Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, Justinai Verbylaitei, dalyvaujant pareiškėjos antstolės Audronės Adomaitienės atstovui antstolės padėjėjui V. J., skolininkės R. N. atstovei advokatei D. J., nedalyvaujant pareiškėjai, skolininkei, suinteresuotų asmenų UAB „Medicinos bankas“, UAB „MB valda“ atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo, suinteresuoti asmenys skolininkė R. N., išieškotojas UAB „Medicinos bankas“, pirkėjas UAB „MB valda“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skolininkė R. N. 2011-09-16 paaiškinimu prašė turto pardavimo iš varžytynių akto netvirtinti ir nurodė, kad antstolė pažeidė jos teises, neišaiškindama jos teisių areštuojant ir įvertinant turtą, neleisdama dalyvauti varžytynėse, neleido parduoti turto jos pasiūlytam pirkėjui, be to, nustatyta turto vertė neatitinka rinkos kainų, tokiais veiksmais pažeidė ne tik skolininkės, bet ir kreditoriaus interesus.

Skolininkės atstovė advokatė D. J. nurodė, kad palaiko savo atstovaujamosios poziciją, prašo netvirtinti akto ir skirti pakartotinę ekspertizę ne ekspertui iš Kauno. Nurodė, kad nesutinka su turto įkainavimu, pabrėžė, kad turtas parduotas už mažesnę kainą nei jo vertė.

Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad Civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005 ir kt.). Pagal CPK 725 str. redakcijos, galiojusios turto pardavimo iš varžytynių metu, nustatytą tvarką teisėjas, tvirtindamas aktą, turi patikrinti ar buvo esminių pažeidimų, padarytų parduodant turtą, nustatyti bei išsiaiškinti aplinkybes, kurios turi reikšmę sprendžiant dėl akto patvirtinimo.

Skolininkė prieštarauja varžytinių akto tvirtinimui, nes skolininkės nuomone turtas parduotas už mažesnę nei rinkos kainą.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr.0036/10/05220 nustatyta, kad 2010-12-30 antstolei pateikta Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-17 nutartis (1 v. b. l.), kuria nutarta priverstinai išieškoti iš skolininkės R. N. kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ naudai 131101,08 Lt skolą, 11,43 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžinto kredito likučio iki visiško skolos sumokėjimo dienos, 5 procentus procesinių palūkanų bei 131 lt žyminio mokesčio. Šia nutartimi taip pat nustatyta, kad įkeisto turto- 29/57 dalių 5,7 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertė šalių susitarimu yra 207000 Lt. 2011-02-21 patvarkymu antstolė savo iniciatyva paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti (18 v. b. l.). UAB „Latmas“ 2011-03-30 įvertinęs turtą, nustatė, kad viso vertinamo turto rinkos vertė yra 20000 Lt (ekspertizės aktas, priedas prie bylos). 2011-04-05 buvo areštuotas ginčo turtas, surašant turto arešto aktą skolininkė ir išieškotojas nedalyvavo (20-21 v. b. l.), skolininkei registruotas laiškas su turto arešto aktu ir jame išaiškinta antstolio veiksmų apskundimo tvarka įteiktas 2011-04-14 (34-35 v. b. l.). Skolininkė prieštaravimų dėl turto arešto akto bei jame nurodytos 20000 Lt turto vertės nepareiškė. VĮ Registrų centro 2008-12-17 duomenimis, viso 5,7 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 19719 Lt (38 v. b. l.). Apie varžytynes CPK 706 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbta dienraštyje „Kauno diena“ bei specialiame interneto tinklapyje (54-59 v. b. 1.). Rašytiniai įrodymai rodo, kad varžytynėse dalyvavo du dalyviai (60-62 v. b. l.). Iš varžytynių protokolo (60-62 v. b. l.) nustatyta, kad turtą įgijo UAB „MB valda“ už 16800 litų, t.y. išvaržomo turto kaina padidėjo minimaliai- penkis procentus nuo pradinės turto kainos. Aptarti įrodymai patvirtina, kad parduodant turtą antstolė laikėsi CPK 713, 718 str. normų reikalavimų. Vykdomojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad varžytynės vyko pagal CPK 710, 713, 714, 716, 718 straipsnių normų reikalavimus.

Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas -antstolio pareiga. Turto įkainojimas turi atitikti realias rinkos kainas. CPK 634 str. 2 d. įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija ir pardavimo teisėtumo sąlyga, nes varžytynėse kaina negali būti nustatinėjama šalių susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Areštuodamas turtą antstolis pirmiausia turi nustatyti turto rinkos vertę, jam įstatymo suteiktomis priemonėmis išsiaiškinti, ar viešajame registre užfiksuota rinkos vertė atitinka šio turto rinkos vertę turto arešto akto surašymo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2008). Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Taigi, teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-251/2011 ). Teismas sprendžia, kad antstolė įstatyme jai nustatytos pareigos tinkamai įkainoti areštuotą turtą nepažeidė, nesivadovavo viešajame registre užfiksuota rinkos verte, kuri dvigubai mažesnė (10032 Lt), tačiau savo iniciatyva, nesant skolininkės prašymo, paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti.

