- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-03
- Bylos Nr.
- I-1604-289/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00894-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius (pran.), Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
- Atsakovas
- J. M.
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Virginijaus Stankevičiaus, kolegijos narių teisėjų Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės,
dalyvaujant pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Šiaulių skyriaus atstovei L. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo skundą dėl 5784,26 Eur valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos priteisimo iš atsakovės,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
2016 m. vasario 5 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gauta administracinė byla Nr. I-1604-289/2016 pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus skundą, kuris buvo pateiktas Šiaulių apylinkės teismui, ir kuriuo buvo prašoma priteisti pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus naudai iš atsakovės J. M. 5784,26 Eur valstybinę socialinio draudimo našlių pensijos permoką, susidariusią dėl jo pačios kaltės, ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde nurodoma, kad J. M., gim. (duomenys neskelbtini), 2000 m. spalio 23 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Šiaulių skyrių (toliau - Šiaulių skyrių) dėl našlių pensijos skyrimo už mirusį R. M.. Pateikdama prašymą, nuslėpė faktą, jog santuoka su R. M. 1985 m. lapkričio 21 d. buvo nutraukta. J. M. 2000 m. spalio 27 d. Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 3086071 buvo paskirta ir mokama našlių pensija po 120.93 Lt (35.02 €) per mėnesį indeksuojant ją kiekvieną kartą patvirtinus naują valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos ir (ar) einamųjų draudžiamųjų pajamų dydį (nuo 2015 m. sausio mėnesio mokama po 38.97 € per mėnesį). Vykdant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2015 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-134 patvirtintas Našlių pensijos skyrimo pagrįstumo tikrinimo laikinosios tvarkos nuostatas nustatyta, jog našlių pensija J. M. 2000-10-17 - 2015-08-31, buvo paskirta ir mokama neteisėtai, todėl 2015 m. rugpjūčio 26 d. Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. PE_SP4-70 buvo nustatyta 6 693.47 € našlių pensijos permoka. Nuo 2015-09-01 našlių pensijos permoka 2015 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. PE_SP5-29 pradėta išieškoti iš senatvės pensijos po 20 procentų kiekvieną mėnesį. 2015 m. rugsėjo mėnesį J. M. buvo išskaičiuota 49.88 €. 2015 m. rugsėjo 3 d. įmokėjo į Fondo valdybos sąskaitą 859.33 €. Todėl visos likusios išieškomos našlių pensijos permokos suma 2015 m. rugsėjo mėnesį yra 5784.26 €. Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau - Pensijų įstatymas) 44 straipsnio 2 dalies nuostatas, pensijos gavėjas privalo pranešti VSDF valdybos teritoriniam skyriui, kuris moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Priešingu atveju pensijos permoka mokančios įstaigos vadovo sprendimu išieškoma iš mokamos pensijos, o pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 100 ir 102 p., Pensijų įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, taip pat kompetentingoms institucijoms nustačius, kad asmuo pateikė dokumentus su neteisingais duomenimis, turinčiais įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, pensijos permokos išieškomos socialinio draudimo skyriaus direktoriaus sprendimu - ne daugiau kaip 20 procentų pensijos per mėnesį, o jei pensijos mokėjimas nutraukiamas, o permokėtos pensijos suma neišieškoma vadovo sprendimu, likęs įsiskolinimas išieškomas teismine tvarka. Atsakovė buvo supažindinta raštiškai, jog atsiradus aplinkybėms, turinčioms įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui (pasikeitus invalidumo grupei ar nepripažinus invalidu, našlei(-iui) susituokus, išvykus nuolat ar laikinai gyventi į užsienį), apie tai turi per 10 dienų pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, atsakovė pasirašytinai supažindinta 2000-10-23, įsipareigojo Šiaulių skyriui pranešti apie pasikeitusias aplinkybes pati per įstatymu nustatytą terminą. 