Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovams bendrai Lietuvos-Rusijos įmonei „SANIKA“, S. E., L. Z., AB DNB bankui (dabartinis teisių perėmėjas Luminor Bank AB), Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo, turto arešto panaikinimo, tretieji asmenys byloje D. B., antstoliai B. Č., I. B., D. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė O. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams bendrai Lietuvos-Rusijos įmonei „SANIKA“, S. E., L. Z., AB DNB bankui (dabartinis teisių perėmėjas Luminor Bank AB), Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo, turto arešto panaikinimo, tretieji asmenys – D. B., antstoliai B. Č., I. B., D. Š..Į 2018-02-13 vykusį teismo posėdį neatvyko ieškovė ir jos atstovas advokatas D. A..

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-02-13 nutartimi ieškovės O. B. ieškinį atsakovams bendrai Lietuvos-Rusijos įmonei „SANIKA“, S. E., L. Z., AB DNB bankui (dabartinis teisių perėmėjas Luminor Bank AB), Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo, turto arešto panaikinimo, tretieji asmenys byloje D. B., antstoliai B. Č., I. B., D. Š., paliko nenagrinėtą.Teismas nustatė, kad ieškovė, ieškovės advokatas D. A. neatvyko į teismo posėdį, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą advokatui pranešta tinkamai, įteikus šaukimą per EPP 2017-12-29, neatvykimo priežastys teismui nežinomos, nes ieškovės advokatas nepranešė teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nenurodė nedalyvavimo priežasčių, prašymų nagrinėti bylą ieškovui nedalyvaujant taip pat negauta.Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovai teismo posėdžio metu neprašė priimti sprendimo už akių, vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškinį paliko nenagrinėtu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė O. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-13 nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė pati į teismo posėdį atvykti negalėjo, kadangi šiuo metu yra išvykusi dirbti į užsienį. Ji yra pasirinkusi bylą vesti per atstovą advokatą D. A.. Ieškovės atstovas advokatas D. A. į teismo posėdį neatvyko dėl techninės klaidos – neteisingai pasižymėto teismo posėdžio laiko. Buvo pažymėta, kad posėdis įvyks 13 val. (kai iš tiesų jis įvyko 10 val.). Tikruoju numatytu posėdžio laiku advokatas nebuvo užimtas kitoje byloje; buvo ruošiamasi teismo posėdžiui (galimai EPP sistemoje teismas gali matyti advokato prisijungimus – kaip tik apie 10 val. buvo peržiūrimi bylos dokumentai, generuojami bylos tomai; apie 11 val. advokatas pastebėjo ir atsisiuntė įkeltą naują dokumentą – teismo nutartį dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu).Jokių priežasčių ieškovei vilkinti teismo posėdį nebuvo. Ieškovė, kaip asmuo, inicijavęs bylą, kaip tik yra suinteresuota greitesniu jos išnagrinėjimu. Ieškovė viso proceso metu vykdė teismo nurodymus ir aktyviai dalyvavo procese, sąžiningai naudojosi proceso teisėmis – teikė prašymus, šalino ieškinio trūkumus, teikė atskirąjį skundą ir pan., todėl vienkartinis nedalyvavimas teismo posėdyje ir netyčinis proceso teisių pažeidimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu ar vilkinimas, nebendradarbiavimas su teismu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnis). Jokio pagrindo šio vienkartinio atstovo neatvykimo į teismo posėdį vertinti kaip nesąžiningą naudojimąsi proceso teisėmis, bandymą vilkinti procesą ar nepateisinamą nesirūpinimą jo eiga, nebuvo. Atsakovai ir tretieji asmenys atsiliepimų į ieškovės O. B. atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams bendrai Lietuvos-Rusijos įmonei „SANIKA“, S. E., L. Z., AB DNB bankui, Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo, turto arešto panaikinimo, tretieji asmenys byloje D. B., antstoliai B. Č., I. B., D. Š.. Byloje buvo paskirtas teismo posėdis 2018-02-13, į kurį nei ieškovė, nei jos atstovas advokatas D. A. neatvyko, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, t. y. advokatui D. A. apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, įteikus šaukimą per EPP 2017-12-29. Ieškovė ir jos atstovas apie savo neatvykimo į teismo posėdį priežastis teismo neinformavo. Kadangi atsakovai teismo posėdžio metu neprašė priimti sprendimo už akių, teismas 2018-02-13 nutartimi ieškovės O. B. ieškinį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo, turto arešto panaikinimo paliko nenagrinėtu (CPK 246 str. 1 d.). Ieškovė O. B., nesutikdama su minėta 2018-02-13 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.Šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes reglamentuoja CPK 246 straipsnis. Šio straipsnio pirmoji dalis nustato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, kai ieškovas, jo atstovas, neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paliko ieškovės O. B. ieškinį nenagrinėtu, nes į teismo posėdį neatvyko nei ieškovė, nei jos atstovas advokatas D. A., kuris apie teismo posėdžio datą ir laiką buvo informuotas tinkamai, tačiau iki posėdžio nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti ar bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Pažymėtina, jog šiuo atveju ieškovei ir jos atstovui neatvykus į teismo posėdį, nenurodant neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, o atsakovui neprašant priimti sprendimo už akių, teismas formaliai turėjo pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). Vis dėlto, kiekvienu atveju teismas turi vertinti situaciją individualiai bei atsižvelgti ir į teisės principus, šalių elgesį, ir pasekmes, kurios kils priėmus vienokius ar kitokius sprendimus.Ieškinio palikimo nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu paskirtis – užkirsti galimybes šalims piktnaudžiauti procesu jį vilkinant. Visgi, pripažintina, kad neatvykimas į teismo posėdį ne visada gali reikšti piktnaudžiavimą procesu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškinys teismui pateiktas 2017-09-27. Per laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui, ieškovė buvo aktyvus proceso dalyvis, teikė įrodymus, patvirtinančius reikalavimų pagrįstumą, 2017-10-09 teismui pateikė atskirąjį skundą dėl 2017-10-02 nutarties dėl nepašalintų trūkumų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek ieškovės procesinis elgesys, tiek ir atskirajame skunde dėl teismo 2018-02-13 nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu, dėstomos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė neturi tikslo vilkinti bylos nagrinėjimo.Nors ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu reikalavimu (CPK 297 str. 2 d.), tačiau situaciją vertinant protingumo aspektu, naujas ieškovės kreipimasis į teismą su tuo pačiu ieškiniu padidintų šalių ir teismo laiko bei finansines sąnaudas atliekant tuos pačius veiksmus, kurie jau yra atlikti byloje.Teismų praktikoje pripažįstama, kad, kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, tokioje situacijoje ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). CPK normas būtina aiškinti ir taikyti remiantis civilinio proceso teisės principais, aiškinamos normos turiniui reikia suteikti tokią reikšmę, kad ji atitiktų principų dvasią ir jiems neprieštarautų, todėl visos CPK normos turi būti aiškinamos sistemiškai, siejant su CPK įtvirtintais principais. Esant konkrečioms situacijoms, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, į tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, sprendžia, kad šiuo atveju ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitiktų civilinio proceso tikslų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-13 nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.