Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis R. S. (R. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutartimi pripažintas nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

2022 m. birželio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro teikimas dėl R. S. skirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nutraukimo.

VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro atstovė paaiškino, kad asmuo vartoja vaistus, vaistų vartojimo kontrole pasirūpina artimieji, jo būklė yra stabili, todėl daroma išvada, kad priverstinis gydymas jam nereikalingas, kadangi ir be priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pacientas yra stebimas medikų, turi reguliariai lankytis ir lankosi pas juos, vartoja vaistus. Būklei pablogėjus jis buvo hospitalizuotas, kadangi pats pasiprašė į ligoninę.

Prokurorė prašė tenkinti teikimą ir nutraukti tolimesnį priverstinio pobūdžio medicinos priemonių taikymą R. S. remiantis medikų išvada.

Gynėja pritarė medicinos įstaigos atstovės ir prokurorės pozicijoms bei prašė priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Vadovaujantis BK 98 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 nuostatomis, priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kas 6 mėnesiai pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. BK 98 straipsnis nustato galimybę pagal poreikį taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą bendro arba sustiprinto, arba griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Šiame straipsnyje nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Taigi, įvertinęs asmens psichinę sveikatą, veikos pobūdį ir socialinį pavojingumą, teismas, vadovaudamasis BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nutartimi gali panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti.

Baudžiamojoje byloje Nr. M1-741-927/2021, vadovaujantis surinktų įrodymų visuma, teismo buvo nustatyta, kad R. S. panaudojo fizinį smurtą savo dukterėčios D. S. atžvilgiu, t. y. dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį D. S. į kairįjį skruostą, taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. VTPT ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, kad R. S. įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo buvo konstatuojamas organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas ir pagal savo psichikos būklę R. S. įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Atsižvelgdamas į bylos medžiagą bei siekdamas užtikrinti, kad R. S. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, teismas padarė išvadą, jog ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis tinkama ir pakankama priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė.

2022 m. birželio 9 d. VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro teikime nurodyta, kad nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. R. S. stebimas ir gydoma VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro medicinos personalo. Paciento elgesys, sveikatos būklės pasikeitimai fiksuojami ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje. Kartą per mėnesį pacientą konsultuoja gydytojas psichiatras. Slaugytoja ir socialinė darbuotoja pacientą buvo aplankiusi namuose, įvertino jo gyvenimo sąlygas. Pacientas gyvena vienas šeimos nuosavo namo dalyje – kambaryje su atskiru įėjimu iš lauko (duomenys neskelbtini). Name kartu gyvena ir kiti giminaičiai. Teikime nurodoma, kad brolienės H. pasakojimu prieš Naujus metus pacientas buvo sujaudintas, vaikščiodavo po rajoną, rinkdavo butelius, vartojo alkoholį, neaišku, kur nakvodavo. Taip pat buvo aktyvus ir energingas, pasakodavo išgalvotas istorijas. Jis buvo hospitalizuotas į VšĮ RVPL, kur gydytas nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2022 m. vasario 18 d. Toliau gydymas buvo tęsiamas ambulatoriškai „Quetiapinu“ 200 miligramų, po 1 tabletę nakčiai. Šiuo metu paciento būsena nebloga, jis linkęs bendradarbiauti, noriai atvyksta konsultacijoms. Be to, neigia alkoholio vartojimą. Aktyvios psichozės simptomų nestebima. Elgesys teisingas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinus VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro atstovo paaiškinimus, galima daryti išvadą, kad R. S. psichikos būklė yra pagerėjusi, nors jis nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2022 m. vasario 18 d. buvo hospitalizuotas į RVPL, tačiau tai buvo jo savanoriškas sprendimas. Pažymėtina, kad iš brolienės pasakojimo matyti, jog prieš naujus metus jo elgesys nebuvo normalus, o atvirkščiai jis buvo sujaudintas, vaikščiojo po rajoną, vartojo alkoholį bei nežinia kokioje vietoje nakvodavo, bet tai patvirtinančių duomenų teismui nebuvo pateikta ir R. S. gydytojai vizito metu paaiškino, kad alkoholinių gėrimų nevartoja. Teismas atkreipia dėmesį, jog teismo posėdžio metu gydymo įstaigos atstovė teismui paaiškino, kad ir nutraukus ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis asmuo būtų toliau gydomas bei turėtų lankytis pastoviai gydymo įstaigoje. Taip pat gydymo įstaigos atstovė pažymėjo, kad jis vaistus vartoja ir jį prižiūri jo giminės, kurios kartu su juo gyvena viename name, tai leidžia teismui daryti išvadą, jog priverstinis ambulatorinis stebėjimas R. S. yra nebereikalingas. Reguliarus lankymasis gydymo įstaigoje, vaistų vartojimas, artimųjų priežiūra, stabili psichikos būsena laikytini esminėmis aplinkybėmis, dėl kurių paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti nutraukta.

Pažymėtina, kad įstatymas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas. Šiuo atveju, teismo vertinimu, R. S. psichikos būklė yra pagerėjusi, stabili, pavojingumas visuomenei nepasireiškė, todėl tikslinga nutraukti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 440 straipsniu,

nutaria:

VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro teikimą tenkinti.

R. S. (R. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.