Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarimo S. D. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nagrinėjamu atveju Alytaus rajono apylinkės teismas, remdamasis administracinio teisės pažeidimo protokolu, nustatė, kad R. B. nelegaliai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)” laikotarpiu nuo 2015-05-06 iki 2015-09-11, I. Z. dirbo laikotarpiu nuo 2015-05-06 iki 2015-08-21, D. Ž. dirbo laikotarpiu nuo 2015-04-24 iki 2015-05-18. Apie galimus nelegalaus darbo atvejus paaiškėjo ne pažeidimų darymo metu, o pagal suinteresuoto asmens R. B. 2015-11-19 pareiškimą, pastarajam ir D. Ž. bei I. Z. jau galimai nelegaliai nebedirbant UAB „(duomenys neskelbtini)”. Atitinkamai, vadovaujantis aukščiau nurodytomis taisyklėmis, administracinė nuobauda darbdaviui dėl R. B. galimo nelegalaus darbo galėjo būti paskirta iki 2016-03-11, dėl galimo I. Z. nelegalaus darbo – iki 2016-02-21, dėl D. Ž. nelegalaus darbo – iki 2015-11-18. Tačiau skundžiamu nutarimu administracinė nuobauda apeliantei paskirta 2016-03-21, tai yra jau pasibaigus visiems aukščiau nurodytiems terminams dėl kiekvieno galimo pažeidimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, buvo pratęstas. Todėl, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta tvarka, šio ginčo atveju gali būti priimtas tik vienas sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta.

Apeliaciniame skunde dėl netinkamo įrodymų vertinimo nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nepagrįstai vadovavosi liudytojų, tiesiogiai suinteresuotų bylos baigtimi, parodymais, neva patvirtinančiais, kad apeliantė pažinojusi ir net kalbėjusi su galimai nelegaliai dirbusiu darbuotoju ar jai buvo perduodami duomenys apie nelegaliai dirbusius darbuotojus. Tačiau nelegalaus darbo fakto S. D. objektyviai negalėjo žinoti, nes jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) yra įsikūrusi UAB “(duomenys neskelbtini)”, o (duomenys neskelbtini) veikia tik gamybos padalinys). Nors ji laikas nuo laiko lankydavosi (duomenys neskelbtini) padalinyje, tačiau visų ten dirbančių darbuotojų nepažinojo. (duomenys neskelbtini) padaliniui nuo 2014 metų vadovavo gamybos vadovas E. L., kuris visiškai savarankiškai organizavo padalinio darbą – vykdydavo darbuotojų atranką, organizuodavo darbus ir jiems vadovavo. Juo apeliantė visiškai pasitikėjo, tačiau E. L. UAB „(duomenys neskelbtini)” patalpose (duomenys neskelbtini) vykdė neteisėtą ir UAB „(duomenys neskelbtini)” interesams priešingą veiklą: UAB „(duomenys neskelbtini)” sąskaita gamino baldus, o kilus įtarimams dėl netinkamos, neūkiškos (duomenys neskelbtini) padalinio veiklos ir apeliantei ėmus nuolatos tikrinti šio padalinio veiklą, E. L. kartu su kitu buvusiu darbuotoju Š. A. įkūrė bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)”, kuri tiesiogiai konkuruoja su UAB „(duomenys neskelbtini)”. Šias aplinkybes patvirtina skundo autorės į bylą pateikti įrodymai, kurie leidžia spręsti, kad buvę UAB „(duomenys neskelbtini)” atsakingi darbuotojai nesąžiningai naudojo šios įmonės turtą ir sukauptą patirtį savo naudai ir interesams bei galimai neteisėtai samdė asmenis, kurie dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)” patalpose, tačiau ne UAB „(duomenys neskelbtini)” naudai ir interesais. Todėl, skundo autorės nuomone, tuo atveju, jei iš tiesų protokole nurodyti asmenys tarėsi su E. L. dėl darbo ir jam dirbo, tai šie asmenys galėjo dirbti tik E. L. naudai ir interesais, tai yra šie asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)” nedirbo, atitinkamai, nebuvo pagrindo traukti apeliantę administracinėn atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

