Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vakarė“ atstovui advokatui Regimantui Špelveriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vakarė“ ieškinį atsakovui L. S. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo L. S. priešieškinį ieškovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Vakarė“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Dėl priešieškinio

Nors atsakovas teigia, kad ginčo patalpose yra įvairūs daiktai, kurie jam nepriklauso, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikta. Kadangi ginčo patalpos priklauso L. S. ir atsakovas kartu su ja patalpomis naudojasi, tikėtina, kad ten esantys daiktai jiems ir priklauso. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tam tikrose ginčo patalpose laiko jam priklausančius daiktus, įrodymų, kad ten yra ir kitiems asmenims priklausančių daiktų, nepateikta. Svarbu ir tai, kad atsakovas yra ne tik jam nuosavybės teise priklausančio turto savininkas, tačiau ir namo, kuriame yra jam priklausantis turtas, bendrasavininkas ir turi vykdyti bendraturčių teisės ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Namo inžineriniai tinklai skirti bendram namo poreikių naudojimui, visų bendraturčių, kartu ir atsakovo, poreikiams tenkinti (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Kadangi inžineriniai tinklai yra bendroji dalinė namo bendraturčių nuosavybė, atsakovo (kaip ir kitų asmeninės (bendrosios) nuosavybės teise priklausančių patalpų, kuriose yra bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, savininkų) pareiga leisti administratoriui apžiūrėti bendrojo naudojimo objektus nekvestionuojama, tačiau šios pareigos nevykdant, atsakovas savo teisių pažeidimą turi ginti kitais teisių gynimo būdais. Todėl bendro naudojimo turto buvimas svetimame turte ir įstatymu nustatyta jo priežiūra ar kt. nelaikomas turto naudojimu asmeniniams poreikiams.

Kritiškai vertintini atsakovo paaiškinimai ir dėl to, kad nuo patalpų R-1, R-3 jis neturi raktų, o atsakovė į jas gali patekti, todėl ten buvę daiktai galėjo priklausyti tik ieškovei. Atsakovo nuomone, nuotraukose ten buvusių daiktų nebesimato, nes tikėtina, kad prieš darant nuotraukas jie buvo pašalinti. Atkreiptinas dėmesys tai, kad inžineriniai tinklai nesudaro techninių kliūčių atsakovui ir jo sugyventinei patekti į ginčo patalpas ar jomis naudotis, o įsigyjant patalpas savininkui turėjo būti perduoti tiek nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, tiek raktai nuo šių patalpų, todėl dėl atsakovo negalėjimo patekti į jam priklausančias patalpas ieškovė negali būti atsakinga. Šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad inžineriniai tinklai ginčo patalpose įrengti nuo pat namo pastatymo, jų vieta niekada nebuvo keičiama, duomenų, kad būtų kilę problemų tarp namo savininkų dėl naudojimosi jais, byloje nepateikta. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad visas namas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo UAB „Laivitė“ nuosavybė, būtent iš šios įmonės gyventojai įsigijo butus su pagalbinėmis patalpomis, o ginčo pagalbinių patalpų įsigyti niekas nepageidavo. Tikslios aplinkybės dėl inžinerinių tinklų įrengimo tose patalpose atsakovui nežinomos. Atsakovo nuomone, ginčo patalpas turėjo įsigyti ieškovė, kadangi jose yra namo bendro naudojimo inžineriniai įrenginiai. Atsakovas paaiškino, kad jis kartu su patalpų savininke rūsio patalpas įsigijo, tikėdamasis, kad jam pavyks su namo pirmininke išspręsti naudojimosi inžineriniais tinklais klausimą. Atsakovas patvirtino, kad jam buvo žinoma aplinkybė, jog įsigyjamose patalpose yra įrengti viso namo inžineriniai tinklai. Byloje nepateikta duomenų, kad buvusį patalpų savininką UAB „Laivitė“ ir namo bendriją siejo nuomos santykiai ar buvo registruotos kitos daiktinės teisės.

