Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Gaudutienės, Rūtos Mickevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. (A. Ž.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 1 dalį 100 MGL (3 766 Eur) bauda; vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas A. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. rugsėjo 6 d. iki 2014 m. rugsėjo 8 d., t. y. 3 dienos, 1 parą prilyginant 2 MGL (75,32 Eur), ir A. Ž. paskirta galutinė bausmė – 94 MGL (3 540,04 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. Ž. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. neteisėtai, tyčia, pažeisdamas nustatytą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir laikymo tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (2007-07-19 įsakymo Nr. 4-312, 2010-01-19 įsakymo Nr. 4-31 ir 2012-06-11 įsakymo Nr. 4-443 redakcijos) 2 punkto 2.1 ir 2.1.1 papunkčių reikalavimus, kuriuose nustatyta, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, 3 punkto 3.1 ir 3.1.2 papunkčių reikalavimus, kuriuose įtvirtinta, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš nenustatytų asmenų įgijo ir laikė (duomenys neskelbtini), kieme, jam priklausančiame automobilyje „VW Transporter“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) akcizais apmokestinamas prekes – 29 000 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių žymėjimo ženklais, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 63 421,37 Eur, t. y. viršija 250 MGL, iki kol 2014 m. rugsėjo 6 d., 07.20 val., (duomenys neskelbtini), kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė cigaretes.Nuteistasis A. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą prieš jį nutraukti.Apeliantas teigia, kad jis pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nuteistas neteisingai. Apskųstajame teismo nuosprendyje nuteistojo kaltė pagrįsta iš esmės tik prielaidomis, samprotavimais ir tariamais netiesioginiais įrodymais, kurių byloje net nėra.Pasak nuteistojo, apygardos teismas nesiėmė visų įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai išnagrinėtas byloje surinktų įrodymų visetas, išaiškintos ir nustatytos visos aplinkybės, svarbios bylai teisingai išnagrinėti. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų, pagrindžiančių, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Toks pažeidimas pripažintinas esminiu, sukliudžiusiu teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, nustatyti joje tiesą ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Nuteistojo vertinimu, byloje nėra patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad automobilis ir rastos cigaretės priklausė būtent jam. Todėl teismas grubiai pažeidė ir nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo principus.Nuteistasis tvirtina, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys ir tik tokie duomenys, kurių patikimumas gali būti patikrintas BPK priemonėmis. Duomenys negali būti laikomi įrodymu, jeigu proceso veiksmas atliktas nesilaikant tam veiksmui atlikti nustatytos tvarkos arba proceso veiksmo rezultatai iš esmės netinkamai užfiksuoti. Apeliantas pastebi, kad nei prokuratūra, nei teismas nenustatinėjo kitų asmenų, kuriems galėjo priklausyti rastos cigaretės, nepatikrino apelianto nurodytų itin konkrečių aplinkybių, galinčių padėti ištirti nusikaltimą. Nuteistasis buvo nurodęs Baltarusijos piliečio vardą, telefono numerį. Teismas buvo nusprendęs patikrinti nuteistojo nurodytas aplinkybes ir įpareigojęs prokurorę tai padaryti, tačiau prokurorė šio teismo įpareigojimo neįvykdė. Apeliantas pažymi, kad jis policijos pareigūnams, kitaip nei konstatuota apskųstame nuosprendyje, nuo pat pradžių paaiškino, jog mamos kieme stovėjusio automobilio viduje rastos cigaretės yra ne jo, o Baltarusijos piliečio, kuriam buvo leista naudotis kiemu. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai. Tai, kad automobilis buvo ne nuteistojo, iš karto patvirtino ir jo motina. Nuteistasis nurodo, kad 2014 m. važinėjo į Baltarusiją kuro, pigesnių produktų. Kartą nuvažiavo į degalinę, kurioje prie jo privažiavo vyras ir pasiūlė pigiau kuro, kurio jis ir įsigijo. Vyras pasiėmė jo telefono numerį ir pasakė, kad galės atvežti kuro į Lietuvą. Su tuo vyru apeliantas pradėjo bendrauti. Kelis kartus iš jo pirko kurą Baltarusijoje ir Lietuvoje. Vėliau baltarusis pasakė, kad nori Lietuvoje užsiimti padangų verslu ir jam reikalingas nebrangus mikroautobusas 5–6 tūkst. litų vertės. Jam paskambino baltarusis ir pasakė, kad atvažiuos į Lietuvą, atveš kuro, paprašė paieškoti mikroautobuso. Rytą baltarusis atvyko su kuru, o nuteistasis internetu surado skelbimą dėl parduodamo mikroautobuso. Baltarusis atvažiavo su draugu ir jie trise nuvyko į (duomenys neskelbtini) apžiūrėti automobilio. Baltarusis apsisprendė pirkti ir davė baltarusišką bei lietuvišką pasus, pinigus. Buvo surašyta pirkimo–pardavimo sutartis. Vieną automobilio sėdynę pasiūlė išimti ir pasiimti. Nuteistasis kartu su baltarusiu ir jo draugu nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir namuose išėmė automobilio sėdynę. Atvykęs baltarusis, kurio vardas Leonidas, paprašė leisti motinos kieme palikti nupirktą automobilį, pasiūlė pigiau kuro, leido naudotis automobiliu, todėl apeliantas sutiko. Baltarusis buvo atvažiavęs 2–3 kartus, imdavo mikroautobusą, po to jį atgal pastatydavo, nuteistasis taip pat juo naudojosi. Vieną dieną nuėjo su draugu žvejoti, išgėrė ir užmigo. Tuo metu atvyko jo mergina ir pasakė, kad skambino mama, kuri pranešė, jog kiemas pilnas policijos, kažkas atsitiko. Nuteistajam sugrįžus, policija jį sulaikė 2 paroms. Apeliantas nurodė baltarusio telefono numerį, tačiau jis į skambučius neatsiliepė. Prieš einant žvejoti automobilis buvo kieme. Kad automobilis bus naudojamas cigarečių kontrabandai, nuteistasis nežinojo. Tuščią dėžę nuo cigarečių mama rado gatvėje, prie namų, todėl parsinešė namo. Prie policijos pareigūnų apeliantas elgėsi netinkamai, plėšė cigarečių dėžes, nes buvo neblaivus ir nesuvokė, ką daro. Vėliau jis užmigo.Teismas privalėjo vadovautis rungimosi principu, o ne besąlygiškai palaikyti kaltinimą palaikiusios prokurorės poziciją. Teismas nuteistojo kaltę pagrindė tik tuo, kad automobilis „VW Transporter” su baltarusiškomis cigaretėmis buvo surastas motinos ir jo gyvenamojo namo kieme, apeliantas automobiliu naudojosi, ūkinio pastato viduje buvo aptikta tokia pati dėžė nuo baltarusiškų cigarečių, kaip ir dėžės, kurios buvo automobilyje, pats nuteistasis įvykio metu buvo netoli šio automobilio ir atvykus policijai prisistatė į įvykio vietą. Anot nuteistojo, teismo argumentas, kad atvykus policijos pareigūnams, apeliantas prisistatė į įvykio vietą, neįrodo jo kaltės, nes šioje vietoje jis gyvena ir atvyko išsiaiškinti įvykio aplinkybes, o automobilis su cigaretėmis jam nepriklausė ir jis nežinojo apie daromą kontrabandą. Apelianto kaltės neįrodo ir policijos pareigūnų parodymai, nes pareigūnai tikrino anoniminę informaciją dėl automobilio su kontrabandinėmis cigaretėmis. Teismas nuosprendyje akivaizdžiai iškraipo byloje nustatytas aplinkybes, vienas nutylėdamas, o kitas akcentuodamas. Kitaip nei nustatė teismas, nuteistasis automobilio nenupirko, o padėjo jį nupirkti baltarusiui (padėjo susikalbėti su lietuviu pardavėju). Kaip liudytojas apklaustas M. G. parodė, kad pirkti automobilio „VW Transporter” atvyko 3 vaikinai, iš kurių vienas kalbėjo lietuviškai, o kiti kalbėjo rusiškai. Šis liudytojas atpažino nuteistąjį, kaip vaikiną, kuris kalbėjo lietuvių kalba. Be to, aplinkybę, kad kieme rastu automobiliu naudojosi kiti asmenys, o ne nuteistasis, įrodo ir tai, kad ant cigarečių dėžių, rastų automobilyje, ant kartotinės dėžės, rastos ūkiniame pastate, nebuvo surasta apelianto pirštų pėdsakų, tačiau surasti kitų asmenų pėdsakai, tinkami identifikuoti. Asmenys, palikę šiuos pėdsakus, nenustatyti. Ant automobilio durelių apdailos buvo surastas vyriškos lyties asmens kraujas, kuris nuteistajam nepriklauso. Teismas ignoravo ir tai, kad ant cigarečių nuorūkų, rastų automobilyje, bei striukės, nustatyti 3 skirtingų vyriškos lyties asmenų DNR profiliai, kurie nesutampa su apelianto profiliu. Tokios aplinkybės patvirtina, kad kieme rastu automobiliu naudojosi asmuo, pasivadinęs Leonidu ir jo draugai. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, nuteistasis daro išvadą, kad apskųstasis teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. Ž. gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė jį atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Apeliacinio proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Apeliantas nuteistasis A. Ž., skųsdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nesutinka su teismo išvadomis vertinant surinktus įrodymus, darant išvadas dėl jo kaltumo padarius veiką, nustatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, baudžiamojo įstatymo taikymo ir prašo apskųstąjį teismo nuosprendį panaikinti bei baudžiamąją bylą prieš jį nutraukti. Toks nuteistojo prašymas suprastinas kaip prašymas išteisinti jį dėl kaltinimų neteisėtai disponavus (įgijus ir laikius) akcizais apmokestinamomis prekėmis – 29 000 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių žymėjimo ženklais.Šis nuteistojo prašymas tenkintinas iš dalies.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus, teisme ištirtus ir patikrintus įrodymus, iš naujo įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai A. Ž. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 199² straipsnio 1 dalį už laikymą akcizais apmokestinamų prekių – 29 000 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių žymėjimo ženklais, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 63 421,37 Eur, t. y. viršija 250 MGL.Tuo tarpu, teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismo išvada, kad A. Ž. ne tik laikė, bet ir įgijo nurodytą kiekį pakelių cigarečių „Fest“, nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Toks baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas laikytinas esminiu.Todėl apskųstasis teismo nuosprendis keistinas, iš teismo baigiamojo akto pašalinant aplinkybes, kad A. Ž. neteisėtai, tyčia, pažeisdamas nustatytą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir laikymo tvarką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš nenustatytų asmenų įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 29 000 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių žymėjimo ženklais, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 63 421,37 Eur, t. y. viršija 250 MGL (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas). BK 199² straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Iš aptartos baudžiamojo įstatymo dispozicijos matyti, kad pagal BK 199² straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai įgijo ir (ar) laikė, ir (ar) gabeno, ir (ar) siuntė, ir (ar) naudojo, ir (ar) realizavo akcizais apmokestinamas prekes, pažeisdamas nustatytą tvarką. Vadinasi, pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tiek nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma, tiek ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 199² straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienai iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodyti bei pagrįsti skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Pagal BK 199² straipsnio 1 dalį A. Ž. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, tyčia, pažeisdamas nustatytą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir laikymo tvarką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš nenustatytų asmenų įgijo ir laikė (duomenys neskelbtini), kieme, jam priklausančiame automobilyje „VW Transporter“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) akcizais apmokestinamas prekes – 29 000 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių žymėjimo ženklais, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 63 421,37 Eur, t. y. viršija 250 MGL.Nuteistasis A. Ž. teigia, kad apygardos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nepagrįstai jį nuteisė už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių įgijimą ir laikymą. Anot apelianto, jo kaltės padarius jam inkriminuotą veiką nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Tokie nuteistojo teiginiai yra iš dalies pagrįsti.

Dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių įgijimo

Akcizais apmokestinamų prekių įgijimu laikomi įvairūs veiksmai, kuriais asmuo, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, gauna akcizais apmokestinamas prekes. Akcizais apmokestinamų prekių įgijimas apima tokių prekių pirkimą, gavimą veltui, gavimą kaip atlygį už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, gavimą dovanų ar už skolą, mainais į kitas prekes ar daiktus, rastų pasisavinimą ir pan., kai šie veiksmai atliekami pažeidžiant teisės aktais nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo tvarką. Taigi, akcizais apmokestinamų prekių įgijimas yra bet koks jų gavimas pažeidžiant teisės aktais nustatytą šių prekių įgijimo tvarką.Teismas, remdamasis byloje surinktų duomenų, pripažintų įrodymais, visuma padarė išvadą, jog A. Ž. įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 29 000 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių žymėjimo ženklais, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 63 421,37 Eur, t. y. viršija 250 MGL. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Konkrečiu atveju esminės akcizais apmokestinamų prekių įgijimo aplinkybės: kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens A. Ž. įgijo 29 000 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių žymėjimo ženklais, byloje nenustatytos. Iš apkaltinamojo nuosprendžio, kaip vientiso teismo baigiamojo akto, turinio matyti, kad teismas akcizais apmokestinamų prekių – 29 000 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių žymėjimo ženklais, įgijimo faktą preziumavo remdamasis nustatytu nurodytų prekių laikymo faktu. Tačiau toks aplinkybių teisinis vertinimas negalimas. Neginčijamas konstatavimas, kad A. Ž. laikė akcizais apmokestinamas prekes – 29 000 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių žymėjimo ženklais, pats savaime neįrodo, jog būtent jis įgijo šias prekes. Kaip minėta 9 punkte, BK 199² straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę, kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 199² straipsnio 1 dalyje įtvirtintų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.Teisėjų kolegijos nuomone, A. Ž. suformuluotas kaltinimas, kad jis neteisėtai, tyčia, pažeisdamas nustatytą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir laikymo tvarką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš nenustatytų asmenų įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 29 000 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių žymėjimo ženklais, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 63 421,37 Eur, t. y. viršija 250 MGL, yra nekonkretus ir grindžiamas iš esmės tik prielaidomis. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ne tik ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, bet ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai).Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Analogiška taisyklė taikytina ir tais atvejais (kaip ir nagrinėjamu atveju), kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Pareigą įrodyti, kad asmuo padarė tam tikrą nusikaltimą, turi baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos. To nepadarius, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai – in dubio pro reo (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-594/2012; 2K-110/2013 ir kt.).Teismo nuosprendžio ir teisiamojo posėdžio protokolo turinys rodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistasis A. Ž., ginčydamas kaltinimo aplinkybes, kėlė jo gynybinę poziciją patvirtinančią versiją, jog cigaretės priklausė ne jam, o baltarusiui vardu Leonidas. Apygardos teismas, kitaip nei tvirtina apeliantas, laikydamasis rungimosi principo reikalavimų, nuteistojo nurodytą versiją tikrino, t. y. pavedė prokurorei surinkti duomenis apie A. Ž. pateiktą baltarusio telefono numerį, nustatant, kieno vardu ir kokioje valstybėje šis registruotas (2 t., b. l. 106-110). Prokurorė, vykdydama teismo pavedimą, kreipėsi į kompetentingas institucijas ir buvo gautas atsakymas, kad nėra techninių galimybių nustatyti, kam priklauso prokurorės nurodytas telefono numeris, nes tai Baltarusijos Respublikos operatoriaus telefono numeris (2 t., b. l. 134). Taigi, pirmosios instancijos teismui, nepavykus patikrinti nuteistojo nurodytų aplinkybių, susijusių su cigarečių priklausomybe, ir neabejotinai byloje nenustačius, kad akcizais apmokestinamos prekės, pažymėtos Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių žymėjimo ženklais, iš tiesų buvo įgytos A. Ž. ir jos (cigaretės) jam priklauso, visos abejonės dėl akcizais apmokestinamų prekių įgijimo (jų priklausomybės) turėjo būti vertinamos A. Ž. naudai. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino paminėtus nuteistojo teiginius (parodymus) gynybine nuo kaltinimų pozicija, paneigta bylos įrodymais.Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, į nekaltumo prezumpcijos, visų neaiškumų ir netikslumų aiškinimo kaltinamojo naudai principų reikalavimus, teismo teisę ir pareigą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, paremtą ištirtais įrodymais, teisėjų kolegija formuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir konstatuodamas A. Ž. kaltumą įgijus akcizais apmokestinamas prekes, įgijimo faktą pagrindė ne įrodymais, o prielaidomis, ir tokiu būdu pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos reikalavimų.Kadangi akcizais apmokestinamų prekių įgijimas ir laikymas teismo baigiamajame akte pripažinti tos pačios – pavienės – nusikalstamos veikos atskirais epizodais, todėl iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šalintinos aplinkybės, kad A. Ž. neteisėtai, tyčia, pažeisdamas nustatytą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir laikymo tvarką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš nenustatytų asmenų įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 29 000 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių žymėjimo ženklais, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 63 421,37 Eur, t. y. viršija 250 MGL.Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. Ž. nuteisė dėl akcizais apmokestinamų prekių neteisėto įgijimo, pripažintini teisiškai nereikšmingais nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl rastų cigarečių priklausomybės.

Dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių laikymo

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Ž. neigia kaltę ne tik dėl akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, bet ir šių prekių laikymo. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas be pagrindo neigia byloje nustatytas faktines aplinkybes ir reiškia nesutikimą su teismo atliktu bylos įrodymų vertinimo rezultatu, kurio pagrindu jis nuteistas už neteisėtą disponavimą (laikymą) akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, pažymėtomis Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių žymėjimo ženklais. Apygardos teismo išvados dėl A. Ž. kaltės neteisėtai disponavus akcizais apmokestinamas prekes jas laikant pagrįstos įrodymais.Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas dėl šios kaltinimo dalies išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė patį kaltinamąjį A. Ž., liudytojus I. B., V. Č., S. S., V. S., M. S., A. L., L. G., M. G., teismo posėdyje perskaitė liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ištyrė specialistų išvadas, atliktų apžiūrų ir kratų, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų duomenis ir kitus dokumentus, turinčius reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, vertindamas šią kaltinimo dalį pagrindžiančius įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įvertino jų visetą, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę. Šią nuosprendžio dalį teismas, vykdydamas BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – A. Ž. teisinančius – įrodymus. Teismas aptariamai kaltinimo daliai teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, esminių BPK pažeidimų nepadarė. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, įsikatant ir nuteistąjį, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tačiau aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankūs A. Ž., nereiškia, jog teismo išvados yra neteisingos ir prieštarauja įstatymui. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-89/2014).Akcizais apmokestinamų prekių laikymu pripažįstami bet kokie tyčiniai veiksmai, susiję su faktiniu akcizais apmokestinamų prekių buvimo kaltininko žinioje pažeidžiant teisės aktais nustatytą tokių prekių laikymo tvarką, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės, jų buvimo vietos. Laikymas gali pasireikšti prekių buvimu patalpose, slaptavietėse, kaltininko turėjimu jų savo žinioje, jei tai nesusiję su šių prekių gabenimu ir kt. Patalpomis pripažįstamos tiek negyvenamosios, tiek gyvenamosios patalpos, garažai, sandėliai ir pan. Laikymas yra trunkamoji veika. Nusikaltimo, įtvirtinto BK 199² straipsnyje, sudėtis yra formalioji. Tai reiškia, kad nusikaltimas laikomas baigtu nuo dispozicijoje nurodytų veiksmų atlikimo momento, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti užtenka vieno laikymo veiksmo. Pasak apelianto, automobilis su cigaretėmis jam nepriklausė ir jis nežinojo, kad šis bus naudojamas neteisėtai cigaretėms gabenti, todėl už neteisėtą cigarečių laikymą jis nuteistas nepagrįstai.Tokie nuteistojo teiginiai prieštarauja bylos duomenims.Viena vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, kam konkrečiai priklausė automobilis, kuriame buvo laikytos cigaretės, neteisėtai akcizais apmokestinamų prekių laikymo veikai kvalifikuoti iš esmės reikšmės neturi, jeigu nustatyta, jog asmuo suvokė, kad jis, pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, laiko akcizais apmokestinamas prekes. Kita vertus, nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad automobilis „VW Transporter“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė Baltarusijos piliečiui ir būtent jis neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes, paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. BK 199² straipsnyje nustatyto nusikaltimo subjektyviajai pusei būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamų prekių laikymo tvarką ir siekia tai daryti. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktų, patikimų, teisėtais būtais gautų, apskųstame nuosprendyje aptartų, įrodymų analize pagrindė išvadą, kad nuteistasis suvokė, jog jis neteisėtai laiko akcizais apmokestinamas prekes, bei to siekė. Apygardos teismas, remdamasis byloje surinktų duomenų analize, teisingai nustatė ir atskleidė A. Ž. padarytos nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį – tyčią.Apie kaltės formą, rūšį, turinį, kaip ir apie kitus nusikalstamos veikos sudėties požymius, sprendžiama pagal faktines veikos aplinkybes, kurių šaltinis gali būti tiek kaltinamo asmens parodymai, tiek kiti įrodymai. Byloje nustatyti objektyvieji neteisėto akcizais apmokestinamų prekių laikymo požymiai leidžia daryti išvadas ir apie subjektyviuosius požymius. Iš apskųstojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju, spręsdamas klausimą dėl A. Ž. baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą laikymą akcizais apmokestinamų prekių, teismas išnagrinėjo ir įvertino ne tik A. Ž. parodymus bei jo pateiktą versiją (dėl automobilio su cigaretėmis priklausomybės Baltarusijos piliečiui; nežinojimo, kad automobilis naudojamas cigarečių kontrabandai), liudytojų I. B., V. Č., S. S., V. S., M. S., A. L., L. G., M. G. (kad A. Ž. iš jo nupirko automobilį; automobilio pirkti buvo atvykę 3 vaikinai; vaikinai pasiūlė išimti sėdynes, nes jiems tiek daug nereikėjo; liudytojas neparodė, kad vienas iš vaikinų kalbėjo lietuviškai, o kiti – rusiškai (2016 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 12 sek.–1 val. 10 min. 25 sek.)) parodymus, specialistų išvadas (tyrimui pateiktos sėdynės priklausė 1994 m. gamybos automobiliui „VW Transporter“; ant cigarečių nuorūkų su užrašu „Winston“, cigaretės nuorūkos su užrašu „LM Silver Label“ nustatytas A. Ž. DNR profilis su 99,99 proc. tikimybe), atliktų apžiūrų ir kratų, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką (M. G. atpažino A. Ž., kaip asmenį, su kuriuo tarėsi dėl automobilio pirkimo–pardavimo) protokolų duomenis, kitus byloje surinktus įrodymus, bet ir šių medžiagų laikymo (laikė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme stovėjusiame mikroautobuse „VW Transporter“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) suradimo (58 dėžės cigarečių „Fest surastos kratos metu, kuri buvo atlikta gavus informacijos apie galbūt laikomas kontrabandines prekes), faktus, kad automobilis buvo pritaikytas cigaretėms gabenti (buvo išimtos sėdynės); jog garaže buvo surastos automobilio sėdynės nuo tokio pat mikroautobuso modelio, kuris stovėjo kieme; kad malkinėje buvo rasta tuščia dėžė, paženklinta markiruote ir jos skaičiai sutapo su serija ant dėžių, rastų mikroautobuse, A. Ž. elgesį radus tuščią dėžę (A. Ž. sunerimo, griebė ir bandė ją suplėšyti; A. Ž. šios aplinkybės neneigė ir neneigia, tačiau paaiškinti savo tokio elgesio negalėjo, teisinosi neblaivumu). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino byloje nustatytus faktus, kad namo šeimininkė D. Žertovskaja iš pradžių teigė, kad automobilis „VW Transporter“ priklauso jai, vėliau nurodė, jog tai gal jos sūnaus A. Ž. automobilis, ji nežino, kieno jis (automobilis) ir kaip atsirado jos kieme, D. Ž. elgesį atvykus policijos pareigūnams (kurį laiką nebendravo su pareigūnais; neįsileido pareigūnų). Šie duomenys, vertinant įrodymų visumą dėl A. Ž. kaltės, taip pat turėjo reikšmę formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi aptartų aplinkybių visuma leido apygardos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad A. Ž. suvokė, jog jis neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis jas laikant, bei norėjo taip veikti. Teismas pagrįstai pripažino nuteistojo parodymus, kad automobilis, stovėjęs kieme, yra Baltarusijos piliečio, o jis nežinojo, kas jame yra, gynybine versija ir jais nesivadovavo. Tai, kad ant cigarečių dėžių, rastų automobilyje, ant kartotinės dėžės, rastos ūkiniame pastate, nebuvo surasta apelianto pirštų pėdsakų, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl A. Ž. kaltės neteisėtai disponavus akcizais apmokestinamomis prekėmis jas laikant. Be kita ko, teisėjų kolegijos manymu, apygardos teismas pagrįstai pažymėjo, kad yra neįtikinantys ir nelogiški apelianto teiginiai, jog neva atsiradus automobiliui kieme, nuteistasis nesidomėjo, kas jame yra. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti taip pat paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo principų, kitų bendrųjų teisės principų (2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Taigi netgi darant prielaidą, kad automobilis A. Ž. nepriklausė, protingas situacijos vertinimas leidžia daryti išvadą, jog kiekvienas suaugęs, pakaltinamas asmuo turi suvokti, kad svetimi asmenys, prašydami leisti privačioje teritorijoje palikti automobilį su išimtomis sėdynėmis, už tai suteikdami galimybę įsigyti pigiau kuro, leisti naudotis automobiliu, paprastai gali tik siekdami nusikalstamų tikslų ir kad sutikimas su tokiais pasiūlymais taip pat turi būti vertinamas kaip nusikalstama veika. Asmuo, gavęs tokį pasiūlymą, žinoma, gali sąmoningai nesidomėti, netikrinti, kas tokiame automobilyje laikoma, tačiau toks elgesys negali būti vertinamas kaip baudžiamąją atsakomybę šalinanti ar kaltę paneigianti aplinkybė. Toks teisinis situacijos vertinimas nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos principo, tam tikros teisinės ir faktinės prezumpcijos yra suderinamos su šiuo principu (žr., pvz., EŽTT 1988 m. spalio 7 d. sprendimas byloje Salabiaku prieš Prancūziją, (peticijos Nr. 10519/83); 2004 m. spalio 19 d. nutarimas byloje Falk prieš Nyderlandus, (peticijos Nr.66773/01)). Todėl apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija formuoja išvadą, kad, priešingai nei nurodo nuteistasis apeliaciniame skunde, teismas dėl aptariamos kaltinimo dalies, nepažeisdamas BPK išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, apkaltinamąjį nuosprendį priėmė išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus, juos motyvuotai išdėstė į logišką seką. Teismas bylą išnagrinėjo laikydamasis rungimosi bei nešališkumo principų reikalavimų, išsamiai išnagrinėjo visas byloje iškeltas versijas, susijusias su įrodinėtinomis aplinkybėmis, ir tyrė tiek A. Ž. teisinančius, tiek ir kaltinančius įrodymus. A. Ž. inkriminuotoje veikoje yra visi BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. Ž. nuteisė pagal BK 199² straipsnio 1 dalį už neteisėtą laikymą akcizais apmokestinamų prekių – 29 000 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių žymėjimo ženklais, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 63 421,37 Eur, t. y. viršija 250 MGL.

Dėl bausmės

Už nusikaltimo, nustatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiamasis įstatymas nustato alternatyvias bausmes, t. y. arba baudą arba laisvės atėmimą iki 7 metų. Apskųstuoju teismo nuosprendžiu A. Ž. teismas paskyrė 100 MGL baudą. A. Ž. padarytas nusikaltimas priskirtinas sunkų nusikaltimų kategorijai BK 11 straipsnio 5 dalies taikymo kontekste. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu, už sunkaus nusikaltimo padarymą asmeniui gali būti paskirta iki 1 500 MGL bauda. Vadinasi, baudos vidurkis sudaro 750 MGL. Taigi, apygardos teismas A. Ž. už BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė žymiai mažesnę nei vidurkis baudą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad net ir susiaurinus A. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį, jam paliktina pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių laikymą) paskirta bausmė. A. Ž. paskirta bausmė – 100 MGL bauda atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad teismas tinkamai taikė BK 65 ir 66 straipsnių nuostatas bei A. Ž. paskyrė galutinę bausmę – 94 MGL dydžio baudą.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad nuteistojo apeliacinis skundas tenkintini iš dalies, o apskųstasis teismo nuosprendis keistinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendį:

Pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio aplinkybes, kad A. Ž. neteisėtai, tyčia, pažeisdamas nustatytą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir laikymo tvarką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš nenustatytų asmenų įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 29 000 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių žymėjimo ženklais, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 63 421,37 Eur, t. y. viršija 250 MGL.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.