildymo išlaidų. Virtuvės komplektas ir lovos buvo beveik naujos, jos buvo naudojamos ir nesulūžusios, o po ieškovo jos liko sulaužytos, apgraužtos šuns. Šaldytuvas buvo naujas ir ji tikrai neleido jo išmesti. Kodėl ieškovas jį išmetė nežino. Skalbimo mašina irgi veikė. Jai paskambino jos draugė ir pasakė, kad šeima nori išsinuomoti butą. Ji tada kalbėjo su ieškovu telefonu. Ji tikėjosi, kad jie gyvens ilgai, todėl kai jie po kelių mėnesių išsikėlė, ji labai nustebo. Rakto jie nepaliko jos draugei, nors ji buvo namie. Paliko vieną komplektą raktų kaimynės mergaitei priešais. B. M. nuėjusi į butą po ieškovų išsikėlimo pamatė baisiai sujauktą butą. Kilimai buvo apdergti šuns išmatų, virtuvės kampas visas klebėjo, nebebuvo šaldytuvo, skalbimo mašina buvo išmesta į balkoną, kuri pastovėjusi per žiemą šaltai jau blogai veikė. Nerado kai kurių patalų. Ji balandžio mėnesį grįžusi į Lietuvą bute pamatė tokią pat betvarkę, todėl paskambino policijai. Policija liepė laukti, nes turėjo atvažiuoti fotografas iš kito miesto. Po to, kai viską nufotografavo nuvyko į policijos komisariatą, kur buvo paimtas jos skundas ir tyrėja surašė vietos apžiūros protokolą iš jos pasakojimo ir nuotraukų. Vėliau ji rado kilimą balkone, kurį pirmą kartą buvo nurodžiusi kaip dingusį. Mano, kad jos kaltės tikrai nėra, nes niekada nei vienas nuomininkas taip nėra palikęs buto, kaip pasielgė ieškovas. Be to, buvo ne visi mokesčiai sumokėti, todėl užstato 1000 Lt ji negrąžino ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2011 m spalio mėnesio pabaigoje telefonu išnuomojo ieškovui keturių kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini). Į butą ieškovą įleido atsakovės draugė B. M., kuri ieškovui perdavė raktus nuo buto, o ieškovas sumokėjo B. M. 1000 Lt užstatą. Bute ieškovas apsigyveno su šeima. Taip pat laikė šunį. 2012 m. vasario mėnesį ieškovas su šeima iš buto išsikėlė, raktus nuo buto paliko priešais gyvenančios kaimynės dukrai. 2012-04-24 atsakovė parašė skundą Telšių apskrities policijos komisariatui dėl dingusių daiktų iš buto ir buvusio turto sunaikinimo. 2012-04-24 atlikta vietos apžiūra, surašytas apžiūros protokolas, fotografuota, pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2013-12-16 ieškovo atžvilgiu išduotas Europos sąjungos orderis. 2015-01-06 Telšių apylinkės teismo nutartimi konstatuota, kad ieškovui 2013-08-09 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi skirta kardomoji priemonė suėmimas, kad Š. Ž. sulaikytas Lenkijoje ir 2015-01-05 perduotas Lietuvai ir teismas paliko galioti kardomąją priemonę suėmimą vienam mėnesiui. 2015-04-28 Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuroro nutarimu Š. Ž. apribotos nuosavybės teisė į jo turimą turtą bei sąskaitas bankuose. 2015-04-30 pranešimu Š. Ž. įteiktas pranešimas apie įtarimus pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį. Telšių rajono apylinkės teismo 2015-11-20 nuosprendžiu ieškovas iš jam pareikštų kaltinimų išteisintas, nesurinkus pakankamai įrodymų kaltinimams patvirtinti. Šiaulių apygardos teismo 2016-02-11 nutartimi išteisinamasis nuosprendis paliktas galioti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-29 nutartimi atmestas prokuroro kasacinis skundas ir išteisinamasis nuosprendis Š. Ž. atžvilgiu paliktas galioti.
