- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-31
- Bylos Nr.
- eI3-2586-281/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00765-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė (pirm.), Beata Martišienė, Saulius Jakaitis
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Camargo“
- Advokatai
- Dalia Stakvilevičiūtė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Beatos Martišienės ir Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Camargo“ atstovei advokatei Daliai Stakvilevičiūtei,
atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovėms Liudai Baltrušaitytei, Aušrinei Mikšytei,
viešame teismo posėdyje (naudojant vaizdo konferencijų programą Zoom) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Camargo“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Camargo“ teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021-02-12 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. AS-51, kuriuo pareiškėjai patvirtintas 31 981 Eur mokestis už valstybinius gamtos išteklius (požeminį vandenį) padidintu tarifu.
Paaiškina, kad pareiškėja eksploatuoja vandens gręžinį, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja deklaravo išgautą vandens kiekį už 2017–2019 metus, tačiau apskaičiuodama mokestį už valstybinius gamtos išteklius pritaikė ne tą mokesčio už vandenį tarifą – 0,030 Eur/m³ ir 0,0003 Eur/m³ vietoje 0,10 Eur/m³. Klaidingo mokesčio už vandenį tarifo, nustatyto Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 priede, pritaikymas nesudaro pagrindo taikyti padidintą mokesčio tarifą pareiškėjai, jeigu išteklių kiekis buvo deklaruotas teisingai. Departamentas pareiškėjos deklaruoto vandens kiekio neginčijo. Departamentas klaidingo tarifo pritaikymą prilygino vandens išteklių kiekio nedeklaravimui, tačiau tokie du skirtingi atvejai negali būti tapatinami. Departamentas Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas taikė per plačiai ir nepagrįstai apskaičiavo mokestį padidintu tarifu už nedeklaruotą gamtos išteklių (vandens) kiekį už 2017–2019 metus.
Pareiškėja pradėjo tvarkytis dokumentus dėl leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes dar 2018 m. Dėl to specialiai naudojosi kitos įmonės (duomenys neskelbtini) paslaugomis. Minėta įmonė parengė pareiškėjai vandenvietės žemės sklypo naudojimo planą atsižvelgiant į tuo metu galiojusias leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisykles. Dėl užtrukusių procesų, pareiškėja 2020-04-15 gavo leidimą Nr. PV-20-33 naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes (toliau – ir Leidimas). Visi šie faktai įrodo, jog pareiškėja veikė sąžiningai, neturėjo tikslo išvengti prievolės išsiimti leidimą gręžinio naudojimui ir šią prievolė faktiškai įvykdė.
Pareiškėja veikė sąžiningai, pradėjo veiksmus dėl leidimo gavimo dar iki patikrinimo. Taip pat deklaravo išgautą vandenį, laiku pateikė deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) ir laiku atsiskaitė su valstybės biudžetu, ko neginčija ir atsakovas. Tačiau nepaisant to, pareiškėja padarė žmogišką klaidą ir pasirinko klaidingą mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifą. Kadangi tai nespecifikuota vandens rūšis, todėl pareiškėjai nebuvo žinoma, kad jos komerciniais tikslais naudojamas vanduo turi būti apmokestinamas pagal kitam požeminiam vandeniui taikytiną tarifą. Pareiškėja vykdo gyvų sraigių supirkimą ir perdirbimą, kiautų ruošimą prancūzų klientams, bei paruoštų vartojimui produktų iš sraigių gamybą ir tiekimą į rinką, todėl manė, jog kitos nurodytos vandens rūšys buvo artimesnės jos vykdomai veiklai.
Išgauto vandens kiekio deklaravimas tik sustiprina faktą, jog pareiškėja neturėjo tikslo nuslėpti išgautų gamtos išteklių kiekį. Taigi pasirinkus klaidingą mokesčio už vandens tarifą, nepadaryta jokia žala aplinkai. Padidinto tarifo taikymas vien už klaidingo tarifo pritaikymą ar pavėluotai išsiimtą leidimą nepaisant laiku pateiktos deklaracijos ir sumokėto mokesčio, prieštarautų Įstatymo tikslams, teisingumo ir protingumo principams.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad atlikus planinį teminį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo patikrinimą už 2017–2019 metus, buvo nustatyta, kad pareiškėja už 2017–2019 metų laikotarpį VMI laiku pateikė mokesčio naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas, tačiau klaidingai deklaravo per visą šį laikotarpį išgautą vandens kiekį (deklaravo požeminį vandenį tiekėjo tiekiamą ūkio reikmėms ir patalpų šildymui, o turėjo deklaruoti kaip „kitas požeminis vanduo“), kuriam taikomas kitas mokesčio tarifas. Tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį bei 7 straipsnio 2 dalį, todėl už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį pareiškėjai buvo paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 31 981 Eur.
