Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eP-1-502/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-01
Bylos Nr.: eP-1-502/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02208-2022-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Vienintelė instancija
Rezultatas: Atsisakyti atnaujinti procesą.

Teisėjai: Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė
Pareiškėjas: A. A., D. A.
Atsakovas: Pavilnių, Verkių regioninių parkų direkcijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija

Kategorijos

60.3.7Sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų

Administracinė byla Nr. eP-1-502/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02208-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 60.3.7 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. D. ir R. M. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI3-4805-1114/2022 pagal pareiškėjų A. A. ir D. A. skundą atsakovams Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjai A. A. ir D. A. (toliau ir – pareiškėjai) skunde prašė: 1) panaikinti atsakovo Pavilnių ir Verkių regioninių parko direkcijos (toliau – ir Direkcija) 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą, kuriuo pateikiama išvada „Atmesta“ bei atmestas pareiškėjų 2022 m. balandžio 21 d. prašymas išduoti specialiuosius reikalavimus vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektui rengti (prašymo reg. Nr. PSR-100-220426-02320) (toliau – ir Prašymas); 2) panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą, kuriuo pateikiama išvada „Atmesta“ bei atmestas pareiškėjų Prašymas; 3) įpareigoti Direkciją ir Administraciją iš naujo svarstyti pareiškėjų Prašymą.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

2.1. Jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,2000 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-830/D1-920 redakcija) patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo lentelės 16 punktu, žemės naudojimo būdas „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ yra nustatomas žemės sklypams, skirtiems vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais. Būtent tokios paskirties ir naudojimo būdo Žemės sklypą jie įsigijo 2021 m. rugpjūčio 30 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. SK-9474, turėdami tikslą pasistatyti šiame Žemės sklype šeimos poreikiams tenkinti gyvenamąjį būstą.

2.2. Jų samdytas projektuotojas 2021 m. pabaigoje parengė projektinių pasiūlymų projektą, taip pat projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kuriuos pateikė pritarimui Administracijai. Administracijos vyriausiasis miesto architektas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. A659-876/21(3.3.2.26E-MPA) pritarė pareiškėjų parengtai projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai su tam tikromis išimtimis ir papildymais. Esminis komentuojamo pritarimo projektinių pasiūlymų užduočiai dalykas yra tai, kad, be kita ko, buvo nurodyti ir šie žemės sklypo naudojimo reglamentai (pritarimo 2 punktas), pagal kuriuos gyvenamojo namo statyba šiame žemės sklype yra galima: užstatymo tipas – dvibutis gyvenamasis namas, užstatymo tankis – 20 proc., užstatymo intensyvumas – iki 0,2, aukštų skaičius – iki 2 aukštų.

2.3. Vadovaujantis patvirtinta projektinių pasiūlymų užduotimi, pareiškėjų pasamdytas projektuotojas pradėjo tikslinti rengiamą statinio projektą, buvo atsižvelgta į projektinių pasiūlymų užduotyje išdėstytus reikalavimus, pakeistas statinio tipas (iš dvibučio į vienbutį); taip pat, kadangi atsižvelgiant į užduoties reikalavimus pagal užduotį suprojektuoti iš pradžių planuoto dvibučio gyvenamojo namo nesigavo ir pastato tipas buvo pakeistas į vienbutį, o toks rengiamo projekto sprendinys nulėmė tai, jog nagrinėjimu atveju projektinių pasiūlymų rengimo, derinimo ir tvirtinimo stadija tapo neprivaloma, pareiškėjai per savo atstovą 2022 m. balandžio 21 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus (SR), prašymas buvo pateiktas per teritorijų planavimo ir statybos vartus (Infostatyba), prašymo reg. Nr. PSR-100-220426-02320. Tačiau 2022 m. gegužės 4 d. į Infostatybą buvo įkeltas Direkcijos sprendimas, kuriuo pateikiama išvada „Atmesta“ ir Administracijos sprendimas, kuriuo pateikiama išvada „Atmesta“.

2.4. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, statinio projektas turi būti rengiamas, be kitų dokumentų, vadovaujantis ir saugomos teritorijos direkcijos išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, taikomais konkrečiam projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai. Direkcija, atsakydama į pareiškėjų Prašymą, 2022 m. gegužės 4 d. sprendime nurodė, kad negali išduoti pareiškėjams specialiųjų reikalavimų, tačiau iš pateikto atsakymo nėra aišku, kodėl būtent toks sprendimas buvo priimtas. Kitaip tariant, ginčo atveju abu atsakovai iš esmės visiškai teisingai cituoja teisės aktų reikalavimus, tačiau pareiškėjų planuojama veikla (vienbučio gyvenamojo namo statyba tikslu naudoti Žemės sklypą pagal paskirtį ir jame gyventi), visus šiuos reikalavimus atitinka, o iš pateiktų atsakymų visiškai nėra aišku, kodėl ginčo atveju SR buvo atsisakyta išduoti. Skundžiami Direkcijos ir Administracijos sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti.

