Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. B. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Geopartneris“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas patikslintu ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas: 1) panaikinti darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)14358/2020, kuriuo iš darbuotojo N. B. nutarta išieškoti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geopartneris“ naudai 6 466,77 Eur turtinės žalos atlyginimo; 2) priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimą grindžia tuo, kad DGK buvo nagrinėjamas darbo ginčas darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)14358/2020 pagal UAB „Geopartneris“ jam pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo. UAB „Geopartneris“ DGK prašė priteisti iš jo 131 868,40 Eur žalos atlyginimą dėl tyčinio darbo pareigų pažeidimo. 2020 m. rugpjūčio 12 d. DGK priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė UAB „Geopartneris“ reikalavimą tenkinti iš dalies ir iš jo išieškoti 6 466,74 Eur turtinės žalos atlyginimo atsakovei.

Nurodė, kad su DGK priimtu sprendimu jis visiškai nesutinka, nes sprendimas yra nepagrįstas, nesąžiningas, bei neteisėtas dėl šių motyvų: DGK sprendime nurodoma, jog „Komisijos vertinimu buvo nustatyti jo neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė netinkamu jo tiesioginių funkcijų bei darbuotojo pareigų vykdymu. Darbo sutartyje nustatytos jo pareigos buvo inžinierinė geodezija statybose, topografiniu nuotraukų atlikimas, geodezinių planų derinimas, niveliavimas, ataskaitų ruošimas, įrangos priežiūra ir saugojimas nuo sugadinimo, projektų žymėjimas objekte. Šias funkcijas jis vykdė ir naudojant darbdavio jam perduotą įrangą. Tai patvirtino UAB „Geopartneris“ pateikti duomenys apie tai, jog nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. jis su įranga atliko 40 skrydžių, bendras laikas - 1206 min., kilometražas - 424,55 km.; jo 2019 m. spalio 30 d. prašymas suteikti leidimą naudoti bepiločius orlaivius specialiomis sąlygomis, 2015 m. birželio 25 d. sukasparnio - multikopterio valdytojų gebėjimo įvertinimo žiniaraštis, gebėjimo patikros aktas, nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2029 m. spalio 31 d. suteiktas leidimas valdyti bepilotį orlaivį specialiomis sąlygomis, SIA „A – GEO“ mokymų programos, susirašinėjimo elektroniniu paštu su SIA „A-GEO“ atstovu A. V. išrašai. Jis nesutinka su šia DGK padaryta išvada, kadangi DGK priimdama sprendimą neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, darbo funkcijas ir neva suteiktus apmokymus jam. Iš DGK komisijos išvardintų jo darbo sutartyje numatytų darbo funkcijų – negalima daryti išvados, kad orlaivio pilotavimas yra įtrauktas į jo darbo funkcijas. Topografinių nuotraukų atlikimas, geodezinių planų derinimas yra atliekami prie stacionaraus kompiuterio, o niveliavimas ar projektų žymėjimas objekte niekaip nėra susijęs su bepiločių orlaivių pilotavimu. Nurodė, kad jis dėl skenuojamo objekto duomenis tikslino su E. J., kuris jam paaiškino, kad objektas bus reprezentacinis, todėl ši darbo funkcija – reprezentaciniai skenavimai darbo sutartyje nebuvo jam priskirti, todėl jis jų vykdyti negalėjo. Jis nesutinka su DGK komisijos pateikta išvada, kad jis buvo apmokytas skraidyti pagal pateikiamas mokymo programas, komisija neįsigilino į pateiktų mokymų turinį, nes LBONA dokumentuose akivaizdžiai yra nurodoma, kad tai yra įrangos techninės būklės patikra ir mažos dėžutės apskridimas, kuris prilyginamas žinių patikrinimui.

Taip pat nesutinka su DGK išvada, kad jis neįvertino visų galimų kliūčių, nesiėmė priemonių patikrinti skrydžio maršruto naudojant kitą orlaivį ir neva nesiaiškino tikslaus pastato aukščio. Jis skrydžio maršrutą perdavė patikrinti E. J., o jis per „messenger“ programėlę patvirtino, jog skrydžio maršrutas yra saugus. Atvykus į įvykio vietą, tiek E. J., tiek jis nusprendė patraukti skrydžio maršruto linijas, tai yra abu įsitikino skrydžio maršruto saugumu ir tik tuomet autonominiu režimu paleido skraidyklę. Mano, kad DGK padaryta išvada, jog jo skrydžio maršruto pakoregavimas pagal netikslius duomenis „akivaizdžiai lėmė“ skraidyklės atsitrenkimą į pastatą. parodo, jog DGK nesuprato / neįsigilino į priežastį dėl skraidyklės atsitrenkimo į kliūtį, nes skraidyklė pakoreguotų linijų net nepasiekė ir sudužo ten, kur skrydžio linija tiek jam, tiek E. J. atrodė saugi ir ji nebuvo papildomai koreguota.

Nesutinka su DGK išvada, kad į E. J. pareigybes nėra įtraukta skrydžio, kliūčių rizikos vertinimas ar skrydžio maršruto taisymas, kad DGK nebuvo pateiktų įrodymų, kurie patvirtintų E. J. gebėjimą atlikti skrydžio vertinimą, rizikos vertinimą ar kt., nes E. J. pats posėdžio metu patvirtino, kad turi bepiločio orlaivio valdymo pažymėjimą. Ieškovo teigimu, LBONA sąlygos, kurios yra išduotos jam, analogiškos yra išduotos ir E. J., todėl jis turi gebėjimų ne tik valdyti skraidyklę (pažymėjimas valdyti), tačiau ir koreguoti skrydžio maršrutą, bei įvertinti jo saugumą. Be to, pagal darbo pareigybių aprašą jis privalėjo būti atsakingas už visus jam priskirtus darbus ir vertinti šių darbų rizikas. Mano, kad DGK negalėjo vertinti, kad jo darbo sutartyje yra numatyta funkcija skraidyti su orlaiviu, nes jis buvo įdarbintas geodezininko padėjėju.