Pareiškėja 2017–2019 m. I–IV ketvirčius vykdė gamtos išteklių gavybą neturint Lietuvos Geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, tuo pažeidžiant Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį. Todėl pareiškėjos aplaidus elgesys rodo jos nesąžiningumą ir siekį išvengti mokesčių mokėjimo.
Pareiškėja savo veiklą vykdo jau daug metų, todėl deklaracijas pildo ne pirmą kartą. Pareiškėja yra specializuota įmonė, užsiimanti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių gamtos išteklių naudojimo veikla ir turinti tam reikiamą kvalifikaciją, žinias bei patirtį, todėl, preziumuojama, kad ji privalo išmanyti jai privalomus vykdyti teisės aktus, be kita ko, laiku teikti deklaracijas, pateikti jas teisingai, mokėti mokesčius valstybei, nes gamtos ištekliai yra didelė vertybė ir jie negali būti naudojami bet kaip ir apskaitomi, deklaruojami bet kaip, ar iš viso nedeklaruojami. Pareiškėja privalėjo veiklą organizuoti taip, kad valstybės prievolės būtų įvykdytos tinkamai.
Šalies argumentai
Skunde nepagrįstai nurodo aplinkybę, jog nežinojo, kad jos komerciniais tikslais naudojamas vanduo turi būti apmokestinamas pagal kitam požeminiam vandeniui taikytina tarifą. Taip pat, kad kitos nurodytos vandens rūšys buvo artimesnės pareiškėjos įmonės situacijai, todėl iš jų ir rinkosi taikytiną tarifą. Tokie pareiškėjos argumentai yra tik gynybinė pozicija, nes šiuo atveju pareiškėjos nurodytam tarifui taikomas vos 0,03 Eur/m³ mokesčio tarifas, tačiau pareiškėja turėjo deklaruoti kai „kitas požeminis vanduo“, kuriam taikomas žymiai didesnis – 0,10 Eur/m³ mokesčio tarifas.
Teismai turi galimybę nustatyti išskirtines, itin svarbias aplinkybes sankcijų mažinimui ar netaikymui, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja tokių aplinkybių nenurodo. Be kita ko, pareiškėja neprašo išdėstyti mokėjimą dalimis per tam tikrą laiko tarpą, ar atidėti mokėjimą, jei jai vienkartiniu mokėjimu paskaičiuota mokesčio sumą būtų sudėtinga sumokėti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovės teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021-02-12 sprendimo, kuriuo pareiškėjai patvirtintas 31 981 Eur mokestis už valstybinius gamtos išteklius (požeminį vandenį) padidintu tarifu teisėtumo bei pagrįstumo.
Teismas iš byloje pateiktų rašytinių duomenų nustatė, kad pareiškėja ir (duomenys neskelbtini) 2018-04-12 sudarė paslaugų teikimo sutartį dėl pareiškėjos eksploatuojamos vandenvietės (vandenvietė ŽGR Nr. 3659) požeminio vandens išteklių aprobavimo. Lietuvos geologijos tarnyba 2020-04-15 leidimu Nr. PV-20-33 „Naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes“ suteikė teisę pareiškėjai telkinio (vandenvietės), esančio Vilniaus r. sav., gamybinio požeminio vandens išteklius naudoti pagal susitartas sąlygas.
Departamento pareigūnai 2020-12-14 atliko pareiškėjos planinį teminį patikrinimą už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavo teisingumo ir sumokėjimo patikrinimą už 2017–2019 metus bei surašė patikrinimo aktą Nr. PA75-65, kuriame konstatavo, jog pareiškėja 2017–2019 metų I–IV ketvirčius vykdė gamtos išteklių gavybą neturint Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, tuo pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį.
Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja už 2017-2019 metų laikotarpį VMI laiku pateikė Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas KIT708, tačiau klaidingai deklaravo per visą šį laikotarpį išgautą vandens kiekį. Pareiškėja 2017 m. I-IV ketv. deklaravo požeminį vandenį vandens tiekėjo tiekiamą ūkio reikmėms ir patalpų šildymui (0,030 Eur/m³), 2018 m. I-IV ketv. ir 2019 m. I-IV ketv. deklaravo paviršinį vandenį pramonei ir žemės ūkiui (0,003 Eur/m³), o turėjo deklaruoti kaip „kitas požeminis vanduo“ , kuriam taikomas – 0,10 Eur /m³ mokesčio tarifas, tuo buvo pažeista Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis. Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį pareiškėjai pritaikė didenį mokesčio tarifą su siūlymu pateikti rašytines pastabas.
Pareiškėja 2021-01-15 pateikė rašytines pastabas dėl 2020-12-14 patikrinimo akto Nr. PA75-65, kuriose nurodė, kad įmonė deklaravo teisingą vandens išteklių kiekį, o leidimo gavimu pradėjo rūpintis dar iki patikrinimo. Pritaikiusi klaidingą tarifą – žalos aplinkai nepadarė.
Departamentas, įvertinęs rašytines pastabas, ginčijamu 2021-02-12 sprendimu patvirtino 2020-12-14 patikrinimo aktą Nr. PA75-65 ir patvirtino pareiškėjai padidintu tarifu apskaičiuotą 31 891 Eur sumą už nedeklaruotą (nuslėptą) išgauto požeminio vandens kiekį, ar neturint leidimo išgautą požemino vandens kiekį.
Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.
Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.
Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žemės gelmių ištekliai ir ertmės gali būti naudojami tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis; pagal 7 straipsnio 2 dalį Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį; 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos.
Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Nedeklaravus ar deklaravus mažesnį išgautų gamtos išteklių kiekį ir (ar) už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, atsiranda teisinis pagrindas taikyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, ir už išgauto, bet nedeklaruoto ir už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, skaičiuoti didesnį mokesčio tarifą, padaugintą iš koeficiento 10.
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad pareiškėjai Leidimas išduotas tik 2020-04-15, o pareiškėja vandens išgavimo veiklą vykdė 2017–2019 m. I–IV ketvirčius. Taigi pareiškėja vykdė gamtos išteklių gavybą neturint Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes. Pati pareiškėja šios aplinkybės taip pat neginčija, paaiškina, kad leidimas gautas ik 2020-04-15 dėl užtrukusių procedūrų.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, kad Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato, jog nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas MUGVIĮ 1, 2 ir 3 punktų nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 ir tai yra imperatyvus reikalavimas (LVAT 2016-09-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-821-602/2016). Taigi remiantis LVAT praktika, vien dėl leidimo naudoti žemės gelmių išteklius neturėjimo, pareiškėjai taikomas didesnis mokesčio tarifas.
Pareiškėja skunde be kita ko nurodo, kad deklaravo išgautą vandenį, laiku pateikė deklaracijas VMI taigi veikė sąžiningai. Tačiau nepaisant to, padarė žmogišką klaidą, dėl kurios pasirinko klaidingą mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifą. Mano, kad šiuo apsirikimu jokia žala aplinkai nepadaryta.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja deklaravo išgauto vandens kiekį ir laiku teikė deklaracijas. Byloje ginčas kilo, nes pareiškėja klaidingai deklaravo per visą laikotarpį išgautą vandens kiekį. 2017 m. I-IV ketv. deklaravo požeminį vandenį vandens tiekėjo tiekiamą ūkio reikmėms ir patalpų šildymui (0,030 Eur/m³), 2018 m. I-IV ketv. ir 2019 m. I-IV ketv. deklaravo paviršinį vandenį pramonei ir žemės ūkiui (0,003 Eur/m³ ), o turėjo deklaruoti kaip „kitas požeminis vanduo“ , kuriam taikomas – 0,10 Eur /m³ mokesčio tarifas.
LVAT praktikoje pasisakyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nedetalizuota mokesčio mokėtojo kaltės formos dėl neteisingai deklaruoto mokesčio (arba deklaracijos nepateikimo). Nors mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracija gali būti tikslinama, tai neatleidžia nuo pareigos teisingai deklaruoti mokestį, o mokesčio administratorius privalo taikyti mokesčio tarifą už mažesnį deklaruotą gamtos išteklių kiekį (LVAT 2016-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016). Be kita ko įstatymas, būtent mokesčio mokėtojui, nustato pareigą būti atidžiam, rūpintis ir užtikrinti tinkamą mokesčio apskaičiavimą, sumokėjimą ir deklaracijų teikimą.
LVAT praktikoje didesnio mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifo taikymas laikomas sankcijos taikymu (LVAT 2016-04-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016). Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-09-17 nutarimas).