2.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 855 (Vyriausybės 2021 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1084 redakcija) pavirtintų Pavilnių regioninio parko nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6 punkte numatyta, kad veiklos reglamentavimas ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai siejami su funkcinio prioriteto zonomis, nustatytomis regioninio parko planavimo schemoje (ribų plane); 35 punkte nustatyta, kad funkcinio prioriteto zonose leidžiama statybų plėtra, numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose ir regioninio parko planavimo schemoje. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (toliau – ir BP), Žemės sklypas patenka į funkcinę zoną, kurioje nauja statyba yra galima, mažiausias sklypo plotas naujai statybai – 1 500 kv. m. BP aiškinamojo rašto 96 punkte nustatyta, kad, jeigu BP sprendiniai neatitinka galiojančių saugomų teritorijų specialiųjų planų (tvarkymo planų) sprendinių, BP reglamentai galės būti taikomi tik pakeitus ar pakoregavus saugomos teritorijos tvarkymo planą, o, vadovaujantis BP aiškinamojo rašto 97 punktu, saugomose teritorijose, nurodytose 94 punkte, naujų pastatų statyba ir esamų rekonstrukcija privalo būti kontekstuali esamo užstatymo atžvilgiu ir priderinta prie kraštovaizdžio. Taigi, naujų pastatų statyba Žemės sklype pagal galiojančius BP sprendinius yra leidžiama.

2.6. Direkcijos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo 3 pastaboje nurodytos nuostatos „t. y. nauja statyba šioje kraštovaizdžio tvarkymo zonoje nenumatyta, o statybos darbai galimi tik esamose sodybose“ Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintuose Saugomų teritorijų tipiniuose apsaugos reglamentuose (toliau – ir Tipiniai apsaugos reglamentai) nėra ir Direkcija neteisingai aiškina šią normą, t. y. naujų statinių statyba Žemės sklype yra galima, su tam tikrais apribojimais, o kategoriško imperatyvaus draudimo naujų statinių statybai Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano GŪe zonoje nenustatyta.

2.7. Žemės sklypui jau yra nustatyti jo naudojimo reglamentai kitu specialiuoju dokumentu, parengtu teisės aktų nustatyta tvarka. 2013 m. buvo parengtas kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Nurodytas kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendiniai buvo patvirtinti Administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 30-2342 (toliau – ir Įsakymas). Šis Įsakymas yra galiojantis, jo niekas neginčija, ir taip pat šis dokumentas yra prilyginamas teritorijų planavimo dokumentui, t. y. jo patvirtinimo teisinės pasekmės yra tapačios detaliojo plano patvirtinimu atsirandančioms teisinėms pasekmėms. Kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumento grafiniai sprendiniai buvo suderinti su visomis kompetentingomis institucijomis, tame tarpe su Direkcija ir Administracija.

2.8. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, 17 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo atveju Žemės sklypui yra parengtas dokumentas – planas, kuris prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, t. y. šio dokumento sukeliamos teisinės pasekmės yra tapačios pasekmėms, kurias sukeltų ir detaliojo plano parengimas. Kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra galiojantis, todėl, sprendžiant klausimą dėl prašymo išduoti SR, turėjo būti vadovaujamasi žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentu, t. y. kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendiniais.