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tam, kad asmuo turėtų pareigą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą būtinos visos deliktinės atsakomybės sąlygos, t.y.: jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; yra padaryta turtinė ir neturtinė žala; yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; žalą padaręs asmuo yra kaltas.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). CPK 185 straipsnį numato, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, remiantis įrodymų pakankamumo taisykle, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Ieškovas savo reikalavimą atsakovei dėl jo patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kildino iš atsakovės inicijuoto baudžiamojo persekiojimo pagal nukentėjusiosios skundą, kad atsakovė dėjo pastangas, jog priėmus išteisinamąjį nuosprendį, jis būtų panaikintas, nes teikė apeliacinį skundą ir kasacinį skundą, dalyvavo bylą nagrinėjant kasaciniame teisme. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, esminės reikšmės turi ne baudžiamojon atsakomybėn patraukų asmenų išteisinimo faktas, o nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo. Būtent šios aplinkybės būtų teismui pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 str. 3 d. ) Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tik CK 1.137 straipsnio 3 dalies imperatyvų pažeidimas būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl baudžiamojo persekiojimo, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės rodytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų. Tokios pačios nuostatos taikytinos ir kreipiantis į ikiteisminio tyrimo institucijas(LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2008).
Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas nuomojo iš atsakovės butą. Pagal abiejų šalių susitarimą nuomos mokestis nebuvo mokamas, o sąlyga buvo užstato perdavimas ir mokesčiai už suteiktas paslaugas. Ieškovas pripažino, tą patvirtino atsakovė ir apklausta liudytoju ieškovo žmona V. Ž., kad užstatas buvo perduotas B. M. ir jis liko atsakovei, nes nebuvo sumokėti mokesčiai už paskutinį mėnesį. Byloje taip pat nėra ginčo, kad šaldytuvas įsikeliant ieškovui buvo, kurį jie utilizavo sutikus atsakovei. Nors pastaroji neigia davusi tokį sutikimą, tačiau iš byloje esančio nuosprendžio matyti, kad jos patikėtinė B. M. patvirtino ieškovo versiją, kad šaldytuvas buvo neveikiantis ir atsakovė leido jį utilizuoti. Byloje taip pat nėra ginčo, kad ieškovas su šeima butą paliko jo neperdavęs B. M., kuri buvo tas asmuo per kurį veikė atsakovė. Kritiškai vertintinas ieškovo teiginys, kad jiems išsikeliant iš buto B. M. nebuvo, todėl raktą nuo buto paliko priešais gyvenančios kaimynės dukrai. Šiam teiginiui pagrįsti ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų. Nors buvo tenkintas ieškovo prašymas dėl B. M. iškvietimo į teismo posėdį liudytoju, tačiau ieškovas nuo šio prašymo atsisakė. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovui nebuvo galimybių surasti B. M. ir ją informuoti kada jis su šeima ketina išsikelti iš buto, kad pastarajai būtų perduoti raktai nuo buto, ieškovas nepateikė. Todėl labiau tikėtina, kad ieškovas net nesidomėjo ar B. M. yra namuose būtent tą dieną kada ieškovas išsikėlė ar ne. Todėl ir tiesiogiai jai nebuvo perduoti raktai. Tokiu būdu, nepaneigtas byloje faktas, kad butas buvo paliktas netvarkingas ir kai kurių daiktų pasigedo atsakovė po ieškovo išsikėlimo