- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-01
- Bylos Nr.
- 2S-635-357/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01016-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Trečiasis asmuo
- J. K., UAB „Ober-Haus“, N. V.
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- D. V.
- Kategorijos
- 118.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens J. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui D. V., tretiesiems asmenims UAB „Ober-Haus“, J. K., N. V. dėl avanso grąžinimo ir baudos skyrimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo D. V. 11874,42 Eur avansą, 10426,32 Eur baudą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartimi tenkintas atsakovo D. V. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 2013 m. balandžio 12 d. sprendimas už akių panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės. Teismo posėdžio metu ieškovas D. K. pareiškė, kad atsisako ieškinio atsakovui D. V., nes yra išsprendę klausimą dėl avanso užskaitymo, pateikė teismui rašytinį pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi priėmė ieškovo D. K. atsisakymą nuo ieškinio atsakovui D. V. dėl 11874,42 Eur avanso, 10426,32 Eur baudos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys UAB „Ober – Haus“, J. K. ir N. V.; civilinę bylą Nr. 2-982-949/2015 nutraukė ir išaiškino, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Teismas vertino, kad ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio, jam žinomos tokio procesinio sprendimo teisinės pasekmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo J. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės 2015 m. kovo 25 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
1. Teismas neturėjo priimti atsisakymo nuo ieškinio, kadangi šioje civilinėje byloje priimtas sprendimas tiesiogiai įtakoja kitą teismo sprendimą, kitoje civilinėje byloje: Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-24-569/2014, kuriuo padalijo D. K. ir J. K. bendrą santuokinį turtą, tame tarpe ir 11874,42 Eur avansą bei 10426,32 Eur baudą.
2. Atsisakydamas ieškinio, ieškovas akivaizdžiai siekia dirbtinai sumažinti bendrąją jungtinę nuosavybę. Tai įrodyti arba paneigti galima būtų tiktai pateikus teismui ir išanalizavus visus įrodymus, o tai padaryti galima tiktai nagrinėjant bylą iš esmės. Dėl šių motyvų mano, kad teismo nutartis, kuria yra priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio ir civilinė byla nutraukta, yra nepagrįsta, pažeidžianti kitų proceso dalyvių teisėtus interesus, ir todėl naikintina.
Atsakovas D. V. ir trečiasis asmuo N. V. prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
1. Teismo nutartis yra pakankamai motyvuota.
2. Skundžiama teismo nutartis nedaro įtakos Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-24-569/2014.
Žemesnės instancijos teismas
3. Trečiojo asmens interesus atitinkantis teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimas už akių buvo panaikintas ne ginčo nutartimi, o neskundžiama 2015 m. vasario 26 d. nutartimi, todėl prie šio klausimo pakartotinai nebegrįžtama. Nutartimi apeliantės teisė reikšti pretenzijas atsakovui D. V. dėl galimai netinkamo preliminariosios sutarties vykdymo nėra ribojama, nes nutarties pagrindu tokios teisės neteko tik ieškovas, nes savo laisva valia pasinaudojo CPK 140 straipsnio 1 dalyje aptarta dispozityvaus pobūdžio teise atsisakyti nuo pareikšti ieškinio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nutarties, kuria priimtas ieškovo D. K. atsisakymas nuo ieškinio ir civilinė byla nutraukta, pagrįstumo ir teisėtumo.
Pažymėtina, kad teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje teigė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektine teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareiškimo formai ir turiniui (CPK 146 str.). Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų.
CPK 42 straipsnio 1 dalyje yra numatyta ieškovo teisė atsisakyti ieškinio, o 2 dalyje nurodyta, kad teismas nepriima ieškinio atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos arba viešajam interesui. Šios teisės normos turinio analizė apeliacinės instancijos teismui suponuoja išvadą, kad šalies pareiškimas, jog ji pageidauja atsisakyti ieškinio, teismui nėra privalomas. Taigi ieškovo atsisakymas ieškinio nėra besąlyginis pagrindas bylai nutraukti, teismas neturi priimti atsisakymo ieškinio, jei toks atsisakymas prieštarauja įstatymams ir pažeidžia asmens teises bei įstatymų saugomus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-158/2007). Gavęs pareiškimą atsisakyti ieškinio ar jo reikalavimo dalies teismas turi nustatyti, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą teismui nepriimti atsisakymo nuo ieškinio. Prieš priimdamas nutartį priimti ieškinio atsisakymą teismas turi įsitikinti, ar toks atsisakymas neprieštarauja įstatymui, viešajai tvarkai, ar išreikšta atsisakiusios šalies laisva valia, ar nėra klaidos ar apgaulės, o kai teismui pateikiamas administratoriaus pareiškimas atsiimti ieškinį, teismas turi vertinti ir ar ieškinio atsiėmimas nepažeis kitų asmenų interesų.
Pažymėtina, kad vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, turi kontroliuoti šalių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010). Teismo procesiniam sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai. Proceso teisės normų pažeidimai, lemiantys neteisingą bylos išsprendimą, sudaro pagrindą aukštesnės instancijos teismui panaikinti byloje priimtą teismo sprendimą. Pagrindas tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą yra civilinio proceso principų laikymasis. Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis pirmiau nurodytų principų, užtikrinti bylos eigą, siekiant išspręsti iškilusius klausimus, patikslinti šalių pareigą įrodinėti, nurodyti, kokias aplinkybes būtina nustatyti, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2008).
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad skundžiama teismo nutartis, kuria priimtas ieškovo D. K. atsisakymas nuo ieškinio dėl 11874,42 Eur avanso, 10426,32 Eur baudos priteisimo iš atsakovo D. V. ir civilinė byla nutraukta, nedaro įtakos Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-24-569/2014, kuriuo padalintas D. K. ir J. K. bendras santuokoje įgytas turtas. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo (autonomijos) principu, šalys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Viena iš tokių procesinių teisių yra ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 1 d.). Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą bei civilinę bylą nutraukia, jei nenustato, kad ieškinio atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 d.).
Teismas daro išvadą, kad ieškinio atsisakymo priėmimas šioje byloje neprieštaraus viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo normoms bei nepažeis bylos šalių ar kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų teisėtų interesų. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas vėl kreiptis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nebegalės, tačiau skundžiama nutartimi apeliantės, kaip trečiojo asmens, teisė reikšti reikalavimus atsakovui D. V. dėl galimai netinkamo preliminariosios sutarties vykdymo nėra ribojama.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad trečiojo asmens J. K. apeliacinis skundas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti bylos šalims.