Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties netenkinti skundo dėl antstolio veiksmų civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) A. N. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolė Brigita Palavinskienė, išieškotojai Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba, savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos AVS.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Antstolė Brigita Palavinskienė 2018 m. lapkričio 15 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo (skolininko) A. N. skundą dėl antstolio veiksmų ir vykdomąsias bylas su pareiškėjo skundu persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Antstolė Brigita Palavinskienė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo skundo netenkinti. Pažymi, kad CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nėra numatytas vykdomosios bylos senaties terminas, o tik nurodomos priežastys, kuriomis remiantis, vykdomosios bylos yra nutraukiamos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dėl administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų ir išaiškinęs, kad vykdymo procesas galimas, kai vykdomasis dokumentas perduodamas nepažeidžiant 3 mėnesių termino, o vykdymo procesas turi būti nutraukiamas tik tuo atveju, kai nustatyta, kad per dvejus metus dėl antstolio aplaidumo ar dėl kitų priežasčių vykdomojoje byloje nebuvo atliekami jokie veiksmai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė ir jų nėra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. sausio 17 d. gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai, kurie teisėjo rezoliucija priimti į bylą. Juose apeliantas nurodo, kad antstolis turi įrodyti, kad skolininkas disponavo tam tikromis sumomis ir galėjo sumokėti baudas, bet jų nesumokėjo. Su antstole apeliantas bendradarbiavo, teikė prašymą mokėti skolą dalimis, tačiau dėl pasikeitusių aplinkybių įsipareigojimo vykdyti negalėjo.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Šiuo atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai taip pat nesudaro pakankamo ir pagrįsto pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

17. Apeliantas atskirajame skunde, kaip ir skunde dėl antstolio veiksmų, laikosi pozicijos, kad jis nevengė mokėti skolų (baudų), nes baudos buvo išieškomos iš jo darbo užmokesčio, o daugiau mokėti jis tiesiog neturėjo finansinių galimybių. Laiko, kad, antstoliui skolos neišieškojus per 8 metus, yra pagrindas vykdomąsias bylas nutraukti dėl senaties.

18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo (skolininko) argumentus padarė išvadą, kad, vykdant išieškojimus vykdomosiose bylose, nuolat ir be pertraukų buvo atliekami vykdymo veiksmai, tikrinama pareiškėjo (skolininko turtinė padėtis), t. y. antstolė dėjo protingas pastangas, siekiant įvykdyti nutarimus (vykdomuosius dokumentus). Byloje nėra nustatyta, kad tarp antstolės vykdomų veiksmų būtų buvęs didesnis nei 2 metų laiko tarpas, o skolos išieškojimas užsitęsė ir buvo apsunkintas būtent dėl pareiškėjo A. N. vengimo vykdyti baudų išieškojimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl antstolės aplaidumo ar neveikimo užsitęsė vykdymo laikotarpis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais.

19. Bylos duomenys tvirtina, kad antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje yra užvestos ir vykdomos aštuonios vykdomosios bylos skolininko A. N. atžvilgiu ir visi išieškojimai vyksta dėl paskirtų administracinių nuobaudų išieškojimo. Taigi, šiuo atveju aktualus Civilinio proceso kodekso, Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso normų taikymas ir aiškinimas.

20. Šiuo metu galioja Administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 672 straipsnio 3 dalis nustato, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo momento, kada asmeniui atsiranda pareiga sumokėti paskirtą baudą (ANK 675 straipsnio 2 dalis).

21. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnis nustato senaties terminų ir teisenos taikymo taisykles. Šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, taikomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai (5 straipsnio 1 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 2 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis).

22. Nagrinėjamu atveju visose vykdomosios bylose nutarimai, kurių pagrindu užvestos vykdomosios bylos, priimti iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui, bauda nebuvo perkvalifikuota vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

23. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekse, galiojusiame iki 2017 m. sausio 1 d., ir Civilinio proceso kodekse nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai vertino, kad, sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė, o pareiškėjas atskiruoju skundu šių aplinkybių nepaneigė.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, išaiškino, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-10-12 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009-09-18 nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009).

25. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

26. Apelianto teigimu, jis nevengė sumokėti paskirtos baudos (paskirtų nuobaudų), kurį laiką dirbo, tad lėšos buvo nurašomos nuo jo darbo užmokesčio ir tai yra objektyviai teisinga. Tačiau apeliantas nenurodė jokių objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, negalėjimas dirbti dėl ligos), objektyviai galinčių pateisinti jo negalėjimą sumokėti paskirtų baudų, nes visos apelianto nurodytos priežastys – nepakankamas darbo užmokestis, bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje – iš esmės yra nulemtos paties skolininko elgesio. Skolininkas nepateikė įrodymų, jog siekė susirasti geriau apmokamą darbą, dėjo maksimalias pastangas vykdyti skolinius įsipareigojimus. Tai, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, neturi ir neturėjo pakankamai pajamų, nesudaro pagrindo teigti, kad jis neturėjo lėšų dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių ir dėl to nevengė sumokėti baudos. Minėtos aplinkybės neatleidžia skolininko nuo administracinės atsakomybės ir skolų (baudų) išieškojimo. Priešingas traktavimas paneigtų nuobaudos esmę ir tikslus.

27. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrįsto pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjas (skolininkas) nesumokėjo baudų gera valia, nevykdė savo paties 2008 m. kovo 3 d. prašymo išskaičiuoti po 200 Lt iš jo sąskaitos, esančios DNB Nord banke, o darė kitus nusižengimus, už kuriuos jam kaupėsi naujos baudos. Pareiškėjo argumentas dėl jo sunkios turtinės padėties, sąlygotas jo paties neteisėto elgesio, teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad išieškojimas yra ir/ar bus neįmanomas ateityje.

28. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

29. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.