S. D. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundo argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, S. D. už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirdamas administracinę nuobaudą, pasibaigus įstatyme įtvirtintam administracinės nuobaudos skyrimo terminui, padarė materialiosios teisės (ATPK 35 straipsnis) pažeidimą, atmetami kaip nepagrįsti. Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso 41³, <...> straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

Teisės pažeidimas, dėl kurio S. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pagal savo pobūdį yra trunkamasis, todėl nuobaudos skyrimo termino eiga prasidėjo ne nuo pažeidimo padarymo, o nuo jo paaiškėjimo dienos. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolu, gauna informaciją apie, tikėtina, padarytą pažeidimą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-33-648/2015, 2AT-65-303/2015, 2AT-67-699/2015). Nagrinėjamu atveju S. D. teisės pažeidimo padarymo faktas šioje byloje paaiškėjo Valstybės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriui 2015-11-19 gavus R. B. pranešimą dėl nelegalaus darbo ir tą pačią dieną atlikto patikrinimo metu nustačius, kad R. B. nuo 2015-05-06 iki 2015-09-11, I. Z. nuo 2015-05-06 iki 2015-08-21 ir D. Ž. nuo 2015-04-24 iki 2015-05-18 nelegaliai dirbo baldų surinkėjais UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Administracinė nuobauda už aptartą pažeidimą S. D. paskirta Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarimu.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje šeši mėnesiai nuo administracinio teisės pažeidimo nustatymo dienos ir vieneri metai nuo šio pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nebuvo praėję, todėl, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taikytinomis, kai padaromas ATPK 41³ straipsnyje numatytas pažeidimas, S. D. nubausta nepraėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminams. Pasisakant dėl skunde nurodomos teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N756-2996/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-21 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2014) pažymėtina, kad šiuo atveju ji nėra aktuali, kadangi minėtose bylose buvo nagrinėjamas aptariamų pažeidimų padarymo metu jau negaliojančių ATPK 35 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1477 redakcija, galiojusi iki 2012-01-01) nuostatų taikymas.

Apeliantė skunde nurodo, kad žemesnės instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir todėl nepagrįstai konstatavo ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykį, ir neteisingai nustatė dėl pažeidimo kaltą asmenį.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo administracinėn atsakomybėn patrauktos S. D. veiksmų teisiniu vertinimu ir išvadomis dėl jos kaltės padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, Alytaus rajono apylinkės teismas įrodymus vertino išsamiai ir objektyviai, nepažeisdamas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl skundžiamas nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra blanketinė; kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK). Pagal DK 98 straipsnio 1 dalį nelegalus darbas gali pasireikšti alternatyviomis veikomis: darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant DK 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Pagal DK 98 straipsnio 2 dalį darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Darbdavio pareiga pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nustatyta DK 99 straipsnio 6 dalyje.

Byloje pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visumos (liudytojų parodymai, viršvalandžių apskaitos lentelių duomenys ir kiti rašytiniai įrodymai) pagrindu nustatyta, kad S. D., būdama darbdave – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore, ir atsakinga už darbuotojų įdarbinimą, nesudariusi darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, (duomenys neskelbtini) gamybos ceche leido nelegaliai dirbti baldų surinkėjams – R. B. nuo 2015-05-06 iki 2015-09-11, I. Z. nuo 2015-05-06 iki 2015-08-21 ir D. Ž. nuo 2015-04-24 iki 2015-05-18.