LVAT, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (LVAT 2016-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). LVAT praktikoje svarbiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą mažinti aplinkos apsaugos institucijos nustatytą mokestį už gamtos išteklių naudojimą, vertinama tai, kad ūkio subjektas nesiekė tyčia ir sąmoningai nuslėpti mokestį, ir nėra duomenų, kad ūkio subjektas būtų sistemingai pažeidinėjęs įstatymus (2016-04-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016); ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (2016-04-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vertindamas pareiškėjai paskirtos ekonominės sankcijos dydį, atsižvelgia, kad pareiškėjai ekonominė sankcija dėl netinkamo gamtos išteklių deklaravimo (klaidingo tarifo nurodymo ir vandens išteklių išgavimo be leidimo) taikoma pirmą kartą. Pareiškėja pripažįsta, kad yra padariusi Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus. Pareiškėja ėmėsi veiksmų pažeidimams pašalinti, jai 2020-04-15 išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius, teisės aktų pažeidimo bylos metu bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais. Teismas nenustatė, kad dėl pareiškėjos padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms. Be to, iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad pareiškėja apie išgautus gamtos išteklių kiekius Geologijos tarnybai teikė ataskaitas, VMI teikė deklaracijas, tačiau su klaidingai nurodytu tarifu, taigi matyti, kad tyčinių veiksmų, siekiant nuslėpti išgaunamus išteklius nebuvo.
LVAT praktikoje taip pat pasisakyta, kad aplinkybė jog bendrovė nei slėpė faktinius išgautų gamtos išteklių kiekius, nei vengė už juos mokėti priklausančius mokesčius, o tik padarė formalias deklaracijų pildymo klaidas, pareiškėjo pažeidimas nėra sisteminis, deklaracijos už išgautų iškasenų kiekį pateiktos laiku, o imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas nebuvo sąmoningas, todėl taikyti pareiškėjui tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tų subjektų, kurie sąmoningai siekia mokestinės naudos, nėra teisinga (LVAT 2021-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1136-662/2021).
Įvertinęs pareiškėjos pasirinktą elgesio modelį dėl mokesčio už naudingąsias iškasenas, deklaracijų pateikimo, darytina išvada, kad pareiškėja nebuvo pakankami aktyvi ir atidi įgyvendindama prievolę teisingai deklaruoti mokesčius už valstybinius gamtos išteklius už 2017-2019 m. I-V ketvirčius, be to, leidimą išgauti gamtos išteklius gavo tik 2020-04-15. Tačiau teismas nenustatė, kad pareiškėja pažeidimus būtų padariusi turėdama tikslą nuslėpti išgautą gamtos išteklių kiekį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus ir kad jai anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus.
Teismo nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio 10 kartų padidintu tarifu, kuris savo esme prilygsta sankcijai, sumažinimo. Teismo vertinimu, šioje situacijoje pareiškėjai taikyti tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tų subjektų, kurie sąmoningai siekia mokestinės naudos, nėra teisinga, nors Įstatyme toks diferencijavimas ir neįtvirtintas. Kita vertus, pareiškėja yra specializuota įmonė, užsiimanti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių gamtos išteklių naudojimo veikla, taigi privalo išmanyti jai taikomus reikalavimus, būti atidi, rūpintis ir užtikrinti tinkamą mokesčio apskaičiavimą bei jo sumokėjimą. Taip pat teismas nenustatė duomenų, kad pareiškėjai skiriamos sankcijos dydis (ar jos dalis) reikšmingai paveiktų jos finansinę padėtį.
Todėl teismas, vadovaudamasis proporcingumo, teisingumo, protingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjai pritaikyta sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą yra pernelyg griežta, o padarytam pažeidimui atlyginti ir Įstatymu numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį už laiku nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių kiekį už 2017-2019 m. laikotarpį padidinti 1,5 kartų. Todėl pareiškėjos ginčijamu Departamento 2021-02-12 sprendimu Nr. AS-51 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ apskaičiuotas 31 981 Eur mokestis už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį ar išteklių kiekį, išgautą neturint leidimo, mažintinas iki 4 797,15 Eur. Taigi pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Camargo“ skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021-02-12 sprendimo Nr. AS-51 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, sumažinant sprendimu patvirtintą mokesčio didesniu tarifu sumą nuo 31 981 Eur iki 4 797,15 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt septynių eurų ir 15 centų).
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.