2.9. Nei Direkcija, nei Administracija apskritai nesiaiškino faktinės situacijos, o būtent – koks yra Žemės sklypo vietoje buvusios sodybos sklypo plotas ir ar Žemės sklypas yra buvusi sodyba, kuri yra neišlikusi, tačiau kurios buvimo faktą patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys bei kadastro archyviniai dokumentai. Nuo seno teritorija, kurią šiuo metu apima trys žemės sklypai – (duomenys neskelbtini), buvo vienas sodybinis žemės sklypas (Pradinio sklypo adresas (duomenys neskelbtini)). Pradinio sklypo savininkai 2013 m. nusprendė rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal kurio sprendinius nuspręsta pradinį sklypą padalyti į tris kitos paskirties (Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) sklypus, kurių vienas yra Žemės sklypas. Šis dokumentas buvo patvirtintas Administracijos 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymu, o prieš jį patvirtinant, be kita ko, suderintas ir su Direkcija, taip pat naujai formuojamiems sklypams nustatyti reglamentai, pagal kuriuos Žemės sklype statyba yra leidžiama. Tuo pat metu (2013 m.) statinių kadastrinių matavimų metu buvo užfiksuota, kad visi sodybos statiniai yra sunykę ir neišlikę, todėl statiniai buvo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro pažymint „SUNAIKINTAS“. Šias aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas su istorija. Šiuo metu jokių statinių teritorijoje, kurią sudaro pradinis sklypas ir vėliau po pradinio sklypo padalijimo suformuoti trys žemės sklypai nėra išlikę.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Direkcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir STĮ) 5 straipsnis nustato, kokie teisės aktai reglamentuoja veiklą saugomose teritorijose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 512 „Dėl Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-341 „Dėl Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtintu Pavilnių regioninio parko tvarkymo planu, Žemės sklypas patenka į Pavilnių regioninio parko gyvenamojo funkcinio prioriteto zoną, bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių ekstensyvaus tvarkymo (GŪe) kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Tipiniai apsaugos reglamentai nustato saugomų teritorijų tvarkymo planuose išskiriamų kraštovaizdžio tvarkymo zonų sistemą, nurodo šios teritorijos apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus; Tipinių apsaugos reglamentų 28 punkte nurodyta, kad ekstensyvaus (t. y. ne intensyvaus) tvarkymo kraštovaizdžio zonoje (GŪe) palaikomas bendras susiformavęs užstatymo pobūdis ir urbanistinė struktūra, vykdant statybas, aplinka radikaliai nepertvarkoma, apsiribojama daugiausia renovacijos priemonėmis.

4.2. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Žemės sklypui taikomas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnis, kurio 2 dalies 16 punkte nurodyta, kad draudžiama: statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atvejus, kai Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis: a) statomi statiniai, susiję su valstybinio parko steigimo tikslais; b) statomi statiniai, būtini vykdant veiklą, kuriai taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas; c) statomi sodybos statiniai buvusios sodybos vietoje; d) atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą; e) statomi statiniai, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą, valstybinio jūrų uosto veiklą; f) statomi sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai sodybose; g) atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai ir jų inžineriniai statiniai pirminėse jų stovėjimo vietose;“.

4.3. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos, reikalavimai arba reglamentas ir apsaugos principai, o šio straipsnio 28 dalyje numatyta, kad teritorijų planavimo dokumento sprendinys – grafiškai ir raštu išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas. Taigi BP laikytinas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentu, kurio sprendiniai išreikšti tiek grafiškai, tiek ir raštu, ir kuriais privaloma vadovautis rengiant formavimo ir pertvarkymo projektą. BP aiškinamojo rašto 96 punkte nurodoma, kad jeigu BP sprendiniai neatitinka galiojančių saugomų teritorijų specialiųjų planų (tvarkymo planų) sprendinių, BP reglamentai galės būti taikomi tik pakeitus ar pakoregavus saugomos teritorijos tvarkymo planą. Tai iš esmės reiškia, jog BP sprendiniai dėl saugomų teritorijų turi būti vertinami sistemiškai su saugomų teritorijų planavimo dokumentais bei šią sritį reglamentuojančiais specialiaisiais teisės aktais.

4.4. Pavilnių regioniniame parke nėra išskirtų gyvenamojo funkcinio prioriteto zonų, kuriuose būtų numatyta statybų plėtra. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalį naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius leidžiama statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus; sodybų pastatai statomi laikantis valstybinio parko nuostatuose nustatytų etnografinio regiono architektūros ir sodybos planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių, kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus arba nustatant juridinį faktą teismo sprendimu. Pagal pareiškėjų pateiktus dokumentus aiškiai matoma, kad sodyba buvo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), o žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorijoje nėra ir nebuvo nei vieno teisėtai pastatyto gyvenamosios paskirties pastato.

4.5. Saugomų teritorijų nuostatai nėra saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar jo sprendinys. Nuostatai nesuteikia teisę netaikyti kitų, Saugomų teritorijų įstatyme nurodytų veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių teisės aktų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, tik detaliuoju planu yra nustatomas toks teritorijų naudojimo reglamentas, kaip leistinas pastatų aukštis, leistinas žemės sklypų užstatymo intensyvumas ar užstatymo tūrio tankis. Pareiškėjai gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) 2022 m. kovo 22 d. atsakymą Nr. 2D-5196, kuriame taip pat išaiškintos Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios statybos galimybes, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo raštu VTPSI nurodė, kad pareiškėjų minimas Žemės sklypo planas, prilyginamas detaliajam planui vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis nėra Detalusis planas, o tik žemėtvarkos projektas, reglamentuojamas Žemės įstatymu, o ne Teritorijų planavimo įstatymu, t. y. toks planas negali nustatyti teritorijų planavimo naudojimo reglamento.