Sudarant pirkimo–pardavimo sutartį dėl rūsio patalpų, inžineriniai tinklai jose jau buvo ir pirkėjui tai buvo žinoma, byloje nėra ginčo, kad prieš įsigyjant rūsio patalpas, pirkėjas jas apžiūrėjo, įvertino ir suprato, kad jose įrengti bendro naudojimo inžineriniai tinklai, šiuo atveju turto įgijėja įgijo tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas. Į bylą pirkimo–pardavimo sutartis nepateikta, todėl teismas neturėjo galimybės įvertinti, ar pirkėjui įsigijus bendro naudojimo patalpą, plane pažymėtą R-35, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į kitas patalpas, plane pažymėtas R-1, R-3, R-4, R-33, buvo perleistos atlygintinai ar neatlygintai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad patalpų savininkas pats gali spręsti dėl patalpų atlaisvinimo nuo jam nepriklausančių daiktų, laisvai pateikti į patalpas. Nuosavybės teisė yra teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė nedraudžia turto savininkui leisti neatlygintinai naudotis jo turtu kitam asmeniui (CK 6.156 straipsnis, 6.629 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, tarp šalių susiklostę santykiai artimesni panaudos teisiniams santykiams, kadangi ieškovei suteikta teisė neatlygintinai naudotis ginčo turtu, siekiant atlikti inžinerinių tinklų priežiūrą, patekimas į patalpas apribotas nėra (4.37 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas, kaip turto savininkas, gali reikalauti pašalinti bet kuriuos savoteisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Įstatyme nustatyti šių teisių gynimo būdai. Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atsakovas, kaip turto savininkas ar teisėtas jo naudotojas, niekaip nesprendė ieškovės patekimo į ginčo patalpas klausimo, tai yra atsakovas neatliko jokių veiksmų, dėl kurių ieškovei kiltų poreikis spręsti klausimą dėl inžinerinių tinklų iškeldinimo iš ginčo patalpų, servituto nustatymo (CK 4.112 straipsnis) ar kt. teisiniais būdais.Tuo atveju, jeigu, atsakovo nuomone, ginčo patalpomis ieškovė naudojasi be teisinio pagrindo, neatlygintinai, tai naudojimosi svetimu daiktu santykiai gali kilti nustačius jam servitutą, inicijuotą nebūtinai ieškovės. Nagrinėjamu atveju daiktinių teisių įregistravimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalys).

Šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys nesiėmė veiksmų dėl servituto nustatymo, siekiant prižiūrėti technines sistemas. Atsakovas reikalavimo ieškovei atlaisvinti atsakovui priklausančias patalpas, iškeliant įrenginius, nereiškė. Šalys priešingai vertina aplinkybes dėl techninės galimybės ten esančius įrenginius iškelti, kitų konkrečių ginčo sprendimo alternatyvų nenurodė. Ginčo patalpų įsigijimo sandorio teisėtumo klausimas byloje taip pat nekeliamas.

Įvertinęs tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo ieškovės veiksmų vertinti kaip nuomos sutarties sąlygų pripažinimo, sutarties sudarymo ir jos vykdymo, kadangi ieškovės valia vykdyti sutartį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis) nenustatyta, jokia kita CK1.71 straipsnio 1 dalyje numatyta forma šalysnuomos sutarties nesudarė, nes nesutarė dėl esminių sutarties sąlygų pagal CK 6.477 straipsnio nuostatas, todėl laikytina, kad ieškovė neprisiėmė pareigos nuomotis ginčo patalpas, ir atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės nuomos mokestį ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas atmestinas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

Dėl ieškinio reikalavimų

Atsakovas nurodo, kad jo turto daliai tenkančius mokesčius padengdavo nuompinigių dalis, todėl jis mano, kad savo pareigą atsiskaityti už ieškovės teikiamas administravimo ir su tuo susijusias paslaugas yra įvykdęs. Atsakovas sutinka, kad nuo 2018 m. birželio mėn. nemokėjo ieškovei už komunalinius patarnavimus, tačiau nesutinka, kad 1 408,52 Eur skola apskaičiuota teisingai pagal atsakovui proporcingai tenkančią turto dalį, nepateikta įrodymų dėl ieškovės faktiškai patirtų išlaidų, be to, kaupimo fondui skirtos lėšos yra bendrijos nario nuosavybė, todėl nelaikytinos skola. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pateikta buhalterinė pažyma pagrindžia skolos dydį, nagrinėjamu atveju atsakovas yra bendrijos narys, savo prisiimtas pareigas žinojo ir iki 2018 m. birželio mėn. jas vykdė.