2015-08-27 raštu Nr. (10.3) S-35744 J. M. buvo informuota, jog jos atžvilgiu Šiaulių skyrius priėmė sprendimus dėl našlių pensijos permokos, 2015-08-26 sprendimas Nr. PE_SP4-70 ir 2015-08-27 sprendimas Nr. PE_SP5-29 buvo išsiųsti 2015-08-27 raštu. 2015-08-31 raštu Nr. (1.16) S-36150 Šiaulių skyrius kreipėsi ragindamas J. M. atlyginti padarytą žalą iki 2015 m. spalio 2 d. arba kreiptis į Šiaulių skyrių dėl žalos atlyginimo dalimis, 2015-09-03 J. M. kreipėsi į Šiaulių skyrių, nurodė, jog gali papildomai įmokėti 859.33 €, tačiau galimybės mokėti papildomai dalimis neturi. Atsakovė yra garbingo amžiaus, šiuo metu yra 73 metų amžiaus, o išieškomos našlių pensijos permokos suma yra didelė - 5 784.26 €, iš atsakovės kas mėnesį bus išskaitoma 49.88 €. Žalos atlyginimas užtruks ne vienerius metus, yra nemaža tikimybė, jog atsakovės turimas vienintelis nekilnojamasis turtas, kuris nurodytas VĮ Registrų centro duomenų bazėje (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtinantis, šią aplinkybę pridėtas prie ieškinio) - butas adresu: (duomenys neskelbtini), gali būti parduotas, dovanotas ar kitaip realizuotas, todėl ateityje nebūtų jokių praktinių galimybių išieškoti susidariusią našlių pensijos permoką, jeigu ieškinio užtikrinimui nebus taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Visas šias aplinkybes patvirtina prie ieškinio pridėti dokumentai. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas - tai visų Lietuvos dirbančiųjų biudžetas, ieškinys paduodamas siekiant apginti viešąjį interesą bei atlyginti padarytą žalą. Vykdant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio nuostatas, žala, atsiradusi dėl pačių apdraustųjų kaltės, turi būti išieškoma iš kaltųjų asmenų.
Atsiliepimas
Atsakovės atsiliepime nurodoma, kad 2015-09-17 gautas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinys atsakovei J. M. dėl našlių pensijos permokos. Ieškiniu prašoma priteisti ieškovui iš atsakovės 5784,26 Eur valstybinę socialinio draudimo našlių pensijos permoką, susidariusią dėl atsakovės kaltės, taip pat taikyti laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilojamajam turtui - butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Su savo sutuoktiniu R. M., a/k (duomenys neskelbtini) išsituokė (duomenys neskelbtini). Nors atsakovės santuokos nutraukimas ir buvo įregistruotas Šiaulių m. CMS, (duomenys neskelbtini), ištuoka buvo formalaus pobūdžio. Atsakovė ir jos sutuoktinis priėmė sprendimą nutraukti santuoką, nes pagal to laikotarpio įstatymus išsituokus atsirado lengvesnė galimybė gauti valstybės skiriamą butą. Tačiau ir po santuokos nutraukimo atsakovė su R. M. toliau bendravo, rūpinosi vienas kitu, dalijosi buitiniais rūpesčiai, bendrai auklėjo savo 2 vaikus. R. M. buvo vienišas, atsakovė taip pat naujos šeimos nesukūrė, todėl kai mirė R. M. 2000-10-17 dieną be atsakovės nebuvo kam rūpintis jo laidotuvėmis. Po R. M. mirties nuvykus į Šiaulių m. savivaldybės Socialinių paslaugų skyrių gauti laidojimo pašalpos, atsakovei buvo pasakyta, kad ji turi kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių dėl pensijos gavimo. Šiuo patarimu pasinaudojo ir 2000-10-23 dieną nuvykusi į VSDFV Šiaulių skyrių užpildė jai skyriaus darbuotojos pateiktus dokumentus. Atsižvelgiant į atsakovės išsilavinimą, teisinį neišprusimą, atsakovės gyvenimišką patirtį (visą gyvenimą yra pradirbusi darbininke (duomenys neskelbtini)), ji nežinojo ir nesuprato, kad našlės pensijos paskyrimas gali prieštarauti LR įstatymams, o ji neturi teisės į šią pensiją. Atsakovė save laikė našle, jos ištuoka su R. M. buvo formalumas. Be to, ji neturėjo pagrindo nepasitikėti valstybinės įstaigos tarnautojais, kurie įstatymus už atsakovę turi geriau žinoti. Atsakovės nuomone, valstybės institucijos darbuotojai su valstybinio socialinio draudimo lėšomis turėtų