Be to, mano, kad DGK neįvertino, kad UAB „Geopartneris“ darbo sritis (darbas su brangia įranga, su materialinėmis vertybėmis) suponuoja pareigą ir darbdaviui imtis didesnių atsargumo, apsaugos priemonių. Mano, kad būtina įvertinti, ar UAB „Geopartneris“, kaip darbdavys, ėmėsi pakankamai efektyvių priemonių jam apmokyti, jį instruktuoti, kad sumažintų neigiamų padarinių kilimo riziką, bei apdrausti įrangą. Nurodė, jog UAB „Geopartneris“, įsigydamas brangią techniką, visiškai nepasirūpino jos draudimu ir rizikavo ją prarasti nuo pat įsigijimo momento (2019 m. rugpjūčio 8 d.) ir prisiėmė riziką ne tik dėl skraidyklės mechaninių sugadinimų, tačiau ir dėl vagystės ar pan. Be to, skraidyklėje nebuvo sumontuoti jutikliniai sensoriai galintys atpažinti pastatus ir sustoti bei sumontuotos vaizdo filmavimo kameros, tad bet kuris pilotas, dėl darbdavio įrangos trūkumų, visiškai neturėjo galimybės stebėti skrydžio realiu laiku ir esant reikalui nukreipti skraidyklę kita kryptimi. Todėl teigia, kad jis visą savo darbo laikotarpį neturėjo galimybės matyti realaus skrydžio, nes darbdavys prisiimdamas tokią riziką nesiėmė jokių priemonių apdrausti ir (ar) į skraidyklę įmontuoti vaizdo kamerą, jog būtų užtikrinta reali galimybė matyti skrydį ir jį koordinuoti realiu laiku. Be to, jis nebuvo specialiai apmokytas skraidyti darbdavio įranga, nes darbdavys neužtikrino apmokymų su konkrečiu įsigytu skraidymo aparatu. DGK sprendime nurodytų valandų patirtis buvo įgyta skenavimų metu, o kompetencijos kėlimų kursų ar intensyvių mokymų darbdavys nebuvo suorganizavęs. Mano, kad svarbi aplinkybė yra ir tai, jog darbo sutartis su juo buvo sudaryta prieš įsigyjant brangią techniką, o po jos įsigijimo darbo sutarties nuostatos nebuvo koreguojamos įtraukiant naujas darbo funkcijas, pareigybes, nebuvo supažindinta su naujomis tiksliai apibrėžtomis atsakomybėmis susijusiomis su nauja įranga. Darbo sutartyje, ar jos prieduose nėra / nebuvo apibrėžta, kas laikytina sugadinimu ir saugojimu nuo sugadinimo bei kaip darbuotojas turėtų užtikrinti minėtos technikos saugojimą. Ieškovo teigimu, jis ėmėsi visų įmanomų priemonių per labai trumpą laiką įsitikinti šio skrydžio saugumu. Pasak ieškovo, konkrečiai skenuojant šį objektą, jam pasiruošti buvo duota itin mažai laiko – mažiau nei valanda, tačiau jis sudarė saugų maršrutą, tad DGK negalėjo nustatyti didelio neatsargumo. Be to, ir E. J. jam patvirtino, kad skrydžio maršrutas yra tinkamas, tik papildomai nurodė įtraukti stadioną, ką jis ir padarė. Jie kartu apžiūrėjo skenuojamą objektą realiai, tada jis suderinęs skrydžio maršrutą paleido skraidyklę. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, kad jis ėmėsi visų būtinų priemonių dėl skrydžio trajektorijos, todėl atsakovės teiginiai, kad jis turėjo visą darbo dieną pasiruošimui – paneigti paties darbdavio reikalavimo argumentais, nes informaciją jis gavo tik 11:22 val. Taigi, darbdavio reikalavimas dėl didelio neatsargumo nurodomų pagrindų žalai atsirasti buvo visiškai nepagrįsti ir DGK turėjo juos atmesti. Mano, kad DGK neįrodė, jog jis atliko neteisėtus veiksmus, nes UAB „Geopartneris“ darbo vidaus taisyklėmis ar kitais dokumentais nebuvo reglamentavęs pilotavimo veiklos ar (ir) skraidyklės naudojimo instrukcijų / taisyklių, tad iš esmės yra neįmanoma įrodyti, kad jis atliko teisei priešingus veiksmus.

Nesutikimą su ieškiniu grindžia šiais motyvais – 2019 m. sausio 15 d. tarp atsakovės ir ieškovo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 25, kurios 1 punktu (toliau – p) ieškovas buvo priimtas dirbti „Geodezininko padėjėjo“ pareigose, nustatant atliekamas darbo funkcijas „<...inžinerinė geodezija statybose, topografinių nuotraukų atlikimas, geodezinių planų derinimas, niveliavimas, ataskaitų ruošimas, įrangos priežiūra ir saugojimas nuo sugadinimo, projektų žymėjimas objekte...>“. Ieškovui buvo nustatytas 910,70 Eur darbo užmokestis (toliau – DU) / mėn., 3 mėnesių bandomasis laikotarpis, pilnas etatas – visu darbo laiku (DS 3 - 6 p.) bei kitos teisės ir pareigos pagal Lietuvos respublikos darbo kodeksą (toliau – DK) (7 punktas - 17 p.). 2019 m. rugsėjo 1 d. darbo sutarties pakeitimu atsakovės iniciatyva nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. ieškovui nustatytas padidintas 1605,83 Eur DU / mėn., nekeičiant darbo laiko ir vietos.

2019 m. liepos 12 d. atsakovė darbo funkcijoms atlikti įsigijo darbo įrangą – droną „DJI Matrice 600 PRO“ ir lazerinio skenavimo sistemą „Lidar YellowScanB Surveyor ULTRA“ (toliau - įranga), kurių vertė įsigijimo dieną siekė – 154 382 Eur. Šiandienos likutinė įrangos vertė sudaro – 131 868,40 Eur.

Darbo sutartyje nurodytoms atsakovo darbo funkcijoms vykdyti, atsakovui buvo perduota ieškovei priklausanti darbo įranga, su šia įranga ir programomis atsakovas dirbo nuo 2019 m. liepos 12 d. (nuo įrangos įsigijimo) iki 2020 m. kovo 23 d. (įvykio dienos). Ieškovas iki 2019 m. spalio 24 d. atliko 40 objektų skenavimą bei konkrečiai šia įranga skraidė 20.10 val. Ieškovas buvo įvaldęs darbą šia įranga ir turėjo pakankamai žinių bei patirties atliekant jam paskirtas darbo funkcijas naudojant šią įrangą. Nurodė, kad skenavimo dronu darbai buvo patikėti tik ieškovui. Jis buvo atsakingas už visą pasirengimo procesą, įskaitant skrydžio dronu maršruto sudarymą programa „Lichi“ (t. y. nustatant drono skridimo trajektoriją, drono ir kitų objektų galinčių būti kliūtimi skrydžiui, aukštingumus, įvertinant visas galimas rizikas pagal objekto vietos reljefą, pastatus, ir kt. objektus, kuriuos dronas galėtų kliudyti ar net į juos atsitrenkti). Vertinant skrydžio dronu maršrute esančių pastatų ar kt. objektų aukštingumą, ieškovas galėjo naudotis ir kituose objektuose naudodavosi kitu atsakovės turimu dronu, kurio pagalba naudojant video kamerą galėjo būti įvertinamos galimos kliūtys skrydžio maršrute. 2020 m. kovo 23 d. ieškovui deleguota užduotis niekuo nesiskyrė nuo ankstesnių. Ieškovo sudarytų skrydžio dronu maršrutų niekas iš atsakovės darbuotojų papildomai netikrindavo, nes tam neturėjo kompetencijos. Išimtinais atvejais, kai kuriuos ieškovo sudarytus skrydžio dronu maršrutus dėl darbo operatyvumo ieškovo darbo su įranga pradžioje peržiūrėdavo atsakovės atstovas – vadovas R. K., tačiau šiuo atveju atsakovė visapusiškai pasitikėjo ieškovo kompetencija, nes tam buvo investuota į ieškovo mokymus, programinę įrangą, su kuria ieškovas dirbo.