Pagal 2013 m. rugsėjo 9 d. DNSB „Vakarė“ įstatus, bendrija įsteigta įgyvendinti pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DNSB) 4 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 straipsnis). DNSB21 straipsnio 3 dalies 2 ir 3punktai nustato butų ir kitų patalpų savininkų pareigą teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2005 m. gruodžio 5 d.) (toliau – nuostatai) IV skyriaus 8 punktas nustato, kad namo administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja nurodytus mokėjimus ir įmokas. Patalpų savininkai (naudotojai) mokėjimus ir įmokas moka kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, jeigu paslaugų pirkimo sutartyse nenustatyta kitaip (nuostatų 10 punktas). Įmokų surinkimo tvarka nustatyta ir DNSB „Vakarė“ įstatų 57.1 punkte.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį administruoja ieškovė, todėl vadovaujantis įstatymu, jam kyla pareiga proporcingai savo daliai išlaikyti ir mokėti mokesčius už šiame name esančius daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Šios prievolės atsakovas neginčija, taip pat nėra ginčo, kad atsakovas yra DNSB „Vakarė“ narys. Tačiau atsakovas teigia, kad ieškovė nepagrindė prašomos priteisti skolos jokiais įrodymais, vien ieškovės išrašytos sąskaitos neįrodo darbų atlikimo fakto ir, kad jų vertė yra būtent tokia, kokią nurodo ieškovė.

Atkreiptinas dėmesys, kad klausimą dėl skolos pagrįstumo atsakovas pareiškė tik bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu, atsiliepime kaip nesutikimo su ieškiniu motyvą atsakovas nurodė, kad ieškovė su juo neatsiskaito už ginčo rūsio patalpų naudojimą, prašė atlikti skolų įskaitymą, priešieškiniu taip pat buvo prašoma, tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieškinį, atlikti skolų įskaitymą. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė duomenų, patvirtinančių reikalaujamos priteisti sumos apskaičiavimą už realiai suteiktas paslaugas, todėl nelaikytina, kad ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti tas aplinkybes, kuriomis buvo remiamasi kaip ieškinio pagrindu.

Be to, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra įrodymų, kad atsakovas, gavęs iš ieškovės sąskaitas, būtų prašęs pateikti detalų sąskaitose nurodytų mokėtinų sumų apskaičiavimo pagrindimą, taip pat, jog ieškovė būtų atsisakiusi tokius duomenis pateikti atsakovui. Ieškovė nurodė, jog yra pateikusi duomenis apie atsakovui apskaičiuotas mokėti sumas, kuriuose nurodyta, už kokias paslaugas ir kokią sumą atsakovas turi sumokėti, kurių atsakovas neginčijo.

Atsakovas, nurodydamas abejones dėl skolos faktinio pagrindo, savo teiginių jokiais įrodymais nepagrindė ir nesukėlė pagrįstų abejonių, kad atitinkamos paslaugos, už kurias reikalaujama sumokėti, iš tiesų nebuvo suteiktos. Šalys turi pareigą pateikti paaiškinimus ir kitus įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Šiuo atveju atsakovas savo pareigos neįgyvendino, objektyvių duomenų, kad sąskaitose nurodytos paslaugos nebuvo suteiktos, o atlikti skaičiavimai galbūt neteisingi, nepateikė.

Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. CK4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Atsakovas, būdamas patalpų bendraturtis, kartu su kitais bendraturčiais pagal teisės aktų reikalavimus privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu ir priežiūra, įrodymų, kad prašomos apmokėti išlaidos nebuvo susijusios su statinio naudojimo ir jo priežiūros privalomaisiais reikalavimais, atsakovas nepateikė. Ieškovei, kaip namo administratorei, įstatymo pagrindu yra suteikta teisė skaičiuoti mokesčius, taip pat ir kaupiamąsias lėšas, proporcingai turimai turto daliai, todėl pagal bendrą taisyklę atsakovas privalo sumokėti už per laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2020 m. balandžio 30 d. priskaičiuotus 1 408,52 Eur mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas (CK6.38, 6.63, 6.59 straipsnis,4.82 straipsnis, 4.83 straipsnio 3 dalis, 4.76 straipsnis, 4.86 straipsnio l dalis). Kad ieškovės pateiktoje mokesčių apskaičiavimo pažymoje pateikti duomenys neteisingi, privalo įrodyti atsakovas, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas to nepadarė. Iki 2018 m. birželio mėn. atsakovas bendrijai už teikiamas paslaugas mokėjo, prievolės nebevykdymo priežastimi nurodė ne klaidingus ieškovės paskaičiavimus, o, jo nuomone, susiklosčiusius nuomos santykius, kurie aukščiau teismo buvo paneigti. Vien deklaratyvūs teiginiai dėl galimo mokesčių paskaičiavimo neteisingumo nevertinti kaip pagrįstai keliantys abejones dėl susidariusios skolos paskaičiavimo.

Dėl delspinigių

Ieškovė iš atsakovo taip pat prašo priteisti 224,24 Eur delspinigių ir nurodo, kad DNSB „Vakarė“ 2004 m. spalio 6 d. valdybos narių susirinkimo protokolu Nr. 8 nutarta asmenims (skolininkams) kiekvieną mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos nesumokėjus už komunalinius patarnavimus mokesčių, skaičiuoti 1,2 procento delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Atsakovas nesutinka su prašomais priteisti delspinigiais.

CK 6.258 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos gali būti nustatomos tik šalių susitarimu ar įstatymais. DNSB „Vakarė“ įstatų 57.2 punktu nustatyta, kad įsiskolinimo atveju visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimu skolininkams gali būti skaičiuojami delspinigiai. Į bylą sutarčių dėl delspinigių taikymo nepateikta, iš bylos medžiagos matyti, kad prašomos priteisti netesybos nustatytos vienašališkai bendrijos valdymo organų, tačiau valdybos sprendimas nelaikytinas nei sutartiniu, nei įstatymais numatytu pagrindu dėl delspinigių nustatymo. Pažymėtina, jog ieškovė yra juridinis asmuo, kuris veikia savo įgaliojimų, numatytų įstatuose, ribose, ir nei teisės aktai, nei ieškovės įstatai nesuteikia teisės bendrijai savarankiškai nustatinėti delspinigius atskiriems bendrijos nariams už prievolių nevykdymą, tokio pobūdžio klausimus turi teisę spręsti tik patys to turto bendraturčiai.

Kadangi ieškovės prašomos priteisti netesybos nustatytos vienašališkai bendrijos valdymo organų, todėl tokios netesybos atsakovui neprivalomos ir neturi būti mokamos. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog dėl prašomų priteisti netesybų buvo sudarytas ieškovės ir atsakovo susitarimas, todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas.

Tenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 408,52 Eur skolos. Atmetus atsakovo priešieškinį, nėra pagrindo įskaitymo taikymui.

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovo priešieškinį atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė, paduodama ieškinį į teismą, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas). Ieškovės reikalavimai patenkinti 86,27 proc. Byloje mokėtinas žyminis mokestis 49 Eur, todėl, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 42,23 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat pateikė advokato pagalbos išlaidas patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti šioje byloje sudaro 750 Eur. Teismas vertina, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma atitinka šios bylos sudėtingumą, bylos trukmę, posėdžių skaičių, ginčo sumą, advokato darbo laiko sąnaudas, rengtų procesinių dokumentų skaičių ir neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose numatytų dydžių.

Ieškinį patenkinus iš dalies, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteistinos 647 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo L. S. 1 408,52 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuonis eurus 52 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 647 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei daugiabučio namo savininkų bendrija ,,Vakarė“.

Priteisti iš atsakovo L. S. 42,23 Eur (keturiasdešimt du eurus 23 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas L. S. privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.