elgtis rūpestingai ir negalėtų skirti šių lėšų asmenims, kuriems jos nepriklauso. Ieškovas prašo pripažinti, kad valstybinė socialinio draudimo našlių pensijos permoka susidarė dėl atsakovės kaltės. Nesutinka su šiuo reikalavimu ir mano, kad spendžiant klausimą dėl našlių pensijos paskyrimo ir mokėjimo neteisėtumo, pirmiausia turėtų būti vertinami ieškovo darbuotojų veiksmai (neveikimas), kurie tęsėsi 15 metų (tiek laiko man buvo pervedama pensija). Ieškovas kaip juridinis asmuo, valdantis valstybines lėšas, turėjo būti apdairus ir rūpestingas, turėjo visas galimybes pasinaudoti valstybinių registrų, įskaitant gyventojų registro, duomenimis ir nustatęs, kad lėšos išmokamos nepagrįstai, nedelsiant nustoti jas mokėti. Šiuo atveju neaišku, kokia atsakomybė buvo taikoma ieškovo darbuotojams ir kodėl visą atsakomybę ieškovas nori perkelti ant atsakovės. Tuo atveju, jei bus nustatyta, jog atsakovei be pagrindo buvo mokama našlių pensija, ji grąžins permokėtą sumą. Kadangi gyvena vargingai, pareiškėjos vienintelės gaunamos pajamos yra senatvės pensija. Jokių santaupų, kito turto neturi. Pensijos vos užtenka prasimaitinimui, vaistams ir buto išlaikymui, todėl prašys teismo nustatyti grąžinamos ieškovui sumos išdėstymą dalimis, grąžinant ieškovui po sumą ne didesnę kaip 50 Eur kiekvieną mėnesį (LR CPK 271 str.). Didesnės sumos grąžinti negalės, nes tam neturi lėšų – atsakovei jau 73 metai, serga įvairiomis ligomis, dėl padidėjusio kraujospūdžio nuolat turi vartoti vaistus. Teismo prašo atsižvelgti į tai, kad atsakovė jau yra geranoriškai ieškovui grąžinusi 859,33 Eur, taip pat kiekvieną mėnesį nuo jos gaunamos pensijos atskaičiuojama po 49,88 Eur. Ieškovas prie ieškinio nepateikia detalių paskaičiavimų, iš kokių sumų ir už kokį laikotarpį susideda ieškinio suma. Tikėtina, kad ieškovas prašo priteisti atsakovei išmokėtą pensiją už 15 metų. Įstatymas numato, kad bendras senaties terminas yra 10 metų, o reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo turi būti taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125 str. l d., 9 d.). Kadangi našlės pensija buvo mokama periodiškai, kiekvieną mėnesį, t. y. už tam tikrą pasikartojantį laikotarpį, ji atitinka periodinių išmokų, įtvirtintų LR CK 1.125 str. 9 dalyje požymius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nustatant sutrumpintą ieškinio senaties terminą periodinio pobūdžio išmokoms (įmokoms, mokesčiams), įstatymų leidėjas siekė užkirsti kelią susikaupti skoloms, kurias skolininkas turi dengti iš einamųjų pajamų, išvengti beviltiškų skolų atsiradimo ir neigiamo skolų susikaupimo poveikio tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesams. Periodinės išmokos (įmokos, mokesčiai) dėl savo dydžio paprastai gali mokamos iš skolininko einamųjų pajamų ir daro mažesnę įtaką jo finansinei padėčiai ir ūkinei veiklai negu vienkartinės didelės sumos, atitinkamai kreditoriui tenka mažesnė rizika, kad skolininkas neįvykdys prievolės dėl nemokumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-4/2011). Atsižvelgiant į tai, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškovo reikalavimus tenkinti už ne didesnį kaip 5 metų laikotarpį (LR CK 1.126 str.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
2015 m. rugsėjo 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius kreipėsi į Šiaulių apylinės teismą priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus naudai iš atsakovės J. M. valstybinę socialinio draudimo našlių pensijos permoką (atsižvelgus į tai, kad 2015 m. rugsėjo mėnesį išskaityta jau 49,88 Eur, taip pat į tai, kad pati J. M. įmokėjo 2015-09-03 – 859.33 Eur), susidariusią dėl jos pačios kaltės.
Ieškinyje nurodoma, kad valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas – tai visų Lietuvos dirbančiųjų biudžetas, ieškinys paduodamas siekiant apginti viešąjį interesą bei atlyginti žalą; vykdant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio nuostatas, žala, atsiradusi dėl pačių apdraustųjų kaltės, turi būti išieškoma iš kaltųjų asmenų.