2020 m. kovo 20 d. atsakovės darbuotojas E. J. žodžiu aptarė su ieškovu galimybes atlikti objekto „Ąžuolyno giraitė“, esančio adresu: (duomenys neskelbti) (toliau – objektas) skenavimo dronu darbus. Atsakovės žiniomis kitų ieškovui deleguotų užduočių 2020 m. kovo 23 d. numatyta nebuvo, todėl jis galėjo tinkamai pasiruošti numatytiems skenavimo darbams, imtis visų rizikos faktorių nustatančių priemonių prieš skrydį. 2020 m. kovo 23 d. E. J. gavo informaciją iš Klaipėdos miesto savivaldybės atstovo apie objektą, kuriame turėjo būti ir buvo atliekamas skenavimas dronu. 2020 m. kovo 23 d. 11:22 val. E. J. gauta informacija apie šį objektą ir nuoroda, kuri suteikė daugiau informacijos apie objekto plotą buvo pateikta ieškovui, kad šis galėtų pradėti ruoštis ir ruošti drono skrydžio maršrutą darbams atlikti. Ieškovas buvo informuotas, jog pasiruošti skrydžiui gali skirti visą likusią darbo dieną, todėl jis nebuvo skubinamas. 2020 m. kovo 23 d. 11:47 val. E. J. ieškovo buvo informuotas „Messenger“ žinute apie jau parengtą skrydžio dronu maršrutą „Ąžuolyno giraitė“ objektui. Atsižvelgdamas į užsakovo pageidavimus, ieškovas E. J. buvo informuotas, jog skrydžio dronu plotas tūrėtų būti pakoreguotas – į jį įtraukiant stadioną. Kitų pastabėjimų ieškovui nebuvo nepateikta, jo sudarytas skrydžio dronu maršrutas kitų atsakovės darbuotojų netikrintas. 12:06 val. ieškovas atsakomąja žinute leido suprasti, jog korekcija bus padaryta, jokių kitų klausimų, kliūčių ar laiko stokos pasiruošimui nėra ir skrydį dronu objekte vykdys 2020 m. kovo 23 d. 2020 m. kovo 23 d., 13:00 val. E. J. ir ieškovas nuvyko į objektą. Skenavimo dronu darbai buvo pradėti vykdyti šalia pastato, kuris buvo didžiausias rizikos faktorius skrydžio maršrute ir į kurį ieškovas sudaužė droną bei jo priedus. Atsakovės žiniomis ieškovas nenaudojo kito drono potencialiai pastato aukščio rizikai įvertinti, tiesiog pasitikėjo savo supratimu, išmanymu ir kompetencija. Nurodė, kad ieškovui baigiant skrydį ir jo grįžimo momentu šis su lazerine sistema trenkėsi į objekte esantį pastatą bei nuo smūgio krito žemyn iš 60 m aukščio. Įvykio metu, buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas (pastatas), o įranga dėl patirto dvigubo smūgio visiškai nebeveikė ir yra nepataisoma. Drono valdymo pultas ieškovo buvo stipriai trenktas į žemę, tačiau sudaužytas nebuvo. Iškart po įvykio, į įvykio vietą atvyko atsakovės atstovas R. K., kuris telefonu nufotografavo sudužusią įrangą, bandė aiškintis įvykio aplinkybes, tačiau ieškovas nesileido į kalbas ir jokių įvykio aplinkybių nepapasakojo. Įvykio aplinkybės yra užfiksuotos 2020 m. kovo 23 d. akte dėl padarytos žalos. Ieškovas paprašytas 2020 m. kovo 24 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė kad atsakovė neva negalėjo užtikrinti skrydžio dronu saugumo dėl „<.. .pasirengimui skirto laiko stokos, išblaškymo ir neatsižvelgimo į mano užimtumą atliekant skenavimo darbus....>“, „<...pastato posvyrio kampo ir tamsaus šešėlio žemėlapyje bei planšetės ryškumo lauko sąlygomis. Droną skrydžio tame posūkyje buvo sunku įvertinti, dėl tiesioginio saulės spinduliavimo į veidą...> Atsakovės vertinimu, toks ieškovo paaiškinimas nepateisina drono atsitrenkimo aplinkybių, o vertinant visų aplinkybių visetą bei rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog ieškovo veiksmai pradedant nuo klaidingo drono skrydžio maršruto sudarymo, bandymo sudaužyti drono valdymo pultą suteikia atsakovei teisėtą pagrindą atlyginti atsakovei jos patirtą žalą ieškovui sudaužius įrangą. Darbo ginčo bylos nagrinėjimo metu iš rašytinių įrodymų ir ginčo šalių žodinių paaiškinimų pasitvirtinusios, nustatytos aplinkybės, patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė įvykio metu neginčytinai buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su ieškovo darbo veikla, vykdomomis funkcijomis, darbo laiku. Ieškovo padaryta žala pagrįsta konkrečiais atsakovės į darbo ginčo bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Žalos apskaičiavimas grįstas atsakovės sąskaitomis už įrangos įsigijimą, įrangos gamintojo vertinimo ataskaita dėl įrangos pataisomumo.

Nurodė, jog nepaisant to, kad E. J. taip pat turi bepiločio orlaivio valdymo pažymėjimą, jis nebuvo specialiai apmokytas įrangos tiekėjo atstovo (priešingai nei ieškovas) planuoti drono skrydžio maršrutus, vertinti maršrute esančius rizikos faktorius, jų aukštingumą ir pan. Tokios aplinkybės paneigia ieškovo argumentą, jog E. J. turi gebėjimų ne tik valdyti skraidyklę (pažymėjimas valdyti), tačiau ir koreguoti skrydžio maršrutą, bei įvertinti jo saugumą. E. J. niekada neprivalėjo ir netikrindavo ieškovo sudarytų skrydžio maršrutų, nevertino juose esančių rizikos faktorių, nes neturi tam tinkamos kompetencijos ir išmanymo, priešingai nei pats ieškovas, ir tai negali būti tapatinama gebėjimui valdyti droną, įgijus pažymėjimą.

Teismo posėdžio metu ieškovas N. B. ir jo atstovas patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti patikslinto ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad ginčas yra kilęs dėl 2020 m. rugpjūčio 12 d. DGK sprendimo. DGK nebuvo įsigilinusi į pačios įrangos sudužimo aplinkybes, taip pat neatkreipė dėmesio į E. J. pareigybės nuostatus, visiškai neatkreipė dėmesio, kad ieškovas nebuvo apmokytas dirbti su tokia įranga, kad į jo pareigines nuostatas neįėjo skrydžių valdymas ar kažkas panašaus. Ieškovo manymu, teismas turėtų atkreipti dėmesį į pakoreguotas linijas, ir atkreipti dėmesį į tai, kad skrydžio metu įranga net nepasiekė tos linijos, kur ieškovui ir E. J. ji atrodė saugi. Be to, teismas turėtų taip pat atkreipti dėmesį ir į pačio darbdavio neatsargumą, nes pati įranga nebuvo apdrausta. Byloje yra įrodymai, kad atsakovė galėjo ir turėjo galimybę apdrausti tą įrangą, o kadangi draudimas kainuoja brangiai, todėl atsakovė nusprendė jos nedrausti. Dabar atsakovė įmontavo video kamerą į įrangą, o tuo metu įrangoje video kamerą nebuvo įmontuota. Jeigu darbdavys tuo momentu būtų įmontavęs kamerą, tada tiek ieškovas, tiek E. J. skrydžio metu būtų galėję nutraukti tą maršrutą. Taip pat svarbi aplinkybė yra ta, kad mokymai nebuvo kokybiški, tačiau darbdavys vis tiek, prisiimdamas sau riziką liepė ieškovui naudoti brangią techniką. Jų nuomone, darbdavys prisiėmė riziką neužtikrindamas reikiamų priemonių, mokymų, draudimo, todėl DGK sprendimas negali būti teisėtas. Jų nuomone, E. J. dar DGK turėjo būti patrauktas byloje atsakovu, nes jis tikrino ieškovo veiklą, nuolat dalyvavo skrydžių valdyme, jis turi didesnį skrydžių valdymų patirtį nei ieškovas, vykdavo į visus organizuojamus skrydžius, kontroliuodavo ieškovo veiklą.