Skolininkei prieštaraujant dėl parduodamo turto rinkos vertės, buvo paskirta teismo ekspertizė, kurią, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso reikalavimus ir siekiant objektyvumo, atlikti pavesta ne skolininkės pageidaujamam ekspertui UAB „Robinta“, tačiau teismo ekspertui V. Č.. Iš šios ekspertizės akto turinio matyti, kad vertinimas buvo atliktas būtent lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu, o vertinimo metu buvo surinkti ir analizuojami duomenys apie toje pačioje vietovėje, kaip ir ginčo žemės sklypas – (duomenys neskelbtini), tarp jų ir tame pačiame kaime – (duomenys neskelbtini), bei gretimuose (duomenys neskelbtini) kaimuose esančių žemės ūkio paskirties sklypų įvykusius pirkimo-pardavimo sandorius. Ekspertizės akte nurodyti duomenys apie lyginamųjų sandorių kainą, parduotų sklypų dydis, išvesta žemės sklypo vieno aro kaina, nurodyta žemės sklypų paskirtis, kiti duomenys apie sandorius. Nustatydamas pataisos koeficientų reikšmes, ekspertas įvertino, kad lyginamieji objektai paimti iš laikotarpio, per kurį praktiškai nebuvo infliacijos ir žemės sklypų pabrangimo, todėl laiko pataisos koeficiento nenustatė, įvertinęs, kad ginčo objektas yra geresnėje vietovėje, taikė 5 procentų pataisos koeficientą, taip pat įvertino didesnį ginčo žemės sklypo derlingumą ir nustatė, kad vieno aro rinkos vertė yra 78 Lt, o bendra 2,9 ha sklypo vertė 22600 Lt. Teismas neturi pagrindo abejoti teismo eksperto padarytų išvadų objektyvumu. Antstolės užsakytoje ir UAB „Latmas“ atliktoje turto vertės ekspertizėje taip pat buvo naudojamas lyginamosios vertės metodas, palyginimui objektai buvo iš tos pačios seniūnijos gretimų (duomenys neskelbtini) kaimų, tačiau sandoriai laiko atžvilgiu nuo ekspertizės atlikimo datos 2011-03-30 buvo įvykę prieš 7-14 mėnesių; turto vertintojai ginčo sklypo 1 aro kainą nustatė 70 Lt už arą. Ši kaina nuo teismo eksperto nustatytos skiriasi 10,3 procento. Atsižvelgiant į skirtingus turto vertintojų parinktus lyginamuosius objektus, jų dydį, dislokaciją lyginant su ginčo objektu, atliekant ekspertizes skirtingi turto vertintojai gali daryti tam tikra dalimi besiskiriančias išvadas. Skolininkė motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizėmis nustatytos turto vertės nepareiškė, įrodymų, kurie paneigtų eksperto išvadą, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad skirtumas tarp UAB „Latmas“ ir eksperto V. Č. nustatytos ginčo žemės sklypo rinkos vertės nėra žymus, teismas sprendžia, kad skolininkės prašymas skirti pakartotinę ekspertizę ne ekspertui iš Kauno, yra nepagrįstas, be to, paskyrus ekspertizę atlikti ekspertui V. Č., nebuvo pareikšti jokie motyvuoti pagrindai dėl jo nušalinimo. Pažymėtina ir tai, kad skolininkei apie turto areštą ir priverstinį skolos išieškojimą buvo žinoma nuo 2011-04-06, kai jai buvo įteikti antstolės siųsti dokumentai, iki varžytynių ji turėjo pakankamai laiko pasirūpinti pirkėjų šiam turtui suradimu ir kreiptis į antstolę dėl turto pardavimo jos pasiūlytiems pirkėjams, tačiau šia savo teise įstatymo nustatytu terminu ir tvarka nepasinaudojo, todėl visi jos atstovės šiuo pagrindu išsakyti argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad turto pardavimo varžytynėse kaina yra artima teismo eksperto nustatytai turto rinkos vertei. Nežymus turto vertės ir jo pardavimo kainų skirtumas nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad kainos nepagrįstos.

Išanalizavus vykdomojoje ir civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, antstolės ir skolininkės atstovų paaiškinimus, darytina išvada, kad antstolė vykdymo procese laikėsi Civilinio proceso kodekso 675, 682, 706, 710, 713, 714, 716, 718 straipsnių reikalavimų, todėl turto pardavimo iš varžytinių aktas tvirtintinas (CPK 725 str. 2003-01-01 įstatymo red.) .

Skolininkei R. N. iš teismo depozitinės sąskaitos grąžintina 46,12 Lt, kadangi ši suma viršija teismo ekspertizės išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 725 straipsniu (2003-01-01 įstatymo red.), teismas

nutaria:

Patvirtinti nekilnojamojo turto - 29/57 dalių 5,7 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugpjūčio 29 d. pardavimo iš varžytynių aktą Nr.0036/10/05220.

Grąžinti R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2011-11-22 mokėjimo nurodymu į teismo sąskaitą (duomenys neskelbtini) įmokėtus 46,12 Lt (keturiasdešimt šešis litus 12 ct).

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.