- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- 1A-308-497/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06132-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas, Aušra Bielskė, Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- T. L.
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Civilinis atsakovas
- draudimo bendrovės „BTA Baltic I. C.“
- Advokatai
- Egidija Belevičienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Bielskės ir Jurgitos Mačionytės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo T. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį susitaikius su nukentėjusiąja.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, T. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vienerius metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.
Patvirtintas nukentėjusiosios A. V. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. L. bei civilinio atsakovo - draudimo bendrovės „BTA Baltic I. C.“ susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo T. L. įsipareigojo nukentėjusiajai sumokėti 320 Eur atstovavimo išlaidoms ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
1. T. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja už tai, jog vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, nulėmęs nesunkų sveikatos sutrikdymą kitam žmogui, o būtent: jis 2018-01-04, apie 16.10 val., Vilniuje vairavo automobilį Opel Vectra C-Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėdamas važiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios ties M. Daukšos gatvės pastatu Nr. 2, įvažiuodamas į M. Daukšos gatvę buvo neatidus ir neatsargus, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesustojo ir nepraleido iš dešinės pusės į kairę ėjusios pėsčiosios A. V., ją partrenkė ir sužalojo, dėl ko A. V. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą - kairiojo blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinį lūžį. Tokiais savo veiksmais T. L. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės T. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžio dalį, kuria paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vienerius metus naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas svarstydamas uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą turi individualiai įvertinti kaltininko asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. LAT formuoja praktiką, jog baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas vairuoti transporto priemonę skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
4. Baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo vairuoti transporto priemonę - skyrimas nėra proporcingas T. L. padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumui. Nusikaltimas buvo neatsargus; eismo įvykį T. L. sukėlė dėl neatidumo, neviršydamas leistino greičio ir būdamas blaivus; nagrinėjamu atveju eismo įvykis nesukėlė sunkių pasekmių, t. y. nukentėjusiosios A. V. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai; negalima daryti išvados, jog nusikalstamą veiką T. L. padarė piktybiškai ar šiurkščiai pažeisdamas KET taip pat byloje nėra duomenų, jog apeliantas sistemingai pažeidinėtų KET; apeliantas susitaikė su nukentėjusiąja, taip pat jis prisipažino dėl veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi, sunkiančių aplinkybių nėra nustatyta; T. L. neturi galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus.
5. Nagrinėjamu atveju teismas neatsižvelgė į itin svarbias aplinkybes, jog T. L. augina du mažamečius vaikus, todėl neturėdamas teisės vairuoti negalės nuvežti vaikų į darželį ar pas gydytoją. Apeliantas nuoširdžiai gailisi, ėmėsi veiksmų atlyginti žalą, byloje nėra nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų.
6. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė labai apsunkintų T. L. darbinę veiklą akmens skaldykloje, kuri yra nepasiekiama viešuoju transportu. Minėtas darbas yra sezoninis, todėl apeliantas, norėdamas skubiau atlyginti žalą nukentėjusiajai, susirado darbą vairuotojo - ekspeditoriaus pareigose. Dėl uždraudimo vairuoti apeliantas turės atsisakyti jam siūlomo darbo, kas lemtų jo pajamų sumažėjimą bei turtinės padėties pablogėjimą. Taigi nepaskyrus apeliantui specialiosios teisės atėmimo, žala nukentėjusiajai butų atlyginta žymiai greičiau.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
8. Baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų BK 67 straipsnio 2 dalyje paskirtis padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir kt.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos įpareigoja teismą visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės.
9. Apylinkės teismas priimdamas nuosprendį , kuriuo apeliantui paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, savo sprendimą motyvavo tuo, kad T. L. ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe už KET pažeidimus. Kolegija pritaria tokiam apylinkės teismo vertinimui.
10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad T. L. du kartus baustas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį ir ATPK 124 straipsnio 3 dalį už nustatyto greičio viršijimą ( t 1, b.l. 24-26). Šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja kaip nedrausmingą ir neatidų vairuotoją. Teismų praktikoje sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus pripažįstamas svarbia aplinkybe, įtakojančia teisės vairuoti transporto priemones atėmimo paskyrimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).
11. Apeliantas savo prašymą netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės motyvuoja tuo, kad netekus teisės vairuoti pasunkės šeimos gyvenimas, negalės vaikų nuvežti į darželį, gydymo įstaigą , sudėtinga bus nuvykti į darbą, be to jis susirado papildomą vairuotojo darbą.
12. Kolegija šių apelianto nurodomų aplinkybių nevertina kaip išimtinių. Nuteistasis gyvena mieste. Šeimos narių kelionės į švietimo ir gydymo įstaigos gali būti užtikrinamos kitomis priemonėmis, tai yra naudojantis visuomeniniu transportu ar kitų asmenų teikiamomis paslaugomis. Be to iš Administracinių nuobaudų registro duomenų matyti, kad T. L. linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, baustas už pasipriešinimą policijos pareigūnams, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, šie pažeidimai padaryti esant neblaiviam ( 1 t., b.l. 24-26). Šios aplinkybės rodo, kad jis nėra labai rūpestingas savo šeimos atžvilgiu. Be to pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam paskirtas tik vienerių metų laikotarpiui. Apelianto nurodyta aplinkybė , kad jam sunku darbo vietą pasiekti be automobilio ir tai, kad jis papildomai įsidarbino vairuotoju, taip pat nelaikytinos išskirtinėmis. Iš bylos duomenų ( 2 t., b.l. 59) matyti, kad nuteistasis vairuotoju įsidarbino paskelbus nuosprendį, tai yra žinant , kad jam paskirtas specialiosios teisės atėmimas ir šio darbo dirbti negalės. Tačiau pasirašydamas susitarimą dėl žalos atlyginimo net ir neturėdamas šio papildomo darbo įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai žalą nutartyje nurodytomis sąlygomis. Tai reiškia, kad papildomo darbo praradimas neapsunkins nuteistojo galimybių atlyginti žalą daugiau, nei buvo pasirašant susitarimą su nukentėjusiąja.
13. Skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad T. L. prisipažino, gailisi, atlygino žalą ir susitarė dėl likusios žalos dalies atlyginimo teismo buvo įvertintos sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, todėl svarstant baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumo klausimą iš naujo nevertintinos.
14. Tam tikri suvaržymai ir nepatogumai asmeniui yra natūrali nusikalstamos veikos padarymo pasekmė. Kolegijos manymu, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas minimaliam 1 metų terminui suteiks T. L. galimybę įvertinti specialios teisės turėjimo naudą ir motyvuos ateityje nepažeisti KET reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria :
T. L., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-15 nuosprendį palikti galioti nepakeistą.