Liudytojas E. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad yra projekto inžinierius, dirbantis R. K. vadovaujamoje įmonėje, santykiai nekonfliktiški nei su vienu. Paaiškino, kad jis teikė paaiškinimą įmonės vadovui, palaiko duotus paaiškinimus. Jis yra projekto inžinierius, supažindina potencialius klientus su atliekamais jų darbais. A. P. paprašius nuskanuoti „Ąžuolų giraitę“ Kauno g., Klaipėdoje, su vadovu susiformavo užduotį, kad pateikti užsakovui, ar jie susidomės jų darbu. Ieškovui buvo parašyta, kad sudarytu skrydžio maršrutą nuskanavimui tame plote. Jis atsiuntė jam teritorijos planą, kad jis peržiūrėtų, kad patikrintų plotus. Jis liepė papildomai įtraukti stadioną. Ieškovas planą pakoregavo, grįžęs po pietų iš namų pasakė kad galės važiuoti į teritoriją skenuoti. Jam grįžus po pietų, jie susikrovė įrangą ir išvažiavo į tą objektą. Atvažiavus į vietą ieškovas dar kartą apsižiūrėjo teritoriją, aplink stovinčius pastatus. Jis pasižiūrėjo į tą pastatą kur atsitrenkė dronas ir paklausė jo, koks galėtų būti to pastato aukštis. Darbe dar buvo jie kalbėję, kad devynaukščiai namai yra apie 25 metrų, tačiau atvažiavus į vietą jis ieškovą perspėjo, kad tas pastatas yra tikrai aukštesnis nei 25 metrai. Ir vizualiai buvo matyti, kad tai buvo aukštesnis pastatas. Ieškovas vietoje dar pasakė, kad jis pakoregavo skrydžio maršrutą. Skrydžio koregavimo maršrutas yra tik ieškovo reikalas ir jo tiesioginės pareigos. Dronas skrenda iš anksčiau jam užduotas trajektorijas, tai yra ruošiama dar kontoroje. Skrydžiai yra užprogramuojami, o vietoje dronas jau skrenda pagal suplanuotą maršrutą. Jis stovėjo atokiau nuo įvykio vietos, apie 80 metrų, o ieškovas 60 metrų. Jis droną paskutinį momentą matė, kai jis trenkėsi į namo sieną ir krito iš 60 metrų aukščio ant žemės. Po įvykio, jis pranešė įmonės vadovui. Vadovas atvyko į vietą, ieškovas buvo atokiau nuo jų. Susirinkę likučius drono ir grįžę į ofisą, vadovas paklausė kaip tai galėjo atsitikti. Tada jis atkartojo ieškovo pasakytus žodžius, kad namas galėjo „pasislinkti“. Jis paklausė ieškovo kaip tai gali būti, tačiau tikslaus atsakymo jis iš ieškovo negavo. Jie bandė daryti vidinį tyrimą dėl įvykusio įvykio. Kai buvo atidaryta programa kompiuteryje, jis paklausė ieškovo, kurioje trajektorijoje dronas atsitrenkė. Jis paprasčiausiai paprašė ieškovo uždėti tris taškus ant tos trajektorijos ir parašyti koordinates ant popieriaus. Ieškovas tą dalyką padarė. Jis patikrino tuos taškus savo kompiuteryje ir išvedęs tuos tris taškus tiesėje, įsitikino, kad dūžis įvyko toje vietoje, kur jis buvo užprogramuotas skrydžio maršrute. Jeigu maršrutas užprogramuotas neteisingai, tai ir įvyksta avarijos. Jo nuomone, įvykis įvyko dėl neteisingai ieškovo suprogramuoto maršruto. Paaiškino, kad ieškovas jam nebuvo pavaldus, jis jo neturėjo kvalifikacijos kontroliuoti, nes neturėjo tokios skrydžio kvalifikacijos. Prisijungimus prie programos turėjo tik vienas ieškovas, įmonė iki šiol nėra atgavusi duomenų ir negali prisijungti prie programos. Jis neturėjo nei galimybės, nei buvo jo pareigybėse nustatyta, kad jis turi kontroliuoti ieškovo darbą. Tą dieną, 2020 m. kovo 23 d., buvo pliusinė temperatūra, o, be to, įranga nestringa prie minusinės temperatūros. Jo žiniomis, šiuo metu, kai yra didelė minusinė temperatūra yra daromi skrydžiai, įranga nestringa. Laikas pasiruošti skrydžiui ieškovui neribojamas, tai svarbiausia yra susiję su sauga. Ieškovui informacija buvo duota 11 val. 22 min., darbo diena iki 17 val., buvo pusdienis per kurį jis galėjo kuo puikiausiai skrydį susiplanuoti. Jokio spaudimo ieškovui daryta nebuvo. Jis įmonėje neturi pavaldžių darbuotojų, nėra tai numatyta darbo sutartyje. Jo pažymėjimas nesuteikia maršruto planavimo, jis turėjo praktikos, todėl tą pažymėjimą išsilaikė. Laikant pažymėjimą yra teorinė dalis apie orlaivį, ir yra duotas kvadratas, kurį tu turi apskristi. Fiziškai tu turi matyti tą droną. Sudužusį droną valdė tik ieškovas, jis nėra bandęs. Jam nereikia to drono valdyti, nes jam valdyti buvo žmogus. Piloto orlaivio pažymėjimas jam išduotas 2020 m. vasario 4 d. Paaiškino, kad įrangos pardavėjas, pardavęs įrangą, supažindino ir vedė kursus kaip suvedinėti maršrutus, skraidyti, kaip valdyti tą droną. Tuo metu jis nedirbo, kai jis įsidarbino tuos kursus ieškovas jau buvo praėjęs. Į objektus jis vyksta kaip aptarnaujantis personalas, vairuoja automobilį, padeda iškelti droną. Jokios skirtumo nėra, ar tai reprezentacinis skenavimas, ar industrinis. Pirmiausia klientui jie turi pristatyti technologiją, o po to jie pasirenka. Su skeneriu galima daryti labai daug skirtingų opcijų. Kai dronas pakyla, jis su pilotu nebendrauja, tiesiog jam netrukdo. Jis pasakė, kad ten yra aukštų pastatų, o devynaukštis yra aukštesnis nei 25 metrai. Kai buvo analizuojamas maršrutas po įvykio, jam ieškovas parodė, kad dronas skrido 60 m aukštyje. Seniau buvo skraidoma su kitu dronu, kad patikrinti prieš paleidžiant droną kuris sudužo, ar saugu. Skrydžio maršrutus ieškovas daro vienas. Jis nemano, kad dronas dabar yra draustas. Industrinių dronų draudimo kompanijos nedraudžia. Jeigu gamintojas nenumato kameros drone, ten jos ir nėra. Jis užduotį gaudavo iš kliento, pasitardavo su direktoriumi, ir planą siųsdavo tiesiogiai ieškovui. Direktorius nuspręsdavo, kokie projektai yra daromi, jis išdalina darbus, o ne jis. Kalba buvo, kad anksčiau dronas toje vietoje praskrido netoli kažkokio objekto. Mano, kad ieškovas pats turi darbdaviui pranešti apie visus netikslumus, kuriuos patiria skraidant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo ir jo atstovo, bei atsakovės atstovų, liudytojo E. J. paaiškinimų, byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Iš Darbo ginčų komisijos darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)14358/2020 nustatyta, kad atsakovė UAB „Geopartneris“ 2020-06-25 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl žalos priteisimo iš ieškovo N. B. DGK 2020-08-12 priimtu sprendimu ieškovės prašymą patenkino iš dalies, priteisė atsakovei iš N. B. 6466,74 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Nustatyta, kad UAB „Geopartneris“ 2020-03-23 surašė aktą dėl padarytos žalos, kuriame konstatavo, kad darbuotojas N. B., eidamas geodezininko padėjėjo pareigas bei būdamas atsakingas už įrangos priežiūrą ir saugojimą nuo sugadinimo, vykdydamas darbo funkcijas 2020-03-23 apie 13.30-14.00 val., (duomenys neskelbtini), visiškai sugadino įmonės patikėtą turtą – droną DJI Matrice 600 PRO ir lazerinio skenavimo sistemą Lidar YellowScan®Surveyor ULTRA. Įmonei padaryta 131 868,40 Eur žala.

„YELLOWSCAN“ 2020-04-21 atlikta užsakovo UAB „Geopartneris“ paslaugų ataskaita patvirtina, kad buvo atlikta produkto „ULTRA“, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontas po sudužimo, išvada: sistema per daug pažeista, skaitytuvas ir „APX15“ nebepataisomi.