iš buto. Todėl pagrįstai atsakovė ginė, jos manymu, jai padarytą žalą, kreipdamasi į ikiteisminio tyrimo institucijas. Paties ieškovo neatsakingas elgesys sudarė atsakovei pagrindą ginti savo teises taip kaip ji suprato. Byloje esantys įrodymai, neįrodo atsakovės anksčiau paminėto elgesio standartų pažeidimo, dėl kurio atsakovės kreipimasis į ikiteisminio tyrimo institucijas BPK nustatyta tvarka galėtų būti įvertintas kaip neteisėta veika CK 2.246 straipsnio prasme. Vien tas faktas, kad ieškovas buvo išteisintas iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nėra pagrindas atsakovės deliktinei atsakomybei atsirasti, nes toks reikalavimas neįtvirtintas teisės normose. Teismas spręsdamas šį ginčą turi įvertinti atsakovės veiksmų teisėtumą, o ne tai, ar ieškovo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. požymiai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė būtų melagingai pranešusi ikiteisminio tyrimo institucijai apie nusikaltimą( CPK 178 str. ). Atsakovės veiksmai šioje civilinėje byloje vertintini civilinės, o ne baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Nors byloje yra Telšių rajono apylinkės teismo 2015-11-30 nutartis dėl atsakovės A. V. skirtingų parodymų davimo atliekant ikiteisminį tyrimą ir teisminį baudžiamosios bylos nagrinėjimą, tačiau atsakovės atžvilgiu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 235 str. 1 d. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad pagal šią minimą teismo nutartį, prokuroras būtų pradėjęs ikiteisminį tyrimą atsakovės atžvilgiu. Nors aukščiau minimoje nutartyje nurodyta, kad atsakovės parodymai yra nenuoseklūs ir net prieštaringi, tačiau tai nepatvirtina fakto, kad atsakovė, subjektyviai vertindama susidariusią situaciją, neturėjo teisės kreiptis, dėl jos manymu, pažeistų teisių gynybos.
Ikiteisminį tyrimą pradeda, jį atlieka ir priima atitinkamus sprendimus, taip pat ir dėl kardomosios priemonės skyrimo, ne asmuo, kuris kreipėsi gynybos, pateikdamas atitinkamą skundą apie galbūt padarytą nusikaltimą, o ikiteisminio tyrimo institucija, prokuroras ir teismas vadovaudamiesi BPK normomis, kurie ir atsako už tyrimo eigą. Ieškovas neįrodinėjo ikiteisminio tyrimo, prokurorų, o taip pat ir teismo, nagrinėjusio baudžiamąją bylą pirmoje instancijoje, veiksmų neteisėtumo. Ieškinio dėl šių institucijų veiksmais(neveikimu) padarytos žalos nepareiškė, o atsakovė nėra atsakinga už minėtų institucijų veiksmus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent teismo nutartimi buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas ir būtent teismas sprendė jos pratęsimą, sulaikius ieškovą.
Bylos nagrinėjimo metu, apklausus atsakovę A. V., nustatyta, kad vietos apžiūros protokolas buvo surašytas policijos komisariate iš jos žodžių, kad įvykio vietoje buvo tik fotografas. Iš nuotraukų nėra aišku ir nesimato sulaužyti baldai, apdergti kilimai ir pan. Ne atsakovė yra atsakinga už šių pirminių dokumentų tinkamą surašymą ir ne atsakovė yra atsakinga už tai, kad jos skundas yra priimtas kiek vėliau nei atlikta vietos apžiūra. Todėl teigti, kad atsakovė turėjo pažįstamų policijos komisariate ir tik dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nėra pagrindo. Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, nenustačius atsakovės kaltės, nėra atsakovės civilinės atsakomybės už ieškovo patirtą žalą. Todėl ieškinys atmestinas.
Netenkinus pagrindinio reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo.