4.6. Direkcijos nurodytos SR neišdavimo pastabos yra tikslios ir aiškios, pateiktos ne tik teisės aktų ištraukos, bet ir Direkcijos kompetencijos ribose jų išaiškinimas, papildoma informacija. Teismui net ir priėmus tokį teismo sprendimą, kokio siekia pareiškėjai, pareiškėjų tikslai nebūtų pasiekti ir interesai nebūtų apginti, nustatytos išvados nepakis, t. y. teismui nusprendus tenkinti pareiškėjų skundą ir panaikinti atsisakymą išduoti SR, Direkcijai kiltų pareiga, vadovaujantis Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą ir parengti naują atsisakymą išduoti neprivalomus SR.

5. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

6.1. Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje labai aiškiai nustatyta, kas yra buvusi sodyba – tai vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu. Iš šios nuostatos loginio ir lingvistinio aiškinimo matyti, kad „buvusi sodyba“ yra ne pats žemės sklypas, kaip tą neteisingai nori pateikti pareiškėjai, bet konkreti vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų.

6.2. Naujus sodybos pastatus leidžiama statyti išimtinai buvusios sodybos vietoje, nebent buvusios sodybos vietoje neįmanoma sodybos atstatyti dėl to, kad ta vieta yra užlieta vandeniu dėl natūralaus upės ar ežero kranto linijos pasikeitimo, dėl vandens telkinio patvenkimo arba dėl reljefo formų pasikeitimo, užaugusio miško, nutiestų kelių ar kitų objektyvių priežasčių. Šiuo atveju pareiškėjai nenurodė jokių įstatyme numatytų ar kitų objektyvių priežasčių, kurios galėtų lemti objektyvų poreikį sodybą statyti ne buvusios sodybos vietoje. Vietoje vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba, o padalinus žemės sklypą į tris žemės sklypus, naujai suformuotuose žemės sklypuose naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius galima statyti tik buvusios sodybos vietoje, t. y. žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių, kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus arba nustatant juridinį faktą teismo sprendimu. Pareiškėjų pateikti dokumentai (planai) patvirtina, kad pareiškėjų žemės sklype nėra buvusios sodybos vietos.

6.3. Visos Direkcijos nurodytos pastabos ir pateikti argumentai, kodėl pareiškėjams nėra išduodami SR, yra teisingi ir pagrįsti. Direkcija ir Administracija yra kompetentingi subjektai daryti išvadas, kurios buvo padarytos, jokios procedūros šiuo atveju nebuvo pažeistos. Pareiškėjai apskritai nekvestionuoja dalies Direkcijos pateiktų argumentų. Visos šios išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Administracijos ir Direkcijos atsisakymai išduoti SR yra teisingi, teisėti ir negali būti panaikinti.

6.4. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepagrindžia savo suinteresuotumo. Net jei SR pareiškėjams ir būtų išduoti, tai neeliminuotų pareiškėjų pareigos statinio projektą parengti ir statybą vykdyti griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Šios aplinkybės lemia, kad šio ginčo išsprendimas ir bet koks šios bylos rezultatas tikėtina neturės jokios įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms – pareiškėjai, norėdami ginčo sklype statyti sodybą, vis tiek turės įgyvendinti teisės aktų, tame tarpe ir STĮ, reikalavimus.

II.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4805-1114/2022 pareiškėjų A. A. ir D. A. skundą atmetė.

8. Teismas, be kita ko, nustatė, kad:

8.1. Byloje ginčas kilo dėl Direkcijos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo, kuriuo pateikta išvada „Atmesta“ ir atmestas pareiškėjų Prašymas, ir Administracijos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo, kuriuo pateikta išvada „Atmesta“ ir atmestas pareiškėjų Prašymas, teisėtumo ir pagrįstumo.

8.2. Pareiškėjai 2021 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esančiame 2022 m. gegužės 17 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad Žemės sklypas suformuotas padalijus daiktą, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; žemės sklypas patenka į teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – valstybiniai parkai, nacionaliniai ir regioniniai parkai.