Nustatyta, kad ieškovas N. B. dirbdamas pas atsakovę geodezininku, su įvykio metu sudužusiu dronu nuo 2019-10-04 iki 2019-10-24 yra padaręs 40 objektų skenavimą, skrydžio laikas – 20 val., kilometražas - 424,55 km.

Nustatyta, kad UAB „Geopartneris“ 2019-07-12 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš įmonės SIA „A-GEO“ už 154 382 Eur sumą įsigijo YellowScan kompanijos Surveyor ULTRA Lidar komplektą su papildomais priedais. UAB „Geopartneris“ ilgalaikio turto žiniaraštis patvirtina, kad sudužusios lazerinės skenavimo sistemos Lidar YellowScan Surveyor ULTRA DJI Matrice 600 PRO likutinė vertė 2020-03-23 datai yra 131 868,11 Eur.

Nustatyta, kad 2019-01-15 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 25 (toliau – Darbo sutartis). Darbo sutarties 1 p. nustatyta, kad ieškovas priimtas „Geodezininko padėjėjo“ pareigose, nustatant atliekamas darbo funkcijas: „ <...inžinerinė geodezija statybose, topografinių nuotraukų atlikimas, geodezinių planų derinimas, niveliavimas, ataskaitų ruošimas, įrangos priežiūra ir saugojimas nuo sugadinimo, projektų žymėjimas objekte“. Ieškovui nustatytas 910,70 Eur darbo užmokestis, 3 mėn. bandomasis laikotarpis, pilnas etatas - visa darbo laiko norma (Darbo sutarties 3 p., 4 p., 5 p., 6 p.) bei kitos teisės ir pareigos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (toliau - DK). 2019-09-01 Darbo sutarties pakeitimu atsakovės iniciatyva be atskiro ieškovo prašymo, nuo 2019-09-01 ieškovui nustatytas padidintas 1605,83 Eur darbo užmokestis, nekeičiant darbo laiko ir vietos.

Nustatyta, kad 2019-12-30 tarp E. J. ir atsakovės buvo pasirašyta neterminuota darbo sutartis, kuria E. J. priimamas dirbti – projektų inžinieriumi (naujų projektų pritraukimas, projektų pristatymas, vizualizavimas). 2019-12-30 jis pasirašytinai supažindintas su pareigybių aprašu, kuris 7.2 p. yra nurodytos jo pareigos – rengti ir vykdyti verslo projektų planus, komercines sąlygas, susitarimus ir kontraktus, įvertinant galimas verslo projektų rizikas.

Nustatyta, kad atsakovės vadovas R. K. el. laiškais 2019-07-31, 2020-03-23 domėjosi įmonės įrangos draudimu (dronu), jam buvo atsakyta, kad dvi draudimo kompanijos sutinka droną drausti tik ofise, o apie jo buvimą už ofiso ribų, net nesvarsto.

Ieškovo 2019-09-21 pateiktas „FLOCK“ metinis draudimas „Fly Unlimited“ komerciniams bepiločių orlaivių operatoriams patvirtina, kad draudikas „A. G. Corparate & Specialty SE“ sutinka apdrausti droną nuo nuostolių, žalos ar atsakomybės, atsiradusios dėl nelaimingo atsitikimo, kuris įvyko draudimo laikotarpiu.

Bepiločio orlaivio techninės apžiūros talonas patvirtina, kad UAB „Geopartneris“ priklausantis multikopteris Nr. BO-429 atitinka techninius reikalavimus.

Byloje ieškovo pateiktas susirašinėjimas laikotarpiu nuo 2019-08-12 iki 2020-01-28 patvirtina, kad ieškovas su įrangos pardavėjo atstovu A. V. konsultavosi dėl mokymų ir darbo su multikopteriu Nr. BO-429 .

Nustatyta, kad ieškovas N. B. 2019-10-31 (galiojantį iki 2029-10-31) yra įgijęs leidimą valdyti bepilotį orlaivį (multikopteris), kilimo masė 15 kg. Šis leidimas suteikia teisę skristi bepiločiu orlaiviu virš tankiai apgyvendintos teritorijos laikantis ne mažiau kaip 30 metrų atstumo nuo pašalinių žmonių, 5 metrų atstumo nuo pastatų bei transporto priemonių. Šis leidimas nesuteikia teisės skristi virš žmonių minios. Šis leidimas galioja valdant tik techninę apžiūrą atlikusį ir atitinkamu registracijos ženklu pažymėtą bepilotį orlaivį.

Nustatyta, kad E. J. 2020-02-04 (galiojantį iki 2030-02-04) yra įgijęs leidimą valdyti bepilotį orlaivį (multikopteris), kilimo masė 2 kg. Šis leidimas suteikia teisę skristi bepiločiu orlaiviu virš tankiai apgyvendintos teritorijos laikantis ne mažiau kaip 10 metrų atstumo nuo pašalinių žmonių, 5 metrų atstumo nuo pastatų bei transporto priemonių. Šis leidimas nesuteikia teisės skristi virš žmonių minios. Šis leidimas galioja valdant tik techninę apžiūrą atlikusį ir atitinkamu registracijos ženklu pažymėtą bepilotį orlaivį.

Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-08-12 iki 2020-01-28 ieškovas N. B. ir A. V., įmonės SIA „A-GEO“ atstovas iš kurio atsakovė įsigijo droną DJI Matrice 600 PRO ir lazerinio skenavimo sistemą Lidar YellowScan®Surveyor ULTRA bendravo ir konsultavosi elektroniniais laiškais dėl darbo su įsigyta įmonėje įranga.

Ieškovo pateikti „Messenger“ duomenys patvirtina, kad ieškovas ir E. J. derino maršruto klausimus dėl įvykusio ginčo įvykio, E. J. informavo ieškovą žinute, kad - „pataisyti reikės maršrutą, kad stadioną užkabintumėm, ir tada viskas bus tuomet - ok“ 2020- 03-23 12:03 val., atsiuntė jam skenuojamos teritorijos planą.

Ieškovo pateikti susirašinėjimo elektroniniais laiškais programėlėje „Messenger“ duomenys patvirtina, kad ieškovas ir atsakovės vadovas R. K. bendravo dėl įvykusio įvykio, sprendė įvairius darbų atlikimo „dronu“ variantus bei kitus klausimus susijusius su ieškovo tiesioginėmis darbo pareigomis.

„YELLOWSCAN“ 2020-04-21 atlikta užsakovo UAB „Geopartneris“ paslaugų ataskaita patvirtina, kad buvo atlikta produkto „ULTRA“, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontas po sudužimo, išvada: sistema per daug pažeista, skaitytuvas ir „APX15“ nebepataisomi.

Dėl žalos atlyginimo.

Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas byloje įrodinėja, kad žala kilo ne dėl jo kaltės, o atsakovė įrodinėjo, kad žala kilo dėl ieškovo netinkamai atliktų darbinių pareigų, kuomet atsakovas, atlikdamas tiesiogines savo pareigas, nesilaikė drono eksploatavimo bei priežiūros taisyklių, ko pasėkoje jį sugadino (sudaužė) nepataisomai ir dėl to atsakovė patyrė materialinę žalą.

Vadovaujantis DK 1 straipsnio 2 dalimi DK reglamentuoja visuomeninius santykius, kurie susiję su individualiais darbo santykiais, tai yra ir po darbo sutarties nutraukimo.

Darbuotojo veikimo sfera priklauso nuo darbo funkcijų, kurias jam darbo sutartimi paveda vykdyti darbdavys. Darbo funkcijos nustatomos, priklausomai nuo darbdavio veiklos pobūdžio – darbuotojai yra pasitelkiami, kad darbdavys galėtų užsitikrinti tinkamą ūkinės komercinės ar kitokio pobūdžio veiklos vykdymą ir realizuoti apsibrėžtus veiklos tikslus. Akivaizdu, jog darbdavio veiklos pobūdis turi lemiamą reikšmę darbuotojo veiksmams, kuriuos jis atlieka, vykdydamas darbo sutartimi pavestas darbo funkcijas.

