Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2019-07-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1235-1072/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-07-30
Bylos Nr.
1-1235-1072/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25466-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
V. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1235-1072/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25466-2019-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 30 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-25466-19 ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:

jis, 2019 m. birželio 17 d., apie 22 val. 00 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,57 promilių girtumas), tyčia kumščiu vieną kartą sudavė savo tėvui A. A. į veido sritį, t. y. tokiais savo neteisėtais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam tėvui A. A. fizinį skausmą ir padarė nubrozdinimą ir kelias nedideles kraujosruvas viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pilnai prisipažįsta kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), gyvena pas savo tėvus, jų namuose. Negali nurodyti, kelintą valandą įvykio dieną, t. y. 2019 m. birželio 17 d., grįžo namo, bet pamena, kad buvo jau sutemę. Alkoholį jis vartojo su draugais (duomenys neskelbtini) miestelyje. Nežino, kodėl kilo konfliktas, tikriausia tėvai jau buvo užsirakinę, o jis grįžęs vėlai paskambino į duris, buvo girtas, gal todėl ir kilo konfliktas. Santykiai su tėvais normalūs, kai jis negeria, o išgeria dažnai. Nurodė, kad būtinai atsiprašys tėvo, kadangi neigiamai vertina savo elgesį, dėl to gailisi (b. l. 64-65).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. A. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusysis A. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena jam ir jo žmonai V. A. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena ir jų sūnus V. A., kurį jie išlaikė visą gyvenimą. Sūnus V. A. nuolat vartoja alkoholį, girtauja. 2019 m. birželio 17 d. vakare sūnus taip pat buvo girtas. Kiek buvo valandų nežino, bet galėjo būti apie 22 val. 00 min., koridoriuje jis V. A. pradėjo priekaištauti, kad sūnus niekur nedirba ir nuolat girtauja. Jie apsižodžiavo ir V. A., kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą. Pataikė į lūpas. A. A. skaudėjo. Jis, t. y. A. A., V. A. rankomis atstūmė nuo savęs ir V. A. nuėjo į savo kambarį, esantį antrame namo aukšte. A. A. paskambino bendru pagalbos numeriu 112. Įvykio dieną A. A. taip pat buvo vartojęs alkoholio, bet gėrė ne su sūnumi. Konfliktai su sūnumi vyksta gan dažnai dėl to, kad sūnus V. A. niekur nedirba ir girtauja (b. l. 14-15).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate 2019 m. birželio 18 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (b. l. 1-2).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), pėdsakų, iš kurių būtų matyti, jog buvo smurtauta, nerasta (b. l. 6-7, 8-11).

Iš alkoholio kiekio kvitų rodmenų nustatyta, kad 2019 m. birželio 17 d., 22 val. 29 min., A. A. nustatytas 1,72 promilės neblaivumas, 2019 m. birželio 17 d., 22 val. 47 min., V. A. nustatytas 3,57 promilių neblaivumas (b. l. 19).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad specialistas R. L. iš jam pateiktų A. A. medicininių dokumentų ir nurodytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, padarė išvadą, kad A. A. padarytas nubrozdinimas ir kelios nedidelės kraujosruvos viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 35-36).

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis V. A. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – tėvą A. A. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. A. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos trukme (b. l. 88-91, 92-93).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. A. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 80). Baustas administracine tvarka (b. l. 83-85), bedarbis (b. l. 81), neregistruotas darbo biržoje (b. l. 82), duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą nėra; jo atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, V. A. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo V. A. asmenybę, padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Iš 2019 m. birželio 18 d. nutarimo nustatyta, kad V. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. birželio 17 d. 22 val. 40 min. iki 2019 m. birželio 18 d. 11 val. 38 min., t. y. viena laikino sulaikymo diena (b. l. 71), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.

V. A. 2019 m. birželio 18 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinas (b. l. 66-68).

Iš asmens kratos protokolo nustatyta, kad V. A. laikino sulaikymo metu, V. A. savanoriškai pateikė su savimi turėtus daiktus: mobilųjį telefoną, darbo pažymėjimą, gydytojo įrašą, kurie pagal 2019 m. birželio 18 d. pakvitavimą gražinti V. A. (b. l. 73).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas (b. l. 39).

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, V. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnio pagrindu, paskirti V. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausant visą šių programų kursą.

Į bausmės laiką įskaityti V. A. sulaikymą nuo 2019 m. birželio 17 d. 22 val. 40 min. iki 2019 m. birželio 18 d. 11 val. 38 min. (viena sulaikymo diena), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, prilyginus 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

V. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Eglė Venckienė