8.3. Iš 2022 m. gegužės 17 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija nustatyta, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), plotas 0,6346 ha, buvo padalintas į tris atskirus žemės sklypus: žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), plotas 0,2000 ha), žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis pareiškėjams, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 0,2000 ha) ir žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), plotas 0,2364 ha). Žemės sklype buvo pastatai – gyvenamasis namas, 3 ūkiniai pastatai, lauko virtuvė, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (lauko tualetas), istorijoje nurodyta, kad visų minėtų pastatų būklė – sunaikinti, statusas – išregistruoti.

8.4. Iš byloje esančio pastatų, stovėjusių žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) (kuris, kaip minėta, buvo padalintas į tris atskirus žemės sklypus) išdėstymo plano, pateikto valstybės įmonei Registrų centrui, matyti, kad gyvenamasis namas ir kiti pastatai stovėjo toje iki padalinimo buvusio žemės sklypo dalyje, kurioje šiuo metu yra suformuotas žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), plotas 0,2364 ha).

8.5. 2021 m. pabaigoje uždarosios akcinės bendrovės „Veikmės projektai“ projekto vadovas parengė pareiškėjams projekto „Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ projektinių pasiūlymų projektą, taip pat 2021 m. gruodžio 15 d. projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kurioje pateikta tokia informacija apie sumanytą projektuoti statinį: statinio projekto pavadinimas – dvibutis gyvenamasis namas, pagrindinė statinio naudojimo paskirtis – gyvenamoji (dviejų butų), statinio kategorija – neypatingas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2021 m. gruodžio 21 d. dokumentu Nr. A659-876/21(3.3.2.26E-MPA), kurį pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas, pritarta Projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai.

8.6. Kadangi, atsižvelgiant į užduoties reikalavimus pagal užduotį suprojektuoti iš pradžių planuoto dvibučio gyvenamojo namo nesigavo ir pastato tipas buvo pakeistas į vienbutį, o toks rengiamo projekto sprendinys nulėmė tai, jog nagrinėjimu atveju projektinių pasiūlymų rengimo, derinimo ir tvirtinimo stadija tapo neprivaloma, pareiškėjai per savo atstovą 2022 m. balandžio 21 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus, prašymas buvo pateiktas per teritorijų planavimo ir statybos vartus (infostatyba.planuojustatau.lt); prašymo reg. Nr. PSR-100-220426-02320. Tačiau 2022 m. gegužės 4 d. į Infostatyba buvo įkeltas Direkcijos sprendimas, kuriuo pateikiama išvada „Atmesta“, bei Administracijos sprendimas, kuriuo pateikiama išvada „Atmesta“.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas nurodė, kad Žemės sklypas patenka į teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: valstybiniai parkai, nacionaliniai ir regioniniai parkai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl Saugomų teritorijų tipinių reglamentų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 29 d. iki 2022 m. birželio 2 d.) patvirtintuose Saugomų teritorijų tipiniuose apsaugos reglamentuose nurodyta, kad bendrojo tvarkymo miestuose, miesteliuose, kaimuose ar jų dalyse išskiriamos ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona ir intensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona. Ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurioje: palaikomas bendras susiformavęs užstatymo pobūdis ir urbanistinė struktūra; vykdant statybas, aplinka radikaliai nepertvarkoma, apsiribojama daugiausia renovacijos priemonėmis (28.1 papunktis); intensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona, nustatoma didesnį plėtros potencialą turinčiose ūkinėse gyvenvietėse; joje leidžiama iš esmės keisti užstatymo pobūdį; vykdant statybas, gali būti keičiama urbanistinė aplinka (28.2 papunktis). Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad iš esmės keisti užstatymo pobūdį leidžiama intensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, o ekstensyvaus tvarkymo zonoje palaikomas bendras susiformavęs užstatymo pobūdis, daugiausia apsiribojama renovacijos priemonėmis.