DK 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

DK 24 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalyse nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Darbdaviui priklausančias darbo priemones darbuotojas turi naudoti darbo reikmėms, išskyrus atvejus, kai darbo sutarties šalys susitaria dėl darbdaviui priklausančių priemonių naudojimo kitais tikslais sąlygų ir tvarkos. Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais.

DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 15 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 25. Darbo sutarties 1 p. nustatyta, kad atsakovas priimtas „Geodezininko padėjėjo“ pareigose, nustatant atliekamas darbo funkcijas: „ ...inžinerinė geodezija statybose, topografinių nuotraukų atlikimas, geodezinių planų derinimas, niveliavimas, ataskaitų ruošimas, įrangos priežiūra ir saugojimas nuo sugadinimo, projektų žymėjimas objekte“. Darbo sutartyje nurodytoms ieškovo darbo funkcijoms vykdyti jam buvo perduota atsakovei priklausanti darbo įranga, tai yra – dronas „DJI Matrice 600 PRO“ ir lazerinio skenavimo sistema „Lidar YellowScanB Surveyor ULTRA“, kurios vertė 131 868,40 Eur. Nustatyta, kad 2020 m. kovo 23 d., ieškovui vykdant savo darbines funkcijas, o būtent skenuojant objektą „Ąžuolyno giraitė“, esantį adresu (duomenys neskelbtini), dronu, bei droną grąžinant į pakilimo vietą, šis su lazerine sistema trenkėsi į objekte esantį pastatą bei nuo smūgio krito žemyn iš 60 m aukščio. Įvykio metu atsakovės įranga dėl patirto dvigubo smūgio visiškai nebeveikė ir yra nepataisoma.

Pažymėtina, kad nuo 2019 m. kovo 19 d. galiojančiame Darbo kodekse (kurio normos ir taikomos, atsižvelgiant į darbinių santykių pradžią) materialinės atsakomybės sutarčių sudarymo galimybė nenumatyta, Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki DK įsigaliojimo (2020-07-30) įsigaliojus šiam įstatymui netenka galios. Taigi naujasis DK numato, kad materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip kiekvienos darbo sutarties šalies pareiga atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-695/2018 išaiškino, kad visiško darbuotojų padarytos žalos atlyginimo neatsisakyta, tačiau jis reglamentuojamas kitaip, atsisakant individualiai su darbuotoju sudaromų visiškos materialinės atsakomybės sutarčių. Atvejai, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, nustatyti 2016 m. DK 154 straipsnyje.

Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą tik DK 154 straipsnyje numatytais atvejais, tai yra: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veika, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis yra numatytas kolektyvinėje sutartyje.

DK 154 straipsnyje nurodytas sąrašas yra baigtinis. Tokių atvejų šioje nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta. Tačiau nenustačius, kad žala padaryta tyčia (DK 154 straipsnio 1 punktas), nereiškia, kad nebelieka kita kaltės forma padarytų darbo pareigų pažeidimu padarytos turtinės žalos ir pareigos ją atlyginti (DK 151 straipsnio 1 dalis). Kaltė paprastai suprantama kaip darbuotojo veikos ir siekiamų arba galinčių atsirasti žalingų padarinių – žalos atsiradimo, psichinis santykis. Pagal asmens valios išraišką kaltė gali pasireikšti dviem formomis: tyčia ir neatsargumu. Kaltės formos skirstomos į rūšis: 1) tiesioginę tyčią; 2) netiesioginę tyčią; 3) neatsargumą dėl perdėto pasitikėjimo; 4) neatsargumą dėl nerūpestingumo (CK 6.245 – 6.248 straipsniai)( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-347/2011; kt.).

Bet kuri kaltės forma ir rūšis yra pakankamas atsakomybės atlyginti žalą atsiradimo pagrindas. Tokiu atveju pareiga įrodyti savo nekaltumą dėl padarytos žalos tenka darbuotojui. Be to galioja ir visiems civiliniams teisiniams santykiams taikytina pareiga kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jeigu ji yra padaryta – atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis. Neturi reikšmės, ar darbuotojas elgėsi nerūpestingai, ar perdėtai pasitikėjo savimi, ar lėmė kitos aplinkybės. Svarbu, jog jo elgesys neatitiko aplinkybių, kurioms esant gali kilti žala. Atkreiptinas dėmesys, jog faktas, kad asmuo sąmoningai nesiėmė priemonių žalai išvengti, nors galėjo jų imtis, įrodo darbuotojo veiksmų tyčios buvimą.

Tyčia, kaip viena kaltės formų, pasireiškia sąmoningu darbo pareigų neatlikimu ar netinkamu jų atlikimu, tai yra, kai darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo supranta savo veiklos žalingumą, numato jos padarinius ir jų siekia (tiesioginė tyčia) arba kai asmuo supranta savo veiklos žalingumą, numato jos padarinius, nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. S. vs UAB „Neo Group“, bylos Nr. 3K-3-417/2012).

Darbuotojas privalo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai bei sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).

DK 152 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Nustatant atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiama į 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.

Atsakovė, reikalaudama priteisti iš ieškovo patirtą 131 868,11 Eur žalą rėmėsi tarp jos ir SIA „A-GEO“ 2019 m. liepos 12 d. sudaryta pirkimo - pardavimo sutartimi, kurios pagrindu atsakovė iš įmonės SIA „A-GEO“ už 154 382 Eur sumą įsigijo YellowScan kompanijos Surveyor ULTRA Lidar komplektą su papildomais priedais, bei įmonės ilgalaikio turto žiniaraščiu, kuris patvirtina sudužusios lazerinės skenavimo sistemos likutinė vertę 2020 m. kovo 23 d., įrangos gamintojo vertinimo ataskaita dėl galimybės taisyti įrangą.

Ieškovas neigė padaręs įmonei žalą, argumentuodamas tuo, kad jis nebuvo tinkamai apmokytas dirbti su įranga, ir kad už galutinio skrydžio maršrutą bei jo saugumą buvo atsakingas E. J.. Tvirtino, kad jis jautė psichologinį spaudimą dėl darbų vykdymo dėl COVID-19 sukelto ekonominio nestabilumo, nes nespėjo gerai pasiruošti skrydžiui. Be to, jo buvo prašoma atlikti jam nepavestas funkcijas, skenuoti objektą reprezentaciniam tikslui, o tai atliekant yra nesaugu, nes reikia, kad dronas skristų arčiau pastatų. Taip pat ieškovas mano, kad dėl darbdavio kaltės atsirado tokia žala, nes įranga (dronas) nebuvo draustas, įmonė nepasirūpino jo draudimu, be to, dronas neturėjo įmontuotos kameros, kad pilotas galėtų stebėti jo judėjimą ir laiku sustabdyti atsiradus kliūčiai, taip pat nebuvo įmontuoti jutikliniai sensoriai. Be to, įsigijus brangią įrangą su juo nebuvo atnaujinta darbo sutartis, darbo sutarties nuostatos nebuvo koreguojamos įtraukiant naujas darbo funkcijas, pareigybes, nebuvo supažindinta su naujomis tiksliai apibrėžtomis atsakomybėmis.

Atsakovė su ieškovo išsakytais argumentais nesutiko, nesutikimą grindė tuo, kad skenavimo dronu darbai buvo patikėti tik ieškovui ir tik jis buvo įvaldęs darbą šia įranga ir turėjo pakankamai žinių bei patirties atliekant jam paskirtas darbo funkcijas naudojant šią įrangą. Ieškovas su įranga ir programomis dirbo nuo 2019 m. liepos 12 d. (nuo įrangos įsigijimo) iki 2020 m. kovo 23 d. (įvykio dienos), iki 2019 m. spalio 24 d. atliko 40 objektų skenavimą bei konkrečiai šia įranga skraidė 20.10 val. Nesutiko su ieškovo argumentu, kad E. J. buvo atsakingas už ieškovo sudarytų skrydžių maršrutų saugumą, argumentuodama tuo, kad E. J. įmonėje dirbo projektų inžinieriumi ir jo pareigos buvo naujų projektų pritraukimas, projektų pristatymas, vizualizavimas. O ta aplinkybė, kad jis taip pat turėjo bepiločio orlaivio valdymo pažymėjimą, nesuteikė jam kompetencijos tikrinti ir koreguoti ieškovo sudarytą maršrutą bei įvertinti jo saugumą. Be to, priešingai nei ieškovas, E. J. nebuvo apmokytas įrangos tiekėjo planuoti drono skrydžio maršrutus, vertinti maršrute esančius rizikos faktorius, jų aukštingumą. Taip pat nepagrįstu ieškovo argumentu atsakovė laiko ir tai, kad objekto „Ąžuolyno giraitė“ skenavimas neįėjo į ieškovo darbines pareigas. Patvirtino, kad ieškovas skenavimą atliko darbo metu, todėl žalos atsiradimas yra susijęs su ieškovo darbo veikla, vykdomomis funkcijomis, darbo laiku. Be to, nepagrįstu laiko ieškovo argumentu ir tai, kad jis jautė spaudimą ir nespėjo pasiruošti tinkamai skrydžiui, nes ieškovui

buvo pakankamai laiko pasiruošti numatytiems skenavimo darbams, imtis visų rizikos faktorių nustatančių priemonių prieš skrydį.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad turtinė žala atsakovei buvo padaryta 2020 m. kovo 23 d. įvykio metu, kai ieškovas naudojant atsakovei priklausančią įrangą jo tiesioginėms darbinėms funkcijoms atlikti, ši įranga atsitrenkė į pastatą ir nukrito žemyn, ko pasėkoje buvo nepataisomai sugadinta. Todėl neginčytinai nustatyta ir įrodyta, jog žala buvo padaryta šalis siejusių darbo santykių laikotarpiui ir kilo ieškovui vykdant jo darbines funkcijas.

Teismas, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, ir ištyręs bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje nustatyti ir ieškovo neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė netinkamu jo tiesioginių funkcijų bei darbuotojo pareigų vykdymu.

Pirma, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad į ieškovo darbines pareigas įėjo objektų skanavimas, nes darbo sutartis sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės patvirtina, kad ieškovo pareigos buvo – inžinerinė geodezija statybose, topografinių nuotraukų atlikimas, geodezinių planų derinimas, niveliavimas, ataskaitų ruošimas, įrangos priežiūra ir saugojimas nuo sugadinimo, projektų žymėjimas objekte. Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. su šia įranga atliko 40 skrydžių, o bendras skrydžių laikas buvo 1206 min. (20,10 val.), kilometražas 424,55 km.

Antra, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas buvo apmokytas dirbti su tokia įranga, nes byloje pateikti įrodymai – atsakovo 2019 m. spalio 30 d. rašytas prašymas suteikti leidimą naudoti bepiločius orlaivius specialiomis sąlygomis, išrašas iš Lietuvos transporto saugos administracijos administracinių paslaugų svetainės apie ieškovui nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2029 m. spalio 31 d. suteiktą leidimą valdyti bepilotį orlaivį specialiomis sąlygomis, SIA „A-GEO“ mokymų programos, susirašinėjimo su SIA „A-GEO“ atstovu A. V. išrašai, patvirtina, kad ieškovas buvo apmokytas dirbti su šia įranga.

Ieškovo argumentai, jog įrangos gamintojo ir tiekėjo rengti mokymai faktiškai nevyko ar buvo nekokybiški, atmestini, nes byloje nėra objektyvių įrodymų, jog nuo įrangos įsigijimo ir perdavimo ieškovui naudoti, jis būtų kreipęsis į bendrovės direktorių dėl netinkamų mokymų, žinių ar įgūdžių trūkumo. Atsakovės atstovas direktorius R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis netgi siūlė ieškovui suorganizuoti papildomus mokymus pas įrangos tiekėją, tačiau pastarasis atsisakė, motyvuodamas tuo, kad jis viską moka. Be to, tas faktas, kad ieškovas iki įvykio jau buvo įvykdęs 40 kitų skrydžių, parodo, jog su įranga ieškovas dirbti mokėjo, bei tai faktiškai ir darė, todėl darytina išvada, kad ieškovas N. B. buvo tinkamai apmokytas dirbti su sudužusia įranga.

Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovo nurodytus argumentus, jog už galutinį skrydžio maršrutą bei jo saugumą atsakingas buvo E. J.. Darbo sutartis sudaryta tarp atsakovės UAB „Geoparteris“ ir E. J. patvirtina, kad jis priimtas dirbti – projektų inžinieriumi, jo darbo funkcijos buvo naujų projektų pritraukimas, projektų pristatymas, vizualizavimas. Projektų inžinieriaus pareigybės aprašo 7.2. punkte nurodyta pareiga „rengti ir vykdyti verslo projektų planus, komercines sąlygas, susitarimus ir kontraktus, įvertinant galimas verslo projektų rizikas“, todėl aiškinant tiek lingvistiniu, tiek sisteminiu būdu, tokios pareigos akivaizdžiai apima projektų inžinieriaus pareigą vertinti ne skrydžio maršruto riziką ar įrangos saugumą skrydžio metu, o yra tiesiogiai susijusi su verslo projektų rizika, pvz. klientų mokumas, projekto pelningumas, galimybės ir rizikos juos įgyvendinant ir pan. Tai, kad E. J. pagrindinė pareiga buvo naujų klientų suradimas ir pritraukimas, bei tai, kad jis neturėjo jokios pareigos tikrinti ieškovo rengiamus skrydžio maršrutus, teismo posėdžio metu patvirtino ir pats E. J. byloje apklaustas liudytoju ir įmonės direktorius R. K.. O ta aplinkybė, kad ieškovas elektroniniu laišku siuntė E. J. sudarytą „Ąžuolų giraitė“ objekto skrydžio maršrutą, patvirtina, kad E. J. su ieškovo parengtais skrydžio maršrutais buvo supažindinamas tik tuo tikslu, jog įvertintų, ar maršrutas apima visą plotą, kurį pagal verslo projektus nuskanuoti pageidauja klientai. Būtent tokio pobūdžio pakeitimus rengiant skrydžio maršrutą (įtraukiant papildomą stadiono plotą) ir nurodė atlikti E. J..

Be to, byloje nepateikta jokių įrodymų, kad E. J. būtų kompetentingas vertinti skrydžio maršruto duomenis (aukščius, atstumus nuo kliūčių ir pan.) ir, kad jis būtų turėjęs leidimą valdyti tokio pobūdžio įrangą (15 kg maksimalios kilimo masės) bepilotį orlaivį. Teismas nustatė, o ir pats liudytojas E. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis tik 2020 m. vasario 4 d. įgijo leidimą valdyti bepilotį orlaivį (multikopteris), kurio kilimo masė 2 kg., priešingai nei ieškovas, kuris leidimą yra įgijęs 2019 m. spalio 31 d., ir kurio maksimali kilimo masė yra 15 kg.

Taigi, anksčiau išdėstytos ir išanalizuotos aplinkybės patvirtina, jog už įrangos skrydžio maršruto sudarymą, jo saugumą bei skrydžio rizikas atsakingas buvo būtent ieškovas N. B..