Ieškovas turtinės žalos dydį grindė pateikta pažyma iš (duomenys neskelbtini) pateikta pažyma, kurioje nurodoma, kad jo vidutinė alga siekė 2500 Didžiosios Britanijos svarų per mėnesį. Tačiau jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų šios sumos pervedimą į jo sąskaitą nepateikė. Taip pat turtinės žalos dydį apibrėžė laikotarpiu nuo 2014-12-22 iki 2016-02-11, tačiau pateikta pažyma iš buvusios darbo vietos Didžiojoje Britanijoje patvirtinama, kad jis iš darbo buvo atleistas realiai 2014-12-22, kada išvyko į Lietuvą ir jam negrįžus darbo sutartis nutraukta 2015 m. vasario mėnesį. Be to, ieškovas turėjo galimybę dirbti Lietuvoje iki pat Šiaulių apygardos teismo nutarties, kuria buvo paliktas galioti išteisinamasis nuosprendis, o taip pat turėjo galimybę dirbti ir pasibaigus suėmimo terminui. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas „turtinė žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį-tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautų pajamų faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas: negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos.“ (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Ieškovas turtinės žalos dydį įrodinėjo tik vienintele pažyma, kuri realių jo negautų pajamų nepatvirtino.
Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, nes teisė kreiptis į teismą ieškovui atsirado nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t.y. Šiaulių apygardos teismo 2016-02-11 nutarties paskelbimo.
Ieškovas teigia, kad savo pažeistą teisę jis suprato tik Lietuvos Aukščiausiajam teismui priėmus nutartį, t.y. 2016-11-29. Teismui manant, kad ieškinio senaties terminas praleistas, prašė jį atnaujinti, nes ieškovas neturi teisinio išsilavinimo, be to, jo subjektyvus supratimas, kad jis nekaltas skaičiuotinas nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties.
Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje dėl ieškinio senaties termino pradžios yra nurodyta, kad bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą(CK 127 str. 1 d. ). Sutiktina su ieškovo atstovu, kad ieškinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su objektyvuoju momentu, o subjektyvuoju momentu, t.y. kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę. Ieškovas teigia, kad jis tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties suprato savo teisės pažeidimą, todėl nėra praleidęs trijų metų ieškinio senaties termino. Teismas su tokiu ieškovo teiginiu negali sutikti. Ieškovą visą baudžiamosios bylos nagrinėjimo laiką atstovavo advokatas, t.y. asmuo turintis teisinių žinių. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas yra jauno amžiaus ir turintis tiek gyvenimo patirties, tiek bendrą supratimą apie savo teises ir pareigas, todėl kaip apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo, turėjo suprasti ir žinoti, kad jo teisė pažeista nuo išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t.y. 2016-02-11. Todėl ieškinio senaties terminas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo suėjo 2019-02-12. Į teismą su ieškiniu ieškovas kreipėsi 2019-04-12, t.y. praleidęs ieškinio senaties terminą 2 mėnesius. Nors ieškinio senaties terminas praleistas labai nežymiai, tačiau ieškovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių teismas turėtų galimybę jį atnaujinti. 2011-09-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011 yra akcentuota, kad ieškinio senaties termino praleidimas ginčo išsprendimo galutiniam rezultatui yra teisiškai nereikšmingas, jeigu ieškinys netenkinamas dėl to, jog nenustatytos deliktinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos. Todėl teismas konstatuoja, kad šiuo atveju ieškinio senaties termino praleidimas dėl žalos priteisimo yra nereikšmingas, nes byloje nenustatyta atsakovės deliktinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos. Tačiau atsakovei prašant taikyti ieškinio senaties termino praleidimo pasekmes, ieškinys netenkintinas ir dėl to, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas ir nėra pagrindų jį atnaujinti.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atmetus ieškovo ieškinį, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė pateikė prašymą priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro: 800 Eur už atsiliepimo parengimą, 500 Eur už tripliko parengimą, 400 Eur pasirengimą ir dalyvavimą 2019-10-14 teismo posėdyje, 200 Eur už dalyvavimą 2019-11-21 teismo posėdyje, viso 1900 Eur. Turėtų išlaidų dydį patvirtina pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymai, kuriais jos apmokėtos. Pateiktos advokato pagalbos išlaidos atitinka LR teisingumo ministro patvirtintoms rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl priteistinos visiškai.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš Š. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. V. naudai 1900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.