10. Teismas nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 28 punkte kategoriško imperatyvaus draudimo naujų statinių statybai Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano GŪe zonoje nenustatyta, todėl Žemės sklype naujų statinių statyba yra galima su tam tikrais apribojimais. Teismas pažymėjo, kad iš 28 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo yra akivaizdu, jog galimų statybų pobūdis ekstensyvaus ir intensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zonose iš esmės skiriasi, be to, vertinant šią nuostatą, atsižvelgtina į visuminį teisinį reguliavimą, įskaitant įtvirtintą Saugomų teritorijų įstatyme, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Teismas pritarė Direkcijos pozicijai, kad bendrojo plano sprendiniai dėl saugomų teritorijų turi būti vertinami sistemiškai su saugomų teritorijų planavimo dokumentais bei šią sritį reglamentuojančiais specialiaisiais teisės aktais.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas pažymėjo, kad 2013 m. birželio 27 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas (juo nauja redakcija buvo išdėstytas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas), kuris įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 3 straipsnyje „Įstatymo taikymas ir įsigaliojimas“ 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams prilyginami žemės valdos projektams. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą žemės valdos projektai yra žemėtvarkos planavimo dokumentai, kurių rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Be to Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 6 d. įsakyme Nr. 30-2342 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui tvirtinimo, nurodyta, kad žemės sklypui Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)) taikytinos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“: gamtos apsaugos apribojimai – laikytis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (XXXIV sk. „Nacionaliniai ir regioniniai parkai“), sklypas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-342 patvirtinto Pavilnių regioninio parko tvarkymo plane nustatytu GŪe (ekstensyvaus tvarkymo) reglamentu; statybos darbai vykdomi pagal nustatyta tvarka suderintus projektus. Atsižvelgiant į tai, teismas nepritarė pareiškėjų pozicijai, kad, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjų prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus, turėjo būti vadovaujamasi kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendiniais, pareiškėjų nuomone, leidžiančiais statybą Žemės sklype.

12. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad Žemės sklype gyvenamojo pastato ar jo dalies, kitų pastatų nebuvo, todėl sprendė, kad yra pagrįsta Direkcijos pozicija, jog sodyba buvo žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), o žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorijoje nėra ir nebuvo nė vieno teisėtai pastatyto gyvenamosios paskirties pastato.

13. Atsižvelgęs į Saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 106 „Dėl sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą, į šios bylos aplinkybes dėl buvusios sodybos ir buvusių pastatų joje išsidėstymo, teismas sutiko su Administracijos atsiliepime pateikta pozicija, kad vietoje vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba, o padalinus žemės sklypą į tris žemės sklypus, naujai suformuotuose žemės sklypuose naujus sodybos pastatus galima statyti tik buvusios sodybos vietoje, t. y. žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių, kai jo buvimo vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus. Taigi pagrindo Žemės sklype statyti naujus sodybos pastatus nėra. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundą.

III.

14. V. D. ir R. M. padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eI3-4805-1114/2022 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu (jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų).

15. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pareiškėjai A. A. ir D. A. Žemės sklypą 2021 m. rugpjūčio 31 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi yra įsigiję iš V. D. ir R. M.. A. A. ir D. A. 2022 m. birželio 30 d. pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-19077-592/2022, kuriuo reikalauja nutraukti 2021 m. rugpjūčio 31 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją natūra – grąžinti Žemės sklypą R. M. ir V. D., taip pat priteisti ieškovams Žemės sklypo kainą. Ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-19077-592/2022 grindžiamas tuo, kad statyba Žemės sklype yra negalima. Civilinėje byloje Nr. e2-19077-592/2022 A. A. ir D. A. nepateikė jokios informacijos apie procesą administracinėje byloje Nr. eI3-4805-1114/2022, kol nebuvo priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas.

15.2. Sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4805-1114/2022 jiems sukelia dvejopas teisines pasekmes ir pažeidžia jų teises ir įstatymo saugomus interesus. Pirma, sprendime konstatuotas juridinis faktas, kad statyba Žemės sklype yra negalima. Tai, kad statyba Žemės sklype negalima, yra ieškovų civilinėje byloje Nr. e2-19077-592/2022 pareikšto reikalavimo nutraukti 2021 m. rugpjūčio 31 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį pagrindas. Sprendimas yra neapskųstas ir dėl to įsiteisėjęs. Antra, patenkinus A. A. ir D. A. ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-19077-592/2022 ir pritaikius reikalaujamą restituciją, V. D. ir R. M. taps Žemės sklypo savininkais, kurių atžvilgiu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio 64 punkte tiesiogiai nurodoma, kad nauja statyba Žemės sklype negalima. Sprendimas užkerta kelią V. D. ir R. M., tapus Žemės sklypo savininkais, vykdyti statybą Žemės sklype. Tai, kad Direkcija ir Administracija nesiruošia keisti savo pozicijos dėl statybos Žemės sklype, yra akivaizdu iš Sprendimo 30 punkto. Priimant Sprendimą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam.