Tai reiškia, kad ieškovo darbo sutarties sąlygos (pareigos) bei DK 24 straipsnio nuostatos įpareigojo ieškovą jam tiesioginėms darbo funkcijoms vykdyti perduotą atsakovės įrangą naudoti taip, jog būtų išvengta sugadinimo ar sunaikinimo rizikos. Atsakovei įrodžius ir ieškovui nenuginčijus fakto, kad įrangos skrydžio maršrutą sudarė ieškovas, ko pasėkoje įranga neišvengė kliūties bei atsitrenkė į pastatą, nukrito ir nepataisomai sudužo, konstatuotina, jog ieškovas N. B. savo darbines pareigas vykdė netinkamai, nes neįvertino visų galimų kliūčių, nesiėmė priemonių patikrinti skrydžio maršruto naudojant kitą droną, nors tokią galimybę turėjo, šio fakto nepaneigė nei jis pats, taip pat nesiaiškino tikslaus pastato aukščio. O ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jam skrydžiui pasiruošti buvo skirta per mažai laiko, nepatvirtintos jokiais objektyviais įrodymais. O ir iš ieškovo ir liudytojo E. J. susirašinėjimo nenustatyta jokių duomenų, jog atsakovė būtų nustačiusi konkretų laiką, ar terminą užduočiai atlikti, kad ieškovas būtų buvęs skubinamas atlikti pavestą užduotį, ar ieškovas būtų prašęs suteikti daugiau laiko pasirengti skrydžiui. Taip pat nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių sutrukdyti ieškovui sudaryti tinkamą skrydžio maršrutą ar saugiai naudoti įrangą, ar galėjusių turėti įtakos įrangos skrydžio trajektorijai bei atsitrenkimui į pastatą, todėl konstatuotina, jog tarp ieškovo neteisėtų veiksmų (netinkamo pareigų vykdymo) bei atsakovės patirtos turtinės žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

Aukščiau nustatytų aplinkybių kontekste, teismas konstatuotina, kad šiuo nagrinėjamu atveju ieškovo N. B. kaltės forma yra didelis neatsargumas, tai yra neprotingas arba išskirtinis rūpestingumo nebuvimas, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis. Ieškovas neginčijo, kad jis žinojo įrangos, kurią naudojo darbo funkcijoms atlikti, vertę bei skrydžio metu galinčias kilti rizikas. Teismo posėdžio metu ieškovas net patvirtino, kad skenuojant pajūrį buvo susidūręs su įrangos trikdžiais, todėl, teismo nuomone, net ir neprofesionaliam tokios įrangos valdytojui, būtų suprantama, jog jeigu tokia įranga atsitrenktų į kliūtį ir nukristų, jai būtų ženkliai pakenkta. Todėl, teismo nuomone, esant bet kokiems neaiškumams dėl plano, kuriame planuojamas skrydžio maršrutas, jame esančių kliūčių aukščių ir pan., ieškovui, kuris nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. su šia įranga buvo jau atlikęs 40 skrydžių, o bendras skrydžių laikas buvo 1206 min. (20,10 val.), kilometražas 424,55 km, buvo akivaizdžiai būtina tikslinti tokius duomenis ir nesudarinėti skrydžio maršruto esant neaiškiems duomenims. Juolab, jog pats ieškovas patvirtino, jog nuvykus į skrydžio vietą kilo abejonių dėl šalia esančio pastato aukščio ir suplanuoto skrydžio saugumo, dėl ko netgi koregavo skrydžio maršrutą. Teismo vertinimu, ieškovas skrydžio maršrutą koregavo ne pagal tikslius duomenis, o apytiksliai, kas ir nulėmė įrangos atsitrenkimą į pastatą. Ieškovas, nesant objektyvių priežasčių, nesiėmė kitų galimų priemonių įsitikinti suplanuoto skrydžio saugumu – nenaudojo kito drono, neieškojo tikslesnių planų, nesiaiškino tikslaus pastato aukščio. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas nebuvo tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai buvo būtina esamomis aplinkybėmis, todėl ieškovo kaltės forma yra didelis neatsargumas.

Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovas, būdamas protingas ir apdairus savo profesinės srities atstovas, susipažinęs su darbo sutartimi, turėjo suprasti, kad jam tenka materialinė atsakomybė už jam patikėtą konkrečią darbui skirtą priemonę. Šiuo atveju žalos padarymo faktas kaip ir jos dydis yra nustatytas. Ieškovo neteisėtus veiksmus ir įvykį bei kilusią žalą sieja tiesioginis priežastinis ryšys, įvykio metu šalis siejo darbo santykiai, žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla.

Pagal DK 153 straipsnį darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 straipsnis). Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, nustačius, kad ieškovo kaltės forma dėl įvykusio įvykio yra didelis neatsargumas, atsakovei iš ieškovo yra pagrindas priteisti ne daugiau kaip šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio žalą.

DK 152 straipsnio 3 dalis numato, kad darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, išskyrus kai žala padaroma tyčia.

Vertindamas turtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į faktą, kad patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos ir paties darbdavio veiklos pobūdis, jam tenkanti rizika, tai, jog darbdavys pats elgėsi ne visiškai apdairiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju sudužusi įranga buvo didelės vertės (likutinė vertė 2020-03-23 datai – 131 868,11 Eur), tačiau ji darbdavio apdrausta nebuvo. Atsakovės atstovas direktorius R. K. teismo posėdžio metu patvirtino ir pateikė įrodymus, kad po įvykio kreipėsi į draudiką „A. G. Corparate & Specialty SE“, kuris sutiko apdrausti droną nuo nuostolių, žalos ar atsakomybės, atsiradusios dėl nelaimingo atsitikimo, tačiau įrodymų, kad būtų domėjęsis dėl drono draudimo iki įvykio, teismui nepateikė. Be to, direktorius patvirtino, kad naujam įsigytam dronui yra sumontuota kamera, ko prieš tai sudaužytam dronui taip pat padaryta nebuvo.

Teismo vertinimu, tai, kad darbdavys neapdraudė jam nuosavybės teise priklausančio drono, negali būti traktuojama kaip netinkamas darbdavio pareigų atlikimas arba netinkamas prisiimtų įsipareigojimų užtikrinti sąlygas, kad žala neatsirastų, aplinkybe. Tačiau tai gali būti laikoma aplinkybe, lemiančia atlygintinos žalos mažinimo galimybę.

Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, atsižvelgiant į ieškovo kaltės laipsnį ir jo veiksmus, nustatytą atsakovės apdairumą ir rūpestingumą, ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovei priteistinos žalos dydį mažinant 30 procentų, nes, teismo vertinimu, darbdaviui padarytos ir atlygintinos žalos mažinimas šiuo atveju nebus neproporcingas ar pažeidžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o priešingai, juos atitiks.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad ieškovo N. B. vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 1077,79 Eur (51,08 Eur x 21,1 d. d.), todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 4526,72 Eur turtinė žala (1077,79 Eur x 6 mėn. = 6466,74 Eur – 30 proc.).

Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos dalykas, teismo sprendimui įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 4, 7 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Nors ieškinys tenkintas ne visa apimtimi, sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl ieškovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas pateikė teismui įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 500 Eur už advokato paslaugas.

Ieškinį tenkinus iš dalies (30 proc.), iš atsakovės yra pagrindas ieškovui priteisti 150 Eur bylinėjimosi išlaidų (500 Eur x 30 proc.) (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė ir priteisti jų neprašė.

Iš atsakovės UAB „Geopartneris“ valstybės naudai priteistinas 44,65 Eur žyminis mokestis (30 proc.) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo N. B. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4526,72 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų dvidešimt šešių eurų 72 ct) turtinės žalos atlyginimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Geopartneris“, juridinio asmens kodas 302312788.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Geopartneris“ 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui N. B..

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Geopartneris“ valstybės naudai 43,65 Eur (keturiasdešimt tris eurus 65 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.