Paminėtos faktinės aplinkybės dėl nelegalaus darbo šioje byloje iš esmės nėra ginčijamos, apeliantės skunde keliamas tinkamo subjekto pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį parinkimo klausimas, teigiant, kad ji nežinojo apie administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus darbuotojus, nelegaliai dirbusius jos vadovaujamoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)”. Tačiau skundo argumentai, kad su protokole nurodytais asmenimis dėl darbo tarėsi UAB „(duomenys neskelbtini)” Alytaus padalinio darbą organizavęs buvęs gamybos vadovas E. L. ir šie asmenys dirbo be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens valios, atmetami kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas užtraukia atsakomybę darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims, todėl kiekvienu atveju turi būti tiksliai nustatoma, kuris asmuo patenka į „darbdavio“ ar „darbdavio įgalioto asmens“ kategoriją. Vadovaujantis DK 16 straipsniu, darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Tuo tarpu, vadovaujantis DK 24 straipsnio 1 dalimi, darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija). DK 24 straipsnio 2 dalis numato galimybę įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovui pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 patvirtintų Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklių (2014 m. rugsėjo 1 d. redakcija) pagrindu elektroninius socialinio draudimo pranešimus ir elektroninius prašymus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui turi teisę teikti draudėjas (draudėjo vadovas) arba jo įgaliotas fizinis asmuo, turintis teisę pasirašyti socialinio draudimo pranešimus.

Šioje byloje duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorė S. D. dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje būtų perdavusi gamybos vadovui E. L., nėra. Pagal byloje pateiktą E. L. darbo sutartį su priedais, UAB „(duomenys neskelbtini)” gamybos vadovo pareiginę instrukciją, E. L. nebuvo įpareigotas nei sudaryti darbo sutartis su darbuotojais, nei pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalių nuostatas būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Apygardos teismo vertinimu, skundžiamame nutarime pagrįstai konstatuota, kad nagrinėjamu atveju S. D., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorė, buvo atsakinga už tinkamą šios bendrovės darbo organizavimą, tačiau pažeidė šią savo pareigą, neužtikrino, jog darbuotojams būtų leista dirbti tik su jais sudarius rašytines darbo sutartis ir apie jų įdarbinimą pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Todėl tokia nepakankama S. D. kontrolė šioje srityje nagrinėjamu atveju pagrįstai sudarė pagrindą jos administracinei atsakomybei atsirasti. Pažymėtina, kad S. D. pakankamai ilgą laiko tarpą (kelis mėnesius) nepastebėjo, kad jos vadovaujamoje įmonėje nelegaliai dirba trys asmenys.

Nors skunde teigiama, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti darbuotojai dirbo E. L. ar naujai įsteigtos UAB ,,(duomenys neskelbtini)” naudai, tačiau ir šie skundo argumentai atmetami kaip jokiais objektyviais duomenis nepagrįsti. Iš apylinkės teismo aptartų duomenų visumos darytina išvada, jog visi liudytojai suprato ir manė, kad jie dirba UAB „(duomenys neskelbtini)”, turėjo darbo įrankius, darbo metu buvo atvykę ir dirbo konkrečioje UAB „(duomenys neskelbtini)” darbo vietoje. Tuo tarpu byloje esantys dokumentai, patvirtinantys UAB „(duomenys neskelbtini)” dalyvavimą tame pačiame viešame konkurse su UAB „(duomenys neskelbtini)” nepatvirtina fakto, kad protokole nurodyti asmenys nurodytais laikotarpiais nelegaliai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)” naudai. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, UAB „(duomenys neskelbtini)” įsteigta jau po to, kai buvo nustatyti aptariami nelegalaus darbo faktai. Apygardos teismas pažymi, kad jeigu apeliantė yra įsitikinusi, kad jos atstovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)” patyrė žalos dėl neteisėtų E. L. veiksmų, įsteigus analogiška veikla užsiimančią įmonę, ji dėl pažeistų teisių gynimo ir patirtos žalos atlyginimo gali kreiptis civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nustatyta nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis, o S. D., kaip įmonės direktorė, yra atsakinga už tai, kad R. B., I. Z. ir D. Ž. buvo leista dirbti nesudarius su jais darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmenų priėmimą į darbą. Todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarimas, kuriuo S. D. kalta pripažinta padariusi ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubausta administracine nuobauda, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarimą nepakeistą ir S. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.