15.3. Sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4805-1114/2022 nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, todėl jo teisėtumas nepatikrintas apeliacinės instancijos teismo. A. A. ir D. A., manytina, sąmoningai neskundė jiems nepalankaus Sprendimo, kad Sprendimu konstatuotą prejudicinį faktą (statyba Žemės sklype negalima), galėtų panaudoti civilinėje byloje e2-19077-592/2022. Tačiau buvo akivaizdus pagrindas apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka, taip pat yra akivaizdus pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjų reikalavimus administracinėje byloje Nr. eI3-4805-1114/2022 atnaujinus procesą. Sprendimu nepagrįstai konstatuota, kad Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai draudžia statybą Žemės sklype, nes tokio draudimo Saugomų teritorijų tipiniuose apsaugos reglamentuose nėra. Sprendime nurodytą išvadą, kad ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona nesuderinama su nauja statyba, paneigia konkretūs pavyzdžiai, kai būtent ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zonose numatoma nauja statyba. Sprendime nurodytą išvadą, kad ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona nesuderinama su nauja statyba, paneigia ankstesnė Direkcijos ir Administracijos pozicija. Sprendime (65 p.) padaryta klaidinga išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano sprendiniai (kurie numato gyvenamojo namo statybos galimybę ginčo žemės sklype) prieštarauja galiojančių saugomų teritorijų specialiųjų planų sprendiniams. Teismas neįvertino, kad prieš teikiant bendrąjį planą tvirtinti, bendrasis planas teikiamas tikrinti teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-341 patvirtinto Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 3.4.1.4 punktą, kuriame nurodyta, kad bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma intensyvaus tvarkymo (GŪe) kraštovaizdžio tvarkymo zona, ir nepaisydamas GŪe kraštovaizdžio tvarkymo zoną vertino kaip ekstensyvaus tvarkymo zoną.

16. V. D. ir R. M. pateikė prašymą pridėti prie bylos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2022 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. D8(E)-6507 ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2022 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. V3-1793, kurie, jų teigimu, patvirtina pareiškėjų prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus motyvus.

Atsiliepimas

17. Pareiškėjai A. A. ir D. A. atsiliepime į prašymą prašo jį patenkinti ir atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje.

18. Pareiškėjai atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad su prašyme išdėstytomis aplinkybėmis ir pagrindais sutinka. Pateiktas prašymas atnaujinti procesą yra pagrįstas, todėl turėtų būti patenkintas.

19. Atsakovas Administracija atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jį atmesti.

20. Atsakovas Administracija atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad prašymas yra grindžiamas vien subjektyviomis ir deklaratyviomis prielaidomis apie tariamai pažeidžiamas jų teises, išankstinėmis išvadomis, tačiau ne objektyviais duomenimis. Pirma, minėta civilinė byla dar nėra išnagrinėta. Byla nėra baigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl administracinėje byloje, kurią siekiama atnaujinti, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu nustatytų aplinkybių reikšmingumo nagrinėjamai civilinei bylai kol kas nėra galima įvertinti. Antra, nėra aišku, kad ieškinys bus patenkintas, neišnagrinėjus civilinės bylos iš esmės. Trečia, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nepritaikyta restitucija, V. D. ir R. M. neturi jokių teisių, susijusių su Žemės sklypu. Remiantis viešais ir nenuginčytais Žemės sklypo Nekilnojamojo turto duomenimis, Žemės sklypo savininkai yra A. ir D. A.. Prašyme atnaujinti procesą pasirinktinai ir nevisapusiškai analizuojamas ginčui taikytinas reglamentavimas, visiškai neminimas tas teisinis reglamentavimas, kuris aiškiai numato, kad statyba Žemės sklype, įvertinus ginčo faktines aplinkybes, nėra galima.

21. Atsakovas Direkcija atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jį atmesti.

22. Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės dėsto argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą, papildomai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, specialieji teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai nėra privalomas dokumentas, todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI3-4805-1114/2022 dėl pasekmių nesukeliančio atsisakymo išduoti specialiuosius reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

24. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.

25. Nagrinėjamu atveju V. D. ir R. M. procesą administracinėje byloje, baigtoje įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu (eI3-4805-1114/2022), prašo atnaujinti, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punktu, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog šis pagrindas skirtas užtikrinti vieną pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisę būti išklausytam, todėl šiuo pagrindu inicijuoti proceso atnaujinimą gali tik patys neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-78-858/2017; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-224/2011). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas, kai nustatomos dvi esminės sąlygos: 1) asmenys, pateikiantys prašymą atnaujinti procesą, be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukti į bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą, 2) priimtame teismo procesiniame sprendime pasisakyta dėl jų teisių ir pareigų (teismo procesinis sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).

