- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-23
- Bylos Nr.
- A-261-2200-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00365-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio vaivorykštė“
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio vaivorykštė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio vaivorykštė“ skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos apskrities VMI) 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 8 „Dėl ekonominių sankcijų taikymo už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjui UAB „Pajūrio vaivorykštė“ (toliau – ir pareiškėjas) paskyrė 25 500 Lt baudą už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktų pažeidimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2011 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos apskrities VMI Nutarimą.
Paaiškino, jog nelaikė, negabeno ir nerealizavo alkoholinių gėrimų, todėl neprivalėjo turėti licencijos alkoholio prekybai bei alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentų. Nurodė Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio nuostatas ir pažymėjo, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai, nustatę įstatymo pažeidimus, turėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau to nepadarė. Teigė, jog Nutarimo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) reikalavimų, nes nenurodytos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, nemotyvuotas paskirtos baudos dydis, Nutarime yra nurodyti du atskiri įstatymo pažeidimai, numatyti Įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir neaišku, už kurį iš jų paskirta bauda.
Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Nutarimas suvaržo jo teisę į gynybą. Pažymėjo, jog pagal ATPK už administracinius teisės pažeidimus atsako tik fiziniai asmenys, todėl juridinio asmens administracinė atsakomybė negalima.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas, neturėdamas licencijos verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba, 2011 m. rugpjūčio 17 d. šalia prekybos patalpų, esančių Jūratės g. 42, Palangoje, automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame E. K., paskolintame pareiškėjo sargui – ūkvedžiui R. V., be įsigijimą patvirtinančių dokumentų, laikė Nutarime nurodytus alkoholinius gėrimus, ir tą pačią dieną iš pareiškėjo teritorijos, automobiliu „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausančiu UAB „Pajūrio vaivorykštė“ direktorei R. B., be alkoholinių produktų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, M. K. ir D. L., dirbę UAB „Pajūrio vaivorykštė“, nesudarę rašytinės darbo sutarties, išgabeno Nutarime nurodytus alkoholinius gėrimus. Tvirtino, jog Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų faktas patvirtintas 2011 m. rugsėjo 6 d. įstatymo pažeidimo protokolu Nr. K1-488, 2011 m. rugpjūčio 17 d. faktų fiksavimo pažyma Nr. K1-488, 2011 m. rugpjūčio 17 d. daiktų poėmio protokolu Nr. K1-488, 2011 m. rugsėjo 5 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. K1-488 ir kita rašytine medžiaga.
Nurodė, jog operatyvus patikrinimas atliktas ir įformintas vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis. Baudos skyrimą grindė Įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalimis. Pažymėjo, jog, nenustačius atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, paskyrė didžiausios įstatyme numatytos baudos vidurkio dydžio baudą.
Teigė, jog pareiškėjo argumentas, kad už ATPK numatytus administracinius teisės pažeidimus atsako tik fiziniai asmenys, nepagrįstas. Pažymėjo, jog pareiškėjui surašytas ne administracinių teisės pažeidimų protokolas, o įstatymo pažeidimo protokolas, todėl vadovavosi ne ATPK, o Įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi bei 33 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, jog UAB „Pajūrio vaivorykštė“ direktorei R. B. 2011 m. rugsėjo 27 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 163² straipsnį.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pakeitė Klaipėdos apskrities VMI 2011 m. rugsėjo 14 Nutarimą ir pareiškėjui už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 9 punkto pažeidimą paskyrė 4 000 Lt baudą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ginčijamo Nutarimo turinio matyti, jog pareiškėjas kaltinamas pažeidęs šiuos draudimus: neturėdamas licencijos verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba 2011 m. rugpjūčio 17 d. šalia prekybos patalpų, esančių Jūratės g. 42, Palangoje, automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be įsigijimą patvirtinančių dokumentų, laikė alkoholinius gėrimus – 43 skardines „Utenos“ alaus, 2 skardines „Pilsner“ Kalnapilio alaus, 12 skardinių „Club“ Kalnapilio sidro, 23 skardines „Kiss you“ sidro, ir tą pačią dieną iš įmonės teritorijos automobiliu „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be įsigijimą patvirtinančių dokumentų, išgabeno 1 butelį „Utenos“ alaus, 3 skardines „Utenos“ alaus, 3 skardines „Club cider“ sidro, 1 skardinę „Kiss you“ sidro. Pareiškėjas pripažino, kad neturėjo licencijos verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba, tačiau argumentavo, jog licencijos jam nereikėjo turėti, nes neužsiėmė alkoholio prekyba, sandėliavimu, gabenimu.
Teismas sprendė, jog pareiškėjo argumentus paneigė byloje surinkti įrodymai – operatyvaus patikrinimo medžiaga (b. l. 65-71), D. L. paaiškinimas (b. l. 57-58), 2011 m. rugpjūčio 17 d. paėmimo protokolas (b .l. 59), 2011 m. rugpjūčio 17 d. daiktų paėmimo protokolas Nr. K1-488 (b. l. 60-61), 2011 m. rugpjūčio 17 d. faktų fiksavimo pažyma Nr. K1-488 (b. l. 62-64), teismo posėdžio metu liudytojo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vyr. tyrėjo Audriaus Tarailos parodymai. Liudytojų M. K., D. L. ir R. V. parodymus, jog jie UAB „Pajūrio vaivorykštė“ nedirbo, bei R. B. parodymus, kad įmonė neprekiavo alkoholiu ir neužsiėmė išnešiojamąja prekyba, teismas vertino kritiškai, kaip siekimą patiems išvengti administracinės atsakomybės ir padėti išvengti atsakomybės bendrovei, kurioje dirbo. Teismas nurodė, jog iš liudytojų M. K., D. L., R. B., R. V. parodymų matyti, jog jie visi suvokė, kad darė pažeidimus, ir, žinodami galinčias kilti teisines pasekmes ir sankcijas, buvo sudarę tam tikrą pažeidimo schemą, siekiant apsunkinti pažeidimo fakto įrodymą neradus įmonės patalpose alkoholio, t. y. pardavimui skirtas alkoholis buvo laikomas ne įmonės patalpose, o jos teritorijoje laikomame E. K. automobilyje „VW Golf“, iš kurio jį pasiimdavo asmenys, vykdę išnešiojamąją prekybą, o R. B. automobiliu M. K. veždavo prekiautojus į pajūrį. Tokius veiksmus teismas vertino kaip akivaizdų ir sąmoningą Įstatymo reikalavimų nesilaikymą. Nustatytų faktinių aplinkybių ir ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatavo, jog pareiškėjas, neturėdamas licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais, laikė ir gabeno alkoholinius gėrimus bei pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 9 punkto draudimą.
Teismas taip pat sprendė, jog pareiškėjui nepagrįstai inkriminuojamas Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 10 punkto pažeidimas. Iš Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 10 punkto turinio matyti, jog atsakomybė už šio punkto pažeidimus gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įmonė turi juridinę galią turinčius alkoholio produktų įsigijimo dokumentus, tačiau vienas šių dokumentų egzempliorius nėra saugomas alkoholio produktų pardavimo ar laikymo vietoje. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju licencijos neturėjimas apima visus kitus pažeidimus, todėl nurodyto punkto pagrindu panaikino kaltinimą pareiškėjo atžvilgiu.
Remdamasis sistemine ATPK, Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies ir 34 straipsnio 2 dalies bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128 (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. rugpjūčio 10 d. iki 2011 m. gruodžio 25 d.) patvirtintų Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių bei 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-71 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvių patikrinimo rezultatų įforminimo dokumentų formų užpildymo taisyklių analize, teismas pareiškėjo argumentus dėl procedūrinių pažeidimų priimant ginčijamą Nutarimą pripažino nepagrįstais.
Pareiškėjo argumentus, jog iš skundžiamo Nutarimo nėra neaišku, už ką baudžiama ir kad suvaržyta pareiškėjo teisė į gynybą, teismas pripažino nepagrįstais. Nurodė, jog iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas supranta, už ką yra baudžiamas, jam yra žinoma, kokio dydžio sankcijos skiriamos už pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog pašalinus iš kaltinimo apimties pažeidimą, numatytą Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 10 punkte, už Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 9 punkto pažeidimą, vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo kriterijais, pareiškėjui skirtina Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyta mažesnio dydžio bauda negu paskirta skundžiamu Nutarimu.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą, panaikinti Nutarimą bei administracinę bylą nutraukti, nesant pareiškėjui inkriminuojamų pažeidimų sudėties (b. l. 107-110).
Pareiškėjas remiasi iš esmės analogiškais argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad:
Teismas nesirėmė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 2 dalimi ir nepagrįstai nepanaikino Nutarimo dalies dėl įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 10 punkto inkriminavimo pareiškėjui.Atsakovas Nutarimu, kuris buvo priimtas dėl dviejų pažeidimų, nesant atskirai paskirtų baudų už kiekvieną iš pažeidimų, paskyrė neadekvačiai didelę ir nepagrįstą baudą.Teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas Klaipėdos apskrities VMI atliktame tyrime nebuvo tinkamai atstovaujamas.Byloje buvo netinkamai vertinami liudytojų parodymai bei nepagrįstai atmesti teismo posėdžio metu liudytojų teikti paaiškinimai.Teismas nenustatė, kad alkoholiniai gėrimai buvo laikomi ir gabenami juridinio asmens.Teismas negalėjo vertinti R. B. veiksmų kaip juridinio asmens atstovės, kadangi ji tokių įgaliojimų neturėjo. Tuo tarpu UAB „Pajūrio vaivorykštė“ direktorius apklaustas nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti (b. l. 115-116).
Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. 8 „Dėl ekonominių sankcijų taikymo už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 27 d. sprendimu nusprendė pakeisti Klaipėdos apskrities VMI Nutarimą, kuriuo UAB „Pajūrio vaivorykštė“ už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktų pažeidimus buvo paskirta 25 500 Lt dydžio bauda, ir UAB „Pajūrio vaivorykštė“ paskirta 4 000 Lt dydžio baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 9 punkto pažeidimą. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti šį Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą bei panaikinti Nutarimą.
Pareiškėjas buvo pripažintas pažeidęs Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kuris nustato, jog juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama alkoholio produktus, neturint Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos alkoholio produktų gamybos, importo, didmeninės ar mažmeninės prekybos licencijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus bei draudžiama laikyti ir 10 punktą, kuris draudžia gabenti alkoholio produktus neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje ir (ar) jų gabenimo metu juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad Klaipėdos apskrities VMI pagrįstai pripažino pareiškėją laikius ir gabenus alkoholinius gėrimus neturint tam licencijos, vadovavosi byloje surinktais duomenimis. Faktų fiksavimo pažyma (b. l. 62-64), Operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 65-71) patvirtina, kad atsakovui atliekant pareiškėjo veiklos operatyvų patikrinimą, UAB „Pajūrio vaivorykštė“ teritorijoje esančiuose automobiliuose buvo rasti krepšiai su alkoholiniais gėrimais. D. L. paaiškinimas (b. l. 57-58) patvirtina, kad šie alkoholiniai gėrimai buvo pardavinėjami pareiškėjo darbuotojų ir dalis pelno tekdavo UAB „Pajūrio vaivorykštė“. Klaipėdos apskrities VMI pareigūnų atliktas tyrimas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas prekiavo alkoholiu, neturėdamas tam licencijos. Vėliau D. L. pakitusią poziciją, pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojais apklaustų M. K., R. V., R. B. parodymus, jog jie UAB „Pajūrio vaivorykštė“ nedirbo ir įmonė alkoholiu neprekiavo, teisėjų kolegija vertina kritiškai, kaip siekį padėti įmonei išvengti administracinės atsakomybės. Tuo tarpu Klaipėdos apskrities VMI pareigūnai nėra susiję su UAB „Pajūrio vaivorykštė” jokiais ryšiais, byloje nėra duomenų, rodančių, kad jie siektų pakenkti pareiškėjui, tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantas. Todėl nėra kliūčių remtis jų pateiktais paaiškinimais.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio dispozicijos taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (pvz., Lietuvos vyriausiojo teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1558/2012).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Todėl teismai nagrinėdami bylas privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose. Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 taip pat konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.
Vadovaujantis tuo, teisėjų kolegija daro išvadą, jog buvo įrodyta, kad UAB „Pajūrio vaivorykštė” prekiavo alkoholiniais gėrimais neturėdama tam išduotos licencijos.
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjui buvo nepagrįstai inkriminuotas Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 10 punkto pažeidimas ir dėl to šią kaltinimo dalį pašalino. Dėl šios priežasties teismas pakeitė Nutarimą ir nurodė, kad sumažinta 4 000 Lt bauda yra skiriama tik už Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 9 punkto pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju licencijos neturėjimas apėmė visus kitus pažeidimus, todėl kitų punktų pareiškėjui inkriminuoti nebereikėjo. Taigi, pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytas argumentas, jog teismas nepagrįstai nepanaikino Nutarimo dalies dėl Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 10 punkto pažeidimo, neturi pagrindo, kadangi pakeitus Nutarimą, šis punktas nebėra inkriminuojamas pareiškėjui. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, nepaisant Nutarimo pakeitimų, pareiškėjas vis tiek yra pripažįstamas pažeidusiu Alkoholio kontrolės įstatymą, kadangi neturėdamas licencijos prekiavo alkoholiniais gėrimais, laikė ir gabeno juos.
Klaipėdos apskrities VMI Nutarimu pareiškėjui skirta bauda pateko į Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatytas ribas (nuo 1 000 iki 50 000 Lt). Todėl atsakovas nepažeidė Įstatymo, skirdamas pareiškėjui 25 500 Lt baudą. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, sumažino baudą pareiškėjui iki 4 000 Lt. Taigi, šiuo atveju pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamos baudos yra nepagrįstos. Paskirta bauda atitinka ne tik Įstatymo reikalavimus, bet ir yra adekvati padarytam pažeidimui.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovui atliekant pareiškėjo veiklos tyrimą UAB „Pajūrio vaivorykštė“ direktoriaus pareigas ėjo R. B.. Todėl ji ir buvo informuojama apie tyrimo eigą bei rezultatus. Taigi, būdama pareiškėjo darbuotoja, R. B. buvo tinkama atstovė, ji pati pasirašė Faktų fiksavimo pažymą, Operatyvaus patikrinimo pažymą, nekeldama pretenzijų dėl netinkamo asmens informavimo apie tyrimą. Dėl to darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities VMI atliktame tyrime UAB „Pajūrio vaivorykštė“ buvo tinkamai atstovaujama, nors dabartinis bendrovės direktorius D Žvirėnas ir nebuvo apklaustas. Atsižvelgiant į tai, kad būtent D. Žvirėnas pasirašė pareiškėjo skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, konstatuotina, jog jis buvo informuotas apie tyrimą ir jo pagrindu priimtą skundžiamą Nutarimą.
Remiantis šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio vaivorykštė“ apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.