Ginčui aktualios redakcijos (nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl socialinio draudimo išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje Nr. eA-1324-502/2015 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00894-2014-3) pažymėjo, kad iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo išplaukia, kad įstatymų leidėjas iš esmės pasirinko tokį permokėtų (dėl išmokų gavėjų kaltės) valstybinio socialinio draudimo išmokų sumų išieškojimo mechanizmą, pagal kurį tam tikrais atvejais, o būtent – kai asmuo gauna kitas (teisėtai paskirtas ir mokamas) socialinio draudimo išmokas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl susidariusių permokų išieškojimo (išskaičiavimo) iš asmeniui mokamų socialinio draudimo išmokų (neviršijant tam tikro nustatyto dydžio). Savo ruožtu jeigu asmenys negauna valstybinio socialinio draudimo išmokų, permokos gali būti išieškomos tik teismo tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A-1884-146/2015 teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto socialinio draudimo išmokų, neteisėtai išmokėtų dėl gavėjų kaltės, išieškojimo mechanizmo pažymėjo, kad tuo pačiu metu dėl tos pačios permokos išieškojimo negali būti taikoma ir administracine procedūra (Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu) ir teismo tvarka.
Iš turimų rašytinių įrodymų matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr.PE_SP5-29 (b.l.8) „Dėl J. M. našlių arba našlaičių pensijos permokos išieškojimo“ nuspręsta vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 str. 2 dalimi bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 100 punktu nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. išskaityti 20 procentų per mėnesį iš J. M. gaunamos senatvės pensijos nustatytą 6693,47 Eur permoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2000 m. spalio 17 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.; permoka nustatyta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr.PE_SP4-70. Taip pat minėtame sprendime nurodoma, kad „šis sprendimas per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskųstas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje Nr. eA-1324-502/2015 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00894-2014-3) nurodyta, kad Fondo administravimo įstaigos sprendimų permokos išieškojimo (išskaičiavimo iš gaunamų socialinio draudimo išmokų) klausimu gali būti paduodamas skundas administraciniam teismui. Šiuo atveju matyti, kad ginčui aktualūs pareiškėjo priimti sprendimai buvo padaryti neatsižvelgiant į atsakovei įstatymų leidėjo suteiktą teisę skųsti VSDFV sprendimus dėl permokos išieškojimo.
Taip pat pažymėtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr.(1.16) S-36150 (b.l.10) prašoma atsakovės iki 2015 m. spalio 2 d. susimokėti 6693,47 Eur į Fondo valdybos sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB banke nurodant savo davinius (vardą, pavardę, asmens kodą). Pareiškėjo skunde (2015 m. rugsėjo 7 d. ieškinyje) nurodoma, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (1.16) S-36150 Šiaulių skyrius kreipėsi ragindamas J. M. atlyginti padarytą žalą iki 2015 m. spalio 2 d. arba kreiptis į Šiaulių skyrių dėl žalos atlyginimo dalimis.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius su civiliniu ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą 2015 m. rugsėjo 7 dieną (b.l.1), t.y. nepraėjus 6 mėnesių terminui, per kurį atsakovė turėjo teisę apskųsti pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą dėl našlių pensijos permokos išieškojimo Nr.PE-SP5-29. Taip pat paduodant ieškinį 2015 m. rugsėjo 7 dieną nebuvo atsižvelgta į 2015 m. rugpjūčio 31 d. paties pareiškėjo raštu atsakovei nustatytą terminą sumokėti 6693,47 Eur iki 2015 m. spalio 2 d. bei į tai, kad atsakovė 2015 m. rugsėjo 3 d. įmokėjo dalį pareiškėjo nurodytos sumos (859,33 Eur) ir buvo atliktas 49,88 Eur išskaičiavimas iš atsakovės iki 2015 m. rugsėjo mėnesį (iki 2015 m. rugsėjo 7 d. ieškinio padavimo apylinkės teismui).
Taigi iš visų faktinių aplinkybių viseto matyti, kad nebuvo nė vieno Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio numato pagrindo kreiptis dėl priemokos išieškojimo teismo tvarka, t.y. atsakovė dalinai atlygino padarytą turtinę žalą iš karto sumokėdama 2015 m. rugsėjo 3 d. į Fondo valdybos sąskaitą 859,33 Eur ir atsakovė gavo socialinio draudimo išmokas, mokamas jai iš Fondo lėšų.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio prasme sukūrė šiai įstatymo normai prieštaraujančią teisinę situaciją, nes pradėjęs vykdyti savo priimtą 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. PE_SP5-29 dėl permokos išieškojimo, atsakovei grąžinus dalį našlės pensijos permokos ir esant galimybei ne teismo tvarka išieškoti permoką iš atsakovės gaunamos socialinio draudimo išmokos kartu neteisėtai ir nepagrįstai iniciavo ir permokos išieškojimą ir teismo tvarka pateikdamas 2015 m. rugsėjo 7 d. ieškinį Šiaulių apylinkės teismui.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl 5784,26 Eur valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos priteisimo pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus naudai iš atsakovės J. M. negali būti tenkintinas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.