27. Pasisakymas dėl asmenų teisių ar pareigų sprendime suprantamas kaip tiesioginis nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesą, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-57/2011), todėl vien tik tokio subjekto paminėjimas teismo sprendime nereiškia, kad dėl tokio asmens buvo pasisakyta (2009 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P272-556/2009). Šiuo pagrindu atnaujintino proceso įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų materialinių teisinių santykių turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-31-756/2020).

28. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo, administracinėje byloje Nr. eI3-4805-1114/2022 buvo nagrinėjamas ginčas dėl Direkcijos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo, kuriuo pateikta išvada „Atmesta“, ir Administracijos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo, kuriuo pateikta išvada „Atmesta“, t. y. atsakovų sprendimų, kuriais atmestas pareiškėjų A. A. ir D. A. 2022 m. balandžio 21 d. prašymas išduoti specialiuosius reikalavimus vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektui rengti, teisėtumo ir pagrįstumo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė. Teisėjų kolegija, įvertinusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime dėl V. D. ir R. M. teisių ir pareigų nepasisakė, jie net nebuvo paminėti pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl nėra pagrindo spręsti, jog teismo sprendimu jiems sukeltos kokios nors teisinės pasekmės.

29. V. D. ir R. M. prašyme atnaujinti procesą teigia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas pažeidžia jų teises ir įstatymo saugomus interesus, nes sprendime konstatuotas juridinis faktas, kad statyba Žemės sklype yra negalima, o būtent tai yra ieškovų A. A. ir D. A. civilinėje byloje Nr. e2-19077-592/2022 pareikšto reikalavimo nutraukti Žemės sklypo 2021 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį pagrindas. Todėl patenkinus ieškovų ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-19077-592/2022 ir pritaikius reikalaujamą restituciją, V. D. ir R. M. taps Žemės sklypo savininkais, kurių atžvilgiu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame nurodoma, kad nauja statyba Žemės sklype negalima.

30. Vertindama šiuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį tretieji suinteresuoti asmenys yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Kaip minėta, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4805-1114/2022 išnagrinėjo kilusį konkretų administracinį ginčą tarp pareiškėjų A. A., D. A. ir atsakovų Administracijos, Direkcijos dėl atsisakymo pareiškėjams išduoti specialiuosius reikalavimus statybos projektui Žemės sklype rengti. Pagal byloje pateiktus valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, Žemės sklypo savininkai yra A. A. ir D. A., nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2021 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. SK-9474. Kadangi nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI3-4805-1114/2022 Žemės sklypas V. D. ir R. M. nuosavybės teise nepriklausė, todėl ginčo išsprendimas minėtoje byloje negalėjo turėti įtakos V. D. ir R. M. teisėms ir pareigoms, bei nebuvo teisinio pagrindo juos įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Pažymėtina, kad ir bylos proceso šalys pirmosios instancijos teismui neteikė prašymo minėtus asmenis įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

31. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-422-822/2022, 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-341-415/2022).

32. Kaip minėta, administracinėje byloje Nr. eI3-4805-1114/2022 įsiteisėjusiu teismo sprendimu išspręstas administracinis ginčas tarp pareiškėjų A. A., D. A. ir atsakovų Direkcijos, Administracijos dėl sprendimų, kuriais atmestas pareiškėjų prašymas išduoti specialiuosius reikalavimus vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektui rengti. Taigi, pirmosios instancijos teisme buvo vertinamas administracinių sprendimų, kuriais išspręstas konkretus pareiškėjų prašymas, susijęs su statyba Žemės sklype, teisėtumas ir pagrįstumas, todėl nėra pagrindo sutikti su prašyme nurodytais argumentais, kad minėtu teismo sprendimu nustatytas koks nors faktas, turintis juridinę reikšmę, ir kad sprendimas turės prejudicinę reikšmę byloje nedalyvavusiems asmenims (V. D. ir R. M.) tuo atveju, jei būtų patenkinti ieškovų reikalavimai civilinėje byloje Nr. e2-19077-592/2022 ir taikyta restitucija.

33. V. D. ir R. M. pateikė prašymą pridėti prie bylos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2022 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. D8(E)-6507 ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2022 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. V3-1793, tačiau šie dokumentai nėra susiję su nagrinėjamu klausimu, todėl prašymas atmestinas.

34. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti byloje nedalyvavusių suinteresuotų asmenų prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

V. D. ir R. M. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje eI3-4805-1114/2022 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI3-4805-1114/2022 pagal pareiškėjų A. A. ir D. A. skundą atsakovams Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasDalia VišinskienėVirginija Volskienė